Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui S. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

3. Atsakovas S. D. atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė. Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas tinkamai.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad išlaikymą turi teikti abu tėvai, proporcingai vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai. Ieškovės A. Z. prašomas priteisti išlaikymas globotinei (po 225 Eur/mėn.) patenkintų tik minimalius, būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Priteisiant išlaikymą, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovui S. D. neteikus nepilnametei dukrai tinkamo išlaikymo, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

6. Teismo posėdžio metu ieškovė A. Z. ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad į teismą nusprendė kreiptis, nes neužtenka lėšų išlaikyti anūkę, o atsakovas taip pat turi prisidėti prie dukters išlaikymo. Atsakovas visiškai nebendrauja su ieškove, tik retkarčiais su jos dukra, t. y. P. Z. motina. Atsakovas neteikia jokio išlaikymo dukrai, tik kartą yra atnešęs drabužėlių, bendrauti nenori, tik per prievartą yra keletą kartų aplankęs. Nepilnametė P. Z. nuo gruodžio mėnesio pradės lankyti darželį.

7. Į bylos nagrinėjimą atsakovas neatvyko. Šaukimas jam siųstas jo gyvenamosios vietos adresu ir įteiktas tinkamai. Jokių prašymų iš atsakovo taip pat negauta.

8. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė yra nepilnametės P. Z., gim. 2021 m. birželio 16 d., globėja. Ieškovės dukra (šiuo metu yra nepilnametė) ir atsakovas yra P. Z. tėvai, susituokę nebuvo. Tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo. Išvadą byloje teikianti institucija pateiktoje išvadoje pažymėjo, kad ieškovės šeima Tarnybai žinoma. Nuo 2021 m. liepos 19 d. mergaitei nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta jos močiutė A. Z. (ieškovė). Atsakovas S. D. nors ir pripažino tėvystę, tačiau išlaikymo vaikui neteikia. Nuo 2021 m. liepos 7d. šeimai (taip pat ir atsakovui) taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regintra“ išrašo matyti, jog atsakovas neturi nei nekilnojamojo turto, nei registruotų transporto priemonių. Remiantis Sodra duomenimis, atsakovas šiuo metu niekur nedirba.

Dėl išlaikymo priteisimo

10. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

11. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

12. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

13. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 225 Eur kiekvienai kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kas metus indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Ieškinyje nurodyta konkreti vaiko poreikių lentelė. Ieškovė paaiškino aplinkybes apie savo turtinę padėtį. Tarnyba išvadoje nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma būtų pakankama vaikui užtikrinti būtiniausius poreikius. Atsakovas savo nuomonės, prieštaravimų teismui nepateikė.

15. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, Tarnybos išvadą, atsižvelgiantį tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad jis turi sveikatos sutrikimų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kuri turėtų įtakos jo darbingumui ar galimybei gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, į tai, jog atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, o bylos duomenimis, atsakovas neturi daugiau nepilnamečių vaikų, dėl ko nepatiria su vaikų priežiūra susijusių išlaidų bei į kitas reikšmingas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai 225 Eur dydžio periodinis išlaikymas.

16. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

17. Nepilnametės P. Z. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė A. Z., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

18. Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

1. Ieškovė prašo priteisti nepilnamečio vaiko P. Z. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. (atsakovo pilnametystės) iki ieškinio padavimo dienos iš atsakovo iš viso 1 800 Eur, nes atsakovas visiškai neteikė išlaikymo savo dukrai.

2. Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas – „įrodinėja tas, kas teigia“.

3. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepaneigtas jokiais priešingais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo aukščiau nurodytu laikotarpiu visiškai prisidėjo. Ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 8 mėnesių laikotarpį(skaičiuojamą nuo atsakovo pilnametystės) vertinamas kaip pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

4. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

5. Teismas tenkino iš esmės 100 proc. ieškinio reikalavimų.

6. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovei civilinėje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų šios pagalbos išlaidų. CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 441,60 Eur. Šios išlaidos yra priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

7. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 61 Eur (225 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc. žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

8. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 41 Eur (1 800 Eur x 3 proc.) x 75 proc. žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

9. Atsakovas dokumentų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, nepateikė.

10. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 22,40 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 22,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263–265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikui P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. birželio 14 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą už 8 (aštuonis) mėnesius.

Paskirti ieškovę A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 441,60 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 60 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (56300, mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank.

Priteisti iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 102 Eur (vieną šimtą du eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 22,40 Eur (dvidešimt du eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.