- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- e2-1105-553/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00576-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė (pirm.)
- Atsakovas
- Eurelus
- Trečiasis asmuo
- NT paslaugos
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Eurelus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties, kuria pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą uždarajai akcinei bendrovei „Eurelus“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „NT paslaugos“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Eurelus“ iškėlimo.
2. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad VMI yra bendrovės kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) duomenimis, 2021 m. gegužės 25 d. atsakovės mokestinė nepriemoka, kuri susidarė atlikus bendrovės mokestinį patikrinimą ir pateikus mokesčių deklaracijas, siekė 156 343,19 Eur. Paskutinio atsakovės pateikto balanso už 2015 m. duomenimis viso UAB „Eurelus“ turto vertė siekė 568 742 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 690 896 Eur. Atsakovės 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad 2015 m. atsakovė gavo 80 241 Eur pajamų, patyrė 118 269 Eur nuostolių. Antstolių informacinės sistemos (toliau –AIS) duomenimis nuo 2016 m. spalio 12 d. vykdomas priverstinis išieškojimas iš atsakovės, bendra išieškoma suma – 2 399 809,62 Eur. Neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-249-577/2021 iš atsakovės priteista 640 147,81 Eur. Atsakovės įsipareigojimai kreditoriams siekia 3 039 957,43 Eur, Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso 10 objektų, kurių vertė – 336 931 Eur, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis atsakovė transporto priemonių neturi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis bendrovėje dirba du darbuotojai. Atsakovės įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. AIS ir MAIS duomenys patvirtina tai, kad atsakovė negali laiku vykdyti įsipareigojimų, patiriami sunkumai nėra trumpalaikiai, atsakovė nepajėgi apmokėti net 100 Eur nesiekiančių sumų. Atsakovė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų neteikia, todėl tikslių jos įsipareigojimų nustatyti nėra galimybės. Ieškovė nėra laikoma nukentėjusia nuo COVID-19. Nors ieškovė registruotu paštu siųstu 2021 m. kovo 23 d. raštu pranešė atsakovei apie nemokumo proceso inicijavimą ir ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovė per nurodytą 30 dienų terminą mokestinės nepriemokos nesumokėjo, susitarimo dėl pagalbos nesudarė.
3. Atsakovės prašymu 2021 m. birželio 22 d. teisėjo rezoliucija terminas atsiliepimui į ieškovės pareiškimą pateikti pratęstas iki 2021 m. liepos 16 d., tačiau nei atsiliepimo į pareiškimą, nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 17 straipsnio 2 dalies 3 – 7 punktuose nurodytų dokumentų atsakovė teismui nepateikė.
4. Trečiajam asmeniui UAB „NT paslaugos“ jo prašymu 2021 m. birželio 22 d. teisėjo rezoliucija nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti, tačiau atsiliepimo į pareiškimą trečiasis asmuo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi UAB „Eurelus“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą.
6. Teismas, nustatęs, kad (1) atsakovei nuosavybės teise priklausančiam visam nekilnojamam turtui (keturiems žemės sklypams, dviem negyvenamosioms patalpoms – karvidėms, keturiems butams) yra taikomas areštas, (2) atsakovė neturi jos vardu registruotų transporto priemonių, (3) 2015 m. finansinių ataskaitų, pateiktų VĮ „Registrų centras“, duomenimis UAB „Eurelus“ 2015 m. turėjo 568 742 Eur turto, iš kurio 483 064 Eur ilgalaikis turtas, 85 678,00 Eur – trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 690 896 Eur, 2015 m. bendrovė patyrė 118 269 Eur nuostolių, (4) 2021 m. gegužės 20 d. bendrovėje dirbo du darbuotojai, (5) MAIS duomenimis 2021 m. gegužės 25 d. atsakovės mokestinė nepriemoka siekė 156 343,19 Eur, (6) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-249-577/2021 iš atsakovės priteista 640 147,81 Eur skola ir 4 016,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, (7) AIS duomenimis atsakovės atžvilgiu vykdomos 22 vykdomosios bylos, bendra išieškoma suma – 2 399 809,62 Eur, (8) atsakovei neinicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas bei (9) atsakovė nustatytu terminu aktualių įmonės finansinės atskaitomybės duomenų teismui nepateikė, padarė išvadą, kad UAB „Eurelus“ negali įvykdyti arba nevykdo savo įsipareigojimų ieškovei ir kitiems asmenims, nepadengia net nedidelių įsiskolinimų, atsakovės turimų įsipareigojimų suma žymiai viršija atsakovės turimo turto vertę, be to, atsakovės turimo turto vertė nesiekia atsakovės turimų įsipareigojimų sumos.
7. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad UAB „Eurelus“ yra nemoki, ji laiku nevykdo turtinių prievolių, nėra pajėgi padengti turimus įsipareigojimus, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Todėl egzistuoja prielaidos įmonei iškelti nemokumo bylą, skiriant nemokumo administratorių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „Eurelus“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo ir šiuo metu negali pateikti atsiliepimo, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, kitų dokumentų, nes visi atsakovės vadovo turėti dokumentai 2021 m. liepos 14 d. buvo paimti Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų bei buvo sulaikytas atsakovės vadovas, o likę dokumentai nėra atgauti iš buhalterinę apskaitą vykdžiusios UAB „Apskaitos analizė“, 2020 m. spalio mėn. mirus jos vadovei ir iki šiol nesant sutvarkytiems paveldėjimo teisiniams santykiams.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovės turimo nekilnojamojo turto rinkos vertę, nes ją nustatinėjo tik pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro masinio turto vertinimo metu nustatytas vidutines rinkos vertes. Iš viešai prieinamų www.antstoliai.lt, www.evarzytines.lt portaluose pateikiamų antstolių duomenų matyti, kad atsakovės dalies turto vertė yra ženkliai didesnė, nei ją nustatė teismas. Viso UAB „Krivita“ (duomenys neskelbtini) I. K. atsakovės turimi butai įvertinti net 385 600 Eur suma.
8.3. Pirmosios instancijos teismas privalo būti aktyvus bankroto procese, veikti ex officio (savo iniciatyva), išreikalauti iš antstolių, turto vertintojų duomenis apie atsakovės turto rinkos vertes. Teismas privalėjo skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizes. Teismui nesiėmus nurodytų veiksmų, skundžiamos nutarties išvada, kad atsakovė yra nemoki įmonė, yra nepagrįsta tinkamu įrodymų vertinimu, padaryta teismui nevykdant pareigos būtų aktyviam.
Atsiliepimas
9. Ieškovė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Apeliantės paaiškinimas, kad ji negali atgauti dokumentų iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės dėl įmonės ir akcininkės mirties 2021 m. spalio mėn., net jei ir tikėtume, jog tai yra tiesa, nepaaiškina kodėl VĮ „Registrų centras“ nebuvo pateiktos finansinės ataskaitos už 2019 m. Apeliantė nenurodo, kad būtų ėmusis kokių nors veiksmų, kad dokumentai būtų atgauti.
Atsiliepimas
9.2. Apeliantė buvo įpareigota pateikti atsiliepimą dar 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi ir nors vėliau terminas atsiliepimui pateikti buvo pratęstas, apeliantės vadovo sulaikymas dvi dienos iki galutinio termino atsiliepimui pateikti negali pateisinti atsiliepimo ir dokumentų nepateikimo, kadangi apeliantė privalėjo elgtis atsakingai ir atsiliepimą bei dokumentus pateikti ne paskutinę termino dieną.
9.3. Net ir su atskiruoju skundu apeliantė nepateikia viso turimo turto verčių, kurias ji laikytų „tikrąja turto verte“. Apeliantės pateikiama turto vertinimo ataskaita nepaneigia teismo padarytos išvados, kad UAB „Eurelus“ turto vertė yra mažesnė už turimus įsipareigojimus. Su atskiruoju skundu nėra pateikta įrodymų, kurie leistų manyti, kad bendrovės turto vertė galėtų viršyti 2 000 000 Eur ir bent priartėti prie įsipareigojimų dydžio.
9.4. Neturint pagrindo manyti, kad apeliantės turto vertė galėtų būti didesnė už įsipareigojimus, teismas neturėjo skirti ekspertizės turto vertei nustatyti, o apeliantės pateikta turto vertinimo ataskaita tik patvirtina, jog turto vertintojo nustatyta turto vertė nėra tiek didesnė už masiniu vertinimu nustatytą turto vertę, kad apeliantė galėtų būti laikoma mokia pagal vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytą nemokumo požymį.
9.5. Teismas apeliantės nemokumą nustatė pagal abu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytus požymius, tačiau apeliantė neginčija teismo išvados, kad ji yra nemoki, kadangi negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, ką įrodo informacija iš AIS ir MAIS ir jau vien ši aplinkybė lemia bendrovės pripažinimą nemokia ir bankroto bylos iškėlimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantė UAB „Eurelus“ kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir antstolės J. B. Partvarkymą tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą ir į tai, kad kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, aktualūs sprendžiant Nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo klausimą, ieškovė su jais susipažino bei pateikė jų vertinimą, naujai pateiktus įrodymus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo
14. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
15. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.).
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei kreipusis į teismą su prašymu dėl termino atsiliepimui į pareiškimą bei JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 – 7 punktuose nurodytiems dokumentams pateikti, toks atsakovės prašymas buvo patenkintas. Tačiau, net ir pratęsus terminą, apeliantė nei atsiliepimo, nei teismo reikalautų dokumentų į bylą nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės dėl negalėjimo pateikti teismui aktualius bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus šiuo atveju negali būti pateisinamos nei bendrovės vadovo sulaikymu, nei buhalterines paslaugas bendrovei teikusios UAB „Apskaitos analizė“ dokumentų atsakovei neperdavimu. Iš pačios atsakovės atskirojo skundo argumentų aišku, kad apeliantė iš pradžių teigusi, kad visi bendrovės dokumentai yra UAB „Apskaitos analizė“, galiausiai nurodė, kad dalis bendrovės dokumentų iš UAB „Eurelus“ vadovo 2021 m. liepos 14 d. buvo paimti Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. Kita vertus, net įvertinus tai, kad didelė dalis atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų galimai tebėra UAB „Apskaitos analizė“ žinioje, atsakovė nepateikė į bylą jokių paaiškinimų bei įrodymų, kad būtų ėmusis atitinkamų veiksmų aptariamiems dokumentams išreikalauti. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju daro išvadą, kad atsakovė nesiėmė visų įmanomų priemonių šiems dokumentams išreikalauti. Kaip minėta, tais atvejais, kai bendrovės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti nemokumo bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės (ne)mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta.
19. Iš atskirojo skundo taip pat akivaizdu, kad UAB „Eurelus“ iš esmės neginčija bendrovę esant nemokią. Nepaisydama jai tenkančios mokumo įrodinėjimo naštos, atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė tik įrodymus apie jai nuosavybės teise priklausančių keturių butų vertes, kurių bendra vertė siekia – 385 600 Eur. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo metu bendra iš atsakovės anstolių išieškoma suma siekia 2 399 809,62 Eur, mokestinė nepriemoka siekia 156 343,19 Eur, neįsiteisėjusiu (apeliacine tvarka apskųstu) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-249-577/2021 iš atsakovės priteista 640 147,81 Eur skola ir 4 016,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovės įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad visas bendrovei priklausantis nekilnojamas turtas areštuotas, kito turto bendrovė neturi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad bendrovė yra moki. Ieškovės į bylą pateikti duomenys iš AIS ir MAIS sistemų vienareikšmiškai patvirtina, kad bendrovės patiriami sunkumai nėra trumpalaikiai ir ji neturi galimybių padengti savo kreditorinius įsipareigojimus.
20. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia deklaratyviais, jokiomis aplinkybėmis bei jas pagrindžiančiais įrodymais neparemtais teiginiais. Argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas neatliko savo pareigos išsiaiškinti atsakovės turimo turto vertę, atsakovė ignoruoja būtent jai tenkančią mokumo įrodinėjimo naštą. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos vykdomą veiklą bei gaunamas pajamas, todėl darytina išvada, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus bei spręsti finansinius sunkumus (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Eurelus“ yra nemoki bei nėra pajėgi padengti turimus įsipareigojimus (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.