Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos ir avanso išmokėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje nesurinko visų galimų įrodymų. Atsakovo paaiškinimai byloje nebuvo išklausyti ir įvertinti. 2010-03-17 teismo posėdyje atsakovas negalėjo dalyvauti dėl ligos, tačiau teismas vis tiek bylą išnagrinėjo iš esmės.Civilinėje byloje nebuvo liudytoju apklaustas M. J.. Jam yra žinomos aplinkybės, kodėl nebuvo pasirašyta pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kodėl J. K. atšaukė atsakovui duotą įgaliojimą. M. J., kaip tarpininkas, suvedęs atsakovą ir ieškovą, dalyvavo šiems asmenims 2005-12-19 pasirašant preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Jam yra žinoma, kad paskolos sutartis tuo metu nebuvo pasirašoma ir pinigai pagal šią sutartį nebuvo perduoti. M. J. šioje civilinėje byloje turi būti apklaustas kaip liudytojas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai įvertino įrodymus, susijusius su tuo, jog žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties atsakovas negalėjo sudaryti ne dėl savo kaltės. Atsakovas pažymėjo, kad susitarimu prisiimtos pareigos ieškovui parduoti žemės sklypą atsakovas neįvykdė ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad įgaliojimas, kurio pagrindu veikdamas atsakovas turėjo teisę tvarkyti žemės reikalus, buvo panaikintas jį išdavusio J. K. iniciatyva. Ieškovui buvo ir turėjo būti žinoma, kad taip gali atsitikti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su paskolos sutarties sudarymu, neteisingai aiškino ir taikė CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis. Atsakovas nepareiškė valios sudaryti paskolos sutartį. Šios sutarties pasirašymo fakto atsakovas neprisimena. Vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskolos sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta nuo pinigų gavimo momento, o ne nuo sutarties pasirašymo momento. Kadangi atsakovui pinigai nebuvo perduoti, paskolos sutartis yra nesudaryta, todėl atsakovas neturi pareigos grąžinti ieškovui 20 000 Lt.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004). Atsakovas byloje nepareiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiomis 2005-12-19 paskolos sutartį ir rašytinį susitarimą CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl minėtos sutartys yra galiojančios ir šalims turi įstatymo galią.Abiejų sutarčių dalyko dydis įpareigoja taikyti CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą rašytinę sandorių sudarymo formą ir kartu nukreipia į CK 1.93 straipsnio 2 dalį, pagal kurią tokių sandorių sudarymo ir vykdymo faktas įrodinėjamas ne šalių žodiniais paaiškinimais ar liudytojų parodymais, bet rašytiniais įrodymais. Byloje jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių šalių sandorių (sutarčių) sudarymo faktą nėra, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad didesnę juridinę reikšmę turinčiais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad ginčo šalys sudarė du savarankiškus sandorius, kurie nėra paneigti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

Dėl atsakovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, nors atsakovas pateikė paaiškinimus, kad posėdyje negali dalyvauti dėl ligos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį teismas gali, bet neprivalo atidėti bylos nagrinėjimą atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo šalių paaiškinimus, 2010-03-17 vykusio teismo posėdžio metu nusprendė, kad pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą nėra. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą 2010-03-23 sprendimą, atmeta minėtą apeliacinio skundo argumentą kaip neįtakojantį skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas taip pat nurodė, kad byloje nebuvo apklaustas liudytojas M. J.. Jam adresuotas šaukimas į 2010-03-17 teismo posėdį nebuvo įteiktas, tačiau M. J. teismą informavo, kad posėdyje nedalyvaus. Atsakovas liudytojo apie teismo posėdį neinformavo. Atsakovo nuomone, ieškovas liudytojui padarė įtaką, dėl ko jis atsisakė duoti parodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pastarasis atsakovo teiginys nėra pagrįstas jokiais leistinais rašytiniai įrodymais ir tėra atsakovo nuomonė. Byloje yra gautas liudytojo M. J. pranešimas (T. 1, b. l. 234), kad jam yra žinoma apie šaukimą į 2010-03-17 teismo posėdį, tačiau posėdyje jis negalės dalyvauti, nes ilgam laikui išvyksta į užsienį. M. J. taip pat nurodė, kad apie bylos aplinkybes jis nieko negali paaiškinti. Šis M. J. pranešimas nėra nuginčytas kaip prievartos būdu asmens surašytas dokumentas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti M. J. teiginiu, kad jis nieko negali paaiškinti apie šios civilinės bylos aplinkybes. Byloje nėra įrodymų, kad 2005-12-19 M. J. būtų dalyvavęs susitikime, kurio metu ieškovas ir atsakovas sudarė (pasirašė) paskolos sutartį ir susitarimą. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos apklausti šio liudytojo, be to, nėra pagrindo tai daryti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Atsakovas nurodė, kad jis neprivalo grąžinti ieškovui pagal 2005-12-19 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą susitarimą (T. 1, b. l. 7 antra pusė) (šalys šį susitarimą kvalifikuoja kaip preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį) iš ieškovo gautų 20 000 Lt, nes žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo kaltės. Pažymėtina, kad pagal minėtą susitarimą atsakovas įsipareigojo ieškovui parduoti 0,25 ha ploto žemės sklypą (esantį Kalino kaime), kuris atsakovui priklausys nuosavybės teise. Šalys sulygo, kad ieškovo atsakovui perduoti 20 000 Lt yra skirti žemės sklypo, esančio Kalino kaime, nuosavybės teisės atstatymui, 0,25 ha ploto žemės sklypo atidalijimui, pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymui ir dokumentų sutvarkymui. Šalys taip pat susitarė, kad 20 000 Lt bus įskaitomi į perkamo žemės sklypo kainą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas atliko konkrečius veiksmus, už kuriuos gavo atlygį pagal minėtą susitarimą. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kurie paneigtų minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą. Tarp ginčo šalių sudarytas susitarimas kvalifikuotinas kaip preliminari žemės klypo pirkimo – pardavimo sutartis. Su tokiu šio susitarimo kvalifikavimu taip pat sutinka atsakovas bei ieškovas, teigdami savo paaiškinimus procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), todėl preliminariosios sutarties negalima įvykdyti priverstinai. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, todėl avansas nebūdingas preliminariajai sutarčiai; teismas, nustatęs, kad pagal sutartį, kurią jis pripažino preliminariąja sutartimi, avansu vadinama pinigų suma vis tik buvo perduota pagrindinę sutartį sudaryti atsisakiusiam nekilnojamųjų daiktų savininkui, turėjo priimti sprendimą dėl šios be pagrindo gautos sumos grąžinimo kitai šaliai, nes tai yra tiesioginė šalių pareikštų reikalavimų sprendimo tąsa (CK 1.5, 6.237 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2006). Nagrinėjamos bylos atveju buvo konstatuota, kad ieškovas ir atsakovas nesudarė pagrindinės žemės klypo pirkimo – pardavimo sutarties, 20 000 Lt ieškovo atsakovui sumokėtas avansas pagal tarp šalių sudarytą preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį nebuvo panaudotas pagal susitarime nurodytą paskirtį ir nebuvo įskaitytas į ieškovo iš atsakovo perkamo žemės sklypo kainą. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovui pagal 2005-12-19 tarp šalių sudarytą susitarimą gautus 20 000 Lt.

Dėl 2005-12-19 paskolos sutarties, kurios sudarymo faktą atsakovas neigia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams šiuo klausimu. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskolos sutartis ir susitarimas (t. y. preliminari žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis) buvo sudaryti tą pačią dieną – 2005-12-19, todėl ir tomis pačiomis aplinkybėmis. Savo paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui atsakovas nurodė, kad nepripažįsta paskolos sutarties pasirašymo fakto. Ieškovas automobilyje atsakovui padavė lapą ir liepė pasirašyti. Tamsoje atsakovas nematė, kokį dokumentą pasirašo. Tik teisme atsakovas pamatė pasirašytą paskolos sutartį (T. 1, b. l. 241-242). Vertindamas minėtą atsakovo paaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovas teigia, kad 2005-12-19 nematė, kokį dokumentą pasirašo (dokumentas buvo apsirašomas tamsoje automobilyje), tačiau tą dieną tarp šalių sudaryto susitarimo (preliminarios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties) sudarymo fakto atsakovas neneigia, o paskolos sutarties sudarymo fakto neprisimena. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokius prieštaringus atsakovo paaiškinimus, į ekspertizės išvadą, kad ant 2005-12-19 paskolos sutarties ir susitarimo yra to paties asmens, t. y. A. A., parašas (T. 1, b. l. 127) bei į tai, kad iki šiol atsakovas nesikreipė į teismą su reikalavimu pripažinti 2005-12-19 paskolos sutartį negaliojančia CK 1 knygos IV skyriuje numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, daro išvadą, kad 2005-12-19 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, kuri patvirtina, kad atsakovas iš ieškovo pasiskolino 20 000 Lt. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas ieškovui būtų grąžinęs šią paskolą, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą minėtą pinigų sumą priteisti iš atsakovo ieškovui.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iš atsakovo A. A. ieškovo A. P. naudai priteisti 40 000 Lt. Tokiu būdu vertintina, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

Kadangi netenkintas apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 98 straipsniu ieškovui iš atsakovo priteistinos advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (bylinėjimosi išlaidos). Ieškovas prašo priteisti 500 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (T. 2, b. l. 41, 43). Šis prašymas tenkintinas. Ieškovui iš atsakovo priteistina 500 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, ginčo sumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. P. iš atsakovo A. A. 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.