- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1449-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27392-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“
- Atsakovas
- D. A., A. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“ ieškinį atsakovams D. A. ir A. A. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovų D. A. ir A. A. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Laiptų fabrikas“ dėl nuostolių atlyginimo ir darbų kainos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Laiptų fabrikas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų D. A. ir A. A. 2535,00 Eur skolą, 59,83 Eur delspinigius, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. gegužės 25 d. ieškovė UAB „Laiptų fabrikas“ ir atsakovai D. A. ir A. A. sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti laiptų pakopas ir turėklus ant esamos betoninės laiptasijos, o atsakovai priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Bendra darbų kaina 4235,00 Eur. Atsakovai sumokėjo 1700,00 Eur avansą, todėl neapmokėta darbų kaina yra 2535,00 Eur. Rangos sutarties 2.1.1 punkte nustatyta, kad atsakovai įsipareigojo visiškai apmokėti pagal atliktų ir priimtų darbų apimtis per tris darbo dienas po to, kai šalys pasirašo atliktų darbų aktus F-2, F-3 ir ieškovė pateikia PVM sąskaitą – faktūrą.
3. 2017 m. balandžio 28 d. atsakovams buvo persiųsti atliktų darbų aktai F-2 ir F-3 ir nurodyta apmokėti 2535,00 Eur sumą, tačiau atsakovai atliktų darbų aktų nepasirašė ir skolos nesumokėjo. Darbai faktiškai buvo atlikti 2016 m. gruodžio 19 d., apie tai ieškovė informavo atsakovus elektroniniu laišku. 2017 m. kovo 15 d. atsakovai pateikė pretenziją, kurioje nurodė ištaisyti trūkumus: 1) prie stiklo netinkamai pritvirtintos apdailos detalės, todėl matomi klijų ruožai; 2) per platus apvadas su nenuožulniais kraštais; 3) įpjauta pakopa yra nepriimtina, nes stiklas turėjo būti išfrezuotas taip, kad nereikėtų įpjauti viršutinės pakopos. Ieškovė sutiko ir ištaisė atsakovų nurodytą trūkumą dėl matomų klijų ruožų, tačiau su likusiais dviem atsakovų nurodytais darbų trūkumais nesutiko, kadangi darbai buvo atlikti tinkamai ir kokybiškai.
Atsiliepimas
4. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad 2016 m. gegužės 25 d. rangos sutartimi ieškovė įsipareigojo per 40 dienų nuo sutarties pasirašymo pagaminti ąžuolinius laiptus, įskaitant laiptų pakopas, laiptų turėklus iš stiklo, porankius, dekoratyvines lentutes montuojamas prie stiklo, grindų kampuotuką ir viską sumontuoti ant esamos betoninės laiptasijos.
5. 2016 m. spalio 7 d. siųstoje pretenzijoje atsakovai nurodė, kad ieškovė pažeidė sutarties įvykdymo terminą, pradėti laiptų montavimo darbai, tačiau dvi laiptų pakopos buvo per trumpos, o laiptų turėklai iš viso nebuvo sumontuoti. Atsakovai pareikalavo, jog visi minėti trūkumai būtų pašalinti per dvi savaites. 2016 m. spalio 27 d. išsiųstas atsakovų laiškas ieškovei, kuriame dar kartą nurodoma, kad darbai yra neatlikti. Ieškovė vienašališkai nuspręsdama ir sumontuodama kampuotuką pažeidė sutarties sąlygas bei teisėtus atsakovų lūkesčius.
Šalies argumentai
6. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriame prašo priteisti atsakovams iš ieškovės 1000 Eur nuostolių, sumažinti atliktų darbų kainą 768,35 Eur suma ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad dėl vėlavimo atlikti sutartus rangos darbus atsakovai patyrė 1000 Eur nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos, susijusios su šeimos būsto nuoma už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. Ieškovė vėlavo atlikti darbus pagal sudarytą sutartį, todėl atsakovai turėjo ilgiau, nei buvo planuota, nuomotis šeimos būstą ir dėl to patyrė nuostolius, kuriuos sudaro sumokėtas 1000 Eur nuomos mokestis. Atsakovai dėl nekokybiškai atliktų rangos darbų turi teisę reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina. Anot atsakovų, ieškovė pati paskaičiavo ir nurodė, kad padaryto broko ištaisymo pagal reikalavimus kaina yra 635 Eur + PVM, kas sudaro 768,35 Eur. Šia suma yra mažintina atliktų darbų vertė.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovai nepagrįstai klaidina teismą. Ieškovė darbus turėjo atlikti per 40 dienų nuo sutarties pasirašymo, t. y. iki 2016 m. liepos 22 d. Rangos sutarties 3.1.3 punkte nustatyta, kad darbai pabaigiami per 40 darbo dienų po sutarties pasirašymo, galutinių brėžinių suderinimo ir darbų fronto suteikimo, t. y., priešingai nei nurodo atsakovai, darbų pabaigos terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo sutarties pasirašymo, bet nuo galutinių brėžinių suderinimo ir darbų fronto suteikimo. Brėžiniai buvo suderinti 2016 m. rugpjūčio 24 d., todėl tik nuo šios dienos rangovas pradėjo vykdyti darbus, o darbai pagal rangos sutartį turėjo būti pabaigti iki 2016 m. spalio 19 d. Laiptai sumontuoti 2016 m. spalio mėn. pabaigoje, taigi visi darbai atlikti laiku, nepažeidžiant rangos sutartyje numatyto darbų atlikimo termino.
8. Atsakovai neįrodė, kad negalėjo atsikraustyti dėl nesumontuotų laiptų pakopų ir turėklų. Nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, kurios trukdytų naudotis būstu. Ieškovė nurodė, kad atsakovai buvo sudarę terminuotą buto nuomos sutartį iki 2016 m. rugsėjo 16 d., todėl bet kuriuo atveju atsakovai būtų gyvenę nuomojame bute ir mokėję nuomos mokestį iki pat 2016 m. rugsėjo 16 d. Jokių duomenų apie ilgesnę nuomą nėra, o sprendimas iki 2016 m. rugsėjo 16 d. nuomotis butą yra nesusijęs su ieškovės atliktais darbais.
9. Šalys nesitarė dėl viršutinės pakopos įrengimo darbų, šios pakopos atsakovai pareikalavo tik po to, kai laiptai ir stiklo turėklai buvo pagaminti ir sumontuoti. Stiklas, kuris yra įpjautas į pakopą buvo pagamintas ir sumontuotas pagal suderinto brėžinio reikalavimus. Kadangi brėžinys nenumatė viršutinės pakopos įrengimo, todėl nebuvo tartasi ir dėl stiklo frezavimo aplink pakopą. Pakopos pagaminimo ir sumontavimo darbai vertintini kaip papildomi darbai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismo sprendimu ieškinio reikalavimas priteisti skolą patenkintas iš dalies iš atsakovų priteisiant 1756,65 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 1765,65 Eur sumą nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovų priešieškinys tenkintas dalyje dėl rangos sutarties kainos sumažinimo 768,35 Eur suma. Likusioje dalyje teismas šalių reikalavimus atmetė.
11. Teismas nustatė, jog 2016 m. gegužės 25 d. ieškovė UAB „Laiptų fabrikas“ ir atsakovai D. A. ir A. A. sudarė rangos sutartį Nr. 65164, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti laiptų pakopas ir turėklus ant esamos betoninės laiptasijos adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovai priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti (Sutarties 1.5 punktas). Bendra darbų kaina yra 4235,00 Eur (Sutarties 1.3 punktas). Sutarties 2.1.1 punkte nustatyta, kad atsakovai įsipareigojo visiškai apmokėti pagal atliktų ir priimtų darbų apimtis per tris darbo dienas po to, kai šalys pasirašo atliktų darbų aktus F-2, F-3 ir ieškovė pateikia PVM sąskaitą – faktūrą. Sutarties 3.1.3 punktu ieškovė įsipareigojo darbus pabaigti per 40 darbo dienų nuo Sutarties pasirašymo, galutinių brėžinių suderinimo ir darbų fronto suteikimo. Sutarties 4.1.3 punktas nustato, kad atsakovai įsipareigoja per tris darbo dienas priimti kokybiškai atliktus darbus ir grąžinti ieškovei pasirašytus atliktų darbų aktus F-2, F-3 bei PVM sąskaitą – faktūrą. Atsakovai už atliktus darbus sumokėjo 1700,00 Eur avansą. Ieškovė 2017-04-28 parengė atliktų darbų aktą Nr. 1 (už 2016 m. gruodžio mėn.), nurodydama, kad darbai atlikti 2016-12-19, o pataisymai pagal užsakovo pageidavimus atlikti 2017-04-14.
12. Su atsakovais buvo aptariamas daugiau vizualinis projektas, o ne tikslus techninis projektas (su konkrečiais techniniais sprendiniais). Byloje nėra galutinio šalių raštu suderinto brėžinio, dėl ko iš esmės ir kilo ginčas. Todėl, atlikdama darbus, ieškovė prisiėmė riziką, ir, priimdama konkrečius montavimo sprendinius, turėjo juos tinkamai suderinti ir įforminti. Tuo pačiu nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad rangos darbai turėjo būti baigti per 40 dienų nuo sutarties sudarymo, nes atsakovai neginčijo aplinkybės, jog per šį laikotarpį jie kartu su ieškove derino brėžinius.
13. Kadangi byloje nėra įrodymų apie galutinį šalių suderintą brėžinį, t. y. nėra aiškiai apibrėžtas darbų rezultatas, todėl kritiškai vertintinas perdavimo – priėmimo aktas. Tuo pačiu atsakovų kaip vartotojų naudai aiškintina tai, kad atlikti rangos darbai neatitiko atsakovų valios ir lūkesčių bei vertintini kaip nekokybiškai atlikti minėtų ginčo konstrukcijų atžvilgiu, todėl atsakovai pagrįstai pasinaudojo teise sulaikyti atsiskaitymą. Atsakovai pagrįstai reikalauja sumažinti rangos darbų kainą 769,35 Eur suma, todėl atitinkamai pagrįstu laikytinas ieškovės reikalavimas priteisti 1765,65 Eur dydžio skolą (2535 Eur - 769,35 Eur).
14. Dėl nuostolių atlyginimo teismas pažymėjo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumos matyti, jog atsakovai tariamai nuostolių susidarymo laikotarpiu taip pat teikė techninius sprendinius, iš esmės neprieštaravo rangos darbų eigai nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jiems buvo padaryta žala (nuostoliai) (CK 1.5, 6.245-6.249 straipsniai).
15. Teismas sprendimu konstatavo darbų kainos sumažinimo pagrįstumą, atsižvelgė į tai, kad atsakovai turėjo teisę sulaikyti piniginės prievolės vykdymą, į teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl sprendė netenkinti ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo (CK 1.5, 6.71, 6.258 straipsniai), o 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1765,65 Eur sumą sprendė skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 1.5, 6.37, 6.210 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
16. Ieškovė UAB „Laiptų fabrikas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Teismas sprendimu nuspręsdamas sumažinti atliktų darbų kainą, netinkamai taikė įstatymo normas. Mažinti darbų kainą galima tik tuo atveju, kai: a) darbai apskritai turi trūkumų, t. y. atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų arba norminių ir įprastų reikalavimų; b) darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės. Šiuo atveju nėra nei vienos iš šių sąlygų, todėl nebuvo jokio pagrindo tenkinti priešieškinį ir mažinti darbų kainą.
16.2. Rangos sutartyje šalys nesitarė ir brėžiniuose nederino aptariamos viršutinės pakopos pagaminimo ir sumontavimo darbų. Atsakovų pageidavimas įrengti falšpakopą atsirado darbų eigoje. Todėl negalima teigti, kad stiklo neišfrezavimas šioje vietoje yra rangos sutarties pažeidimas.
16.3. Teismas neištyrė rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad falšpakopos įpjovimas nebuvo derintas su atsakovais, kad toks sprendinys netenkina jų lūkesčių, taip pat, kad ieškovė neįvykdė pareigos suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus. Viršutinė pakopa ją įpjaunant buvo sumontuota su atsakovo D. A. sutikimu.
16.4. Atsakovai nesąžiningai naudojasi savo teisėmis ir neatsiskaito už kokybiškai bei tinkamai atliktus darbus. Laiptai yra pagaminti ir sumontuoti kokybiškai, pagal atsakovų pateiktą užsakymą, tai patvirtina atsakovų pridėtos nuotraukos ir teismo ekspertizės išvada, todėl teismas be jokio pagrindo sumažino atliktų darbų kainą.
16.5. Teismo ekspertas nustatė, kad kampuotukai atitinka rangos sutartį, kad tokie kampuotukai yra įprastai naudojami, jokios grėsmės žmonių saugumui nekelia, todėl atsakovai neįrodė, kad kampuotukas turi trūkumų ar kad neatitinka rangos sutarties sąlygų, kad neatitinka jų lūkesčių. Dėl to laikytina, kad atsakovų pretenzijos dėl kampuotukų yra nepagrįstos.
16.6. Atsakovai laiptais naudojasi jau daugiau nei du metus laiko, įpjovimas netrukdo naudotis laiptais pagal paskirtį. Atsakovai neįrodė, kad būtų patyrę kokį nors diskomfortą dėl įpjovimo. Šios pakopos atsakovai nekeis, todėl sumažinus kainą šios pakopos ir stiklinio turėklo pakeitimo verte atsakovai nepagrįstai praturtės.
16.7. Pirmosios instancijos teismui atmetus dalį ieškinio, teismas neturėjo pagrindo atmesti visa apimtimi reikalavimo dėl netesybų. Teismas turėjo pareigą netesybas perskaičiuoti nuo priteistos 1765,65 Eur sumos, kas sudaro 41,67 Eur.
16.8. Teismas netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patyrė gerokai daugiau bylinėjimosi išlaidų, jos reikalavimas patenkintas didesne apimtimi, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos patenkintų reikalavimų dalimi turėjo būti atlygintos.
Atsiliepimas
17. Atsakovai D. A. ir A. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliantė skunde pripažįsta, kad rangos sutartyje šalys nesitarė ir brėžiniuose nederino falšpakopos pagaminimo ir sumontavimo darbų, atsakovai niekada nederino sprendimo, kad ieškovės darbuotojai išpjaus dalį grindų ir taip įrengs falšpakopą.
17.2. Ieškovė atsakovams laiptus turėjo pagaminti be falšpakopos, laiptus užbaigiant grindimis, kaip tai ir buvo numatyta su architekte. Ieškovė savo ruožtu nusprendė įrengti falšpakopą bei neprašoma sudėti kampuotukus, todėl ieškovė šių darbų atlikimą privalėjo suderinti su atsakovais.
Žemesnės instancijos teismas
17.3. Pirmos instancijos teismas, tinkamai taikydamas įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles, priimtu sprendimu konstatavo, kad falšpakopos įpjovimas ir stiklinio turėklo įleidimas bei parinktas ąžuolinis kampuotukas vertintini kaip rangos darbų trūkumai. Ieškovė turi pareigą techninius sprendimus derinti su užsakovais.
17.4. Laiptų montavimo metu ieškovės darbuotojai išsipjovė ertmę sudėtose grindyse, kad sumontuoti ginčo pakopą dėl atsakovams nežinomų priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad patys ieškovės darbuotojai nusprendė įrengti papildomą viršutinę pakopą, atitinkamai turėjo koreguoti stiklus, nes brėžinyje stiklai sueina į statų kampą, t. y. neįsiterpia į antro aukšto grindų plokštumą, kurioje yra sumontuota viršutinė pakopa. Atsakovai ne kartą informavo ieškovę, jog toks įpjovimas ir stiklo įmontavimas į pakopą yra nepriimtinas ir turi būti koreguojamas.
17.5. Atsakovų manymu, ieškovė įmontavusi papildomą ginčo pakopą, nepagalvojo, jog dėl to sumažės vietos ir nebetilps jau pagaminto stiklo konstrukcija. Dėl šios priežasties ieškovė, siekdama greičiau ir mažiausiais kaštais ištaisyti trūkumus, pati nusprendė įpjauti pakopą ir taip į ją įtalpinti stiklo konstrukciją.
17.6. Atsakovai neprašo atlikti papildomų darbų kaip traktuoja ieškovė, o tik išdėsto savo pretenzijas dėl padarytų darbų trūkumų.
17.7. Atsakovai nuosekliai laikėsi pozicijos ir reikalavo iš ieškovės, kad ji savo pareigas vykdytų pagal sutartį ir suderėtus reikalavimus, ne kartą ieškovė buvo raginama greičiau atlikti darbus, taisyti trūkumus, jai buvo primenama apie atsakovų patiriamus nuostolius, kuriuos sudarė nuomos mokestis už nuomojamą butą ir negalėjimas naudotis jau pastatytu namu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2016 m. gegužės 25 d. apeliantė UAB „Laiptų fabrikas“ ir atsakovai D. A. bei A. A. sudarė rangos sutartį Nr. 65164, pagal kurią apeliantė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti laiptų pakopas ir turėklus ant esamos betoninės laiptasijos adresu (duomenys neskelbtini). Sutartimi šalys susitarė: pagal atskirą brėžinį, ant esamos betoninės laiptasijos sumontuoti pakopas iš lakuoto ir beicuoto ąžuolo 40 mm storio; beicas bus parinktas pagal UAB „Milesija“ katalogą; frontinės pakopos nenumatytos; berėmio stiklo turėklai; stiklas ypatingai skaidrus, grūdintas, 10 mm storio, montuojamas į laiptasijos šoną, tvirtinimo detalės iš nerūdijančio plieno; Porankis – stačiakampis (60 x 40 mm) ąžuolas beicuotas ir lakuotas; turėklai montuojami antrame laiptų marše (1,8 m) ir aplink angą 6,0 m); prie stiklo turėklų ant laiptų klijuojamos lentutės iš ąžuolo, lygtai pakopų pratęsimas; pirmame laiptų marše turėklai nenumatyti; ant grindų aplink angą montuojamas ąžuolinis kampuotukas (Sutarties 1.2.1 punktas). Bendra darbų kaina yra 4235,00 Eur (Sutarties 1.3 punktas). Sutarties 2.1.1 punkte nustatyta, kad atsakovai įsipareigojo visiškai apmokėti pagal atliktų ir priimtų darbų apimtis per tris darbo dienas po to, kai šalys pasirašo atliktų darbų aktus F-2, F-3 ir ieškovas pateikia PVM sąskaitą – faktūrą. Sutarties 3.1.3 punktu ieškovas įsipareigojo darbus pabaigti per 40 darbo dienų nuo Sutarties pasirašymo, galutinių brėžinių suderinimo ir darbų fronto suteikimo. Sutarties 4.1.3 punktas nustato, kad atsakovai įsipareigoja per tris darbo dienas priimti kokybiškai atliktus darbus ir grąžinti ieškovui pasirašytus atliktų darbų aktus F-2, F-3 bei PVM sąskaitą – faktūrą.
21. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.
22. Nagrinėjamoje byloje rangos šalimi – užsakovu – buvo fiziniai asmenys, o rangovas – juridinis asmuo (verslininkas). Taigi byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Rangos sutarties objektas (laiptų pagaminimas ir sumontavimas atsakovų gyvenamojoje vietoje) suponuoja, jog rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo, jog šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai.
23. Apskritai vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių) yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime ribojamas sutarties laisvės principas, o greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjas nustato specialias taisykles, užtikrinančias didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą.
24. Rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą – pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pagal šalių sudarytą sutartį apeliantė pagamino ir sumontavo laiptus ant betoninės laiptasijos atsakovų gyvenamojoje vietoje. Apeliantė darbus perdavė atsakovams, tačiau jie atsisakė juos priimti nurodydami, jog atlikti darbai yra nekokybiškai atlikti. Kaip apeliantės atliktų darbų trūkumą, atsakovai įvardijo padarytą įpjovimą į paskutinę laiptų pakopą (falšpakopą) bei sumontuotą netinkamą kampuotuką aplink laiptų angą.
26. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog kampuotuko sumontavimas yra papildomi darbai, kurie atsakovams buvo atlikti nemokamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių sudarytos sutarties 1.2.1 punkte buvo numatyta, jog apeliantė ant grindų aplink angą sumontuos ąžuolinį kampuotuką. Įvertinus tokią sutarties sąlygą, apeliantės teiginiai dėl kampuotuko sumontavimo atsakovams papildomai ir neatlygintinai laikytini nepagrįstais, nes šalys buvo susitarusios dėl kampuotuko montavimo darbų ir apmokėjimo už jį. Į bylą nėra pateikta duomenų, jog atsakovai buvo informuoti koks kampuotukas bus montuojamas. Apeliantė nurodo, jog atsakovai privalėjo informuoti apeliantę dėl specialių pageidavimų kampuotukui. Nors ir nebuvo gauta iš atsakovų specialių pageidavimų dėl kampuotuko montavimo, ir buvo sumontuotas įprastai praktikoje naudojamas kampuotukas, tačiau tai nepaneigia apeliantės pareigos pateikti užsakovams (atsakovams) visą išsamią informaciją apie atliekamus darbus, naudojamas medžiagas, spalvas ir kitą.
27. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nustatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, kurį užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis). Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
28. CK 6.228⁶ straipsnyje įtvirtinti bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Pareiga įrodyti CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo vartotojui faktą tenka verslininkui (CK 6.228⁶ straipsnio 4 dalis).
29. Kaip jau nurodyta, įstatymas numato rangovui pareigą suteikti užsakovui visą teisingą informaciją apie atliekamus darbus. Nagrinėjamu atveju būtent apeliantė privalėjo informuoti atsakovus, jog jų darbinėje praktikoje naudojamas toks kampuotukas, kuris yra aukštesnis už grindis, jo spalva derinama prie turėklų ir laiptų pakopų. Atsakovai nurodo, jog apeliantė tokios pareigos neatliko. Apeliantė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, į bylą nepateikė. Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta ekspertizė, kurios 6 klausimu buvo pasisakyta, jog apeliantės naudotas kampuotukas nesiskiria nuo praktikoje naudojamų kampuotukų. Tačiau atsakovams sumontuotas kampuotukas yra nepriimtinas, nes jo dydis, forma bei spalva nebuvo suderinta. Šalių suderintuose laiptų brėžiniuose kampuotukas taip pat nepavaizduotas.
30. Kaip jau buvo nurodyta, apeliantės naudotas kampuotukas atitinka įprastai praktikoje naudojamus kampuotukus. Tačiau nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į tai, jog apeliantė neįvykdė įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti atsakovams visą informacija, kokia bus montuojama detalė. Atsakovai yra vartotojai, todėl jiems privalėjo būti suteikta visa informacija apie atliekamus darbus, naudojamas medžiagas. Apeliantei neįrodžius, jog atsakovai buvo informuoti, koks kampuotukas bus naudojamas vykdant sudarytą laiptų gamybos ir montavimo sutartį, spręstina, kad atsakovai turėjo teisę pasinaudoti įstatymuose įtvirtintomis jų teisių gynimo formomis, tai yra viena iš jų – atsisakyti priimti apeliantės atliktus darbus.
31. Atsakovai, atsisakydami priimti apeliantės atliktus darbus, taip pat nurodė, jog jiems netinka apeliantės atliktas pakopos ir stiklo sujungimo būdas, įpjaunat laiptų pakopą. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties, joje nebuvo numatyta, kad apeliantė turės pagaminti falšpakopą. Šalys buvo susitarusios, jog apeliantė pagamins atsakovams laiptus iš 17 pakopų. Suderintame brėžinyje dėl laiptų gaminimo ir montavimo 18-ta pakopa nenumatyta. Apeliantės teigimu, šalims nesusitarus dėl papildomos pakopos sumontavimo, negalima vertinti apeliantės atlikto įpjovimo į pakopą kaip sutartų darbų trūkumą. Šalys dėl papildomos pakopos įrengimo susitarė vėliau, bendraujant elektroniniu paštu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai atvykę apžiūrėti atliekamų darbų nustatė, jog antrame namo aukšte prie laiptų angos buvo išpjauta grindų dalis papildomos pakopos įrengimui. Kadangi pakopa nebuvo įrengta, atsakovai tokios pakopos neįrengimą vertino kaip darbų trūkumą ir paprašė apeliantės jį pašalinti. Apeliantė, šalindama jai nurodytą darbų trūkumą, pakopą sumontavo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, jog apeliantė netinkamai vykdė sudarytą rangos sutartį. Apeliantė išpjovė dalį grindų papildomos pakopos įrengimui bei ją įrengė, nors tai nebuvo numatyta šalių sudarytoje sutartyje. Su atsakovais dėl sutarties sąlygų pakeitimo susitarta nebuvo. Kadangi sutartyje nebuvo numatyta papildoma pakopa, tai apeliantė veikė savo rizika nuspręsdama ją sumontuoti ir įpjauti. Apeliantės argumentai, jog papildomos pakopos įpjovimas nelaikytinas atliktų darbų trūkumu, nes papildomos pakopos sumontavimas sutartyje nenumatytas, laikytini nepagrįstais.
32. Apeliantės teigimu, dėl papildomos pakopos sujungimo su turėklu būdo buvo suderinta su atsakovu D. A.. Tokias aplinkybes apeliantė įrodinėjo byloje liudytojų parodymais. Apeliantė nurodė, jog atsakovas D. A. pritarė pakopos įpjovimui. Atsakovai prieštarauja, kad buvo šalių žodinis susitarimas dėl pakopos įpjovimo. Nagrinėjamoje byloje įrodyti aplinkybes, jog pakopos įpjovimas buvo suderintas su atsakovais, privalėjo apeliantė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes, nustatė, jog šalys nebuvo sudariusios galutinio brėžinio kaip atrodys apeliantės pagaminti ir sumontuoti laiptai, todėl atlikdama tam tikrus techninius sprendimus apeliantė tuo pačiu prisiėmė ir iš to kylančią riziką. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl apeliantė turėjo pareigą suteikti visą informaciją atsakovams apie sutartimi sutartų darbų atlikimą, techninius sprendimus, parodyti kaip vizualiai atrodys laiptai pakeitus sutarties sąlygas, tai yra įrengus papildomą pakopą. Atsakovai apie tai informuoti nebuvo, sprendimą įpjauti viršutinę pakopą apeliantė priėmė nepasitarusi su atsakovais, todėl jis tinkamai nebuvo suderintas su atsakovais. Apeliantė nurodo, jog atsakovas D. A. sutiko su pakopos įpjovimu. Tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovui buvo nurodyta, kiek bus įpjauta pakopa, kaip vizualiai toks įpjovimas atrodys. Apeliantei neįrodžius, jog atsakovams buvo suteikta visa informacija apie pakopos įpjovimą, o atsakovams neigiant, kad jie tokiems darbams pritarė, situaciją vertintina vartotojų naudai. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad apeliantė prisiėmė riziką dėl atliktų techninių sprendimų, todėl įpjovimas į falšpakopą turi būti vertintinas kaip šalių sudarytos sutarties pažeidimas.
33. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, jog jei atsakovams nėra tinkamas pakopos įrengimas bei jos sujungimo su turėklu būdas, atsakovai turėjo teisę prašyti panaikinti papildomą pakopą, tokiu atveju darbų kaina būtų mažesnė. CK 6.680 straipsnyje numatyta, jog jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. CK 3.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog jeigu parduodamas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina. Vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, spręstina, jog atsakovai turi teisę patys pasirinkti, kokiu būdu ginti savo pažeistas teises dėl netinkamai atliktų darbų. Pareigos prašyti grąžinti pašalinti atliktus darbus iki prieš tai buvusią pareigą nėra numatyta.
34. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nepriteisti netesybų. Teismas turėjo pareigą netesybas perskaičiuoti nuo priteistos 1765,65 Eur sumos, kas sudaro 41,67 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pagal šalių sudarytą sutartį netesybos galėjo būti pradėtos skaičiuoti atsakovams nepagrįstai uždelsus atsiskaityti su apeliante (sutarties 5.1 punktas). Kaip jau nurodyta, sutarties 2.1.1 punkte numatyta, jog atsakovai privalo pilnai apmokėti pagal atliktų darbų apimtis per 3 darbo dienas po to, kai šalys pasirašo atliktų darbų aktus ir rangovas pateikia PVM sąskaitą – faktūrą.
35. Atliktų darbų aktai nebuvo pasirašyti, nes atsakovai nepriėmė apeliantės atliktų darbų dėl jų trūkumų. Šalys kurį laiką bandė suderinti trūkumų pašalinimą. Tačiau atsakovų nurodyti darbų trūkumai nebuvo pašalinti. Nesant tinkamai pagal sutartyje numatytas sąlygas ir tvarką atliktų darbų, atsakovai sulaikė atsiskaitymą su apeliante. Toks atsiskaitymo sulaikymas vertintinas kaip pagrįstas būdas neatsiskaityti pagal sudarytą sutartį. Byloje nustačius, jog atsakovai pagrįstai neatsiskaitė su apeliante, spręstina, jog nėra pagrindo jiems skaičiuoti delspinigius, numatytus sutarties 5.1 punkte, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netesybų skaičiavimo laikyti nepagrįstais.
36. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvų pagrindu. Pirmosios instancijos teismo priimtas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
38. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu tarp šalių. Apeliantė nurodo, jog patyrė ženkliai didesnes bylinėjimosi išlaidas, jos ieškinio reikalavimas buvo patenkintas didesne apimtimi, todėl teismas privalėjo paskirstyti šalių patirtas išlaidas, atlyginant apeliantei jos patenkintų reikalavimų daliai proporcingas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 5350,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas patenkino 68 procentų jos reikalavimų dalį. Tuo tarpu atsakovai iš viso patyrė 524,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o jų patenkintų reikalavimų dalis sudarytų tik 44 procentus. Apeliantės teigimu, jai turėtų būti atlygintina ne mažesnė nei 3407,96 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis.
39. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pirmosios instancijos teismas paskirstė tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, palikdamas šalis prie jų pačių patirtų bylinėjimosi išlaidų. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nagrinėjamoje byloje, kai šalių reikalavimai patenkinti iš dalies, neprieštarauja įstatymo reikalavimams bei formuojamai teismų praktikai, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių atmetami kaip nepagrįsti.
40. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje atmetė. Atsakovas D. A. pateikė į bylą duomenis, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliantės skundas atmestas, atsakovo D. A. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“, j. a. k. 302311686, atsakovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 847,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.