Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjoms D. R., I. Č. (nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu per „Zoom“ programą), jų atstovei advokatei Romai Katilovskienei,

suinteresuotiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, S. V. ir G. M., jų atstovei advokatei L. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. R. ir I. Č. pareiškimą ir suinteresuotų asmenų S. V. ir G. M. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjos D. R. ir I. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos po savo tėvo B. A. K., mirusio 2007 m. sausio 14 d., mirties faktiniu valdymu priėmė B. A. K. palikimą, t. y. pradėdamos paveldimą turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kitus inžinierinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) sav., 7,7400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2,0500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) sav., valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas B. A. K., mama O. K. mirė (duomenys neskelbtini) , tėvai turėjo tris vaikus: jas ir brolį G. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini) . Mirus motinai, po motinos mirties likusį palikimą priėmė tėvas su pareiškėja I. Č.. Po tėvo mirties liko tėvų statytas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) ., kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl paveldėjimo procedūra po motinos mirties formaliai nėra sutvarkyta. Po tėvo mirties per 3 mėnesius į notarą nesikreipė, tačiau iš karto pradėjo rūpintis gyvenamojo namo priežiūra, savaitgaliais pareiškėja D. R. atvykdavo į sodybą nakvoti, abi pareiškėjos tvarkė visą aplinką, sodino daržus ir vaiskrūmius, keitė ūkio pastato stogo dangą, pakeitė gyvenamojo namo kaminą, atliko apskardinimą, mokėjo už elektros energiją, 2023 m. sausio mėn. pareiškėja D. R. kreipėsi į matininkę, kuri atliko pastatų matavimą, statiniams buvo suteikti unikalūs numeriai. Be to, netoli sodybos yra tėvui priklausę du žemės sklypai, kuriais taip pat rūpinosi. Visą tėvui priklausiusį turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininkėmis (e. b. 1 t., b. l. 1-4). Atsiliepime į suinteresuotų asmenų G. M. ir S. V. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais nurodė, kad byloje rašytiniai ir faktiniai duomenys nepatvirtina suinteresuotų asmenų nurodomas aplinkybes, suinteresuoti asmenys nėra pateikė jokių duomenų, kad jų tėvas G. K. priėmė palikimą pagal faktą po tėvo B. A. K. mirties, todėl prašė suinteresuotų asmenų pareiškimą su savarankiškais reikalavimais atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas (e. b. 2 t., b. l. 1-4).

Teismo posėdyje pareiškėjos ir jų atstovė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti, su suinteresuotų asmenų pareiškimu su savarankiškais reikalavimais sutiko ir prašė pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti teismo nuožiūra.

Pareiškėja D. R. teismo posėdyje paaiškino, kad tėvas gyveno neįregistruotoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) , tame pačiame kaime netoli sodybos turėjo du žemės sklypus. Mirus tėvui ji su seserimi I. Č. į sodybą atvažiuodavo savaitgaliais, iš karto pradėjo sodyboje tvarkytis, 2007 m. vasario mėn. ištapetavo kambarį, išmetė kai kuriuos tėvo likusius baldus, susivežė savo baldus, pavasarį sodino daržus, vaismedžius, mokėjo už elektrą, prieš kelerius metus jos sūnus name bei ūkiniame pastate sudėjo gegnes, pakeitė namo kaminą, apskardino stogo viršų. B. G. K. taip pat atvykdavo pabūti į sodybą, kur uogavo, grybavo, darže sodino bulves, kartais mokėjo už elektrą, vėliau apsigyveno sodyboje, kurioje po kurio laiko taip pat apsigyveno ir brolio draugė, jie augino vištas, ožką, ji taip pat sodyboje augino vištas. Netoli sodybos viename iš tėvui priklausiusių žemės sklypų yra miškelis, kurį valė, o kitame žemės sklype yra dirbama žemė, kuria naudotis leido kaimynui.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepimuose į pareiškėjų pareiškimą bei suinteresuotų asmenų savarankiškus reikalavimus nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Pranešimo apie galimą palikėjo B. A. K. palikimo perėjimą valstybei nėra gavusi, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Broniaus A. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjos ir/ar G. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, pareiškėjų ar suinteresuotų asmenų prašymų patenkinimui neprieštaraus ir prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (e. b. 1 t., b. l. 63-65, 2 t., b. l. 25).

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą ir suinteresuotų asmenų pareiškimą su savarankiškais reikalavimais nurodė, kad duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjų bei suinteresuotų asmenų pareiškimuose nurodytus teiginius apie galimą turto paveldėjimą pradėjus pareiškėjoms bei G. K. palikimą valdyti faktiškai, neturi ir prašė pareiškėjų bei suinteresuotų asmenų G. M. ir S. V. pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atstovui nedalyvaujant (e. b. 1 t., b. l. 73-76, 190-193).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjų D. R. ir I. Č., suinteresuotų asmenų G. M., S. V. paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų D. R. ir I. Č. tėvas bei suinteresuotų asmenų G. M. ir S. V. senelis B. A. K., būdamas našliu, mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 81). B. A. K. sūnus, o suinteresuotų asmenų G. M. ir S. V. tėvas G. K. mirė (duomenys neskelbtini) , jo palikimą priėmė suinteresuoti asmenys G. M. ir S. V. (e. b. 1 t., b. l. 81, 182-186). B. A. K. mirties dieną valdė namų valdą, kurią sudaro gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią (duomenys neskelbtini) sav., kurie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei du žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) sav., jo vardu Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2006 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 15-Ž-166, suprojektuotas 0,22 ha namų valdos žemės sklypas ir 0,83 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (e. b. 1 t., b. l. 20-54, 2 t., b. l. 12-17). Pareiškėjos D. R. ir I. Č. bei suinteresuotų asmenų G. M. ir S. V. tėvas G. K. yra pirmos eilės įpėdiniai, turintys/turėję teisę paveldėti po tėvo Broniaus A. K. mirties likusį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš Druskininkų savivaldybės 2-ojo notarų biuro 2023 m. sausio 11 d. liudijimo bei valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro duomenų matyti, kad Bronius A. K. testamentų nesudaręs, po jo mirties paveldėjimo byla neužvesta, palikėjo palikimo priėmimo bei atsisakymo faktų neįregistruota (e. b. 1 t., b. l. 7).

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-147-687/2016, Nr. 3K-3-86/2007).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjų bei (duomenys neskelbtini) mirusio G. K. tėvas B. A. K. mirė (duomenys neskelbtini) , taigi terminas palikimui priimti baigėsi 2007 m. balandžio 14 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, B. A. K. palikimo objektas yra namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) sav., bei du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) av. (e. b. 1 t., b. l. 20-54, 2 t., b. l. 12-17). Kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013), tačiau palikimo priėmimo faktui nustatyti nėra būtina, jog įpėdinis persikeltų gyventi į palikimo vietą, kadangi turtą tvarkyti kaip savo galima ir gyvenant kitoje vietoje, tuo atveju įpėdinis turi įrodyti, jog atliko aktyvius veiksmus prižiūrėdamas paveldimą turtą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atliki ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Pareiškėjos parodė, kad mirus tėvui jos į tėvo sodybą vykdavo laisvu laiku, dažniausiai savaitgaliais, kur iš karto pradėjo tvarkytis, kartu su broliu iš namo išmetė senus baldus, jos 2007 m. vasario mėn. ištapetavo kambario sienas, susivežė savo baldus, pavasarį sodino daržus, brolis sodino bulves, augino gyvūnus bei paukščius, tiek jos, tiek brolis mokėjo už elektrą, pareiškėja D. R. augino vištas, pasodino vaismedžius, jos sūnus name bei ūkiniame pastate sudėjo gegnes, pakeitė namo kaminą, apskardino stogo viršų, pareiškėjos I. Č. vyras padarė suolus, pastatė pavėsinę, abi elgėsi kaip sodybos savininkės. Savarankiškus reikalavimus pareiškę suinteresuoti asmenys G. M. ir S. V. teigė, kad jų tėvas G. K. sodyboje apsigyveno 2006 m. dar seneliui esant gyvam, mirus seneliui jų tėvas liko gyventi sodyboje, kur gyveno iki savo mirties. Tėvas gyvendamas sodyboje tvarkėsi kaip savo namuose: naudojosi likusiais senelio daiktais, namuose kūreno pečių, rūpinosi buitimi, šienavo žolę, nudažė garažo vartus, sutvarkė lauko tualetą, aptvarkė šulinį, išvalė tvenkinį, augino bulves, kitas daržoves, laikė vištas, triušių, ožką, mokėjo už elektrą, taip pat iš senelio miško parsinešdavo šakelių prakuromis. Suinteresuotas asmuo G. M. patvirtino, kad pareiškėjos taip pat tvarkėsi sodyboje, pasodino gėles, atsivežė savo daiktus, prisidėjo prie sodybos gerinimo ir tėvas su pareiškėjomis bendrai rūpinosi sodyba, kad ji nesugriūtų. Teismo posėdyje apklausti liudytojai: pareiškėjų draugė L. K., suinteresuotų asmenų teta L. M. bei motina R. K. patvirtino, kad G. K. tėvo Broniaus A. K. sodyboje apsigyveno dar tėvui esant gyvam, mirus tėvui G. K. ir toliau liko gyventi sodyboje, kur gyveno iki mirties. Liudytojai L. M., R. K. bei suinteresuoto asmens G. M. vyras G. M. parodė, kad G. K. prižiūrėjo sodybą, sodino bulves, augino daržoves darže ir šiltnamyje, vaiskrūmius, šienavo žolę, susitvarkė šulinį, nudažė lauko tualetą, augino triušius, vištas, tvarkėsi namuose, naudojosi likusiais tėvo daiktais, iš miško prisirinkdavo šakų prakuroms, kūrendavo pečių, mokėjo už elektrą, išvalė tvenkinį, jame įleido žuvis. Liudytoja L. K. nurodė, kad likęs gyventi sodyboje G. K. šildė namus, naudojosi namuose likusiais tėvo baldais, jis sodyboje gyveno kaip savo namuose ir tvarkėsi taip, kaip suprato, pareiškėjos į sodybą važiuodavo kartą per savaitę, 2007 m. vasario mėn. vežė į sodybą tapetus, remontavo namo kambarius, nusivežė savo baldus, pavasarį pjovė sodyboje žolę, sodino gėles, medelius, vaiskrūmius, rūpinosi daržu, taisė stogą, kiek žino, mokėjo už elektrą, pareiškėja D. R. augino paukštelius, kažkas sodyboje tvenkinyje išpjovė nendres, abi pareiškėjos kartu su broliu tvarkėsi sodyboje. Liudytojas, pareiškėjos D. R. sūnus E. R. parodė, kad po senelio mirties dėdė G. K. kažkada gyveno sodyboje, kurioje ir mirė, kiek žino, sodyboje namą ir aplinką tvarkė pareiškėjos, kurios į namus vežė baldus, išmetė, kas buvo nebereikalinga, dažė, tapetavo namo sienas, pjaudavo žolę, prižiūrėjo šiltnamį, sodino vaismedžius, jis taip pat padėjo, prieš kelis metus keitė pastatų stogus, tvirtino sienas, skardino kaminą. Iš į bylą pateiktų nuotraukų (e. b. 2 t., b. l. 19-23, 37-43, 50, 76-80), vaizdo įrašo, taip pat pareiškėjos D. R. pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (e. b. 1 t., b. l. 25-54) bei kadastrinių matavimų sutarties (e. b. 1 t., b. l. 154) matyti, kad pareiškėjų ir G. K. tėvo sodyba yra prižiūrėta ir tvarkoma, joje auga vaismedžiai, aplink namą įvairios gėlės, pjaunama žolė, pastatytas medinis stalas su suolais, yra apsodintas šiltnamis, tvenkinys, daržas, suinteresuotų asmenų tėvas G. K. sodyboje augino triušius, ožką, pareiškėjos D. R. sūnus pastate sudėjo medines gegnes, apskardino kaminą, pareiškėjos D. R. užsakymu 2023 m. sausio mėn. atlikti sodyboje esančių pastatų kadastriniai matavimai, sudaryta pastatų kadastro duomenų byla, 2023 m. kovo mėn. atlikti tėvui priklausiusių žemės sklypų kadastriniai matavimai.

Įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, į bylą pateiktas nuotraukas, vaizdo įrašą, galima daryti pagrįstą išvadą, kad suinteresuotų asmenų tėvas G. K. kurį laiką gyveno su palikėju B. A. K. iki jo mirties bei po palikėjo mirties liko gyventi tame pačiame name, kur gyveno iki savo mirties. Gyvendamas tėvo likusioje namų valdoje G. K. kartu su pareiškėjomis, kurios po tėvo mirties į sodybą vykdavo laisvu laiku, prižiūrėjo sodybą, tvarkėsi namuose, naudojosi po palikėjo mirties likusiais jo daiktais, išmetė nereikalingus daiktus, mokėjo mokesčius už elektrą ir namų valda naudojosi bei disponavo kaip savo. Šių aplinkybių pagrindu pripažintina, kad pareiškėjos ir jų miręs brolis G. K. rūpindamiesi gyvenamuoju namu ir kitais sodyboje esančiais statiniais, prižiūrėdami aplinką, mokėdami už elektrą, naudodamiesi palikėjo likusiais daiktais, spręsdami dėl jų likimo, išreiškė subjektyvią valią priimti palikimą faktiškai pradedant turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2006). Aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina jų valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kasacinis teismas suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, pagal kurią vieno iš įpėdinių atlikti veiksmai dėl palikimo priėmimo nenušalina kito tos pačios eilės įpėdinio nuo palikimo priėmimo, vien tai, kad vienas iš pirmos eilės įpėdinių yra priėmęs palikimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl tokios aplinkybės kitas tos pačios eilės įpėdinis negalėjo priimti palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjos ir jų miręs brolis G. K. po palikėjo B. A. K. mirties prižiūrėdami ir tvarkydami gyvenamąjį namą bei kitus statinius, kurie sudaro palikimą, vykdę prievoles, susijusias su gyvenamuoju namu, priėmė palikimą po B. A. K. mirties, pradėję turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytų motyvu pagrindu, įvertinus tai, kad pareiškėjos ir suinteresuoti asmenys G. M. bei S. V. negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjos bei suinteresuoti asmenys galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, pareiškėjų pareiškimas ir suinteresuotų asmenų G. M. bei S. V. pareiškimas su savarankiškais reikalavimais tenkintini ir šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja (neįvardija) Broniaus A. K. palikimo sudėties.

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos byloje patyrė 1 154,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 54,00 Eur žyminis mokestis ir 1 100,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, suinteresuoti asmenys G. M. ir S. V. – 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 55,00 Eur žyminis mokestis ir 900,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu ginčo tarp pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, neliko, tiek pareiškėjų, tiek suinteresuotų asmenų reikalavimai yra patenkinami, pralaimėjusių ginčą šalių nėra, todėl pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R‑19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjų D. R. ir I. Č. pareiškimą bei suinteresuotų asmenų G. M. ir S. V. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) , po tėvo B. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) , mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.