Kauno apygardos teismo nutartis

2016-09-27 · Civilinė byla Nr. B2-254-324/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-27
Bylos Nr.
B2-254-324/2016
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00564-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-858-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00564-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankroto administratorės pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Domus alba“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

bankroto administratorė prašo pripažinti BUAB „Domus alba“ bankrotą tyčiniu. Pareiškimą grindžia tuo, kad UAB „Domus alba“ nemokumą (bankrotą) nulėmė nesąžiningi, nerūpestingi ir neteisėti buvusio įmonės direktoriaus S. V. veiksmai valdant įmonę. Nurodo, kad iš 2003 m. gruodžio 31 d. BUAB „Domus alba“ balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 13 481 Lt. Šį turtą sudarė per vienerius metus gautinos sumos – 9 900 Lt ir sukauptos (gautinos) pajamos bei ateinančio laikotarpio sąnaudos – 3 581 Lt. Iš įmonės balanso duomenų nėra aišku, iš kokios veiklos yra gautina nurodyta suma, kam skirtos nurodytos sąnaudos. UAB „Domus alba“ nuo pat įmonės įkūrimo pradžios dirbo nuostolingai, kadangi balanse nėra nurodyto pelno, tik 3 581 Lt dydžio nuostoliai. Nesant konkretaus įmonės turto ir esant tik finansiniams įsipareigojimams, kurių nebuvo galimybės įvykdyti, įmonės vadovas jau 2003 m. turėjo kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2003 m. administracijos vadovas neberengė finansinės atskaitomybės dokumentų, nesirūpino bendrovės turto ir įsipareigojimų apskaita, aplaidžiai ją vedė, nebesidomėjo įmonės veikla, nesistengė pagerinti jos finansinės padėties vystant veiklą, iš to gauti pajamas ir pelną. Iš 2013 m. birželio 28 d. BUAB „Domus alba“ finansinės ataskaitos duomenų matyti, kad balanse įrašyto įmonės turto vertė yra 10 000 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 266 139 Lt. Taigi per beveik dešimt metų įmonės turto nepadaugėjo (įmonės turto balanse egzistavo tik įstatinio kapitalo suma), o įsipareigojimai išaugo daugiau nei 70 kartų, kas leidžia preziumuoti, kad įmonės vadovas buvo nesąžiningas, prisiimdamas tokius įsipareigojimus, kurių vėliau realiai negalės įgyvendinti. Per visą įmonės egzistavimo laikotarpį ji realiai negeneravo jokių pajamų, nevykdė ūkinės veiklos. Atsižvelgiant į dideles įmonės skolas ir į tai, jog per dešimt metų nebuvo imtasi jokių veiksmų pradėti įmonės veiklą, kad bent iš dalies būtų padengtos skolos, darytina išvada, kad administracijos vadovas sąmoningai ir kryptingai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2008 m. rugsėjo 8 d. tarp UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir BUAB „Domus alba“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2008-09-08, kuria BUAB „Domus alba“ išsinuomojo 3 671,82 kv. m bendro ploto patalpas, esančias Kauno m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Administratorė negavo duomenų, patvirtinančių, kad išsinuomotose patalpose UAB „Domus alba“ vykdė veiklą ar sudarė patalpų subnuomos sutartis su kitais nuomininkais. Kiekvieną mėnesį UAB „Domus alba“ turėjo mokėti 55 077,3 Lt plius PVM (apie 65 000 Lt) dydžio nuomos mokestį. 2009 m. rugsėjo 15 d. tarp BUAB „Domus alba“ ir AB „Kauno energija“ buvo sudaryta šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1956500010, kuria UAB „Domus alba“ įsipareigojo mokėti už šilumos energiją, tiekiamą adresu Kauno m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nors šios patalpos nuosavybės teise priklausė UAB „Žaliakalnio pasažas“, o nuomininkė UAB „Domus alba“ jomis realiai nesinaudojo. Įmonės vadovas sudarė sandorius visiškai nerūpestingai, neteisėtai ir nepaisydamas to, kad įmonės turtinė padėtis yra sunki, įmonė neturi ir negauna lėšų mokėti už didelių patalpų, kuriomis realiai nesinaudoja, nuomą ir šildymą. Protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorių nebūtų sudaręs. Atsakovės įmonės vadovas sudarė patalpų savininkui UAB „Žaliakalnio pasažas“ naudingas ilgalaikes sutartis dėl patalpų nuomos ir šilumos tiekimo. Nurodytais veiksmais įmonės direktorius pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtinus pagrindinius juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principus: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu, taip pat Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatytą bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Nurodyti veiksmai atitinka ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintus tyčinio bankroto požymius. Pažymi, kad atsakovės įmonės vadovas iki šiol vengia įvykdyti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nurodytą įpareigojimą dėl įmonės turto bei dokumentų perdavimo paskirtai įmonės administratorei. Mano, jog jis sąmoningai slepia dokumentus, kurie patvirtintų administratorės argumentus apie įmonės vadovo neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, veikiant priešingai bendrovės interesams.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pasikeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata. Šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyti tam tikri požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje dėl BUAB „Seltas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, bylos Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sąvokos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB „Laisvės“ kino teatro bankroto pripažinimo tyčiniu, bylos Nr. 3K-3-680/2004).

Nagrinėjamu atveju prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu grindžiamas aplinkybėmis, kad įmonės vadovas, įmonei esant nemokiai, nuo 2003 m. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ėmėsi ekonomiškai ir teisiškai nepagrįstų verslo sprendimų, prisiimdamas papildomus įsipareigojimus.

Iš Juridinių asmenų registro tvarkytojo VĮ Registro centro duomenų (t. 1, b. l. 26-28) nustatyta, kad UAB „Domus alba“ įregistruota 2003 m. birželio 23 d. Jos akcininku nuo 2003 m. birželio 23 d. iki 2004 m. vasario 4 d. buvo L. K., nuo 2004 m. vasario 4 d. iki 2004 m. vasario 18 d. ­– S. V., nuo 2004 m. vasario 18 d. iki 2004 m. balandžio 15 d. L. C., o nuo 2004 m. balandžio 15 d. – vėl S. V. Įmonės administracijos vadovu nuo 2003 m. birželio 23 d. iki 2004 m. vasario 4 d. buvo L. K., nuo 2004 m. vasario 4 d. – S. V. Bankroto byla atsakovės įmonei iškelta Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi. Per šį laikotarpį atsakovės įmonės vadovas tik vieną kartą (2004 m. birželio 7 d.) VĮ Registrų centrui pateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, nors pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 7 straipsnį finansinės ataskaitos turi būti sudaromos kasmet, pasibaigus finansiniams metams. Iš 2003 m. gruodžio 31 d. UAB „Domus alba“ balanso matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu atsakovės įmonė turėjo 13 481 Lt balansinės vertės trumpalaikio turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 3 481 Lt. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad iš pateikto balanso duomenų negalima spręsti apie 2003 m. gruodžio 31 d. atsakovės įmonės turėto turto sudėtį, tačiau bendras įmonės turto ir finansinių įsipareigojimų santykis neleidžia daryti išvados, kad jau 2003 m. atsakovės įmonė buvo nemoki, tuo labiau, kad nuo jos įsteigimo tebuvo praėjęs pusmetis. Visgi nuo 2004 m. UAB „Domus alba“ vadovas nevykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigų, neorganizavo buhalterinės apskaitos, neteikė įmonės duomenų atskaitingoms institucijoms, tokiu savo neveikimu pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 11 dalies 2 bei 6 punktų ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas. Finansinių ataskaitų nesudarymas suponuoja prielaidą, kad atsakovės įmonė taip ir nepradėjo vykdyti realios veiklos. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir kiti duomenys. Iš Juridinių asmenų registro tvarkytojo VĮ Registro centro duomenų matyti, kad atsakovės įmonės veiklos tikslai ir rūšys yra nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas (70.11), nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas (70.12). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad per laikotarpį nuo UAB „Domus alba“ įregistravimo Juridinių asmenų registre iki bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei jos vardu nebuvo įregistruotas nei vienas nekilnojamojo turto objektas. Atsakovės įmonės vardu nebuvo įregistruota ir transporto priemonių (VĮ „Regitra“ duomenys). Apie tai, kad UAB „Domus alba“ nevykdė realios ūkinės veiklos leidžia spręsti ir vėlesni atsakovės įmonės administracijos vadovo pateikti duomenys. Vykdydamas Kauno apygardos teismo įpareigojimą pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis, atsakovės įmonės administracijos vadovas S. V. pateikė teismui 2012 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą bei 2013 m. birželio 28 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nuo 2011 metų įmonės turto sudėtis ir kiekis nekito – jį sudarė 10 000 piniginės lėšos, t. y. mažiausiai dvejus su puse metų atsakovės įmonėje nebuvo generuojamos jokios pajamos, o įmonės įsipareigojimai kreditoriams nuolat didėjo – 2011 m. jie sudarė 172 281 Lt, 2012 m. – 225 807 Lt, 2013 m. birželio 28 d. – 266 139 Lt. Visais metais, apie kuriuos yra pateikti duomenys, atsakovės įmonės veikla buvo nuostolinga. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi BUAB „Domus alba“ administracijos vadovas S. V. už Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nevykdymą nubaustas 2 000 Lt bauda, neatleidžiant nuo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytos pareigos perduoti administratorei minėtą turtą ir dokumentus, tačiau šio teismo įpareigojimo iki šiol neįvykdė. Atsakovės įmonės administracijos vadovui neperdavus bankroto administratorei įmonės dokumentų ir turto, nėra galimybės nustatyti tikslias atsakovės įmonės veiklos aplinkybes, tačiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovės įmonė nuo jos įregistravimo nevykdė realios ūkinės-komercinės veiklos, negeneravo pajamų, nesukūrė jokios ekonominės pridėtinės vertės, iš kurios galėtų vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, taigi buvo nemoki. Nors nėra galimybės nustatyti tikslią atsakovės įmonės tapimo nemokia datą, tačiau, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina prielaida, kad atsakovės įmonė nemoki buvo jau kitais jos įkūrimo metais, t. y. 2004 m. Atsakovės įmonės vadovo pateikti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad neabejotinai nemoki atsakovės įmonė buvo 2011 metais, jos vadovas suprato, jog įmonė bankrutuos, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.), o sąmoningai blogu įmonės valdymu toliau sunkino UAB „Domus alba“ turtinę padėtį bei jos kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus.

2008 m. rugsėjo 8 d. tarp UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir BUAB „Domus alba“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2008-09-08, kuria BUAB „Domus alba“ išsinuomojo 3 671,82 kv. m bendro ploto patalpas, esančias Kauno m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2009 m. rugsėjo 15 d. tarp BUAB „Domus alba“ ir AB „Kauno energija“ buvo sudaryta šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1956500010, kuria UAB „Domus alba“ įsipareigojo mokėti už šilumos energiją, tiekiamą adresu Kauno m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovės įmonės administracijos vadovas išsinuomojo patalpas, kuriose nevykdė jokios veiklos, o pagal įregistruotus UAB „Domus alba“ veiklos tikslus ir rūšis (nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas bei nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas) net ir negalėjo vykdyti, vėliau sudarė šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį su AB „Kauno energija“, nors pastaroji sutartis, kaip ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, jai buvo nenaudinga. Spręstina, kad, atsakovės įmonės administracijos vadovas, sudarydamas minėtas sutartis, kurių vykdymo pasėkoje įmonė negavo pajamų, jokios ekonominės naudos, o įmonės skolos nuolat didėjo (šią aplinkybę patvirtina 2012 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita bei 2013 m. birželio 28 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita), buvo nelojalus bendrovės interesams (veikė UAB „Žaliakalnio pasažas“ naudai, leisdamas jai išvengti mokesčių už šilumos energiją mokėjimo), nerūpestingas, jo sprendimai dėl sutarčių su UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir AB „Kauno energija“ nebuvo sąžiningi ir kvalifikuoti. Konstatuotina, kad blogas įmonės valdymas nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės žalos kreditoriams, o tai atitinka tyčinio bankroto požymius (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 2, 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsniu, CPK 291 straipsniu, teismas

nutaria:

patenkinti pareiškimą.

Pripažinti tyčiniu uždarosios akcinės bendrovės „Domus alba“ (įmonės kodas 136006337) bankrotą.

Nutartį nusiųsti šios įmonės bankroto administratorei.

Nutarčiai įsiteisėjus, nusiųsti ją Kauno apygardos prokuratūrai ir Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Virginija Gudynienė