Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.2.14.1.2.4; 1.2.14.9.1; 1.2.14.9.3; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2

2026 m. sausio 8 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 20 kartų, paskutinius tris kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta jam 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 20 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėti visą šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 20 parų arešto bausmę pakeistą į 20 dienų terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 2 mėnesius ir 20 dienų terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžią S. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2025 m. gruodžio 22 dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į S. G. paskirtą bausmę įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nuosprendį (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2024 m. rugpjūčio 8 d. apie 05.50 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. Ž. ir A. M. (kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas), įsibrovęs į patalpą, jis užkišęs tyrimo metu nenustatytą įrankį už laiptinės rakinamų durų, jas apgadinęs bei padarydamas 250 Eur turtinę žalą, duris jėga atidaręs, įsibrovęs į laiptinę, pagrobė svetimą – Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai priklausantį turtą – du vazonus su augalais, kurio vieneto kaina 150 Eur, bendros 300 Eur vertės, kuriuos įsidėję į automobilį „BWM 750I“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai padarydamas bendrą 550 Eur turtinę žalą.

Be to, S. G. 2024 m. rugpjūčio 23 d. apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini), prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, sugadino svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. konflikto su bendrovės direktoriumi R. C. dėl nepaskolinto įmonės automobilio metu, pasiėmęs netoliese stovėjusios šiukšlių dėžės dangtį, pribėgęs prie automobilio „Mercedes Benz E350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), juo trenkė į automobilio priekinį stiklą ir šį sudaužė, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 1000 Eur turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. G. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies. Paaiškina, kad tikslių datų neprisimena. Gavosi juokinga situacija. Draugė, kuri buvo kartu, S. Ž. yra trijų vaikų mama, kažkuriame name nuomavosi, o A. pažinojo senai. Važinėjo automobiliu po miestą ir S. Ž. pasakė, kad persikraustė ir paliko laiptinėje savo gėles. Ji pasakė, kad nori pasiimti. Jis nieko negalvojęs, užvažiavo, tačiau S. Ž. neturėjo raktų. Nori pabrėžti, kad laiptinės negadino, durys truputį patraukus, atsidaro su atsuktuvu. Ne pirmą kartą užeidinėjo, neslėpė veido. Su mašinos valstybiniais numeriais drąsiai važinėjo, realiai galvojo, kad tos gėlės draugės, kadangi gavo valstybės skiriamą butą. Jis padėjo paimti iš laiptinės vazonus, sunešė į mašiną ir išvažiavo. Laiptinės durų niekas negadino, nei vieno įbrėžimo neliko ant durų. Labai nustebęs liko kai iškvietė policiją dėl vazonų apklausinėjo. Pas jį liko dar vienas vazonas. Gali grąžinti, nežino su kuo reikia kalbėti. Pas jį liko tikriausiai pats brangiausias vazonas, nes S. Ž. pasiėmė vieną gėlę, o jis jau nebevežė namo, todėl ir liko pas jį garaže stovėti.

Įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku ir vietoje.

Dėl (duomenys neskelbtini) projekto gavosi, kad apsipyko su R. C.. Pamena kaip pastarajam paleido konteinerį, bet pataikė į stiklą. Tai galėjo įvykti kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Pažymi, kad niekur nebėgo, laukė kol policija atvažiuos. Tai buvo „Mercedes Benz CGI 350“, valstybinio numerio nepamena. Pamena, kad padaryta žala buvo įvertinta 1 000 Eur.

Atsakant į prokurorės klausimus paaiškina, kad iš pirmojo epizodo merginos vardas – S. Ž.. Jie baliavojo pusę nakties, nebuvo ką veikti, važinėjo po centrą, vaikščiojo, o paryčiais taip gavosi, kad mergina pasakė, kad gyveno tuo adresu, o toje laiptinėje stovi gėlės, kurias norėtų parsivežti. Jis be blogų ketinimų, su savo automobiliu „BMW 750“, nuvažiavo ir pasakė „einam“. Mergina atsakė, kad neturi raktų, tuomet jis atidarė laiptinės duris. Taip pat buvo minėtos merginos draugas, nepamena ar šis padėjo. Duris atidarė su plokščiu atsuktuvu, stakta lanksti, duodi šiek tiek lankstumo ir ši iš karto atsidaro. Sudėjo vazonus į mašiną, nuvažiavo tiesiai namo pas save, tuomet gyveno centre (duomenys neskelbtini), galvojo, kad užveš pastaruosius namo. Tačiau jam paskambino iš ofiso ir teko vykti į darbą. Taip gavosi, kad jie pasiėmė vieną vazoną ir važiavo viešuoju transportu. Jie važiavo su visais vazonais į (duomenys neskelbtini). Jis turi vieną vazoną su augalu, stovi garaže. Dėl antro epizodo žalą atlygino. Be to, dėl pirmo epizodo kaltę pripažįsta, tikriausiai tai vagystė. S. Ž. kontakto neturi, pasikeitus numerius, nebendrauja. Ji turi socialinį būstą.

Nepamena ar vazonai buvo skirtingi, ar vienodi. Pamena, kad vienas didelis, o kitas mažesnis. Taip pat nepamena, kurioje vietoje stovėjo vazonai. S. Ž. butą nuomavo Ukmergės ar Gelvonų g. Pažymi, kad jeigu būtų norėjęs apgadinti duris, tai būtų pasikeitęs numerius ir mašiną pastatęs kitoje vietoje (3 t., b. l. 29-30).

Nukentėjusysis R. C. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio gale, antroje dienos pusėje atvažiavo S. G., paprašė automobilio paskolinti, įvyko žodinis konfliktas, jis emociškai nesivaldė, apsižodžiavo, griebė šiukšlių dėžės dangtį, nubėgo iki mašinos, metė į langą, grįžta ir sako – „va, išsiliejau“. Jis iškvietė policiją ir parašė pareiškimą, įvertino žalą. Po to S. G. atlygino žalą, susitaikė (3 t., b. l. 31).

Liudytojas V. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra bendrijos pirmininkas, turi grupę „Facebook-e“ bendrijos, dalinasi visa informacija, kas vyksta. Gavo pranešimą, kad po nakties dingo gėlės ir yra savininkas tų gėlių, kurie jas prižiūri, čia jų yra turtas, jie puošia, išlaiko, prisideda prie savo gerbūvio. Jie po nakties pastebėjo ir paskambino jam telefonu, kad galėtų pasižiūrėti vaizdo stebėjimo kameras, jie turime aprašą, kad gali stebėti tik vienas asmuo, prisijungdamas prie kamerų. Pastebėta, kad minėtas kaltinamasis su moterimi ir dar vienu vyru atvažiavo automobiliu, priėjo prie laiptinės ir apsidairė. Pamatęs tą vaizdo įrašą, yra visą tą vaizdo įrašą ištraukęs, parašė per www.epolicija.lt portalą, įkėlė vaizdo įrašus, jei neklysta dar ir nuotrauką, ir aprašė visą situaciją. Po šio įvykio dar gavo pranešimą iš gyventojų, kad neužsirakina durys, iškvietė meistrus, kurie atsakingi už praėjimo kontrolę, duris, jie pasakė, kad yra pažeisti vyriai, pažeista plokštelė, kad galimai buvo kišta ir per vaizdo įrašą matosi, kad kažkas yra kišta tarp durų ir reikia atlikti smulkų remontą. Tai patvirtino, kad darbus daro ir bendrija gavo sąskaitą faktūrą. O už gėles, tai žmonės įvertino, už kiek pirko tuos vazonus, nes jie moliniai, tai klausė pačių gyventojų, nes neturėjo sąskaitos, tai jie įvertino jeigu pirkti dabar, tai šių dienų kainos yra molio didelių vazonų ir tokių didelių gėlių kainos yra kas yra nurodyta tyrime. Durų apgadinimas buvo užfiksuotas tiesiog pranešus gyventojams, kad durys pačios neužsidaro, prisidaro, bet neužsifiksuoja, nes durys turi liežuvėlį. Magnetinė sklendė ir jos neprisitraukia, tai meistrai pareguliavo, galvojo, kad yra tik durų pritraukėjo klausimas, kad jos yra pažeistos, nes aliumininės, galbūt ir paties eksploatavimo metu, nes yra ne pirmos jaunystės durys, tai užteko to stipraus truktelėjimo, kas ir buvo padaryta. Bendrija duris tvarkė visą laiką reguliariai 2 kartus per metus, t. y. prieš šaltąjį sezoną ir po šaltojo sezono yra daroma durų profilaktika, sutepimai durų vyrių, magnetinės sklendės, durų pritraukėjo revizija, taip pat durų reguliavimas. Buvo atliktas neplanuotas reguliavimas.

Jis kaip bendrijos pirmininkas, to namo gyventojus beveik visus pažįsta 95% , trumpalaikių nuomų nėra, o ilgalaikės nuomos, tai galima sakyti rotacija 5% , tai čia yra maksimali. Jis pats šalia gyvena, tai beveik visus pažįsta ir tos moters iš video, nėra matęs. Minėtas vaizdo įrašas buvo įkeltas į „Facebook“ grupę, gal kas atpažįsta, bet niekas nebuvo paminėjęs, kad yra pažįstamas žmogus. Pažymi, kad durų remonto kaina yra pateikta byloje – iki 300 Eur su PVM. Minėti vazonai stovėjo prie langų, nes iki pat 9 aukšto yra laiptai ir per visus laiptus yra dideli stiklai, tai vazonai stovėjo prie langų. Vazonų stovėjo ir daugiau, tačiau paimtos 2 didžiausios gėlės, kadangi matosi kaip nepažįstami žmonės užeina į bendriją, pakyla iki pat 9 aukšto. 9-ame aukšte žmonės taip pat įsirengę vaizdo stebėjimo asmeninę kamerą prie durų, apsidairo, apsižiūri ir leidžiasi žemyn. Kas pasirodė keista, kad jeigu žmogus būtų nuomavęsis butą, tai jis žinotų kuris aukštas ir kiltų į savo aukštą, iškart pasiimtų savo gėlę, tačiau čia pakilta į 9-tą aukštą, leistasi žemyn ir paimtos pačios didžiausios gėlės. Vazonai su gėlėmis įvardinti kaip bendrijos turtas, nes laikyta bendro naudojimo patalpose. Vertinant žalą dėl gėlių pagrobimo buvo įvertinta viskas kartu (3 t., b. l. 31-33).

Liudytoja S. Ž. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą atpažįsta asmenis, tai yra S. G., ji ir A.. Įvykis įvyko gana seniai, tikslios vietos nežino. Galėjo būti kaip nurodyta kaltinime. Konkretaus paaiškinimo ji neturi, jeigu žmogus kaltinamas vagyste, o ji nemano, kad tai buvo įvykdyta vagystė, ji nenori kažką sakyti. Jos būtų trumpas paaiškinimas – jie tiesiog norėjo susirinkti augalus, kur S. G. anksčiau gyveno, o ji buvo tik „už kompaniją“. Vagystės jokio nebuvo. Ji net nematė rakto nuo tų namų, nes ji ten negyveno. Ji žinojo, kad eina į tą namą, kur anksčiau gyveno S. G.. Jei neklysta buvo paimta didelė gėlė. Ji nepamena kaip jie visi susitiko, gal buvo iš vakaro susitarę. Tiesiog važinėjo po miestą, ji sėdėjo automobilio gale, o pastarieji du asmenys kažką diskutavo, ji nelabai kreipė dėmesį. Automobilį vairavo S. G., priekyje sėdėjo draugas. Pažymi, kad ji anksčiau ten negyveno, ji gyvena Naujamiestyje, dabar Visoriuose (3 t., b. l. 67).

Liudytojas A. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį. Teismui parodžius vaizdo įrašą, paaiškina, kad pažįsta šiuos žmones, tai S. Ž., S. G. ir jis. Tai galėjo būti 2024 m. rugpjūčio mėnesis. Tuo metu laiką leido trise, bendravo, vaikščiojo, važinėjo. Ką tiksliai tą dieną veikė, neprisimena. Važinėjo su balta transporto priemone, kuri matosi vaizdo įraše. Nežino kokiu tikslu ir kas pasiūlė nuvykti. Pamena, kad buvo paimtos gėlytės, jis nežino kieno buvo tos gėlės. Jis nežino ar tos gėlės galėjo priklausyti S. G. ar S. Ž.. Paimtas gėles padėjo pas S. G. namie. Tiksliai nepamena kokiu tikslu jie laiką leido visi kartu. Į tą laiptinę kažkas pasiūlė užeiti. Tikriausiai laiptinę pasirinko atsitiktinai. Pažymi, kad su S. Ž. jie senai pažįstami. S. Ž. tada gyveno kur prirašyta, Visoriuose. Jis nežino kaip jie visi trys tarpusavyje susipažino. Jie su S. Ž. gyvena kartu, adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 68).

Dėl nusikalstamų veikų padarytų 2024 m. rugpjūčio 8 d.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 21 d. įtariamuoju apklaustas S. G. parodė, kad dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kur nurodyta, kad įsilaužus pro laiptinės duris pavogti du vazonai su gėlėmis, visiškai nieko nepasisakys, tai yra, dėl savo kaltės nepasisakys ir įtariamojo parodymus duos tik teisme. Jis nepasisako, kadangi naudojasi savo kaip įtariamojo procesinėmis teisėmis. Dėl nurodytų kitų asmenų, žino, kad moteris S., o vyriškis A., bet jų pavardžių ir asmens bei kontaktinių duomenų nežino, nebendrauja su jais seniai (2 t., b. l. 169-170).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 20 d. liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad 2024 metų rugpjūčio mėnesį į jį kreipėsi (duomenys neskelbtini), namo gyventojas, kuris pasakė, kad iš laiptinės dingo du vazonai, paprašė peržiūrėti vaizdo stebėjimo kameras. Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameras, buvo pastebėta, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. apie 05.50 val., apgadinus bendrijos lauko duris, į laiptinę įėjo trys asmenys, kurie išnešė gėles su vazonais, du vienetus. Vieno vazono kaina yra 150 Eur, sulaužytų durų remonto kaina yra 250 Eur. Bendrijai padaryta 550 Eur turtinė žala + PVM. Asmenys vaizdo įraše nežinomi, jų nepažįsta ir nėra matęs (1 t., b. l. 138-139).

Iš 2024 m. rugpjūčio 8 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įgaliojo atstovo V. B. pareiškimo matyti, kad gyventojai informavo per bendrijos „Facebook“ grupę, kad dingo gėlės iš laiptinės. Patikrinus vaizdo įrašus, užfiksuotas faktas, kai užkišę spec. įrankius, jėga atidaro antros laiptinės (butai (duomenys neskelbtini)) lauko duris ir įeina į namą pašaliniai asmenys, dairosi, o vėliau išnešamos gėlės ir dedamos į baltą BMW 7 klasės automobilį. BMW numeris nėra užfiksuotas vaizdo įrašuose, tačiau automobilio Nr. įsiminė vienas iš gyventojų, galimai BWM valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68-74).

Iš 2024 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašas pavadinimu Video 2024-08-09_08_16_57. Vaizdo įrašo laikas 2024 m. rugpjūčio 8 d. 05:44 val. Matoma, kai prie įėjimo į laiptinę ateina trys asmenys. Vienas su juodos spalvos džemperiu su gobtuvu, treninginėmis juodomis kelnėmis, baltais sportbačiais (toliau – Vyras Nr. 1). Kitas vyras apsirengęs juodai, su juodais sportbačiais baltu padu (toliau – Vyras Nr. 2) ir moteris apsirengusi juodai, iš po striukės matosi šviesios spalvos džemperis su gobtuvu, rudais plaukais. Priėjęs prie stiklinių laiptinės durų, Vyras Nr. 1 keliasdešimt sekundžių prie durų bando atidaryti duris, tuomet priėjęs Vyras Nr. 2 stipriai patraukia duris ir visi trys asmenys įeina į laiptinę.

Vaizdo įraše pavadinimu Video 2024-08-09_08_09_34, 2024-08-08 05:51 val. matoma, kai trys asmenys išeina iš laiptinės. Vyras Nr. 1 ir Vyras Nr. 2 rankose nešasi po vieną vazoną ir eina link gatvės, paskui juos eina moteris. Minėti asmenys eina link baltos spalvos automobilio BMW, atidaro duris ir įdeda gėles su vazonais (1 t., b. l. 133-135).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus tyrėjos A. M. 2024 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. P. nuo 2024 m. liepos 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. nuomojosi S. G. (1 t., b. l. 143, 145-151).

Dėl nusikalstamos veikos padarytos 2024 m. rugpjūčio 23 d.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 11 d. įtariamuoju apklaustas S. G. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorių R. C. jis pažįsta apie 15 metų, iš kurio nuomodavosi automobilius, vykdė kartu veiklą perkant automobilius, su juo jokių giminystės ar svainystės ryšių neturi. Su juo visada sutardavo ir konfliktų neturėdavo. Paaiškina, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. apie 15.15 val. jis atėjo į įmonės UAB (duomenys neskelbtini) ofiso kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutikęs lauke R. C., paprašė šio paskolinti jo įmonei priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, nes norėjo važiuoti į Marijampolę. R. C. atsisakė paskolinti automobilį nurodydamas, kad automobilis nėra draustas ir juo važiuoti negalima, o jis pasakė, kad apsidraus. Jam vis dėl to nesutikus paskolinti, jis supyko ir pradėjo keiktis necenzūrinius žodžius ir tarp jų vykstant žodiniam konfliktui, jis paėmė netoliese stovėjusį šiukšlių dėžės metalinį dangtį ir pribėgęs prie jo įmonei priklausančio automobilio „Mercedes Benz E350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos juo trenkė ir sudaužė šio automobilio priekinį stiklą. Jis labai pyko ir šaukė, kad apgadins ir kitus jam priklausančius automobilius, o šis iškvietė policiją. Jis niekur nesišalino ir laukė kol atvyks policija, kuriems atvykus, pripažino, jog apgadino automobilį. Anksčiau jie sutarė gerai. Jis po įvykio R. C. atsiprašė ir jo sutikimu jis paėmė „Mercedes Benz E350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir keičia naują priekinį stiklą. Jam R. C. pažadėjo, kad policiją informuos, jog jis šiam pakeisdamas stiklą, žalą padengs ir iš jo 1000 Eur žalos nebereikalaus. Jis ir toliau su R. C. bendrauja, pas jį įmonėje planuoja įsidarbinti. Prašo esant galimybėms šiame ikiteisminiame tyrime leisti jiems susitaikyti. Jis teistas dėl vagysčių, dėl ko nuo 2016 m. vasario 10 d. jis atliko bausmę Marijampolės kalėjime ir buvo išleistas pilnai atlikęs bausmę 2023 m. liepos 25 d., o 2023 m. rugpjūčio 4 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų. Šiuo metu jo atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl roboto vagystės ir narkotikų turėjimo. Jis dėl padarytos nusikalstomos veikos apgadinant minėtą automobilį labai nuoširdžiai gailisi, tai padarė užvaldžius pykčiui ir nesuvaldė savo emocijų. Jis pasidarė išvadas, ateityje nebenusikals, nori rūpintis 13 metų sūnumi, kuris gyvena su buvusia sugyventine. Jis šiuo metu gyvena pas motiną L. Ž., (duomenys neskelbtini). Nuo ikiteisminio tyrimo nesislapstys ir kviečiamas atvyks. Jei nėra galimybių vykdyti susitaikymą, prašo šį ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu jam skiriant baudą, kurią susimokėti turės galimybę, nes turi santaupų. Šiuo metu oficialiai nedirba bet su R. C. yra sutaręs, kad įsidarbins jo įmonėje (2 t., b. l. 137-140).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 17 d. įtariamuoju apklaustas S. G. parodė, kad jis patvirtina savo anksčiau duotus įtariamojo parodymus ir pareiškia, kad visiškai pripažįsta savo kaltę tik dėl apgadinto „Mercedes Benz E350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stiklo. Taip pat informuoja, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. C. atlygino patirtą turtinę žalą, pakeisdamas šiam automobiliui priekinį naują stiklą ir šis jam pretenzijų nebeturi. Stiklą pakeitė prieš pusantro mėnesio, sumokėjo servisui 800 Eur, vežė pakeisti į Alytų. Jis dėl jam naujai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kurioje nurodyta, kad įsilaužus pro laiptinės duris pavogti du vazonai su gėlėmis, visiškai nieko nepasisakys, tai yra, dėl savo kaltės nepasisakys ir įtariamojo parodymus duos tik teisme. Jis nepasisako, kadangi naudojosi savo kaip įtariamojo procesinėmis teisėmis. Jis gyvena šiuo metu adresu (duomenys neskelbtini), nuosavame bute. Nuo ikiteisminio tyrimo nesislapstys prašo jo atžvilgiu nutraukti asmens paiešką (2 t., b. l. 155-157).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 23 d. liudytoju apklaustas R. C. parodė, kad jis įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, turi įgaliojimą teikti pareiškimus. 2024 m. rugpjūčio 23 d. apie 15.15 val. jam pažįstamas asmuo S. G., gim. (duomenys neskelbtini), atėjęs prie jo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pastato, kuris yra (duomenys neskelbtini), pradėjo jį kalbinti. Vyras pradėjo jo prašyti, kad jis paskolintų šiam įmonei priklausantį automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nes norėjo važiuoti į Marijampolę. Jis atsisakė įmonės automobilį paskolinti, kadangi automobilis nėra draustas ir juo važiuoti negalima. Į tokius jo pasakytus žodžius S. G. sureagavo labai agresyviai – pradėjo pykti, mosikuoti rankomis, vartojo necenzūrinius žodžius, kokius tiksliai šiuo metu neprisimena ir pakartoti negali. Tuo metu tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu S. G. pasiėmęs nuo netoliese stovėjusios šiukšlių dėžės metalinį dangtį, pribėgo prie jo įmonei priklausančio automobilio „MB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinėje rankoje laikydamas prieš tai minėtą metalinį dangtį vieną kartą trenkė ir apgadino (sudaužė) automobilio priekinį stiklą. Tokiais S. G. veiksmais įmonei UAB (duomenys neskelbtini) padaryta žala – 1000 Eur. S. G. apgadinęs automobilį, pradėjo šaukti, kad apgadins ir kitus įmonei priklausančius automobilius. Dėl tokių priežasčių jis iškart apie įvykį informavo policiją ir stengėsi laikytis atokiau nuo S. G.. S. G. iš įvykio vietos šalintis nebandė, netoliese taip pat laukė atvykstančių pareigūnų. Pareigūnams atvykus, S. G. prisipažino, kad tai būtent jis apgadino įmonės automobilį. Kodėl S. G. taip pasielgė, jis nežino ir atsakyti negali. Jis S. G. pažįsta jau 10 metų, su juo šis taip pasielgia pirmą kartą. Kiek žino, S. G. taip elgiasi ne pirmą kartą, dažnai apgadina svetimus automobilius ar daiktus, taip pat yra mėgėjas vykdyti vagystes. Automobilis „MB“, kurį apgadino S. G., neturi vaizdo stebėjimo registratoriaus, KASKO ir civiliniu draudimu nedraustas. Ar visą įvykį matė pašaliniai asmenys, jis nežino (1 t., b. l. 55-58).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 10 d. papildomai liudytoju apklaustas N. C. parodė, kad patvirtina savo anksčiau duotus liudytojo parodymus. Informuoja, kad 2024 m. gruodžio 20 d. jam S. G., pakeitė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Mercedes Benz E350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą, dėl to šis jam jokių pretenzijų nebeturi. Atsiima 1000 Eur turtinę žalos reikalavimo pretenziją ir jo atžvilgiu jokio civilinio ieškinio nebereikš ir žalos dokumentų neteiks. Už kiek jis stiklą pirko jis nežino. Jis jokios žalos dėl įvykio neturi ir pretenzijų S. G. neturi. Prašo ikiteisminio tyrimo nebetęsti, sutinka, kad jis būtų nutrauktas (1 t., b. l. 61-63).

Iš 2024 m. rugpjūčio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. C. pareiškimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. 15.15 val. automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas įmonei priklausantis automobilis „MB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonei padaryta žala 1000 Eur (1 t., b. l. 1-8).

Iš 2024 m. rugpjūčio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje tarp pastatų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) stovintis automobilis „MB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis pilkos spalvos, universalas, 5 durų. Ant automobilio priekinio stiklo, maždaug ties viduriu, matoma įdaužimo žymė. Aplink minėtą žymę matomas įsikilęs stiklas. Priešais automobilį, maždaug už 1 m matoma ant aikštelės grindinio gulintis metalinis apvalios formos dangtis. Dangčio paviršius pilkos spalvos, purvinas, matomi apibraižymai. Dangtis paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 30-40).

Iš 2024 m. rugsėjo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – BPC garso įrašas pavadinimu ,,BPC skambu io ra as (ID 92300481334, skambu io prad ia_ 2024-08-23 15_18_58)“, garso įraše girdėti, kai vyras, prisistatęs C. pavarde praneša, kad „S. G. sudaužė automobilio Mercedes langą“ (1 t., b. l. 42-43).

Iš 2024 m. rugsėjo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas: 2 vnt. BODY kūno kamerų kurias dėvėjo į įvykį reagavę pareigūnai, įrašai.

Vaizdo įrašas pavadinimu ,,BODY 2024-08-23 15.45.33 įrašė e0072999 P. K.“. Pradėta filmuoti 2024 m. rugpjūčio 23 d. 15:45:33 baigta filmuoti 2024 m. rugpjūčio 23 d. 15:55:03, vaizdo įrašo trukmė 9 minutės 40 sekundžių. Pareigūnei paprašius, kad automobilio savininkas papasakotų, kas buvo, šis sako, kad vyras paėmė dangtį nuo šiukšliadėžės, nubėgo iki „Mercedes“ automobilio, užlipo ant automobilio ir išdaužė langą. Žala tūkstantis eurų. Pareigūnei parodo dangtį gulintį prie automobilio. Vyras pasako, kad su stiklą išdaužusiu asmeniu yra pažįstami.

Vaizdo įrašas pavadinimu ,,BODY 2024-08-23 15.45.36 įrašė e0072997 D. K.“, kurio trukmė 9 minutės 43 sekundės. Pradėta filmuoti 2024 m. rugpjūčio 23 d. 15:45:36 baigta filmuoti 2024 m. rugpjūčio 23 d. 15:55:09. Pareigūnas klausia vyro jis išdaužė langą, ir kas jam tas žmogus, kurio automobilis. Vyras atsako, kad jis, ir kad vyras yra pažįstamas, draugas, dirba pas jį. Vyras pasako, kad neatlaikė nervai, pasiėmė dangtį ir sudaužė langą (1 t., b. l. 47-48).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą <...>. Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). BK 178 straipsnio saugoma vertybė – nuosavybės teisė. Sudėtyje nurodoma pavojinga veika – pagrobimas – susideda iš dviejų elementų, t. y.: 1) neteisėtas fizinio daikto užvaldymo ir 2) neatlygintinio jo pasisavinimo. Įstatymas nenurodo kokio nors specifinio vagystei būdingo veikimo būdo, tačiau BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse įtvirtina kvalifikuojančius veikos požymius (parodančius didesnį veikos pavojingumą), susijusius su veikos padarymo būdu ir vagystės dalyku, kaip antai: atvira vagystė, kišenvagystė, vagystė įsibraunant į transporto priemonę, patalpą arba didelės ir labai didėlės vertės turto vagystė. Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Patalpa laikoma uždara erdvė, paprastai turinti sienas, stogą ir specialų įėjimą ir skirta žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms ar gyvuliams laikyti. Taigi pagrindiniais patalpos skiriamaisiais požymiais pripažįstama erdvės uždarumas, objekto paskirtis. Be to, patalpa yra statinys, kuris priklauso kažkam nuosavybės teise ir patekimas į ją be savininko sutikimo ribojamas. Nusikalstamos veikos dalyką apibūdina tokie požymiai kaip – turto materialumas, kilnojamas pobūdis, ekonominė vertė, svetimumas ir atskyrimas nuo gamtinės aplinkos. Kadangi nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti žalos ir priežastinio ryšio požymius. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, pagrobė svetimą turtą, kurio vertė, esant kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovimui į patalpą, kvalifikavimui reikšmės neturi (išskyrus labai didelę vertę, nuo 900 MGL, ir didelę vertę, nuo 400 MGL iki 900 MGL).

Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė asmenims, kurie sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Terminas sunaikinimas ir sugadinimas apima tokius sudėties požymius kaip: veika, padariniai bei priežastinis ryšis. Sunaikinimas – tai tam tikras poveikis svetimam turtui, dėl kurio šis nustoja egzistuoti, visiškai praranda savo vertę ar tampa netinkamas naudoti ar vartoti pagal paskirtį: sudeginimas, susprogdinimas, sudaužymas, išardymas ir t. t. Sugadinimas reiškia tokį neteisėtą poveikį nuosavybės objektui dėl kurio turtas dalinai praranda savo ekonominę vertę ir tik iš dalies gali būti naudojamas pagal paskirtį, tokiu atveju turto ekonominės ir vartojamosios vertės atstatymas įmanomas įdedant pinigines lėšas ar\ir darbo sąnaudas. Nusikalstamos veikos dalyką apibūdina analogiški požymiai kaip ir vagystės atveju. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Pavojingi padariniai atitinka sunaikinto ar sugadinto turto vertę, kuri gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. Teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016, 2K-126-495/2021, 2K-148-511/2022). Svarbu nustatyti, kad būtent kaltininko veiksmai, t. y. neteisėtas poveikis svetimam turtui, sąlygojo turtinės žalos, sunaikinto ar sugadinto turto savininkui, atsiradimą. Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą galima esant ir tiesioginiai, ir netiesioginiai tyčiai, t. y. kaltininkas, neteisėtai darydamas poveikį svetimam turtui, neabejotinai suvokia, kad turtas visiškai ar dalinai netenka savo ekonominės vertės ir visiškai ar tik iš dalies galės būti naudojamas pagal paskirtį, numato, jog nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir nori arba yra abejingas tokios žalos atsiradimui. BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už baudžiamąjį nusižengimą, t. y. už nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą.

BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos 2024 m. rugpjūčio 8 d. nepripažino. Paaiškino, kad dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kur nurodyta, kad įsilaužus pro laiptinės duris pavogti du vazonai su gėlėmis, visiškai nieko nepasisakys, tai yra, dėl savo kaltės nepasisakys ir įtariamojo parodymus duos tik teisme. Jis nepasisako, kadangi naudojasi savo kaip įtariamojo procesinėmis teisėmis. Dėl nurodytų kitų asmenų, žino, kad moteris S., o vyriškis A., bet jų pavardžių ir asmens bei kontaktinių duomenų nežino, nebendrauja su jais seniai (2 t., b. l. 169-170). Teisiamojo posėdžio metu dėl pirmojo epizodo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad važinėjo automobiliu po miestą ir S. Ž. pasakė, kad persikraustė ir paliko laiptinėje savo gėles. Ji pasakė, kad nori pasiimti. Jis nieko negalvojęs, užvažiavo, tačiau S. Ž. neturėjo raktų. Nori pabrėžti, kad laiptinės negadino, durys truputį patraukus, atsidaro su atsuktuvu. Ne pirmą kartą užeidinėjo, neslėpė veido. Su mašinos valstybiniais numeriais drąsiai važinėjo, realiai galvojo, kad tos gėlės draugės, kadangi gavo valstybės skiriamą butą. Jis padėjo paimti iš laiptinės vazonus, sunešė į mašiną ir išvažiavo. Laiptinės durų niekas negadino, nei vieno įbrėžimo neliko ant durų. Labai nustebęs liko kai iškvietė policiją dėl vazonų apklausinėjo. Pas jį liko dar vienas vazonas. <...> Duris atidarė su plokščiu atsuktuvu, stakta lanksti, duodi šiek tiek lankstumo ir ši iš karto atsidaro. Sudėjo vazonus į mašiną, nuvažiavo tiesiai namo pas save, tuomet gyveno centre (duomenys neskelbtini), galvojo, kad užveš pastaruosius namo. Tačiau jam paskambino iš ofiso ir teko vykti į darbą. Taip gavosi, kad jie pasiėmė vieną vazoną ir važiavo viešuoju transportu. Jie važiavo su visais vazonais į (duomenys neskelbtini). Jis turi vieną vazoną su augalu, stovi garaže (3 t., b. l. 29-30).

Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojais S. Ž. ir A. M.. Liudytoja S. Ž. parodė, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą atpažįsta asmenis, tai yra S. G., ji ir A.. Įvykis įvyko gana seniai, tikslios vietos nežino. Galėjo būti kaip nurodyta kaltinime. Konkretaus paaiškinimo ji neturi, jeigu žmogus kaltinamas vagyste, o ji nemano, kad tai buvo įvykdyta vagystė, ji nenori kažką sakyti. Jos būtų trumpas paaiškinimas – jie tiesiog norėjo susirinkti augalus, kur S. G. anksčiau gyveno, o ji buvo tik „už kompaniją“. Vagystės jokio nebuvo. Ji net nematė rakto nuo tų namų, nes ji ten negyveno <...> (3 t., b. l. 67). Liudytoju A. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad <...> teismui parodžius vaizdo įrašą, paaiškina, kad pažįsta šiuos žmones, tai S. Ž., S. G. ir jis. Tai galėjo būti 2024 m. rugpjūčio mėnesis. Tuo metu laiką leido trise, bendravo, vaikščiojo, važinėjo. Ką tiksliai tą dieną veikė, neprisimena. Važinėjo su balta transporto priemone, kuri matosi vaizdo įraše. Nežino kokiu tikslu ir kas pasiūlė nuvykti. Pamena, kad buvo paimtos gėlytės, jis nežino kieno buvo tos gėlės. Jis nežino ar tos gėlės galėjo priklausyti S. G. ar S. Ž.. Paimtas gėles padėjo pas S. G. namie (3 t., b. l. 68).

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad vaizdo įraše pavadinimu „Video2024-08-09_08_16_57.MP4“ yra būtent kaltinamasis S. G., kuris kartu su moterimi ir dar vienu vyru, anksti ryte (05.44 val.), kai gatvėse mažai žmonių, prieina prie laiptinės durų, rankoje laiko nenustatytą įrankį, kuriuo bando atidaryti laiptinės durys. Vaizdo įraše aiškiai matoma, kad laiptinės durys neatsidaro ir tuo metu, kai S. G. bando jas stipriai traukti. Šių kaltinamojo S. G. veiksmų metu, moteris ir kitas vyras aktyviai dairosi stebėdami aplinką. Tik kito įraše matomo vyro pagalba, kuomet kaltinamasis S. G. laikė tikėtina įkišęs nenustatytą įrankį į laiptinės duris, o kitam vyrui staigiai ir stipriai patraukus, durys atsidarė. Vaizdo įrašas paneigia kaltinamojo žodžius, jog durys buvo netvarkingos ir atsidarė panaudojus minimalią fizinę jėgą. Šis vaizdo įrašas patvirtina kaltinamojo S. G. žodžius, kad raktų nuo laiptinės durų vaizdo įraše buvę asmenys neturėjo. Antrame vaizdo įraše pavadinimu „Video2024-08-09_08_09_34.MP4“ matoma kaip trys asmenys išeina iš laiptinės du vyrai nešasi po didelę gėlę vazone. Visi trys išeina iš vaizdo kameros vaizdo fiksavimo lauko ir tik po to, perlipa per aptvėrimą ir eina link automobilio.

Teismas pažymi, kad kaltinamasis S. G. prisipažino, kad pasiliko vieną iš laiptinėje pagrobtų gėlių, ir iki pat teisimojo posėdžio ją turėjo.

Nustačius anksčiau paminėtas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad S. G. įvykdė nusikalstamą veiką, įsibrovė į patalpą ir pavogė laiptinėje, esančias gėles. Teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog S. G. 2024 m. rugpjūčio 8 d. apie 05.50 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. Ž. ir A. M. (kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas), įsibrovęs į patalpą, t. y. užkišęs tyrimo metu nenustatytą įrankį už laiptinės rakinamų durų, jas apgadinęs bei padarydamas 250 Eur turtinę žalą, duris jėga atidaręs, įsibrovęs į laiptinę, pagrobė svetimą – Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai priklausantį turtą – du vazonus su augalais, kurio vieneto kaina 150 Eur, bendros 300 Eur vertės, kuriuos įsidėję į automobilį „BWM 750I“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino, tokiu būdu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai padarydamas bendrą 550 Eur turtinę žalą. Šie kaltinamojo S. G. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamasis S. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos 2024 m. rugpjūčio 23 d. pripažino. Paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorių R. C. jis pažįsta apie 15 metų, iš kurio nuomodavosi automobilius, vykdė kartu veiklą perkant automobilius, su juo jokių giminystės ar svainystės ryšių neturi. Su juo visada sutardavo ir konfliktų neturėdavo. Paaiškina, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. apie 15.15 val. jis atėjo į įmonės UAB (duomenys neskelbtini) ofiso kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutikęs lauke R. C., paprašė šio paskolinti jo įmonei priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, nes norėjo važiuoti į Marijampolę. R. C. atsisakė paskolinti automobilį nurodydamas, kad automobilis nėra draustas ir juo važiuoti negalima, o jis pasakė, kad apsidraus. Jam vis dėl to nesutikus paskolinti, jis supyko ir pradėjo keiktis necenzūrinius žodžius ir tarp jų vykstant žodiniam konfliktui, jis paėmė netoliese stovėjusį šiukšlių dėžės metalinį dangtį ir pribėgęs prie jo įmonei priklausančio automobilio „Mercedes Benz E350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos juo trenkė ir sudaužė šio automobilio priekinį stiklą. <...> (2 t., b. l. 137-140). Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) projekto gavosi, kad apsipyko su R. C.. Pamena kaip pastarajam paleido konteinerį, bet pataikė į stiklą. Tai galėjo įvykti kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Pažymi, kad niekur nebėgo, laukė kol policija atvažiuos. Tai buvo „Mercedes Benz CGI 350“, valstybinio numerio nepamena. Pamena, kad padaryta žala buvo įvertinta 1 000 Eur (3 t., b. l. 29-30). Liudytoju apklaustas N. C. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio gale, antroje dienos pusėje atvažiavo S. G., paprašė automobilio paskolinti, įvyko žodinis konfliktas, jis emociškai nesivaldė, apsižodžiavo, griebė šiukšlių dėžės dangtį, nubėgo iki mašinos, metė į langą, grįžta ir sako – „va, išsiliejau“. Jis iškvietė policiją ir parašė pareiškimą, įvertino žalą. Po to S. G. atlygino žalą, susitaikė (3 t., b. l. 31).

Šiuos parodymus patvirtina ir kito byloje esantys įrodymai, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolai, kitų objektų apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. G. savo kaltę dėl šio įvykio pripažino pilnai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, teismas plačiau apie įvykį nepasisako.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas nustatė, kad S. G. 2024 m. rugpjūčio 23 d. apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini), prie UAB (duomenys neskelbtini) pastato, sugadino svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t. y. konflikto su bendrovės direktoriumi R. C. dėl nepaskolinto įmonės automobilio metu, pasiėmęs netoliese stovėjusios šiukšlių dėžės dangtį, pribėgęs prie automobilio „Mercedes Benz E350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), juo trenkė į automobilio priekinį stiklą ir šį sudaužė, tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) padarydamas 1000 Eur turtinę žalą. Šie kaltinamojo S. G. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę S. G., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė viena baigta nesunkų nusikaltimą, vieną baigtą apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą). Žala padaryta Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai – 550 Eur žala. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui N. C. padaryta 1000 Eur žala – atlyginta.

Teismas vertina, jog kaltinamojo tiek atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tiek sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę S. G., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra jauno darbingo amžiaus, nevedęs, Sodros duomenimis paskutinį kartą dirbo iki 2024 m. kovo 28 d. (2 t., b. l. 114-116), tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba įmonėje, kurios pavadinimo neatsimena (3 t., b. l. 28). Praeityje teistas 18 kartų, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, skirtos su laisvės atėmimu ne susijusios bausmės, nei laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo (2 t., b. l. 80-113), per penkerius metus baustas daugybę kartų administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 17-79). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir jo pasirinktą gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Tai, kad kaltinamasis ne sykį teistas, yra atlikęs su laisvės atėmimu susijusias bausmes, tačiau ir toliau nekeičia gyvenimo būdo, sistemingai pažeidinėja įstatymus ir nusikalsta, rodo, jog jam taikytos valstybės prievartos priemonės nedarė absoliučiai jokio poveikio ir neprivertė įvertinti savo elgesio ir jo koreguoti.

Baigiamųjų kalbų metu, prokurorė siūlė kaltinamajam už visas nusikalstamas veikas skirti laisvės atėmimo bausmę, mano, kad būtent tokia bausmės rūšis padarys įtaką kaltinamojo elgesiui. Teismas sprendžia, kad už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje skirti 30 parų arešto bausmę, 187 straipsnio 1 dalies padarymą skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės – yra proporcingos ir adekvačios kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtinas už BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir S. G. skirtina subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmę, subendrintina už BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnį, subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su likusia bausme, paskirtina už BK 187 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir S. G. paskirtina subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo bausmė. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.

Visos nurodytos kaltinamąjį apibūdinančios ir kitos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės, teismo vertinimu, pašalina galimybę kaltinamajam S. G. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba kitaip ją sušvelninti, arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo S. G. atžvilgiu yra priimtų, bet neįsiteisėjusių teismų sprendimų, teismas nebendrina kaltinamajam paskirtinos bausmės su kitais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis, kad būtų išvengta dvigubo bendrinimo. Visos S. G. paskirtos bausmės galės bus subendrintos vėliau nuosprendžio vykdymo metu arba kitu nuosprendžiu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 141-143) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Byloje civilinis ieškovas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įgaliotas atstovas V. B. pareiškė civilinį ieškinį 550 Eur turtinei žalai atlyginti, pridėjo civilinį ieškinį pagrindžiančius dokumentus (1 t., b. l. 119; 127-129), 2024 m. rugsėjo 20 d., nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 120-122). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. apie 05.50 val. buvo apgadintos bendrijos lauko durys ir pavogtos gėlės (sulaužytos durys kainavo 250 Eur be PVM bei gėlės su vazonais 2 vnt. po 150 Eur be PVM, bendra suma – 550 Eur be PVM). Yra užregistruotas įvykis „epolicija“ internetinėje platformoje, taip pat išsiųsta papildoma informacija (1 t., b. l. 119).

Civilinis ieškovo atstovas V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad bendrijos pirmininkas, turi grupę „Facebook-e“ bendrijos, dalinasi visa informacija, kas vyksta. Gavo pranešimą, kad po nakties dingo gėlės ir yra savininkas tų gėlių, kurie jas prižiūri, čia jų yra turtas, jie puošia, išlaiko, prisideda prie savo gerbūvio. Jie po nakties pastebėjo ir paskambino jam telefonu, kad galėtų pasižiūrėti vaizdo stebėjimo kameras, jie turi aprašą, kad gali stebėti tik vienas asmuo, prisijungdamas prie kamerų. Pastebėta, kad minėtas kaltinamasis su moterimi ir dar vienu vyru atvažiavo automobiliu, priėjo prie laiptinės ir apsidairė. Pamatęs tą vaizdo įrašą, yra visą tą vaizdo įrašą ištraukęs, parašė per www.epolicija.lt portalą, įkėlė vaizdo įrašus, jei neklysta dar ir nuotrauką, ir aprašė visą situaciją. Po šio įvykio dar gavo pranešimą iš gyventojų, kad neužsirakina durys, iškvietė meistrus, kurie atsakingi už praėjimo kontrolę, duris, jie pasakė, kad yra pažeisti vyriai, pažeista plokštelė, kad galimai buvo kišta ir per vaizdo įrašą matosi, kad kas kažkas yra kišta tarp durų ir reikia atlikti smulkų remontą. Tai patvirtino, kad darbus daro ir bendrija gavo sąskaitą faktūrą. O už gėles, tai žmonės įvertino, už kiek pirko tuos vazonus, nes jie moliniai, tai klausė pačių gyventojų, nes neturėjo sąskaitos, tai jie įvertino jeigu pirkti dabar, tai šių dienų kainos yra molio didelių vazonų ir tokių didelių gėlių kainos yra kas yra nurodyta tyrime. Durų apgadinimas buvo užfiksuotas tiesiog pranešus gyventojams, kad durys pačios neužsidaro, prisidaro, bet neužsifiksuoja, nes durys turi liežuvėlį. Magnetinė sklendė ir jos neprisitraukia, tai meistrai pareguliavo, galvojo, kad yra tik durų pritraukėjo klausimas, kad jos yra pažeistos, nes aliumininės, galbūt ir paties eksploatavimo metu, nes yra ne pirmos jaunystės durys, tai užteko to stipraus truktelėjimo, kas ir buvo padaryta. Bendrija duris tvarkė visą laiką reguliariai 2 kartus per metus, t. y. prieš šaltąjį sezoną ir po šaltojo sezono yra daroma durų profilaktika, sutepimai durų vyrių, magnetinės sklendės, durų pritraukėjo revizija, taip pat durų reguliavimas. Buvo atliktas neplanuotas reguliavimas. Pažymi, kad durų remonto kaina yra pateikta byloje – iki 300 Eur su PVM. Minėti vazonai stovėjo prie langų, nes iki pat 9 aukšto yra laiptai ir per visus laiptus yra dideli stiklai, tai vazonai stovėjo prie langų. Vazonų stovėjo ir daugiau, tačiau paimtos 2 didžiausios gėlės, kadangi matosi kaip nepažįstami žmonės užeina į bendriją, pakyla iki pat 9 aukšto. 9-ame aukšte žmonės taip pat įsirengę vaizdo stebėjimo asmeninę kamerą prie durų, apsidairo, apsižiūri ir leidžiasi žemyn. Vertinant žalą dėl gėlių pagrobimo buvo įvertinta viskas kartu (3 t., b. l. 31-33).

Kaltinamasis S. G. teisiamojo posėdžio metu nepasisakė dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įgalioto atstovo V. B. pareikšto civilinio ieškinio 550 Eur turtinei žalai.

Pagal teismų praktiką, tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017). Paminėtina ir tai, kad žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo ???nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-489/2020).

Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įgalioto atstovo V. B. naudai priteistina 550 Eur turtinės žalos atlyginimas. Byloje pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad buvo apgadintos bendrijos durys (durys kainavo 250 Eur be PVM bei gėlės su vazonais 2 vnt. po 150 Eur be PVM – bendra suma 550 Eur). Šios išlaidos ir nuostoliai yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su nusikalstamos veikos padarymu, todėl ši turtinė žala priteistina iš kaltinamojo S. G..

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomą voke, prie antrojo baudžiamosios bylos tomo viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. G., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės.

S. G., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

S. G., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir S. G. skirti subendrintą bausmę – 9 mėnesiai laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmę, subendrintą už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnį, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su likusia bausme paskirtą už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir S. G. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Daugiabučio gyvenamojo namo Fabijoniškių g. 3B savininkų bendrijos įgalioto atstovo V. B. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš S. G., Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos naudai 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomą voke, prie antrojo baudžiamosios bylos tomo viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.