- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e2-1154-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00372-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TRUSTCOM FINANCIAL“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TRUSTCOM FINANCIAL“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TRUSTCOM FINANCIAL“ iškelta bankroto byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos bankas (toliau – ir ieškovas) pareiškimu prašė iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „TRUSTCOM FINANCIAL“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) bankroto bylą.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra įsteigta 2017 m. gegužės 8 d. ir pagal Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą (toliau – EPEPĮĮ) veikianti elektroninių pinigų įstaiga, kuriai Lietuvos banko valdybos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija, suteikianti teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nurodytas mokėjimo paslaugas. Bendrovė vertėsi finansinių paslaugų teikimu, ji laikytina finansų įstaiga ir jai taikomas Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas (toliau – FĮĮ), o jos veiklos priežiūrą atliko ieškovas.
3. Ieškovas paaiškino, kad bendrovė 2021 m. spalio 15 d. klientų lėšoms saugoti atidarė sąskaitą Latvijos Respublikos komerciniame banke AS „Industra Bank“, tame pačiame banke buvo atidaryta ir einamoji bendrovės sąskaita. 2021 m. gruodžio 6 d. AS „Industra Bank“ bendrovei pateikė Latvijos Respublikos Finansinės žvalgybos tarnybos įsakymą dėl 3 447 545,19 Eur dydžio sumos įšaldymo (3 000 000 Eur klientų lėšų bei 447 545,19 Eur bendrovės nuosavų lėšų). Latvijos Respublikos Finansinės žvalgybos 2022 m. sausio 3 d. tarnybos įsakymu, bendrovė buvo informuota dėl lėšų įšaldymo iki 2022 m. vasario 17 d., nes bendrovė įtariama pinigų plovimu, vykdytu laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 23 d. Atsižvelgdamas į tai, kad bendrovės vadovų ir akcininkų atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai Lietuvos, Latvijos ir Italijos Respublikose, taip pat į bendrovės finansinę būklę, ieškovas Finansų rinkos priežiūros komiteto 2022 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl poveikio priemonės taikymo UAB TRUSTCOM FINANCIAL“ bendrovės atžvilgiu pritaikė prevencinę poveikio priemonę, t. y. apribojo disponavimą finansų įstaigose esančiomis sąskaitomis. Bendrovė taip pat buvo įpareigota pateikti papildomą informaciją, įskaitant finansines bei priežiūrai skirtas ataskaitas tam, kad Lietuvos bankas galėtų įvertinti tikrąją finansinę padėtį bendrovėje. Prevencinio poveikio priemonės pritaikymas įregistruotas Turto arešto aktų registre. Įvertinus su bendrovės vadovų bei akcininkų reputacija susijusias aplinkybes bei tai, kad dėl bendrovės būklės gali būti pažeisti mokėjimo paslaugų vartotojų ir elektroninių pinigų turėtojų interesai, Lietuvos banko valdyba 2022 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino bendrovei išduotos elektroninių pinigų įstaigos licencijos galiojimą bei nutarė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
4. Ieškovas nurodė, kad egzistuoja visos juridinio asmens nemokumo sąlygos. Pirma, bendrovė dar iki ieškovo sprendimo panaikinti licencijos galiojimą, neteikė licencinių finansinių paslaugų. Pagal bendrovės 2022 m. kovo 7 d. pateiktą ataskaitą apie jos finansinę būklę ir 2022 m. kovo 8 d. ieškovui pateiktas finansines, priežiūrai skirtas ataskaitas, bendrovės pajamos sudarė 7 000,00 Eur, bendrovė buvo patyrusi 37 000,00 Eur veiklos sąnaudų, o jos einamųjų metų rezultatas buvo 30 000,00 Eur nuostolis, taigi ji iš esmės negauna pajamų, o jos bendra įsipareigojimų suma sudaro 4,04 mln. Eur, iš kurių 3,7 mln. Eur sudaro įsipareigojimai išpirkti elektroninius pinigus klientams. Panaikinus licencijos galiojimą, bendrovė nebeturi teisės teikti finansinių licencinių paslaugų, todėl negali atkurti įprastos veiklos vykdymo bei stabilizuoti finansinės padėties. Antra, bendrovė nevykdo turtinių prievolių, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs. Bendrovė jau iki 2022 m. kovo 7 d. buvo gavusi 13 klientų prašymus išpirkti jų turimus elektroninius pinigus, kurių bendra suma 2 310 508,06 Eur, tačiau įvertinus Latvijos teisėsaugos institucijų taikomą areštą, bendrovė gali disponuoti tik bendra 1 409 659,32 Eur suma. Trečia, ieškovas akcentuoja, kad pati bendrovė Lietuvos bankui nurodžiusi, jog visas lėšų atgavimo procesas gali užtrukti iki 2 metų ar ilgiau, nes Latvijos teisėsauga gali areštuoti lėšas iki 22 mėnesių, be to, papildomai areštas gali būti pratęstas dar 9 mėnesiams. Ieškovo vertinimu, aplinkybė, kad areštuotose AS „Industra Bank“ sąskaitose bendrovė turi lėšų, nėra pakankama aplinkybei dėl bendrovės nemokumo ir negalėjimo laiku vykdyti turtinių prievolių paneigti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovo pareiškimo netenkino, atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą ir priteisė iš ieškovo atsakovei 3 366,83 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6.1. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas atsakovės (ne)mokumo situacijos analizę, neatsižvelgė į trumpalaikio turto rodiklių pokytį, nesiaiškino aplinkybių, kurios lėmė tokį ženklų trumpalaikio turto sumažėjimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės (ne)mokumą, neatsižvelgė į atsakovės finansinės padėties pablogėjimą 2022 m. pirmaisiais mėnesiais ir į viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) duomenis dėl atsakovės darbuotojų pokyčio (2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo 8 darbuotojai, o 2022 m. birželio 17 d. – 3 darbuotojai), lemiančio juridinio asmens įprastinės veiklos (ne)vykdymą;
6.2. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi būti išsamiai ištirti ir įvertinti duomenys, susiję su atsakovės finansinių rodiklių dinamika, be kita ko, turi būti nustatoma reali bendrovės turtinė padėtis ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Pati atsakovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos mokumą ir teigiamą finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės negalėjimo atsiskaityti su klientais (kreditoriais) įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui;
6.3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovui panaikinus atsakovės licenciją 2022 m. kovo 8 d., atsiskaitymo su kreditoriais (klientais) maksimalus terminas suėjo 2022 m. gegužės 8 d. Atsakovė nepateikė duomenų, kad bent iš dalies atsiskaitė su jos pateiktuose kreditorių (klientų) sąrašuose išvardintais asmenimis, todėl atsakovės įsipareigojimai atsiskaityti su kreditoriais (klientais) laikytini pradelstais. Atsakovė į bylą nepateikė duomenų, kad atsakovės klientai yra sutikę atidėti prievolės įvykdymo terminą. Su atskiruoju skundu Lietuvos bankas pateikė duomenis, kad dalis atsakovės klientų kreipėsi į Lietuvos banką su paklausimais dėl atsakovės padėties ir galimybių susigrąžinti lėšas. Atsakovės į bylą teikiami įrodymai šių aplinkybių nepaneigia, o atsakovė, atsikirsdama į šiuos argumentus, deklaratyviai nurodo, kad dalį šių finansinių įsipareigojimų jai trukdo įvykdyti Lietuvos banko pritaikyta prevencinė priemonė ir Latvijos Respublikos institucijų taikomas areštas. Atsakovė neįrodė, kad Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų ar Lietuvos banko taikomi apribojimai yra pripažinti neteisėtais, jog, panaikinus Lietuvos banko taikomus apribojimus lėšoms sąskaitose, jų pakaktų atsiskaityti su visais atsakovės kreditoriais;
6.4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės (ne)mokumo situaciją, neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovės finansinius įsipareigojimus sudaro ne tik atsakovės balanse įrašyti įsipareigojimai, tačiau ir aprašo nuostatų pagrindu kylanti pareiga atsiskaityti su klientais. Nagrinėjamu atveju šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas turi įvertinti iš naujo, sprendžiant dėl atsakovės (ne)mokumo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme.
Atsiliepimas
7. Atsakovė, įvertinusi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išdėstytus argumentus, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atliekant juridinio asmens mokumo testą, būtina atsižvelgti ir į finansinių rodiklių dinamiką, įsipareigojimų mastą pagal paties juridinio asmens dydį. Kita vertus, nuostolinga veikla nėra savarankiška priežastis kelti nemokumo bylą, kadangi juridinis asmuo gali būti nuostolingas ilgą laiką ir nebūti nemokus, kol vykdo savo prisiimtas prievoles iš savo turimo turto ir/ar kapitalo. Atsakovė nurodė, kad byloje yra nagrinėjamas 2022 m. kovo 22 d. ieškovo pareiškimas, todėl turi būti vertinama, ar atsakovė tuo laikotarpiu (2022 m. I ketv.) buvo (ne)moki, t. y. ar ieškovo pareiškimas yra pagrįstas. Nepaisant to, atsakovė, vykdydama apeliacinės instancijos teismo įpareigojimą, pateikė aktualius duomenis ir paaiškino, kad žymų atsakovės pajamų sumažėjimą lėmė tai, jog ieškovas panaikino atsakovės elektroninių pinigų licenciją, tačiau atsakovė užsiima laikinai kita veikla. Pajamų sumažėjimą lėmė ieškovo Lietuvos banko rinkos infrastruktūros sprendimas 2021 m. lapkričio 9 d. nutraukti atsakovės adresuojamojo BIC turėtojo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su ieškovu, Sutarties nutraukimas reiškė, kad atsakovė nebetenka teisės naudotis Centrolink sistema, kuri sudaro techninę galimybę atsakovei per Lietuvos banko infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA). Šios galimybės netekimas ir neturėjimas kitų alternatyvų reiškė, kad atsakovė nebeturėjo techninių galimybių vykdyti mokėjimo operacijų. Dėl to atsakovė nusprendė nutraukti dalykinius santykius su klientais, apie tai juos informavo 2021 m. spalio 6 d., prašydama klientų iki 2021 m. lapkričio 5 d. išpirkti jų atsakovės sąskaitose turimus elektroninius pinigus, t. y. persivesti juos į kitose finansų įstaigose turimas sąskaitas. Didžioji dalis klientų laikotarpiu el. pinigus išsipirko, dalis ne. Būtent dėl šios priežasties matyti žymus trumpalaikio turto (ne pajamų) sumažėjimas. Kai buvo panaikinta atsakovės licencija, ji nebeturėjo techninių galimybių atlikti mokėjimo operacijų iš LB sąskaitos, o iš Industra sąskaitos negalėjo atlikti mokėjimo operacijų, kadangi lėšos areštuotos dar 2021 m. gruodį. Atsakovė paaiškino, kad jos sąnaudos leidžia jai dar bent keletą metų netgi būti nuostolingai, tačiau vis tiek turėti galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsakovė nėra nemoki, nes turi finansines galimybes (turi lėšų 4 818 434,09 Eur) atsiskaityti su visais savo klientais (kreditoriais), tačiau dėl laikinų ne finansinių, o teisinių problemų (dėl lėšų įšaldymo Latvijos Respublikoje), negali šiuo metu vykdyti prievolių. Atsakovės finansinėse ataskaitose į pinigų ekvivalentą patenka ir klientų turimos (saugomos) lėšos, todėl trumpalaikio turto sumažėjimas buvo sąlygotas atsakovės klientų lėšų grąžinimu (atsiėmimu). Analogiška suma sumažėjo ir atsakovės įsipareigojimai. Atsakovės vertinimu, ši aplinkybė neturi jokios įtakos vertinant atsakovės mokumą. Jeigu tokia aplinkybė būtų vertinama kaip turinti įtakos mokumui, tai gali būti vertinama kaip tik kaip atsakovės galimybės įvykdyti prievoles – atsakovė per vienus metus grąžino apie 22 000 000 Eur pinigų/pinigų ekvivalentų. Atsakovė dalį lėšų klientams grąžino iš savo lėšų. Dar 2021 m. lapkričio 19 d., atsižvelgdama į ieškovo veiksmus, užšaldytas (areštuotas) lėšas, priėmė valdybos sprendimą, kuriuo nusprendė grąžinti klientams jų atsakovės sąskaitose turimas lėšas grąžinimui naudojant: nuosavas bendrovės lėšas; InCore bank Ltd korespondentinėje sąskaitoje esančias lėšas. Tam tikslui, atsakovė pervedė dalį savo nuosavų lėšų į sąskaitą, iš kurios atsiskaitinėjo su grąžinti lėšas (išpirkti elektroninius pinigus) pareikalavusiais klientais. Tai rodo, kad atsakovė dėjo ir deda maksimalias pastangas grąžinti klientams lėšas, netgi naudodamas savo nuosavas lėšas (3 t., b. l. 17–28).
Šalies argumentai
8. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose į atsakovės rašytinius paaiškinimus nurodė, kad objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė turi realias galimybes atsiskaityti su visais savo klientais (elektroninių pinigų turėtojais) arba, kad šie atidėjimo atitinkam terminui jų reikalavimų įvykdymą, ji nepateikė. Atsakovės pateikti aktualūs finansiniai duomenys patvirtina, kad per pastaruosius penkis mėnesius, t. y. nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. atsakovė gavo 3 186,00 Eur pajamų, t. y. jos pajamos augo labai nežymiai, tačiau per tą patį laikotarpį patyrė 165 207,00 Eur sąnaudų. Nors atsakovė teigia, jog vykdo kitą veiklą (ne licencinių finansinių paslaugų teikimą), tačiau kokią konkrečią veiklą vykdo nenurodo ir apie tai, kaip ir ar ši veikla galėtų būti laikytina pelninga, įrodymų nepateikia. Ieškovo vertinimu, pagal aktualiausius duomenis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė jau patyrė 218 716,00 Eur nuostolių, o jos generuojamos pajamos yra labai menkos palyginus su sąnaudomis, todėl jos nurodoma veikla (nors ir neįvardijama konkrečiai kokia) neturėtų būti laikytina perspektyvi ir pelninga. Atsakovė neįrodė, jog ji turi realių perspektyvų atkurti įprastos (nors ir kitos) veiklos vykdymą ir stabilizuoti savo padėtį greitu metu. Toliau besitęsianti tokia neapibrėžta situacija tik dar labiau pablogins Atsakovės finansinę padėtį ir atitinkamai galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais. Nors paaiškinimuose atsakovė akcentuoja savo galimybes vykdyti turtines prievoles savo klientams, tačiau realių faktų, kad jas vykdė po to, kai pagal Aprašo 6–7 punktų nuostatas suėjo jos įsipareigojimų visiems klientams įvykdymo terminas, ji nenurodė ir tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Taip pat nepateikė patikimų įrodymų, kad šie kreditoriai sutiko atsakovei atidėti įsipareigojimų jiems įvykdymo terminą. Atsakovės argumentai ir pridedami įrodymai apie nuosavas lėšas (50 000,00 Eur) iš kurių išpirko klientų elektroninius pinigus laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. sausio 13 d. nepagrindžia nei šiuo metu, nei tuo metu jos realių galimybių vykdyti turtines prievoles, nes laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. sausio 1 d. ji buvo gavusi 13 klientų prašymus išpirkti jų turimus elektroninius pinigus, kurių bendra suma buvo 2 310 508,06 Eur, o realiai iš jų išpirko tik labai mažą dalį – už 50 000,00 Eur, daugiau įrodymų, kad vėliau išpirko ir kitų klientų turimus elektroninius pinigus, ji nepateikė. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad bankroto bylos iškėlimas jai neturės įtakos jos klientų lėšų atgavimui (nebent pasunkins procedūras), kadangi lėšų areštas nepriklauso nuo bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo manymu, priešingai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pati nevykdo savo įsipareigojimų klientams, bankroto bylos atsakovei iškėlimas užtikrintų, jog būtų greičiau apsaugoti ne tik pačios atsakovės, bet ir jos klientų, interesai, kas apimtų, be kita ko, tinkamą, skaidrų ir proporcingą kreditorių (klientų) reikalavimų tenkinimą pagal bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas (3 t., b. l. 50–53).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi tenkino ieškovės pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo.
10. Teismas, įvertinęs atsakovės finansinius duomenis, nustatė, kad: atsakovės įsipareigojimai 2021 m. sudarė 4 194 778,00 Eur, o 2022 m. sausio 1 d.–2022 m. rugpjūčio 31 d. – 4 060 988,00 Eur; atsakovės nuosavas kapitalas 2021 m. sudarė 1 189 220,00 Eur, o 2022 m. sausio–rugpjūčio mėn. – 968 768,00 Eur; per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės turtas sumažėjo 220 452,00 Eur, o kreditoriniai įsipareigojimai siekė tik 133 790,00 Eur; laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė jau patyrė 218 716,00 Eur nuostolių. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus finansinius duomenis, sprendė, kad atsakovės generuojamos pajamos mažos palyginus su sąnaudomis, todėl atsakovės veikla šiuo metu nuostolinga.
11. Teismas nurodė, kad atsiskaitymo su kreditoriais (klientais) maksimalus terminas suėjo 2022 m. gegužės 8 d., tačiau atsakovė teismui pateikė duomenis apie atsiskaitymą su nedidele klientų dalimi ir, nors teismas siūlė, nepateikė duomenų, kad kreditoriai (klientai) sutinka su vėlesniu atsiskaitymu su jais.
12. Teismas nurodė, kad nors atsakovė nurodė, kad, net ir neturėdama licencijos verstis elektroninių pinigų įstaigos veikla, gauna kitas pajamas ir verčiasi kita veikla, tačiau ji nenurodė, kokią veiklą vykdo ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
13. Atsižvelgęs, kad atsakovė negali vykdyti veiklos, nes panaikintas licencijos verstis elektroninių pinigų įstaigos veikla galiojimas, jai apribotas disponavimas finansų įstaigose esančiomis lėšomis, kitos veiklos, kuri būtų pelninga atsakovė nevykdo, ji nepateikė įrodymų, kad atsiskaitė su kreditoriais (klientais) per du mėnesius ir nepateikė susitarimo su jais dėl lėšų išmokėjimo vėlesniais terminais, byloje nėra duomenų, kad atsakovės disponavimas lėšomis greitu metu gali būti panaikintas, o įmonės išlaidos yra pakankamai didelės, teismas sprendė, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, kurie nėra laikini, šiuo metu ji neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, bendra įmonės turto masė mažėja, todėl yra pagrindas atsakovę pripažinti nemokia ir iškelti jai bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
14. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei atmesti arba perduoti atsakovės bankroto bylos nagrinėjimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį padarė eilę materialinės ir proceso teisės pažeidimų, nesivadovavo aktualia teismų praktika, vadovavosi nebegaliojantį įstatymą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą) aiškinančia teismų praktika, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nekreipė dėmesio į Lietuvos apeliacinio teismo iškeltus klausimus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas;
14.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes ir įpareigojimus. Teismas byloje turėjo bylą nagrinėti iš naujo ne pilna apimtimi, tačiau kompleksiškai atsižvelgti į ankstesnių teismų padarytas išvadas ir iškeltus klausimus. Lietuvos apeliacinis teismas suabejojo atsakovo mokumu ir įpareigojo išsiaiškinti dvi aplinkybes (kodėl žymiai sumažėjo atsakovės trumpalaikis turtas ir, ar vykdoma veikla toliau) ir ar šios aplinkybės turi įtakos atsakovės mokumui. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatliko Lietuvos apeliacinio teismo iš esmės nustatyto įpareigojimo patikrinti šias aplinkybes ir nustatyti, ar šios aplinkybės turi įtakos kitokiam procesiniam sprendimui nei buvo priimtas (atsisakyta iškelti nemokumo bylą). Pirmosios instancijos teismas neatlikdamas šios pareigos ir nepagrįstai praplėsdamas bylos nagrinėjimo ribas pažeidė Lietuvos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, prieštaravo Lietuvos apeliaciniam teismui;
14.3. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi selektyvia teismų praktika, savo procesinį sprendimą grindė negaliojantį įstatymą aiškinančia teismų praktika. Teismas skundžiamoje nutartyje ne tik nesivadovavo jam privaloma aukštesnės instancijos teismų praktika, tačiau net neargumentavo, kodėl ši praktika bylos nagrinėjimo atveju būtų neaktuali. Apeliantė nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) neteko galios, jis nereglamentuoja nei materialinių, nei procesinių teisių ir pareigų bankroto procese, todėl remtis ĮBĮ aiškinančia praktika šiuo atveju nėra galima. Kita vertus, apeliantė sutiko, kad atitinkamais atvejais suformuota praktika būtų galima remtis, kai ĮBĮ ir JANĮ tą patį santykį reguliuojančios normos yra identiškos. Teismas sprendimą priėmė remdamasis ne JANĮ, t. y. viešosios teisės normomis, tačiau suformuota, ja plečiamai aiškinančia teismų praktika;
14.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nemokumui nustatyti taikė papildomus, žemesnės galios teisės aktus. Teismas ginčijamoje nutartyje pasisakydamas apie tai, kad atsakovei yra suėję terminai atsiskaityti su savo klientais, rėmėsi neaktualiu nemokumui reguliavimu. Kita vertus, net ir remdamasis šiuo reguliavimu teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neturėjo teisės pateikti pareiškimo, kadangi nebuvo suėję prievolių įvykdymo terminai;
14.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei. Teismas byloje vertindamas įrodymus rėmėsi prielaida, kad atsakovė turi įrodyti visas aplinkybes, susijusias su tuo, kad ji moki, o ne atvirkščiai. Apeliantės vertinimu, atsakovė privalėjo pateikti įrodymus apie savo (ne)mokumą, o įrodinėti, kad atsakovė yra (ne)moki tenka to siekiančiam asmeniui (nagrinėjamoje byloje ieškovui). Kadangi teismas byloje netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, tai sąlygojo ir nepagrįstų išvadų priėmimą nutartyje;
Žemesnės instancijos teismas
14.6. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis netinkamomis prielaidomis, netinkamai nustatinėjo ir vertino aplinkybes, susijusias su atsakovės mokumo pagrindimu. Teismas visiškai nepasisakė apie alternatyviąją nemokumo nustatymo aplinkybę – ar įsipareigojimai viršija turimą turtą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės įsipareigojimai neviršija turimų įsipareigojimų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė susidūrė su sunkumais, kurie nėra laikini, šiuo metu neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, bendra įmonės turto masė mažėja. Teismas pasisakydamas apie tai, kodėl atsakovė negali šiuo metu vykdyti savo įsipareigojimų klientams neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovės turto pilnai pakanka padengti įsipareigojimus klientams. Nors atsakovės licencija vykdyti veiklą buvo panaikinta, tačiau šiuo metu atsakovė deda maksimalias pastangas atgauti galimybę vykdyti savo pagrindinę ūkinę-komercinę veiklą. Kita vertus, vien licencijos panaikinimas nesudaro prielaidų nemokumo bylos iškėlimui, kadangi atsakovas, turėdamas kapitalą, gali verstis bet kokia kita ūkine komercine veikla, kuri generuotų pajamas. Teismas nepagrįstai nagrinėdamas atsakovės mokumo klausimą neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra moki. Mokumą įrodo tai, kad atsakovė neturi jokių pradelstų mokėjimų kreditoriams, išskyrus elektroninių pinigų išpirkimą ir klientų; atsakovė neturi jos atžvilgiu pradėtų vykdomųjų bylų; atsakovės atžvilgiu nėra pareikšti jokie ieškiniai ar kitokie reikalavimai teismine tvarka; atsakovė neturi įsiskolinimų VMI ir/ar Valstybiniam socialiniam draudimui; atsakovės turtas nebuvo areštuotas (išskyrus paties ieškovo 2022 m. vasario 14 d. pritaikytus apribojimus atsakovės piniginėms lėšoms, esančioms finansų įstaigų sąskaitose). Apeliantės vertinimu, iškėlus nemokumo bylą ir ją imant prižiūrėti kreditoriams ir/ar nemokumo administratoriui, lėšų atgavimas kaip tik mažiau tikėtinas, kadangi atsakovė būtų valdoma ne jos vadovo ir/ar akcininkų, tačiau asmenų, suinteresuotų išimtinai savo interesais. Todėl šiuo atveju, iškėlus nemokumo bylą atsakovei yra padaroma didesnė žala tiek atsakovei, tiek jo dalyviams, tiek klientams, tiek ir pačiai valstybei;
14.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad atsiskaitė su klientais ir, kad klientai sutiko atidėti grąžinimo terminą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dalis klientų sutiko palaukti lėšų grąžinimo, kol bus baigtos teisinės procedūros trukdančios vykdyti įsipareigojimus, daliai klientų atsakovė grąžino jų saugomas lėšas. 2021 m. spalio 6 d.–2021 m. lapkričio 5 d. laikotarpiu atsakovės trumpalaikis turtas ir įsipareigojimai sumažėjo beveik 22 000 000,00 Eur pinigais/pinigų ekvivalentais, kadangi būtent pasikreipusiems klientams buvo grąžintos jų lėšos;
Šalies argumentai
14.8. Apeliantė nurodė, kad ieškovo argumentas apie tai, kad atsakovui kyla pareiga panaikinus licenciją atsiskaityti su klientais per atitinkamą laikotarpį, yra nepagrįstas. Nutarimas, kuriuo atsakovei buvo panaikinta licencija buvo priimtas 2022 m. kovo 8 d. Taigi, atsakovė turėjo atsiskaityti iki 2022 m. gegužės 8 d., tačiau ieškovas su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi nesuėjus šiam terminui – pareiškimas pateiktas 2022 m. kovo 2 d., priimtas – 2022 m. kovo 28 d. Tai reiškia, kad tiek ieškovas, tiek teismas tapatina atsakovės negalėjimą atsiskaityti ir neatsiskaitymą su kreditoriais (klientais), nors pateikimo momentu ir bylos nagrinėjimo metu toks terminas net nebuvo suėjęs. Be to, apeliantė yra apskundusi ieškovo priimtą nutarimą administraciniam teismui. Tuo atveju, jeigu administracinis teismas nuspręstų panaikinti ieškovo priimtą nutarimą, paaiškėtų, kad ieškovas net neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Licencijos verstis atitinkama veikla panaikinimas nelemia automatinio juridinio asmens nemokumo, o kaip tik, suteikia teisę ieškovui kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. Be to, tai, kad atsakovei yra panaikinta licencija, nereiškia, kad atsakovė negali verstis kita nedraudžiama veikla.
Atsiliepimas
15. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė netenkinti atsakovės skunde nurodytų reikalavimų ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. priimtą nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjęs bylą, neturėjo teisės iš naujo spręsti pilna apimtimi klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, o tik turėjo įvertinti išimtinai dvi aplinkybes: 1) dėl ko atsakovės trumpalaikis turtas ženkliai sumažėjo ir 2) finansinės padėties pablogėjimą 2022 m. pirmaisiais mėnesiai bei viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) duomenis. Ieškovas paaiškino, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi panaikino visa apimtimi pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį ir pardavė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, pirmosios instancijos teismas buvo įpareigotas minėtą klausimą visa apimti išnagrinėti iš naujo. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pakartotinai iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pažeidė precedento taikymo taisykles, nes skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į šioje byloje jau teismų ankstesniuose procesiniuose sprendimuose padarytas išvadas ir iškeltus klausimus. Ieškovas pažymėjo, kad precedento galią turi tik kitose bylose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose iš esmės analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės, o šiuo atveju, t. y. toje pačioje byloje, priimtuose teismų ankstesniuose procesiniuose sprendimuose padarytos išvados neturi precedento galios. Atsakovė netinkamai nurodo, kad teismas nutartyje rėmėsi selektyvia teismų praktika, ją grindė negaliojantį įstatymą aiškinančia teismų praktika. Atsakovė nenurodė, kuo pasireiškė prieštaravimai (nukrypimas) skundžiamoje nutartyje nuo jos nurodytų teismų ankstesnių išaiškinimų. Nors apeliantė teigė, kad teismas priėmė nutartį remdamasis negaliojantį įstatymą aiškinančia teismų praktika, tačiau atsakovė nenurodė konkrečių argumentų, kuriuo klausimu pagal pasikeitusį naująjį reguliavimą, nutartyje nebeaktuali teismo nurodyta praktika, nes nėra suderinama su JANĮ reguliavimu, ar kaip pasireiškė atsakovės skunde minimas teismų praktikos plečiamas aiškinimas;
Šalies argumentai
15.2. Ieškovas paaiškino, kad atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, be kita ko, turi teisę leisti teisės aktus dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir finansų rinkos priežiūros, kurie yra privalomi finansų rinkos dalyviams (Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Šiuo aspektu, t. y. sprendžiant dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, būtina atsižvelgti ir į Aprašo nuostatas. Atsakovės argumentai, kad Aprašo nuostatos jos atžvilgiu netaikytinos, kad ieškovas neturėjo subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, nes kreipėsi anksčiau nei buvo suėjęs Aprašo 6–7 punktuose nurodytas terminas, yra nepagrįsti. Ieškovas pažymėjo, kad pasibaigus nurodytam terminui visų atsakovės prievolių klientams (elektroninių pinigų turėtojams) įvykdymo terminas suėjo 2022 m. gegužės 8 d., tačiau byloje ieškovo 2022 m. kovo 21 d. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei teismui pateikimo dienai atsakovė buvo jau gavusi 13 klientų prašymus išpirkti jų turimus elektroninius pinigus, kurių bendra suma buvo 2 310 508,06 Eur ir jų nevykdė, todėl ieškovas, vadovaudamasis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, pagrįstai kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei;
Atsiliepimas
15.3. Atsakovės teiginiai dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims yra nepagrįsti ir prieštarauja CPK normoms. Kadangi šioje byloje ieškovo reikalavimas iškelti bankroto bylą atsakovei grindžiamas jos nemokumu JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes ji laiku negali vykdyti (ir faktiškai nevykdo) savo turtinių prievolių, tai konkrečiai jis jį (atsakovės nemokumą) ir įrodinėja. Atitinkamai, atsakovei, siekiančiai apsiginti nuo pareikšto ieškovo pareiškimo (išvengti bankroto bylos iškėlimo), savo atsikirtimų pagrindu tenka pareiga įrodyti savo mokumą, kad ji laiku vykdo savo turtines prievoles. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą ir priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė civilinio proceso teisės normų, susijusių su įrodinėjimo pareigos paskirstymu šalims;
15.4. Ieškovo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių konkrečių skaičių, t. y. kiek skundo padavimo metu turi įsipareigojimų, konkrečiai, elektroninių pinigų turėtojams – klientams (jeigu situacija pasikeitė), su kiek jau iš jų atsiskaitė, kokią sumą realiai šiuo metu gali panaudoti atsiskaitymams su klientais, kuria ji disponuoja. Atsakovė skunde naudoja tik abstrakčias sąvokas kaip – „su didžiąja dalimi klientų atsiskaitė“ ir „didieji klientai sutiko atidėti grąžinimo terminą“. Taip pat atsakovė nepateikė jokių jos prievolių elektroninių pinigų turėtojams įvykdymo ar tinkamo jų įvykdymo termino atidėjimo, patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pati pripažįsta, kad po pareiškimo priėmimo teisme dienos ji nevykdė jokių savo įsipareigojimų elektroninių pinigų turėtojams, darytina išvada, kad šiai dienai atsakovės įsipareigojimų išpirkti elektroninius pinigus klientams suma yra 3,06 mln. Eur arba dar didesnė suma. Ieškovas pažymėjo, kad nei Lietuvos banko, nei Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų veiksmai ir (ar) sprendimai, kuriais buvo apribotas atsakovės atidarytose finansinių įstaigų sąskaitose esančių lėšų disponavimas, nebuvo pripažinti neteisėtais. Ieškovo vertinimu, net ir panaikinus Lietuvos banko taikomus apribojimus atsakovės sąskaitose esančioms lėšoms, jų nepakaktų atsiskaityti su visais atsakovės kreditoriais. Atsakovė nepagrįstai nurodo ir tai, jog nutartyje teismas visiškai nepasisakė dėl alternatyviosios nemokumo nustatymo aplinkybės, ar įsipareigojimai viršija turtą, o, jos nuomone, turėjo tai padaryti. Ieškovas pažymėjo, kad pareiškime atsakovės nemokumą įrodinėjo pagal teisinį pagrindą nustatytą JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, t. y., kad juridinis asmuo yra nemokus, kai, inter alia, juridinis asmuo negali vykdyti turtinių prievolių, ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika, todėl nutartyje teismas pagrįstai vertino, ar atsakovės prievolių terminai yra pradelsti ir atsakovės pajėgumą vykdyti savo prievoles. Šis teisinis pagrindas sudaro galimybę bendrovei iškelti bankroto bylą anksčiau, užkertant kelią iki jos įsipareigojimai viršys turtą, taip siekiant minimizuoti bendrovės, susidūrusios su rimtais finansiniais sunkumais, turto išeikvojimą;
Šalies argumentai
15.5. Ieškovas nurodė, kad siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla yra pelninga ir ji turi realių finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, kurių reikalavimų terminas jau yra suėjęs, bei faktiškai vykdo savo įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad vykdo kitą (ne finansinių paslaugų veiklą). Priešingai, šioje byloje ieškovas įrodė, kad faktiškai atsakovė veiklos nevykdo, jokių tai paneigiančių argumentų ar įrodymų atsakovė nepateikė ir prie skundo. Pagal aktualiausius duomenis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė jau patyrė 218 716 Eur nuostolių. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji turi realių perspektyvų atkurti įprastos (nors ir kitos) veiklos vykdymą ir stabilizuoti savo padėtį greitu metu. Nors atsakovė akcentuoja savo galimybes vykdyti turtines prievoles savo klientams, tačiau realių faktų, kad jas vykdė po to, kai pagal Aprašo 6-7 punktų nuostatas suėjo jos įsipareigojimų visiems klientams įvykdymo terminas, ji nenurodė, ir tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Taip pat nepateikė patikimų įrodymų, kad šie kreditoriai (elektroninių pinigų turėtojai) sutiko atsakovei atidėti įsipareigojimų jiems įvykdymo terminą. Ieškovo manymu, bankroto bylos atsakovei iškėlimas užtikrintų, jog būtų greičiau apsaugoti ne tik pačios atsakovės, bet ir jos klientų, interesai, kas apimtų, be kita ko, tinkamą, skaidrų ir proporcingą kreditorių (tarp jų ir, elektroninių pinigų turėtojų) reikalavimų tenkinimą pagal bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas;
15.6. Ieškovo vertinimu, atsakovė susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, kurie nėra laikini: 1) ji jau kuris laikas nevykdo savo tiesioginės finansinių paslaugų teikimo veiklos, panaikintas jai išduotos licencijos verstis elektroninių pinigų įstaigos veikla galiojimas, kitos veiklos, kuri būtų pelninga atsakovė nevykdo; 2) ji neturi realių galimybių laiku atsiskaityti su kreditoriais, nes ikiteisminiame tyrime areštuotos jos lėšos ir nėra informacijos, kad greitu metu šis areštas bus panaikintas, 3) ji nepateikė įrodymų, kad vykdo savo įsipareigojimus, kurių terminas yra suėjęs, atsiskaitė su elektroninių pinigų turėtojams (kreditoriams) ir nepateikė patikimų įrodymų, kad yra susitarimai su jais dėl lėšų išmokėjimo vėlesniais terminais, 4) jos išlaidos yra pakankamai didelės, bendra įmonės turto masė mažėja, todėl, Ieškovo manymu, teismas pagrįstai ir teisėtai nutartimi atsakovę pripažino nemokia ir iškėlė jai bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
17. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsakovės nemokumo JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme
18. Atsakovė yra 2017 m. gegužės 8 d. įsteigta ir pagal EPEPĮĮ veikianti elektroninių pinigų įstaiga, kuriai Lietuvos banko valdybos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija, suteikianti teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1–3 ir 5–7 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas (1 t., b. l. 8, 105). Atsakovė yra elektroninių pinigų įstaiga, kuriai taikomas ir FĮĮ, o jos veiklos priežiūrą, vadovaujantis EPEPĮĮ 11 straipsnio 4 dalimi ir 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atlieka ieškovas.
19. Pagal EPEPĮĮ 47 straipsnį, elektroninių pinigų įstaigų bankroto procedūras reglamentuoja ir JANĮ, jeigu šis įstatymas ir FĮĮ nenustato kitaip (1 dalis); elektroninių pinigų įstaigos bankroto procedūra vykdoma tik teismo tvarka (2 dalis); priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo elektroninių pinigų įstaigai. Jeigu pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kiti asmenys, teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo elektroninių pinigų įstaigai, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl elektroninių pinigų įstaigos nemokumo. Priežiūros institucija šią išvadą pateikia per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti išvadą gavimo dienos (3 dalis); elektroninių pinigų įstaigos administratorius lėšas, į kurias pagal EPEPĮĮ 25 straipsnį negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos prievoles, grąžina elektroninių pinigų turėtojams (4 dalis). Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo finansų įstaigai turi teisę pateikti jos dalyviai, likvidatorius (likvidacinė komisija), administracijos vadovas, kreditorius (kreditoriai), pertvarkymo institucija, o finansų įstaigai, teikiančiai licencines finansines paslaugas, – ir priežiūros institucija (FĮĮ 57 straipsnio 5 dalis).
20. EPEPĮĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad elektroninių pinigų leidėjai, gavę elektroninių pinigų turėtojų prašymą, privalo išpirkti jų turimus elektroninius pinigus nominaliąja pinigine verte. Tokia elektroninių pinigų įstaigos pareiga yra skirta apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas kaip išpirkimo garantą.
21. Lietuvos banko valdybos 2022 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl poveikio priemonės taikymo TRUSTCOM FINANCIAL, UAB“ buvo panaikintas atsakovei išduotos elektroninių pinigų įstaigos licencijos galiojimas bei nutarta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo (1 t., b. l. 58–64).
22. Panaikinus atsakovės licencijos galiojimą, atsakovei pradėtas taikyti Reikalavimų elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms, kurių veiklos licencijos galiojimas panaikintas arba sustabdytas, aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 6 straipsnyje numatyta, kad įstaiga, kurios veiklos licencijos galiojimas buvo panaikintas, privalo atsiskaityti su klientais Paslaugų sutartyse nustatytais terminais, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo veiklos licencijos panaikinimo dienos, grąžindama lėšas, kurios iš klientų buvo gautos elektroniniams pinigams išleisti ir (arba) mokėjimo operacijoms vykdyti, į kliento nurodytą sąskaitą kredito arba kitoje elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigoje arba kitu klientui ir įstaigai priimtinu būdu. Įstaiga, kurios veiklos licencijos galiojimas panaikintas, išimtiniais atvejais negalinti klientams grąžinti lėšų per Aprašo 6 punkte nustatytą terminą, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas turi informuoti apie tai Lietuvos banką, nurodydama šio reikalavimo nevykdymo priežastis ir kitą galutinio atsiskaitymo su klientais datą, kuri negali būti vėlesnė nei EPEPĮĮ 15 straipsnio 8 dalyje arba Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo (toliau – MĮĮ) 8 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalus 2 mėnesių terminas nurodytiems sprendimams priimti, skaičiuojant nuo veiklos licencijos panaikinimo dienos (Aprašo 7 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teisme teisingai nustatė, kad atsiskaitymo su kreditoriais (klientais) maksimalus terminas suėjo 2022 m. gegužės 8 d.
23. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jai yra suėję terminai atsiskaityti su savo klientais. Apeliantės įsitikinimu, vertinant atsakovės nemokumą, turi būti taikomi tik JANĮ arba kituose įstatymuose numatyti reikalavimai, tačiau ne poįstatyminiai teisės aktai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo ginčijamą nutartį.
24. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs tiek dėl Aprašo 6 ir 7 punktų taikymo, tiek dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su kreditoriais, tiek dėl įsipareigojimo atsiskaityti su kreditoriais (klientais) pradelsimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-888-567/2022, 52-55 punktai). Naujų aplinkybių, kurios, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, galėtų būti vertinamos kitaip, nei jas įvertinto Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, apeliantė nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartyje padarytomis išvadomis, jų nekartoja.
25. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu dar nebuvo suėjęs Aprašo 6, 7 punktuose nustatytas terminas atsakovei atsiskaityti su kreditoriais (klientais), tai yra neegzistavo aplinkybės, kurių pasėkoje ieškovas galėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos. Taigi, nuo tada, kai sueina terminas prievolei įvykdyti, asmuo, turintis teisę inicijuoti nemokumo procesą, turi teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kadangi pareiškimo teismui pateikimo metu atsakovė buvo gavusi 13 klientų prašymus (bendra suma – 2 310 508,06 Eur) išpirkti jų turimus elektroninius pinigus (1 t., b. l. 45–53). Pagal EPEPĮĮ 6 straipsnio 2 dalį, elektroninių pinigų įstaiga privalo bet kuriuo metu išpirkti kliento elektroninius pinigus nominalia verte (žr. šios nutarties 20 punktą). Kadangi atsakovė šios EPEPĮĮ straipsnyje nustatytos pareigos nebuvo įvykdžiusi, ieškovas, kaip atsakovės veiklą prižiūrinti institucija, gavusi informaciją apie nevykdomus įsipareigojimus, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kadangi atsakovė negalėjo laiku vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (klientams) (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, atsakovės argumentai, kad ieškovas negalėjo kreiptis dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo anksčiau nei Apraše nustatytas terminas yra atmestini kaip nepagrįsti.
26. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-933/2022, 15 punktas ir jame nurodyta praktika).
27. Nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
28. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-888-567/2022, sprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti išsamiai ištirti ir įvertinti duomenys, susiję su atsakovės finansinių rodiklių dinamika, be kita ko, turi būti nustatoma reali bendrovės turtinė padėtis ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais.
29. Pirmosios instancijos teismas iš naujo įvertinęs atsakovės nemokumo klausimą, ir nustatęs, kad atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, kurie nėra laikini ir šiuo metu ji neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, o bendra įmonės turto masė mažėja, sprendė, kad yra pagrindas atsakovę pripažinti nemokia ir iškelti jai bankroto bylą.
30. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis netinkamomis prielaidomis, netinkamai nustatinėjo ir vertino aplinkybes, susijusias su atsakovės mokumo pagrindimu, nes byloje pateikti bendrovės finansiniai duomenys patvirtina, kad bendrovės turtas viršija įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiai apeliantės argumentais.
31. Byloje pateikti atsakovės paskutiniai (naujausi) finansiniai duomenys (2022 m. rugpjūčio 31 d. balansas ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaita), patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė patyrė 218 716,00 Eur nuostolių (3 t., b. l. 31), turtas siekė 5 186 306,0 Eur (tame tarpe: ilgalaikis turtas – 212 551,00 Eur, trumpalaikis turtas – 4 976 696,00 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 4 060 988,00 Eur (3 t., b. l. 43). Viena vertus, balanse pateikti duomenys rodo, kad atsakovės turtas viršija įsipareigojimus, tačiau kita vertus, kiti finansiniai duomenys leidžia spręsti, kad atsakovės finansinė padėtis blogėja: laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. (per 5 mėnesius) atsakovės pajamos siekė tik 3 186,00 Eur (47 566,00 Eur – 44 380,00 Eur), kai tuo pačiu laikotarpiu atsakovė patyrė 165 207 Eur (266 238,00 Eur – 101 031,00 Eur ) sąnaudas (2 t., b. l. 22; 3 t., b. l. 31). Be to, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. (per 5 mėnesius) atsakovės turtas sumažėjo 138 224,00 Eur (nuo 5 324 530 Eur iki 5 186 306 Eur), o įsipareigojimai – 25 533,00 Eur (nuo 4 060 988,00 Eur iki 4 035 455 Eur). Taigi, byloje pateikti finansiniai duomenys patvirtina, kad atsakovė negauna pajamų, bendra įmonės turto masė mažėja, o jos bendra įsipareigojimų suma sudaro 4,06 mln. Eur, iš kurių 3,7 mln. Eur sudaro įsipareigojimai išpirkti elektroninius pinigus klientams (1 t., b. l. 45–46). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atsakovės į bylą pateikti duomenys patvirtintina, kad atsakovė šiuo metu veikia nuostolingai, ir dėl tokios veiklos apeliantė nebus pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais.
32. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Pamėnkalnio g. 36-2A, Vilnius, kuriam taikytas areštas (1 t., b. l. 103–104). Duomenų apie kitą turimą atsakovės turtą byloje nėra. Iš viešai prieinamų duomenų (prieiga per internetą: https://rekvizitai.vz.lt/imone/trustcom_financial/) matyti, jog 2022 m. lapkričio 21 d. duomenimis, atsakovės skola Sodrai siekė 23,05 Eur, įmonės darbuotojų skaičius per metus sumažėjo per pusę (nuo 8 iki 4).
33. Nors apeliantė teigia, kad jos turto pakanka padengti įsipareigojimus klientams, tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Latvijos Respublikos Finansinės žvalgybos tarnybos įsakymu buvo įšaldyta 3 447 545,19 Eur dydžio atsakovės piniginių lėšų suma (3 000 000,00 Eur klientų lėšų bei 447 545,19 Eur bendrovės nuosavų lėšų) (1 t., b. l. 158–161). Be to, Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komiteto 2022 m. vasario 14 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo laikinai apribotas disponavimas lėšomis, esančiomis sąskaitose: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12–15).
34. Apeliantės argumentai, kad vien licencijos panaikinimas nesudaro prielaidų nemokumo bylos iškėlimui, kadangi atsakovė, turėdama kapitalą, gali verstis bet kokia kita ūkine komercine veikla, kuri generuotų pajamas, yra nepagrįsti byloje esančiais objektyviais duomenis, patvirtinančiais, kad atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą. Be to, apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad vykdo įsipareigojimus klientams, ar, kad šie sutiko atidėti įsipareigojimų jiems įvykdymo terminą. Atsakovės argumentai, kad dalis klientų sutiko palaukti lėšų grąžinimo yra neparemti jokiais objektyviais įrodymais, susitarimais. Priešingai, dalis atsakovės klientų kreipėsi į Lietuvos banką su paklausimais dėl atsakovės padėties ir galimybių susigrąžinti lėšas (2 t., b. l. 150–163). Apeliantės nurodyti argumentai, kad 50 000,00 Eur nuosavų lėšų panaudojo, siekiant išpirkti klientų elektroninius pinigus laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. sausio 13 d. nepatvirtina jos realių galimybių vykdyti turtines prievoles. Pažymėtina, kad minėtu laikotarpiu atsakovė jau buvo gavusi 13 klientų prašymus išpirkti jų turimus elektroninius pinigus, kurių bendra vertė siekė 2 310 508,06 Eur. Nors apeliantė deklaratyviai nurodo, kad dėl susidariusios situacijos ji nėra atsakinga – būtent Latvijos Respublikos institucijos yra nepagrįstai areštavę atsakovės ir atsakovės klientų lėšas (lėšos yra atskirtos), prieštaraudami ES teisės aktams, tačiau byloje nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų, kad minėta aktai yra neteisėti ir/ar panaikinti.
35. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad žymų pajamų sumažėjimą lėmė ir 2021 m. lapkričio 9 d. Lietuvos banko rinkos infrastruktūros sprendimas nutraukti atsakovės adresuojamojo BIC turėtojo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su ieškovu, todėl ji neteko teisės naudotis Centrolink sistema, kuri sudaro techninę galimybę atsakovei per Lietuvos banko infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA). Tai numatydama apeliantė dar 2021 m. spalio 6 ir 7 d. pranešimais informavo savo klientus apie dalykinių santykių nutraukimą ir klientų turimų sąskaitų uždarymą nuo 2021 m. lapkričio 5 d., prašant klientų jiems patogiu būdu iki 2021 m. lapkričio 5 d. išsipirkti sąskaitose turimus elektroninius pinigus. Didžioji dalis klientų laikotarpiu 2022 m. spalio 6 d. iki 2022 m. lapkričio 5 d. elektroninius pinigus išsipirko, dėl ko balanse susidarė žymus trumpalaikio turto sumažėjimas (nuo 27 706 003,00 Eur iki 5 336 437,00 Eur). Taigi, apeliantė dar iki licencijos panaikino, turėjo finansinių sunkumų, sąlygojusių žymų trumpalaikio turto sumažėjimą.
36. Taigi, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsakovės finansinių rodiklių dinamiką, turtinę padėti, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovė neįrodė jos realių galimybių atsiskaityti su klientais. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais ir jos finansinė padėtis ateityje galėtų pagerėti, o remiantis vien apeliantės, suinteresuotos bylos baigtimi, paaiškinimų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra pagrįstą ir teisinga, o apeliantės nurodomi argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai daryti.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims
37. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nurodydamas, jog atsakovė turi įrodyti aplinkybes, susijusias su tuo, kad ji yra moki. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
38. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020, 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-567/2022, 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1080-553/2022) Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1105-553/2021).
39. Taigi, vertinant apeliantės nurodytus argumentus formuojamos teismų praktikos kontekste, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nurodydamas, jog įmonės mokumą turi įrodyti būtent atsakovė. Nagrinėjamu atveju ieškovui byloje pateikus duomenų, jog atsakovė yra nemoki JANĮ 21 straipsnio 7 dalies prasme, atsakovė turėjo procesinę naštą paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes bei įrodyti, jog ji realiai vykdo veiklą, turi turto, dirba pelningai ir gali savalaikiai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka mokios įmonės statusą, atsakovė nepateikė (žr. šios nutarties 31-36 punktus).
Dėl teismų praktikos taikymo
40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi negaliojantį įstatymą aiškinančia teismų praktika, todėl neteisingai išsprendė ginčą.
41. Pirma, apeliantė skunde nurodo tik abstrakčius teiginius, tačiau nenurodo kuriuo klausimu pagal pasikeitusį reglamentavimą buvo taikyta neaktuali teismų praktika (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Antra, kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad teismų praktika dėl ĮBĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) išlieka aktuali ir turi būti taikoma taikant JANĮ nuostatas, kiek ji yra suderinama su nauju juridinių asmenų nemokumo proceso reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantės abstraktaus pobūdžio samprotavimai apie netinkamą teismų praktikos taikymą nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, ją netinkamai taikė ar aiškino.
Dėl bylos pakartotinio nagrinėjimo ribų
42. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas pakartotinai nagrinėdamas bylą turėjo ją nagrinėti ne pilna apimtimi, tačiau kompleksiškai atsižvelgti į ankstesnių teismų padarytas išvadas ir iškeltus klausimus, t. y., teismas turėjo įvertinti, kodėl sumažėjo atsakovės trumpalaikis turtas ir, ar veikla vykdoma toliau. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
43. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovo pareiškimo netenkino, atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą (2 t., b. l. 105–112). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino atsakovės finansinės padėties ir realios bendrovės finansinės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, bei realios galimybės vykdyti veiklą ir įvykdyti įsipareigojimus, todėl klausimą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nusprendus, kad yra pagrindas panaikinti apskųstą nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes šie klausimai bus sprendžiami, nagrinėjant bylą iš naujo (2 t., b. l. 184–197).
44. Nagrinėjamu atveju vertinant teismo išvadas (žr. šios nutarties 43punktą) apeliantės nurodytų argumentų kontekste, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, jog grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teismas buvo apibrėžęs ginčo nagrinėjimo ribas, kurių teismas negalėjo peržengti. Priešingai, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino atsakovės finansinės padėties ir realios bendrovės finansinės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, bei realios galimybės vykdyti veiklą ir įvykdyti įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo bylą visa apimtimi iš naujo, tuo pačiu atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo nurodytas aplinkybes, kurios reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas bankroto bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.