Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas 10 kartų:

1. 2001 m. gegužės 30 d. Vilniaus rajono teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį, 2 dalį (1961 m. BK redakcija) – 1 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2. 2002 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK redakcija) – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimu;

3. 2003 m. vasario 28 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 246 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK redakcija) – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu;

4. 2006 m. balandžio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 1 dalį – 10 MGL (1250 Lt) bauda;

5. 2007 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

6. 2010 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 186 straipsnio 2 dalį – 5 mėnesių viešųjų darbų;

7. 2013 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimu;

8. 2014 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. – 6 mėn. laisvės apribojimu;

9. 2015 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį – 6 metų laisvės atėmimu;

10. 2021 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi R. J. paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant, kad nemokami darbai turi būti išdirbti per 2 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-384-961/2021, kuriame nurodyta, kad R. J. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirtas 6 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje ir gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise -vairuoti transporto priemones 4 metams, nuspręsta konfiskuoti R. J. priklausantį automobilį „Mazda Premacy“, v. n. (duomenys neskelbtini) (priedo b. l. 8-13). 2021 m. gruodžio 13 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį, kuris patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendis, kuriuo R. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams, įsiteisėjo 2021 m. balandžio 21 d. (priedo b. l. 106-111).

2021 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad R. J. 2021 m. gegužės 5 d. įtrauktas į asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą, jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirtas 6 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; gydytis priklausomybę nuo alkoholio; taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2024 m. spalio 26 d. R. J. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent 2021 m. birželio 29 d. padarė administracinį nusižengimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį – vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, 2021 m. liepos 22 d. priimtu nutarimu paskirta 400 Eur bauda. 2021 m. rugpjūčio 9 d. asmuo atvyko į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių, pasiaiškino, prisipažino, kad vairavo automobilį, jokių pateisinamų priežasčių nenurodė (priedo b. l. 3).

2021 m. gruodžio 13 d. administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys, kurie patvirtina, kad per vienerius metus R. J. buvo baustas administracine tvarka 5 kartus, visi padaryti nusižengimai susiję su transporto priemonės vairavimu: 2021 m. balandžio 8 d. už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės (ANK 424 straipsnio 2 dalis); 2021 m. birželio 29 d. už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti ir automobilis nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (ANK 424 straipsnio 2 dalis, 415 straipsnio 1 d.); 2021 m. spalio 10 d. už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti (ANK 424 straipsnio 2 dalis); 2021 m. lapkričio 4 d. už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti (ANK 424 straipsnio 3 dalis) – buvo priimtas sprendimas nepradėti/nutraukti teiseną gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią; 2021 m. lapkričio 26 d. už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti, automobilis nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei neatlikta valstybinė techninė apžiūra (ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalys, 424 straipsnio 3 dalis) – gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, buvo priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos dalį, už kurios padarymą atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje (priedo b. l. 112-113).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi, patenkinus Lietuvos probacijos tarnybos teikimą, R. J. paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant, kad nemokami darbai turi būti išdirbti per 2 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012).

Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį bei pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).

Administracinių nusižengimų registro 2021 m. gruodžio 13 d. duomenys ir paties kaltinamojo parodymai patvirtina, kad po teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, kaltinamasis R. J. ne mažiau kaip 6 kartus vairavo transporto priemones, jas keturis kartus vairavo, net 2021 m. rugpjūčio 9 d. informuotas, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, R. J. už 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų ir tos pačios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi, patenkinus Lietuvos probacijos tarnybos teikimą, R. J. paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant, kad nemokami darbai turi būti išdirbti per 2 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Iš minėtos nutarties turinio matyti, kad R. J. jau po Probacijos tarnybos teikimo pateikimo, vėl du kartus sustabdytas vairuojantis. Nors vairavo automobilius būdamas blaivus, tačiau neteisėto vairavimo atvejų skaičius, paties R. J. paaiškinimai rodo aiškų R. J. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, ignoravimą ir neteisėtų veiksmų sistemingumą.

Taigi, byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina R. J. pareikštą kaltinimą, t. y. jog jis žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones ketverių metų laikotarpiui, ir būdamas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje 2021 m. gegužės 14 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes laikotarpyje nuo 2021 m. birželio 27 d. iki 2021 m. birželio 28 d. ne mažiau kaip keturis kartus vairavo transporto priemonę „Peugeot 307“ (v. n. (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 2 d. vairavo transporto priemonę „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. lapkričio 15 d. vairavo transporto priemonę „Volkswagen“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu tyčia vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais pirmiau aprašytais įrodymais. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, R. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatyta BK 243 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. J. pareiškė sutinkantis su tuo bei sutinkantis su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (priedo b. l. 117-122).

BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

R. J. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą teisingumui. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, „Sodros“ duomenimis nedirbantis (priedo b. l. 114-115), registruotas Užimtumo tarnyboje (priedo b. l. 116). 2021 m. gruodžio 13 d. administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per vienerius metus R. J. buvo baustas administracine tvarka 5 kartus, visi padaryti nusižengimai susiję su transporto priemonės vairavimu: 2021 m. balandžio 8 d. už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės (ANK 424 straipsnio 2 dalis); 2021 m. birželio 29 d. už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti ir automobilis nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (ANK 424 straipsnio 2 dalis, 415 straipsnio 1 d.); 2021 m. spalio 10 d. už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti (ANK 424 straipsnio 2 dalis); 2021 m. lapkričio 2 d. sustabdytas vairuojantis automobilį, tačiau administracinė teisena nutraukta gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią; Taip pat sustabdytas vairuojantis 2021 m. lapkričio 15 d. Už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti administracinė teisena nutraukta, gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, paliekant galioti nubaudimą už vairavimo automobilis, kuris nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra (ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalys). Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos galiojančios (priedo b. l. 112-113). Anksčiau teistas 10 kartų: 2001 m. gegužės 30 d. pagal BK 271 straipsnio 1 ir 2 dalis (vagystė); 2002 m. rugsėjo 18 d. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam); 2003 m. vasario 28 d. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį (transporto priemones vairuojančių asmenų pažeidimas eismo saugumo taisyklių); 2006 m. balandžio 28 d. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 ir 1 dalis (vagystė, bendrininkavimas); 2007 m. sausio 9 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas); 2010 m. spalio 5 d. pagal BK 186 straipsnio 2 dalį (turtinės žalos padarymas apgaule); 2013 m. balandžio 9 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas); 2014 m. vasario 17 d. pagal BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas); 2015 m. vasario 20 d. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas); 2021 m. kovo 31 d. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) (priedo b. l. 106-111). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų centrą.

Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismas sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. J. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, nustatant šios bausmės dydį, mažesnį, nei šios bausmės, skiriamos padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, vidurkis – 21 parą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismas mano, kad būtent tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta ar švelni ir yra būtina bausmės tikslams pasiekti, iš jų tinkamai nubausti asmenį bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 14 parų arešto.

Pastebėtina, jog nors šiuo metu yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendis, tačiau teismas šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme nebendrina, kadangi prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu šių bausmių subendrinti neprašė, apie tai nėra informuotas kaltinamasis, todėl teismas, subendrinęs jas savo iniciatyva, pasunkintų kaltinamojo padėtį. Kad to būtų išvengta, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė su kitu nuosprendžiu paskirta bausme, esant teikimui, bus bendrintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam R. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 91-92) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam 21 (dvidešimt vieną) parą arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 14 (keturiolikos) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. J. faktinės bausmės atlikimo pradžios.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno tardymo izoliatorių. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.