- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-816-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00735-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Kreditorius
- I. D., akcinė bendrovė „Šiaulių energija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-12303-457/2019 pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys byloje – antstolė V. Š., išieškotoja I. D., akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas; skolininkas) kreipėsi į antstolę V. Š. (toliau – ir antstolė) skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti patvarkymo (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nurodyta vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vienos minimaliosios mėnesio algos (toliau – ir MMA), ir lėšų, kurias perveda tretieji asmenys pagal tikslinę paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio; taip pat pagal patvarkymą nurašytas lėšas sugrąžinti, panaikinti lėšų areštą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skunde pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir teigia, jog antstolės veiksmai areštuoti, nurašyti, nuskaičiuoti iš nuteistojo (pareiškėjo) pinigines lėšas, kurios viršija 1 MMA – neteisėti, nes tokiais antstolės veiksmais apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje už nuteistojo artimųjų pervestas lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Pareiškėjo nuomone, antstolė vykdydama išieškojimą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
3. Antstolė V. Š. patvarkymu (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo patenkinti skundą pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė nagrinėti teismui. Nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomos trys vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini).Antstolė vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir nurodė, kad skolininkui leidžiama disponuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA bei kiekvieną mėnesį piniginėmis lėšomis, kurios neviršija pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio. Antstolės nuomone, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam (pareiškėjui) priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2019 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjo A. R. skundo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad antstolė priėmusi vykdyti vykdomuosius dokumentus bei nustačiusi, jog skolininkas gera valia skolų nemoka, pradėjo priverstinį skolos išieškojimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 624 straipsnio 1 dalis).
6. Pareiškėjas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje; antstolė patikrinusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatė, kad skolininkas dirba Pravieniškių pataisos namų – atvirojoje kolonijoje, darbo užmokestis 2019 m. birželio mėnesį buvo 108,23 Eur, iki skundo padavimo iš pareiškėjo išieškota 40 Eur.
7. Pareiškėjo skundžiamame patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, antstolė nurodė, kad darant išskaitas iš pareiškėjui laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo (pareiškėjo) asmeninėje sąskaitoje priklausančių sumų, privaloma vadovautis BVK 92 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle. CPK 739 straipsnio 9 punkte įtvirtintas ribojimas taikomas tik išieškant iš skolininko jau turimo turto, t. y. esančio laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo sąskaitoje. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeista ši teisės norma. Pareiškėjas gavo darbo užmokestį, iš kurio buvo galimos išskaitos vadovaujantis CPK 736 straipsniu.
8. Teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas bei aktualią kasacinio teismo praktiką konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Apeliantas (pareiškėjas) A. R. pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarties, kuriuo prašė skundžiamą nutartį pakeisti, panaikinant nutarties dalį dėl išieškojimo, viršijančio pusę BVK 92 straipsnio 2 dalimi nustatytų dydžių iš lėšų, pervestų kitų asmenų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. BVK 92 straipsnio 2 dalimi nustatytas lėšų dydis yra būtinas užtikrinti fiziologinę mitybą, asmens higieną, palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitoms pajamoms, nes lėšos, pervestos kitų asmenų, pagal tikslinę paskirtį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.953 straipsnio 2 dalimi, nepakeičia nuosavybės teisės ir šios lėšos negalėtų būti laikomos kitomis pajamomis. Apeliantas pataisos įstaigoje neturi asmeninės sąskaitos, todėl pervedant lėšas jų gavėjas yra pataisos įstaiga, kuri gavusi lėšas pagal mokėjimo paskirtį leidžia mokėjimo paskirtyje nurodytam nuteistajam (pareiškėjui) apsipirkti įstaigos parduotuvėje.
9.2. CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punktas prieštarauja LR Lygių galimybių įstatymui ir LR Konstitucijai; turėtų būti laikoma, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui laisvės atėmimo vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais nukreiptas išieškojimas į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl išieškojimo iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje
12. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 str. 4 d.). Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, jo veikloje keliami ypatingi atidumo, sąžiningumo ir rūpestingumo reikalavimai, kurie vykdomi, kai antstolis vadovaujasi jo veiklą reglamentuojančiais įstatymais, neperžengdamas jam suteiktos kompetencijos ribų (Antstolių įstatymo 3 str., CPK 585 str. 4 d.).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdomi skolų išieškojimai iš skolininko pagal Joniškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-6-874/2017 dėl 9 134,43 Eur išieškojimo išieškotojos I. D. naudai; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo įsakymą Nr. L2- 15561- 650/2018 dėl 135,59 Eur išieškojimo išieškotojos akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ naudai; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. vasario 26 d. institucijos (pareigūno) nutarimas administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu (sprendimas išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto) dėl 400 Eur išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini)).
14. Antstolė vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo, vadovaudamasi CPK 688 ir 739 straipsniais, areštavo 9 670,02 Eur ir 1 143,02 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 10 813,04 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija sąskaitoje, leidžiant disponuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA bei kiekvieną mėnesį piniginėmis lėšomis, neviršijančiomis pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.
15. Antstolis, pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, be kita ko, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Prieš priimdamas patvarkymą areštuoti skolininko turtą ar pajamas, antstolis visų pirma turi išsiaiškinti, kiek turto skolininkas turi, ir tik tada priimti patvarkymą, atitinkantį išieškojimą reglamentuojančias proceso teisės normas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3-453-690/2017 18 punktą).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje pateiktais išaiškinimais skundą grindė pareiškėjas, nurodyta, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius); įstatymas nenustato išimčių, dėl kurių išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarka bei išskaitų dydžiai būtų reglamentuojami skirtingai nei išieškojimas iš kitų asmenų (nurodytos nutarties 24 punktas).
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Nesutikimą su teismo nutartimi apeliantas grindžia teiginiu, kad kitų asmenų į pataisos įstaigos sąskaitą pervedamos lėšos negali būti priskiriamos nuteisto asmens kitoms pajamoms, iš kurių galimas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus.
18. BVK 98 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti pinigines perlaidas, taip pat teisė atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti.
19. BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ nuostatos (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcijos), taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 315-421/2017 suformavo teisės aiškinimo taisyklę, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas.
21. Iš skundžiamo patvarkymo matyti, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punktu, skolos išieškojimą nukreipė į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, viršijančias pusę Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki 2018 m. spalio 1 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, išieškojimas iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, yra galimas ir, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teisėtas.
22. Teismo pareiga vykdant teisingumą yra vadovautis įstatymu (Konstitucijos 109 straipsnis). Pareiškėjui nepateikus pagrįstų argumentų, jog CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta norma prieštarautų Konstitucijai, apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo šia teisės norma nesivadovauti tikrinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išieškojimą iš fizinių asmenų, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.