- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 2-1633/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00564-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Suinteresuotas asmuo
- S. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žaliakalnio pasažas“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens S. V. ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliakalnio pasažas“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties, kuria pripažintas tyčiniu atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Domus alba“ bankrotas, priimtos nurodyto atsakovo bankroto byloje Nr. B2-858-324/2014 pagal atsakovo bankroto administratoriaus „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ pareiškimą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu (suinteresuotas asmuo – buvęs atsakovo vadovas S. V.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2013 m. spalio 18 d., pagal ieškovų UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir AB „Kauno energija“ pareiškimus buvo iškelta atsakovo UAB „Domus Alba“ bankroto byla, atsakovo bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (II b. t., 34-40 l.); 2014 m. sausio 13 d. apygardos teismo nutartimi patvirtinti atsakovo kreditorių finansiniai reikalavimai (II b. t., 41 l.).
Atsakovo BUAB „Domus Alba“ administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalies, 8 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio pagrindais kreipėsi į apygardos teismą su prašymu pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu (II b. t., 46-49 l.). Nurodė, kad atsakovo nemokumą nulėmė sąmoningas ir akivaizdžiai nesąžiningas bei neteisėtas buvusio atsakovo direktoriaus S. V. elgesys. Atsakovo nuomone, iš atsakovo finansinių dokumentų matyti, kad jis nuo pat pradžios dirbo nuostolingai, nes balanse nenurodytas pelnas, priešingai – tik nuostoliai, nesant konkretaus turto ir tik finansiniams įsipareigojimams, kurių nebuvo galimybės įvykdyti, atsakovo vadovas jau 2003 m. turėjo kreiptis į teismą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo bankroto administratoriaus teigimu, per visą atsakovo egzistavimo laikotarpį, jis realiai negeneravo pajamų, nevykdė ūkinės veiklos, o jos įsipareigojimai nuo įregistravimo juridinių asmenų registre išaugo net 70 kartų; atsakovas 2008 m. rugsėjo 8 d. su ieškovu UAB „Žaliakalnio pasažas“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią kiekvieną mėnesį turėjo mokėti 65 000 Lt dydžio nuomos mokestį, tačiau atsakovo bankroto administratorius negavo įrodymų apie tai, kad išsinuomotose patalpose atsakovas būtų vykdęs veiklą, ar būtų sudaręs subnuomos sutartis su kitomis įmonėmis. Pasak atsakovo, jis ir AB „Kauno energija“ 2009 m. rugsėjo 15 d. sudarė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos tiekimo išnuomotoms patalpoms, kuriomis atskaovas nesinaudojo, kuriose nebuvo vykdoma atsakovo veikla, taigi atsakovo vadovas šias sutartis sudarė nerūpestingai, nepaisydamas to, kad įmonės turtinė padėtis yra sunki, ji neturi ir negauna lėšų mokėti už patalpų nuomą ir jų šildymą.
Nurodytas pareiškimas suinteresuotam asmeniui buvusiam atsakovo vadovui (vieninteliam akcininkui) S. V. išsiųstas paštu 2014 m. kovo 21 d. (II b. t., 105 l.), o apygardos teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi nutarė šį pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2014 m. gegužės 27 d. (II b. t., 111 l.), apie rašytinį posėdį buvo pranešta viešai, paskelbiant 2014 m. gegužės 6 d. pranešimą apie nurodyto pareiškimo nagrinėjimo laiką, datą ir vietą Interneto svetainėje www.teismai.lt (II b. t., 112 l.).
2014 m. gegužės 26 d. apygardos teisme gautas suinteresuoto asmens S. V. prašymas atidėti 2014 m. gegužės 27 d. teismo posėdį, kadangi jis nespėjo pasirašyti susitarimo su advokatu, kuris atstovautų jo interesus (II b. t.,113 l.). Teisėja 2014 m. gegužės 26 d. rezoliucija nurodė, kad „klausimas nėra aktualus bylos eigai, nes jos procesas yra rašytinis“. Be to, 2014 m. gegužės 27 d. apygardos teisme gautas advokato G. G. prašymas dėl teismo posėdžio 2014 m. gegužės 27 d., 16.00 val. atidėjimo, nes šioje byloje negali dalyvauti dėl ligos, apie kurią informavo atstovaujamąjį S. V. (II b. t., 117 l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi patenkindamas atsakovo BUAB „Domus Alba“ pareiškimą, pripažino tyčiniu atsakovo bankrotą, remdamasis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies, 1, 2, 5 punktais (II b. t., 126-129 l.).
Teismas nurodė, kad iš Juridinių asmenų registro nustatyta, jog UAB „Domus alba“ įregistruota 2003 m. birželio 23 d., jos akcininkais buvo: nuo 2003 m. birželio 23 d. iki 2004 m. vasario 4 d. L. K., nuo 2004 m. vasario 4 d. iki 2004 m. vasario 18 d. – S. V., nuo 2004 m. vasario 18 d. iki 2004 m. balandžio 15 d. L. C., o nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki šiol – vėl S. V.; įmonės administracijos vadovu buvo: nuo 2003 m. birželio 23 d. iki 2004 m. vasario 4 d. L. K., nuo 2004 m. vasario 4 d. – S. V.. Teismas pažymėjo, kad bankroto byla atsakovui iškelta Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, per šį laikotarpį (t. y. nuo 2004 m. vasario 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo) atsakovo vadovas tik vieną kartą (2004 m. birželio 7 d.) VĮ Registrų centrui pateikė atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus, nors pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 7 straipsnį finansinės ataskaitos turi būti sudaromos kasmet, pasibaigus finansiniams metams; iš 2003 m. gruodžio 31 d. UAB „Domus alba“ balanso matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu atsakovas turėjo 13 481 Lt balansinės vertės trumpalaikio turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 3 481 Lt. Teismo nuomone, pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad iš pateikto balanso duomenų negalima spręsti apie 2003 m. gruodžio 31 d. atsakovo turėto turto sudėtį, tačiau bendras įmonės turto ir finansinių įsipareigojimų santykis neleidžia daryti išvados, kad jau 2003 m. atsakovas buvo nemokus, juolab kad nuo jos įsteigimo tebuvo praėjęs pusmetis; nuo 2004 m. UAB „Domus alba“ vadovas nevykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigų, neorganizavo buhalterinės apskaitos, neteikė įmonės duomenų atskaitingoms institucijoms, tokiu neveikimu pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 11 dalies 2 bei 6 punktų ir Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio nuostatas. Teismo vertinimu, finansinių ataskaitų nesudarymas suponuoja prielaidą, kad atsakovas taip ir nepradėjo vykdyti realios veiklos, ką netiesiogiai patvirtina ir kiti duomenys; iš Juridinių asmenų registro tvarkytojo VĮ Registro centro duomenų matyti, kad atsakovo veiklos tikslai ir rūšys yra nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas, nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas; iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad per laikotarpį nuo UAB „Domus alba“ įregistravimo Juridinių asmenų registre iki bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei jos vardu nebuvo įregistruotas nei vienas nekilnojamojo turto objektas, atsakovo vardu nebuvo įregistruota ir transporto priemonių (VĮ „Regitra“ duomenys); vykdydamas Kauno apygardos teismo įpareigojimą pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis, atsakovo administracijos vadovas S. V. pateikė teismui 2012 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą bei 2013 m. birželio 28 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurių matyti, kad nuo 2011 metų įmonės turto sudėtis ir kiekis nekito – jį sudarė 10 000 piniginės lėšos, t. y. mažiausiai dvejus su puse metų atsakovo nebuvo generuojamos pajamos, o įmonės įsipareigojimai kreditoriams nuolat didėjo – 2011 m. jie sudarė 172 281 Lt, 2012 m. – 225 807 Lt, 2013 m. birželio 28 d. – 266 139 Lt. Teismas nurodė, kad visais metais, apie kuriuos yra pateikti duomenys, atsakovo veikla buvo nuostolinga; Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi BUAB „Domus alba“ administracijos vadovas S. V. už Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nevykdymą nubaustas 2 000 Lt bauda, neatleidžiant nuo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytos pareigos perduoti administratoriui minėtą turtą ir dokumentus, tačiau šio teismo įpareigojimo iki šiol neįvykdė; atsakovo administracijos vadovui neperdavus bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto, nėra galimybės nustatyti tikslių atsakovo veiklos aplinkybių, tačiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovas nuo jo įregistravimo nevykdė realios ūkinės-komercinės veiklos, negeneravo pajamų, nesukūrė ekonominės pridėtinės vertės, iš kurios galėtų vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, taigi buvo nemokus. Teismo teigimu, nors nėra galimybės nustatyti tikslią atsakovo tapimo nemokiu datą, tačiau, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina prielaida, kad atsakovas buvo nemokus kitais jo įkūrimo metais, t. y. 2004 m.; atsakovo vadovo pateikti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas buvo nemokus 2011 metais, jo vadovas suprato, jog įmonė bankrutuos, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.), o sąmoningai blogu įmonės valdymu toliau sunkino UAB „Domus alba“ turtinę padėtį bei jos kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus.
Teismas pažymėjo, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. tarp UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir BUAB „Domus alba“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2008-09-08, kuria BUAB „Domus alba“ išsinuomojo 3 671,82 kv. m bendro ploto patalpas, esančias Kaune, Savanorių pr. 168 I korp. ir Savanorių pr. 170; 2009 m. rugsėjo 15 d. tarp BUAB „Domus alba“ ir AB „Kauno energija“ buvo sudaryta šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1956500010, kuria UAB „Domus alba“ įsipareigojo mokėti už šilumos energiją, tiekiamą adresu Kaune, Savanorių pr. 168 I korp., ir Savanorių pr. 170. Teismo vertinimu, atsakovo administracijos vadovas išsinuomojo patalpas, kuriose nevykdė veiklos, o pagal įregistruotus UAB „Domus alba“ veiklos tikslus ir rūšis (nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas bei nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas) net ir negalėjo vykdyti, vėliau sudarė šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį su AB „Kauno energija“, nors pastaroji sutartis, kaip ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, jam buvo nenaudinga. Teismas sprendė, kad atsakovo administracijos vadovas, sudarydamas minėtas sutartis, dėl kurių įmonė negavo pajamų ir ekonominės naudos, o įmonės skolos nuolat didėjo (šią aplinkybę patvirtina 2012 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita bei 2013 m. birželio 28 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita), buvo nelojalus atsakovo interesams (veikė UAB „Žaliakalnio pasažas“ naudai, leisdamas jai išvengti mokesčių už šilumos energiją mokėjimo), nerūpestingas, jo sprendimai dėl sutarčių su UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir AB „Kauno energija“ nebuvo sąžiningi ir kvalifikuoti. Teismas konstatavo, kad blogas atsakovo valdymas nulėmė jo bankrotą ir dėl to padarė didelės žalos kreditoriams, o tai atitinka tyčinio bankroto požymius (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 2, 5 p.).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo S. V. (buvęs atsakovo direktorius) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui atsakovo BUAB „Domus Alba“ bankroto administratoriaus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti iš naujo (II b. t., 132-135 l.). Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad:
Teismas bankroto administratoriaus pareiškimą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjo, faktiškai neįteikus nurodyto pareiškimo asmeniui, kuris gali būti pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto (S. V.), o įstatymas numato realų dokumentų persiuntimą suinteresuotam asmeniui, bet ne jų pasiuntimą bankroto byloje esančiu adresu, laikant, kad suinteresuoto asmens pareiga yra nuolat domėtis bankroto byla; suinteresuotam asmeniui pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turėjo būti įteiktas pasirašytinai. Taigi iš S. V. buvo atimta teisė duoti motyvuotus paaiškinimus dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu; Teismas neįvertino to, kad dėl S. V. gynėjo ligos jis negalėjo laiku pateikti atsikirtimų į pareiškimą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, S. V. buvo suklaidintas pranešimo, esančio viešoje bylų paieškoje teismai.lt, kuriame buvo nurodyta, kad rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas klausimas dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, tačiau tuo pat metu teismas išsprendė atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą;Teismas padarė išvadą apie tyčinį atsakovo bankrotą, remdamasis nekilnojamojo turto nuomos sutartimi ir šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartimi, iš kurių neva atsakovas UAB „Domus Alba“ negavo naudos, tačiau teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie įrodytų, jog įmonė prie bankroto privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vien tai, kad įmonės vadovas nepateikė ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo bei sudarė du sandorius, savaime negali būti pakankamas pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu. Nekilnojamojo turto sutartis buvo sudaryta, siekiant vykdyti atsakovo veiklą, gauti iš to pelną, tačiau atsakovas pelno negavo dėl pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykusios krizės.
Atsiliepimas
Atsakovo BUAB „Domus alba“ bankroto administratorius atsiliepime į suinteresuoto asmens S. V. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (II b. t., 141-144 l.). Nurodo, kad apelianto dėstomos atskirajame skunde aplinkybės patvirtina, jog atsakovo bankroto administratoriaus pareiškimas dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu apygardos teisme buvo išnagrinėtas, tinkamai pranešus suinteresuotam asmeniui S. V. apie šio pareiškimo nagrinėjimą, be to, apie pareiškimo dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo laiką buvo tinkamai pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsakovo nuomone, apeliantas nenurodė konkrečių argumentų ir įrodymų, kuriais siektų paneigti teismo konstatuotas aplinkybes dėl tyčinio bankroto požymių, apeliantas nepaneigė apygardos teismo nustatytų aplinkybių ir teismo konstatuotų išvadų.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde ieškovas UAB „Žaliakalnio pasažas“ (atsakovo kreditorius) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį ir atmesti pareiškimą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu (II b. t., 146, 147 l.). Nurodo, kad nepagrįsta ir neįrodyta teismo išvada, jog atsakovas UAB „Domus Alba“ veikė UAB „Žaliakalnio pasažas“ interesais. Apelianto manymu, priešingai nei nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje patalpų nuomos sutartis iš dalies buvo nenaudinga UAB „Žaliakalnio pasažas“, nes atsakovas nevisiškai atsiskaitė už išnuomotas patalpas su UAB „Žaliakalnio pasažas“, tačiau šis neatsiskaitymas įvyko dėl verslo nesėkmės ir atsakovo administracijos vadovo nekompetencijos, o ne dėl tyčinių veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovo BUAB „Domus Alba“ bankroto administratorius atsiliepime į ieškovo UAB „Žaliakalnio pasažas“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (II b. t., 155-157 l.). Nurodo, kad apeliantas nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų, paneigiančių apygardos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Dėl civilinio proceso teisės normų taikymo
CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai.
Pagal CPK 124 straipsnio 1 dalį, teismo šaukimai ir ieškiniai (pareiškimai, skundai, atsiliepimai į ieškinį, dublikai), apeliaciniai (atskirieji) skundai, kasaciniai skundai siunčiami ir įteikiami adresatams pasirašytinai registruotąja pašto siunta, per pasiuntinių paslaugų teikėjus, antstolius ir CPK 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. CPK 124 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo nustatytu terminu procesinius dokumentus įteikiantis asmuo pateikia teismui informaciją apie procesinio dokumento įteikimo datą, procesinį dokumentą priėmusį asmenį ir jo ryšį su adresatu arba einamas pareigas, kai įteikiama ne pačiam adresatui, apie atsisakymą priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti ir atsisakymo priežastis, apie tai, kad procesinio dokumento įteikti nepavyko, ir neįvykusio įteikimo priežastis arba apie procesinio dokumento persiuntimą teismo nurodytu kitu įteikimo adresu; įteikiant teismo šaukimus ir ieškinius (pareiškimus, skundus, atsiliepimus į ieškinį, dublikus), apeliacinius (atskiruosius) skundus, kasacinius skundus šio Kodekso 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, teismui taip pat turi būti pristatytas adresato pasirašytas patvirtinimas dėl procesinio dokumento gavimo.
CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjant iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos.
Pagal CPK 162² straipsnio 1 dalį, teismas atideda bylos nagrinėjimą tas atvejais, kai negalima nagrinėti bylos teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis aplinkybėmis; be to, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose) taip pat kitais CPK numatytais atvejais.
Apygardos teismas, nenustatęs CPK 162² straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų atidėti bylos nagrinėjimo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėdamas atsakovo bankroto administratoriaus pareiškimą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu, nepažeidė civilinio proceso teisės normų.
Bylos duomenimis, atsakovo bankroto administratoriaus pareiškimas dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu gautas Kauno apygardos teisme 2014 m. vasario 27 d., priimtas nagrinėjimui 2014 m. kovo 17 d. teisėjos rezoliucija, nurodant, be kita ko, pareiškimo kopiją ir jo priedus persiųsti buvusiam atsakovo administracijos vadovui S. V. (II b. t., 46-49 l.), kuriam nurodyti dokumentai išsiųsti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. (II b. t., 105 l.), tačiau byloje nėra duomenų apie šio pareiškimo įteikimą suinteresuotam asmeniui pasirašytinai arba neįteikimą ir jo priežastis (CPK 124 str. 1, 3 d.). Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi nutarus klausimą dėl atsakovo pripažinimo bankrutavusiu ir atsakovo administratoriaus prašymą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2014 m. gegužės 27 d., 16.00 val. (II b. t., 111 l.), apie tai buvo pranešta, 2014 m. gegužės 6 d. Interneto tinklalpyje www.teismai.lt patalpinant Kauno apygardos teismo pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2014 m. gegužės 27 d., 16.00 val., Kauno apygardos teisme rašytinio proceso tvarka teismas nagrinės „klausimą dėl UAB „Domus Alba“ pripažinimo bankrutavusiu bei atsakovo bankroto administratoriaus prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu“ (II b. t., 112 l.). Be to, 2014 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teisme gautas suinteresuoto asmens S. V. prašymas atidėti 2014 m. gegužės 27 d. posėdį, kadangi jis nespėjo pasirašyti susitarimo su advokatu, kuris atstovautų jo interesus (II b. t., 113 l.), o 2014 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos teisme gautas suinteresuoto asmens S. V. advokato G. G. prašymas atidėti posėdį, vyksiantį 2014 m. gegužės 27 d., kuriame nurodoma, kad jis negalės jame dalyvauti dėl ligos, apie ką advokatas informavo atstovaujamąjį S. V., kuris nurodė G. G., kad ieškos kito advokato, bet su G. G. susitarimo nenutraukė. Prie advokato G. G. prašymo pridėta Medicininės pažymos kopija, kurios duomenimis, G. G. „negalėjo atvykti“ į teismo posėdžius nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. birželio 3 d. (II b. t., 119 l.), bei 2014 m. gegužės 20 d. atstovavimo sutarties, sudarytos tarp suinteresuoto asmens ir G. G., kopija (II b. t., 121 l.), iš kurios matyti, kad suinteresuotas asmuo S. V. turėjo atstovą nagrinėjamoje byloje nuo 2014 m. gegužės 20 d. Taigi nuo 2014 m. gegužės 20 d. suinteresuotam asmeniui buvo teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, o susipažinti su bylos medžiaga turėjo galimybę ne tik suinteresuotas asmuo, bet ir jo atstovas (CPK 42 str. 1 d., 59 str.). Nors byloje nėra įrodymų apie pareiškimo dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu įteikimą/neįteikimą suinteresuotam asmeniui S. V., tačiau iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad suinteresuotas asmuo yra gavęs arba turėjo ir galėjo gauti minėtą pareiškimą, ir nėra pagrindo teigti, kad apygardos teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, apie teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas atsakovo bankroto administratoriaus prašymas dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo tinkamai pranešta viešai 2014 m. gegužės 6 d., ir atsakovo buvęs vadovas (o jo atstovas nuo 2014 m. gegužės 20 d.) turėjo pakankamai laiko parengti atsiliepimą į atsakovo bankroto administratoriaus prašymą. Beje, atsakovo atstovo laikinas nedarbingumas nepripažintinas svarbia priežastimi, dėl kurios šis atsiliepimas nebuvo pateiktas; juolab kad medicinos pažymoje nurodyta, jog advokatas G. G. buvo nedarbingas nuo 2014 m. gegužės 26 d.
Be to, apygardos teismas turėjo pagrindo netenkinti suinteresuoto asmens S. V. 2014 m. gegužės 26 d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir dėl to, kad atsakovo bankroto administratoriaus pareiškimas dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taigi nei suinteresuoto asmens, nei jo atstovo dalyvavimas šiame teismo posėdyje nebuvo būtinas bei galimas (CPK 153 str. 2 d.; II b. t., 113 l.). Beje, suinteresuotas asmuo pasinaudojo savo procesine teise į apeliaciją, pateikdamas atskirąjį skundą dėl 2014 m. birželio 3 d. nutarties (II b. t., 132-135 l.; CPK 334 str. 1 d.).
Dėl tyčinio bankroto
ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas; pagal 4 dalį, teismas, gavęs administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir administratoriui (jeigu prašymą pateikė ne administratorius), o prašymo kopiją ir kitus prie prašymo pridėtus dokumentus persiunčia netekusiems įgaliojimų įmonės valdymo organams ir kitiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims, kurie gali būti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo; tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį; kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste; sprendžiant, ar bendrovės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos bendrovės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokios pareigos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Be to, versle dažniausiai egzistuoja tam tikra rizika, kad numatytas sandoris, vykdomas projektas gali būti nesėkmingas, tačiau tokiu atveju yra svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013).
Apygardos teismas išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir, patenkindamas atsakovo BUAB „Domus Alba“ bankroto administratoriaus prašymą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu, iš esmės tinkamai pritaikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas.
Apygardos teismas turėjo pagrindo pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 1, 2, 5 dalių pagrindais, teisingai konstatavęs, kad blogas atsakovo valdymas nulėmė atsakovo bankrotą ir padarė didelės žalos atsakovo kreditoriams, o savo išvadas tinkamai motyvavo skundžiamoje nutartyje.
Byloje buvo pagrindo teigti, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir UAB „Domus Alba“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis bei 2009 m. rugsėjo 15 d. UAB „Domus Alba“ ir AB „Kauno energija“ šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, UAB „Domus Alba“ vardu pasirašytos buvusio atsakovo vadovo S. V., buvo ekonomiškai nenaudingos atsakovui, kad iš nurodytų sutarčių atsakovas negavo pajamų ir ekonominės naudos, o dėl jų sudarymo padidėjo atsakovo skolos. Bylos duomenimis, 3 671,82 kv. m. patalpose, 2008-09-08 atsakovo vardu išnuomotose 5 metams už 55 077,30 Lt mėnesinį nuomos mokestį, kurios buvo naudojamos atsakovo iki 2013 m. gegužės mėn. (I b. t., 140-185 l.; II b. t., 4-15 l.), nebuvo vykdoma atsakovo veikla, tarp jos ir numatyta atsakovo įstatuose (pagal Juridinių asmenų registro duomenis, nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas bei nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas; II b. t., 66-68 l.); 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovo balanso duomenimis, atsakovo skolos 2011 m. sudarė 172 281 Lt, 2012 m. – 225 807 Lt, o 2013 m. birželio 28 d. balanso duomenimis, atsakovo įsipareigojimai siekė 266 139 Lt; be to, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtintas 255 998,51 Lt dydžio ieškovo AB „Kauno energija“ finansinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje (I b. t., 34-37 l., II b. t., 114, 115 l.). Apeliantų teiginiai, kad šios sutartys buvo sudarytos, siekiant atsakovo ekonominės naudos, kurios negauta dėl ekonominės krizės ir vadovo nekompetencijos, nepaneigia nurodytų teismo išvadų ir motyvų; juolab kad byloje nėra duomenų apie atsakovo veiklą nurodytose patalpose, o tokių įrodymų nepateikta ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str., 185 str.; ĮBĮ 2 str. 12 d.).
Be to, nustatyta, kad apygardos teismas išvadą apie atsakovo tyčinį bankrotą padarė, vadovaudamasis ne tik aukščiau nurodytomis ekonomiškai nenaudingomis atsakovui sutartimis, pasirašytomis suinteresuoto asmens S. V., bet ir tuo, kad atsakovas nuo pat jo įregistravimo Juridinių asmenų registre nevykdė realios ūkinės-komercinės veiklos ir buvo nemokus jau nuo 2011 m., tačiau atsakovo vadovas nesikreipė į teismą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą (tarp jos – Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“, atsakovo 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. balansų duomenis), teisingai konstatavo, kad atsakovas nuo jo įregistravimo nevykdė realios ūkinės-komercinės veiklos, negeneravo pajamų, nesukūrė ekonominės pridėtinės vertės, iš kurios galėtų vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, buvo nemokus. Teisingos bei pagrįstos ir teismo išvados, kad atsakovo direktorius S. V. netinkamai vykdė kitas įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, neorganizavo atsakovo darbo, nevykdė įstatuose nustatytos veiklos (nekilnojamojo turto parengimo ir pardavimo, nuosavo nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo - Juridinių asmenų registro išrašas; II b. t., 66-68 l.), neorganizavo buhalterinės apskaitos, neteikė įmonės duomenų atskaitingoms institucijoms (ĮBĮ 8 str. 1 d., 20 str. 2 d. 1 p.; Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 11 d. 2, 6 p.; Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.; ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.), kad atsakovo vadovas suprato, jog įmonė bankrutuos, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2011 m. (ĮBĮ 8 str. 1 d.), bet sąmoningai blogu įmonės valdymu toliau sunkino UAB „Domus alba“ turtinę padėtį bei jos kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus. Apeliantai, tvirtindami, kad atsakovas negavo pelno dėl nacionaliniu ir pasauliniu mastu vykusios ekonominės krizės, nepaneigė aukščiau nurodytų teismo išvadų, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijose teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas realiai veikė ar pradėjo vykdyti jo įstatuose numatytą ūkinę-komercinę veiklą (CPK 178 str. 1 d., 185 str., 314 str.).
Nepasisakoma dėl atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos kitų argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį.