- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- AN2-181-468/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00014-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-04-07 nutarties, kuria atmestas R. K. skundas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) 2021-11-26 nutarimo atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. R.K. kreipėsi į Instituciją su skundu, nurodydama, kad asociacija „N.“ negavusi visų sklypų savininkų raštiškų sutikimų savavališkai įrengė kelio užtvarą ant kelio, vedančio į gyvenvietę ir prašydama pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo (toliau – ANK) 518 straipsnį.
2. Institucija 2021-11-26 priėmė nutarimą, kuriuo nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos nurodydama, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs civilinės teisės ginčas dėl R.K. teisės nevaržomai naudotis servitutiniu keliu, kuris negali būti sprendžiamas administracinės teisės priemonėmis ir pažymėdama, kad pareiškėja manydama, jog buvo pažeista jos teisė nevaržomai naudotis jai nustatytu servitutiniu keliu bei reikalaudama demontuoti kelio užtvarą, turėjo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Nesutikdama su Institucijos nutarimu R.K. pateikė skundą apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-04-07 nutartimi R.K. skundas atmestas. Teismas nurodė, kad situacija, susijusi su kelio užtvaro įrengimu ir galimai patirta žala, negali būti traktuojama kaip savavaldžiavimas administracinės atsakomybės kontekste, o yra vertinama kaip kilęs civilinės teisės ginčas, todėl Institucija pagrįstai atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Nesutikdama su priimta nutartimi R.K. pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
4. Skunde R.K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-04-07 nutartį, įvertinti asociacijos „N.“ veiksmus dėl piktnaudžiavimo turėta teise ir pripažinti juos kaip atitinkančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymius, įpareigoti Instituciją iš naujo nagrinėti 2021-05-03 skundą, atlikti išsamų tyrimą dėl R.K. laikotarpyje nuo 2021-04-26 iki 2021-05-17 apribotos teisės patekti į privačios nuosavybės teisę valdomą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, imtis veiksmų, kad tokie veiksmai daugiau nepasikartotų.
4.1. Pareiškėjos vertinimu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis. Nurodo, kad asociacija „N.“ įrengdama kelio užtvarą ant vienintelio servitutinio kelio, vedančio į gyvenvietę (duomenys neskelbtini), negavo raštiškų visų sklypų savininkų sutikimų. Pažymi, kad raštiški sklypų savininkų sutikimai buvo renkami asociacijos narių susirinkime ir po jo, o ant asociacijos pateiktų sąrašų yra ranka padaryti prierašai; „dėl kelio užtvaro adresu (duomenys neskelbtini)”, asociacijos pirmininkė ir susirinkimo sekretorė teismo posėdžio metu teigė, kad tiksliai neprisimena, kiek laiko buvo sudaromi savininkų sutikimų sąrašai ir negalėjo teismui paaiškinti, kaip ant tokių sąrašų atsirado ranka padaryti prierašai. Nurodo, kad visi pakeitimai, papildymai, padaryti protokole, turi būti aptarti, dalyvavę susirinkime asmenys turi teisę dėl jų pareikšti pastabų. Pažymi, kad nuo 2021-04-26 iki 2021-05-17 buvo apribotas patekimas į privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, tai patvirtina jos 2021-05-10 kreipimasis į policiją. Nurodo, kad Institucija nė karto per laikotarpį nuo 2021-05-03 iki šios dienos su ja nesusiekė, kad paaiškinti situaciją ir nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atstatyta jos teisė, įrodymų dėl kelio užtvaro gedimo taip pat nepateikė.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė Liucina Kotlovska prašo skundą atmesti.
5.1. Nurodo, kad atliekant tyrimą buvo nustatyta, jog kelio užtvaras buvo įrengtas ne savavališkai, o po to, kai buvo išsiaiškintos teisinės galimybės tai padaryti ir susitarta su gyventojais. Pažymi, kad minėti klausimai buvo sprendžiami 2019-08-06 gyventojų susirinkime, sutikimai dėl kelio užtvaro įrengimo buvo fiksuojami tam tikrame sąraše, prierašas ranka ant sąrašo atsirado dėl to, kad gyventojams, kurie nedalyvavo minėtame susirinkime, tačiau norėjo išreikšti pritarimą dėl kelio užtvaro įrengimo, buvo būtina žinoti kokiu klausimu jie pasirašo būtent šiuose lapuose. Nurodo, kad I. B. 2019-08-05 elektroninis laiškas gyventojams įrodo, kad 2019-08-06 visuotinio bendruomenės susirinkimo dienotvarkės klausimas, dėl kurio pritarimo buvo sprendžiama pasirašymo būdu, gyventojams buvo paskelbtas iš anksto, o visuotinio narių susirinkimo dalyvių sąrašuose dėl kelio užtvaro įrengimo yra ir pareiškėjos parašas. Pažymi, kad šiuo metu kelio užtvaro valdymo sistemos GSM modulyje prisijungimai suteikti 122 telefono numeriams, taip pat yra ir pareiškėjos telefono numeris.
5.2. Atstovės manymu, pareiškėjos tvirtinimas, kad pasirašydama asociacijos visuotinio narių susirinkimo dalyvių sąrašuose dėl kelio užtvaro įrengimo, ji nesuvokė dėl ko pasirašo, neatitinka tikrovės, kadangi asociacija pateikė pareiškėjai visą informaciją. Nurodo, kad nuo kelio užtvaro įrengimo organizacinių darbų iki užtvaro įrengimo bei užtvaro eksploatavimo metu pareiškėja nepateikė nei vieno žodinio arba raštiško prieštaravimo iki 2021-05-04, t. y. pareiškėja sėkmingai naudojosi kelio užtvaru apie 16 mėnesių. Pažymi, kad pareiškėjai nebuvo atimta galimybė ar visiškai suvaržyta jos teisė patekti į jai priklausantį žemės sklypą, jos telefono numeris buvo įvestas į užtvaro sistemą ir pareiškėja bet kuriuo paros metu galėjo patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Nurodo, kad gyventojų galimybė naudotis servitutiniu keliu nebuvo apribota, nes visiems gyventojams išreiškusiems norą naudotis kelio užtvaru pateikiant telefono numerius tokia galimybė buvo suteikta. Atstovė remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimis Nr. e2A-1007-258/2019, e2A-100-1121/2020, kuriose praktiškai identiška situacija spręsta vadovaujantis civilinio proceso taisyklėmis.
5.3. Pažymi, kad pareiškėja ir R.Ž. galimai atstovaudamos visiems (duomenys neskelbtini) gyventojams, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinis kodekso 2.137 straipsnio nuostatomis, apibrėžiančiomis, kaip turėtų būti suteikiami įgaliojimai. Nurodo, kad 2021-06-09 VPK priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismo nutartimi nutarimas paliktas nepakeistas. Pažymi, kad kadangi VPK atliko administracinio nusižengimo tyrimą dėl 2021 m. balandžio, gegužės mėn. ir nepradėjo nužengimo bylos teisenos dėl pareiškėjos teisės pravažiuoti pro įrengtą kelio užtvarą, Institucija, vadovaudamasi ANK 590 straipsnio 3 punktu, neturėjo teisinio pagrindo tirti šio įvykio. Nurodo, kad pareiškėja 2021-12-28 skunde Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams dėl nežinomų priežasčių nepateikė informacijos, kad dėl 2021-05-10 pareiškimo VPK nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teiseną, tokia informacija nebuvo pateikta ir Lietuvos administracinių ginčių komisijos Panevėžio apygardos skyriui, kada buvo nagrinėjimas pareiškėjos skundas dėl panaikinimo Administracijos 2021-05-28 rašto Nr. A33(1)-4679 ,,Dėl informacijos pateikimo“.
5.4. Nurodo, kad 2020-01-31 asociacija pateikė dokumentus, kad įteisino kelio užtvaro įrengimą (duomenys neskelbtini), suderino su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba kelio užtvaro įrengimo schemą. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš esmės yra kilęs civilinės teisės ginčas dėl pareiškėjos teisės nevaržomai naudotis servitutiniu keliu, tai negali būti sprendžiama administracinės teisės priemonėmis, todėl pareiškėja, manydama, jog buvo pažeista jos teisė nevaržomai naudotis jai nustatytu servitutiniu keliu bei reikalaudama demontuoti kelio užtvarą, visų pirma, turėjo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir ginti galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą asociacijos „N.“ atstovas Remigijus Diržys prašo skundą atmesti.
6.1. Nurodo, kad asociacija kelio užtvaro išdėstymo schemą yra suderinusi su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba bei apie tai informavusi Vilniaus rajono savivaldybės Avižienių seniūniją, kelio užtvaras buvo įrengtas ne savavališkai, o po to, kai buvo išsiaiškintas teisinės galimybės tai padaryti ir buvo susitarta su gyventojais. Pažymi, kad pareiškėja galimai dėl techninių kelio užtvaro veiklos sutrikimų negalėjo juo naudotis, panašių gedimų yra buvę ir anksčiau, tačiau turėjo galimybę pasinaudoti mechaniniu užtvaro atidarymo būdu.
Žemesnės instancijos teismas
R.K. apeliacinis skundas netenkinamas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu R.K. nesutinka su apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo pripažinta, jog Institucija pagrįstai atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnį, nurodo, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas byloje yra įrodytas.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su R.K. apeliaciniu skundu, skundžiama nutartimi ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis įvertino netinkamai, šališkai ar vienpusiškai. Iš nutarties matyti, kad R.K. pateikti duomenys yra ištirti ir įvertinti ir pagrįstai konstatuota, jog nagrinėjamu atveju yra kilęs civilinis ginčas, todėl administracinio nusižengimo teisena negali būti pradedama. R.K. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie tai, kad priimdamas skundžiamą nutartį, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo padarytų išvadų.
9. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Analizuojant teismui pateiktą medžiagą, matyti, kad pareiškėja R.K. mėgina įrodyti, kad asociacija „N.“ negavusi visų sklypų savininkų raštiškų sutikimų savavališkai įrengė kelio užtvarą ant kelio, vedančio į gyvenvietę, ir taip padarė ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.
10. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad kelio užtvaras, ribojantis tam tikrų asmenų pateikimą į teritoriją, buvo įrengtas ir kad jis dėl jo naudojimo ypatumų (numerio įvedimo į sistemą, mechaninio užstrigimo ir pan.) galėjo suteikti nepatogumų jo naudotojams, šiuo atveju R.K., vis dėlto, kaip jau nurodė tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, byloje analizuojami kilę nesutarimai yra susiję būtent su servitutinio kelio į gyvenvietę, ant kurio yra įrengtas užtvaras, naudojimu. Tokie ginčai, asmenų patirtos žalos klausimai yra sprendžiami civilinio proceso tvarka ir negali būti vertinami per administracinio nusižengimo prizmę.
11. Apygardos teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti, ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinėms, darbo, šeimos ir kitoms byloms dėl privatinių teisinių santykių nagrinėti. Todėl šiuo atveju pareiškėja R.K. turėtų ne inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną, o keiptis į teismą civilinio proceso tvarka įrodinėdama, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista teisė nevaržomai naudotis jai nustatytu servitutiniu keliu, dėl ko ji patyrė žalą.
12. Susipažinus su susiformavusia teismų praktika bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl tam tikrų sudarytų suvaržymų naudotis keliu/įvažiavimu, atsiradusių dėl įrengtų užtvarų, matyti, kad jie yra priskiriami civiliniams teisiniams santykiams (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-1007-258/2019, e2A-1007-258/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-100-1121/2020). Teismo manymu, nesilaikyti tokios praktikos nėra pagrindo, kadangi civilinis procesas yra visiškai pakankama priemonė, užtikrinant galbūt pažeistų teisių ir interesų atstatymui, o administracinio nusižengimo teisenos pradėjimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinė priemonė.
13. Pabrėžtina, kad bendrieji teisės principai suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012). Tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas.
14. Apeliaciniame skunde R.K. pateikiami samprotavimai apie tai, kad Institucija ar teismas neatliko jokių veiksmų, jog būtų apgintos jos teisės, yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo padarytų išvadų šiuo klausimu. Apygardos teismas pažymi, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), nes tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma, įvertinus visus byloje surinktus duomenis, kas šiuo atveju ir buvo padaryta ir pagrįstai atsisakyta pradėti teiseną asociacijos atžvilgiu. Duomenų, kad pareiškėjai būtų apsunkintos galimybės ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, šiuo atveju nėra gauta.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną, tinkamai įvertino faktinę situaciją ir teisingai nurodė, kad kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio, o apylinkės teismas pagrįstai jai pritarė. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-04-07 nutartį dėl R.K. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo, o nustačius kad kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilio proceso tvarka kiti skundo argumentai plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-04-07 nutartį palikti nepakeistą.
Pakartotinai išaiškinti R. K., kad ji turi galimybę ginti savo galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka.
Nutartis neskundžiama.