- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-137-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03915-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Zita Smirnovienė, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Eugenijus Markevičius
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Zitos Smirnovienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui A. P. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. A. nurodė, kad 2008 metais, atsakovui A. P. pareikalavus grąžinti paskolą, sužinojo, kad tarp šalių 2005-12-19 buvo sudaryta paskolos sutartis 20000 litų sumai. Nurodo, kad tokios sutarties nesudarė, pinigų nesiskolino, pinigų 20000 litų iš atsakovo negavo. Automobilyje tamsiu paros metu pasirašė preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį, todėl galėjo per klaidą pasirašyti ir paskolos sutartį. Mano, kad atsakovas turi įrodyti, kad perdavė pinigus. Dublike patikslino reikalavimą pripažinti paskolos sutartį nesudaryta LR CK 6.875 str. 3 d. pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad sutartyje nurodytų 20000 litų pinigų negavo. Civilinėje byloje išnagrinėtoje Vilniaus m. 3 apylinkės teisme Nr. 2-1351-155/2010 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui A. A. dėl paskolos ir avanso priteisimo buvo atlikta ekspertizė, kuri nustatė, kad ieškovas pasirašė paskolos sutartį. Nurodo, kad atsakovas buvo paėmęs paskolą iš banko, o sudarydamas sandorius perdavė pinigus ieškovui, tačiau nei žemės sklypo negavo, nei paskolintų pinigų neatgavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-3 sprendimu ieškinį atmetė ir nurodė, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Iš byloje esančių įrodymų, įsiteisėjusio teismo sprendimo tarp tų pačių šalių nustatytų prejudicinių faktų, nustatyta, kad šalys buvo sudarę paskolos sutartį. Byloje atlikta rašysenos ekspertizė patvirtino, kad ją pasirašė ieškovas. Šalys pasirašė paskolos sutartį tiksliai nurodytose vietose, skirtingai nei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Paskolos sutarties tekstas rodo, kad ieškovas iš atsakovo jau pasiskolino 20000 litų, kuriuos grąžins iki 2006-04-30. Sutarties tekstas atspausdintas ir įrodo, kad šalys dėl sutarties sąlygų buvo susitarę, ieškovas gavo pinigus, kuriuos turėjo grąžinti iki 2006-04-30. Lengvajame automobilyje, kur ieškovas teigia pasirašė per klaidą ir neapsižiūrėjimą paskolos sutartį, spausdinimo įrenginio su spausdintuvu nebūna. Ieškovas turėjo perskaičiuoti pinigus gautus pagal abi sutartis. Teisėjui paklausus ieškovą dėl susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo galiojimo, ieškovas nurodė, kad jos neginčija, nors sutartyje nurodoma, kad ieškovui sumokami 20000 litų. Minėtos aplinkybės rodo, kad ieškovas teismui duoda melagingus parodymus. Ieškovas teigia, kad tamsiu paros metu į susitikimo vietą atvyko taksi, įlipo į atsakovo automobilį ir pasirašė sutartį dėl žemės sklypo pardavimo ir dar kažkokį dokumentą, nurodo, kad jokių pinigų negavo, išlipo iš automobilio. Pagal abi sutartis ieškovas turėjo gauti po 20000 litų (iš viso 40000 litų) ir kaip atidus ir rūpestingas asmuo turėjo perskaičiuoti, nes tai buvo piniginiai sandoriai. Susitarime dėl žemės pirkimo antrame sakinyje nurodoma, kad atsakovas perduoda ieškovui 20000 litų už žemės sklypą avansą. Abiejų sutarčių tekstai, pinigų sumos, grąžinimo terminas ir vieta buvo šalių suderinta iš anksto – automobilyje pasirašytuose sutartyse jokių taisymų ir braukymų nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalys paskolos sutartį pasirašė tiksliai nurodytose parašų vietose. Paskolos sutarties pavadinimas atspausdintas ryškiau, todėl ieškovas, kuris vertėsi tarpininkavimu atkuriant asmenims nuosavybės teises į nacionalizuotą žemę, t.y. tvarkė reikiamus dokumentus, kaip nurodė teisme užėmė aukštas pareigas, kaip išsilavinęs, rūpestingas, apdairus asmuo turėjo matyti sutarties pavadinimą ir paryškintą paskolos sutarties 1 punktą dėl pinigų pasiskolinimo, pinigų sumos ir grąžinimo termino. Ieškovas kaip protingas žmogus turėjo perskaičiuoti pinigus gautus pagal abi sutartis. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų ir neįrodė, kad paskolos sutartyje nurodytų pinigų negavo, tai yra neįvykdė LR CK 6.875 str. 1 d. numatytos pareigos ir neįrodė, kad pinigų iš atsakovo negavo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliantas A. A. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nors sprendime teismas iš pradžių nurodė, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas - jog paskolą grąžino, vėliau, vadovaudamasis CK 6.875 str. 1 d. nurodė, kad ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti, kad paskolos negavo, tuo pagrindu ieškinį atmetė. 2010-03-23 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1351-155/2010, kuriuo atsakovui pagal ginčo paskolos sutartį priteisė 20 000 Lt skolą, teismas įvardijo kaip įsiteisėjusį ir jame nustatytus faktus laiko prejudiciniais šioje civilinėje byloje, nurodydamas, kad pastarasis teismo sprendimas patvirtina, jog paskolos sutartis buvo sudaryta. Priskirdamas jam, paskolos gavėjui pareigą įrodyti, kad pinigų, nurodytų paskolos sutartyje, jis negavo, pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisako dėl to, ar atsakovas įrodė, kad paskolos sutartyje nurodyti pinigai jam faktiškai buvo perduoti. Jokių pinigų 20000 Lt kaip paskolos, atsakovas neperdavė. Be to, neprisimena paskolos sutarties pasirašymo. Vilniaus m. 3 apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1351-155/2010 prašė paskirti ekspertizę, kurią apmokėjo, tikslu nustatyti, ar paskolos sutartyje parašas yra ieškovo. Ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad paskolos sutartyje parašas yra ieškovo. Paskolos sutartį galėjo pasirašyti tuo metu, kai pasirašinėjo preliminarią žemės sklypo, esančio Kalino kaime pirkimo - pardavimo sutartį, t. y., manydamas, kad pasirašė preliminarią žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Preliminarią žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį su atsakovu pasirašė tą pačią dieną, kaip ir paskolos sutartį. Be to, paskolos sutartis ir preliminari žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis buvo pasirašytos ant to paties popieriaus lapo skirtingų pusių. Pažymėtina, jog žemės sklypo preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį rengė P., ją ieškovui pateikė jau parengtą, atspausdintą, žemės sklypo preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį jis pasirašė skubėdamas, prietemoje, mašinoje. Buvo įsitikinęs, jog nepasirašo jokio kito dokumento, išskyrus preliminarią žemės pirkimo - pardavimo sutartį. 20000 Lt iš atsakovo pagal paskolos sutartį negavo. Jog pinigai jam būtų perduoti, nėra nurodyta paskolos sutartyje, išskyrus bendrą formuluotę, jog „A. A., paskolos gavėjas pasiskolino iš A. P. - paskolos davėjo jam nuosavybės teise priklausančius pinigus 20.000 litų, kuriuos privalo grąžinti iki du tūkstančiai šeštųjų metų balandžio trisdešimtos dienos (2006-04-30 d.)“. Ieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta teismui padavė jau po to, kai buvo priimtas 2010-03-23 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1351-155/2010 dėl skolos priteisimo, kuris dar nebuvo įsiteisėjęs. 2011-12-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1405-553/2011 2010-03-23 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Bylos stabdyti dėl kasacinio proceso teismas nebematė pagrindo. Tik nustačius, kad pinigai ar daiktai paskolos gavėjui buvo perduoti, konstatuotina, jog tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia. Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Teismų praktikoje nagrinėjamos bylos, kai atmetami reikalavimai priteisti skolą, konstatavus, jog pinigai paskolos gavėjui nebuvo perduoti, todėl paskolos sutartis nebuvo sudaryta, atsakovui paskolos sutarties neginčijant ar neprašant jos pripažinti nesudaryta (LAT 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009, LAT 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010, LAT 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011). LAT 2011-03-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011 yra pasisakęs, jog įrodyti, kad paskolos dalykas yra perduotas paskolos gavėjui ir, kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui. Paskolos sutarties tekste nurodytas žodis „pasiskolino“ nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti paskolos dalyko perdavimo momento patvirtintu. Paskolos sutartyje, kuri galėtą būti vertinama kaip paskolos objekto perdavimą patvirtinantis dokumentas, paskolos dalyko perdavimas, perdavimo momentas turi būti specialiai nedviprasmiškai aptartas, neapsiribojant bendriniu žodžiu „pasiskolino“ ( LAT 2011-03-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šį sutarties tekstą atsakovas jau iš anksto buvo atspausdinęs. Vadovaujantis CK 6.193 str. 4 d., kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Nesuprantama, kokiais pagrindais pirmosios instancijos teismas vertino, jog tai, kad sutarties tekstas iš anksto buvo atspausdintas, reiškia, jog paskolos sutarties sąlygos iš anksto tarp jo ir atsakovo buvo aptartos bei suderintos, o tuo labiau, nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu teismas šias aplinkybes vertino atsakovo naudai ir jo nenaudai, nes ne jis sutarties tekstą rengė, spausdino. Dėl to, kad paskolos sutartis yra pasirašyta aiškiai tam skirtose vietose gali nurodyti tik tiek, jog niekada neteigė, kad pasirašė ant tuščių lapų. Visada teigė, jog pasirašė po tekstu, tik manydamas, kad tai yra preliminari žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis. Jei sąmoningai būtų pasirašęs paskolos sutartį, gavęs pinigus, nebūtų prašęs ekspertizės, už kurią pats dar ir apmokėjo. Iš to, kad sutarties tekstą pateikė atsakovas, kad jis buvo iš anksto atspausdintas, kad jis buvo apelianto pasirašytas, o byloje jis prašė skirti rašysenos ekspertizę ir pats ją apmokėjo, darytina išvada, kad jis neįtakojo ir negalėjo įtakoti šios sutarties teksto turinio ir sutarties tekstas turi būti vertinamas jo naudai bei atsakovo nenaudai, kad faktiškai paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir pinigų jis negavo, kad paskolos sutartį pasirašė nesąmoningai, nes kitaip nebūtų prašęs skirti savo parašo ekspertizės ir patyręs papildomų išlaidų. 2010-03-23 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl skolos pagal ginčo paskolos sutartį priteisimo nėra įsiteisėjęs. Šioje dalyje byla yra perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.870 str. 1 d., 2 d., 6.875 str. 1 d., 3 d., CPK 12 str., 178 str. ir šiose normose nustatytas įrodinėjimo dalyko bei pareigos paskirstymo taisykles, neįvertino to, jog ginčijimo dalyku negali būti nesudaryta paskolos sutartis, kuri tiesiog turi būti pripažinta nesudaryta. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, tuo pažeisdamas CK 6.193 str. 4 d., CPK 185 str. 1 d., nukrypdamas nuo šiuo klausimu formuojamos LAT teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su paskolos sutarties pasirašymu bei jos sudarymu. Siekiant išvengti dviprasmiškos situacijos bei vadovaujantis CPK 163 str. 3 p., pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, civilinės bylos pagal jo, A. A., ieškinį atsakovui A. P. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta nagrinėjimas turi būti sustabdytas iki kol neįsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal A. P. ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo. Civilinė byla dėl sutarties pripažinimo nesudaryta per anksti buvo atnaujinta. Už apeliacinį skundą sumokėjo 600 Lt žyminio mokesčio bei 500 Lt už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą. Šios išlaidos, patenkinus apeliacinį skundą, turi būti priteistos iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad būtina šią bylą sustabdyti, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartimi panaikinta dalis Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria paliktas nepakeistu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-23 sprendimo dalis dėl 20000 Lt negrąžintos paskolos priteisimo ir byla šioje dalyje perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš naujo. Pripažintina, kad dėl nepakankamai teisiškai kvalifikuotų atsakovo ar jo atstovo veiksmų toks reikalavimas pareikštas tik po teismo sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, užsitęs teisinio ginčo tarp šalių išnagrinėjimas ir atitinkamai teisinės taikos atkūrimas, tačiau taip bus išvengta prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, maksimaliai sumažinta teisminių ginčų atnaujinimo tikimybė bei užtikrintas teisingas bylos išnagrinėjimas. Apeliacinis skundas atmestinas ir teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. CK 6.875 straipsnis aiškiai nustato, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Tai - imperatyvi įstatymo norma. Ieškovo nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išnagrinėtų bylų fabula neatitinka šios bylos fabulos, kadangi nurodytų bylų dalykai - skolos (piniginių lėšų) pagal paskolos sutartis priteisimas, taip pat skolos pagal paskolos sutartį, kurioje nėra aiškiai nurodytas, t. y. išreikštas pinigų perdavimo momentas, priteisimas. Šios bylos dalykas - ne skolos priteisimas, o paskolos sutarties, pripažinimas nesudaryta CK 6.875 straipsnio prasme, todėl nurodytos kasacinės instancijos teismo nutartys nėra ratio decidendi (lot. privalomas teismo precedentas) šioje byloje. Apeliaciniame skunde Ieškovas nenurodo ir nepateikia jokių naujų įrodymų, patvirtinančių jo pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Ieškovas siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė šioje byloje padarė pirmos instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Šios bylos dalykas yra reikalavimas pripažinti nesudaryta 2005-12-19 tarp A. A. ir A. P. pasirašytą Paskolos sutartį. Tiek apeliantas apeliaciniame skunde, tiek atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėtas A. A. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-23 sprendimo teisėtumo civilinėje byloje Nr. 2-1351-155/2010. Šiuo sprendimu priteista iš A. A. A. P. naudai 20 000 Lt paskolos pinigai pagal 2005-12-19 Paskolos sutartį. Kaip matyti iš Liteko duomenų bazės, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-1405-553/2011, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2013-03-14 nutartimi civilinės bylos 2A-723-823/2013 pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo nagrinėjimą sustabdė kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-137-450/2013 pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui A. P. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta. Esant šiai aplinkybei, bei vertinant tai, kad būtent šioje byloje yra prašoma pripažinti nesudaryta paskolos sutartį, kurios pagrindu ir buvo priimtas pirmos instancijos teismo sprendimas priteisti paskolos pinigus, t.y. pripažinus paskolos sutartį nesudaryta, tokia sutartis nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl pagrindo stabdyti apelianto A. A. apeliacinio skundo nagrinėjimą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-03 sprendimo teisėtumo, nėra.
Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis. Teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda tada, kai šalys susitaria dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja būtent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui. Byloje, kurios dalykas yra paskolos pinigų priteisimas, pareiga įrodyti pinigų perdavimą tenka paskolos davėjui, kadangi pagal CK 6.870 str. 2 d. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento.
Tačiau šioje byloje apeliantas (paskolos gavėjas) ginčija patį paskolos sutarties sudarymo faktą ir teigia, kad jis pinigų pagal Paskolos sutartį faktiškai negavo (CK 6.875 str.), todėl mano, kad paskolos sutartis pripažintina nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Esant tokiam reikalavimui, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas A. A. nevykdė pareigos įrodyti, jog jis, kaip paskolos gavėjas, tokių pinigų negavo. Pagal CK 6.875 str. paskolos gavėjui yra suteikta teisė ginčyti paskolos sutartį, jei jis pinigų negavo ir tokiu atveju būtent paskolos gavėjui įrodžius aplinkybę, jog pinigai nebuvo jam perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Dėl to šiuo atveju pačiam apeliantui (ieškovui) tenka pareiga įrodyti, kad gavo pinigus pagal paskolos sutartį (CPK 178 str., CK 6.875 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas (paskolos gavėjas) iš esmės tokių aplinkybių neįrodinėjo. Apelianto išvardintos aplinkybės, kas rengė sutarties tekstą, kokiu paros metu ši sutartis buvo galimai pasirašyta, aplinkybė, kad būtent jis kitoje byloje prašė skirti rašysenos ekspertizę, ją pats apmokėjo, iš esmės neįrodo pinigų negavimo fakto. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, teisės normomis reglamentuodamas tarp šalių susiklostančius teisinius santykius, ne tik nustato jų teisinį reguliavimą, bet ir suteikia teisinių santykių dalyviams galimybę nustatytos formos ir turinio sudaromais dokumentais įtvirtinti prievolinius santykius ir atitinkamai nustatyti šalių teises ir pareigas. Apelianto pareiga reikalaujant pripažinti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, pateikti svarius įrodymus, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti dėl tokios Paskolos sutarties nesudarymo fakto pripažinimo. Tuo tarpu ieškovas jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė ir praktiškai iš viso šios aplinkybės neįrodinėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju yra nagrinėjamos skirtingos savo dalyku civilinės bylos, t. y. ši civilinė byla, kurioje ieškovas reikalauja pripažinti paskolos sutartį nesudaryta, joje būtent paskolos gavėjas turi pareigą įrodyti pinigų negavimo faktą ir civilinė byla, kurioje paskolos davėjas reikalauja priteisti paskolos pinigus (byla sustabdyta), toje byloje paskolos davėjo pareiga įrodyti paskolos pinigų perdavimo faktą. Kadangi patenkinus A. A. kasacinį skundą, 2012-07-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-2012 panaikinta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skriaus kolegijos 2011-12-21 nutarties dalis, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-23 sprendimo dalis, kuria iš A. A. priteisti A. P. naudai 20 000 Lt paskolos pinigai, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos ir ši dalis bylos perduota iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, t. y. byloje teismo sprendimas neįsiteisėjo, todėl jokie prejudiciniai faktai joje nėra nustatyti.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino aplinkybes, jog ieškovas neįrodė, jos paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Kaip patvirtino ekspertizės aktas, tokią sutartį pasirašė paskolos gavėjas, šį faktą (po ekspertizės išvados) jis pripažįsta, paskolos sutarties tekstas spausdintas, jokių ištaisymų nėra, jos turinys leidžia daryti išvadą, kad nurodyti pinigai 20 000 Lt yra perduoti (pasiskolinti) kaip atsakovo paskola ieškovui, nurodytas paskolos gavėjo įsipareigojimas iki konkrečios datos grąžinti paskolos pinigus, susitarta dėl kitų paskolos pinigų grąžinimo aplinkybių (nominalios – paskolintos sumos grąžinimo, neatsižvelgiant į piniginio vieneto nuvertėjimą, paskolos grąžinimo vietos). Be to įstatymų reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo. Sustabdytoje civilinėje byloje Nr. 2A-723-823/2012 būtent kreditorius (A. P.) pateikė paskolos sutarties originalą. Nors įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str.), tačiau ieškovas to neįrodė.
Teisėjų kolegija iš esmės nepasisako, dėl apelianto cituotų kasacinio teismo nutarčių, kadangi, kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, šios bylos dalykas nėra skolos priteisimas, o paskolos sutarties pripažinimas nesudaryta, tuo tarpu apelianto cituojama teisminė praktika nėra ratio decidendi ir nėra privaloma šios bylos atžvilgiu.
Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.