- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- 1-1287-771/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15317-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- S. R.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė, Vida Povilaitienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiosios S. R. įstatyminei atstovei L. G. ir jos atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nepilnametei S. R., būtent: 2021-05-08, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini)., tyčia delnu smogė nukentėjusiajai S. R. vieną kartą į kairės pusės veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. R. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke.
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino bei parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta apie dvejus metus. Buvo draugai, nekonfliktavo. Įvykio dieną nuo ryto pas jį į namus atėjo S. R. draugė R.. Jis su žmona M. K. nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). R. telefonu susirašinėjo su S.. S. paprašė R. išeiti laukan ir išnešti pastarajai cigaretę. Matė, kaip S. į namo kiemą atėjo su kažkokiu vaiku. Netrukus R. grįžo į butą ir paprašė M. K. išeiti laukan pasikalbėti su S.. Jis laukan išėjo kartu su M. K.. S. pradėjo kaltinti M. K. dėl kažkokių apkalbų, po to S. pastūmė M. K. į kairį petį. Kadangi jis išsigando dėl žmonos sveikatos, nes pastaroji laukėsi, smogė S. vieną kartą delnu per veidą. Liepė pastarajai išeiti iš kiemo. S. išėjo iš kiemo kartu su R.. Nuo suduoto smūgio nukentėjusiajai galėjo atsirasti kraujosruva. Pripažįsta, kad galėjo sukelti nežymų sveikatos sutrikdymą. Negražiai padarė, labai gailisi. Įvykio metu buvo blaivus. Sutinka su pareikštu S. R. ieškiniu. Sutinka su pareikštu teritorinės ligonių kasos ieškiniu. S. neatsiprašė. Nebendrauja su ja.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė.
Nukentėjusiosios S. R. įstatyminė atstovė L. G. civilinį ieškinį grindė tuo, jog nukentėjusioji labai išgyveno psichologiškai, jautėsi įskaudinta, pažeminta, vaikščiojo 2 savaites su mėlyne. Praėjo porą mėnesių, kol pastaroji atsigavo. Nukentėjusioji konsultavosi pas psichologą. Medicinos darbuotojai nukentėjusiajai išrašė vaistus nuo skausmo ir tepalą. Psichinė būklė atsiliepė mokslams. Nukentėjusiajai buvo sunku susikaupti..
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais:
- nukentėjusiosios S. R. parodymais, kuriuose nurodyta, kad 2021 metų birželio mėnesį, šeštadienį ji buvo nuėjusi prie A. K. ir M. namų kartu su D. Š.. Prie namų susitiko su R. P., kurios paprašė cigaretės. R. atsakė, kad neturi. Ji paprašė, kad R. nueitų paimtų cigaretę iš M.. Netrukus laukan išėjo A. K., M. ir R.. A. pradėjo ją kolioti, klausti ko ji atėjo. Po to priėjo arčiau prie jos ir smogė ranka į kairį žandą. Ji apsiverkė ir pradėjo A. kolioti. Vieta, kur jai buvo smogta, pamėlynavo, suskaudo galva. Apie įvykį ji pranešė policijai. Po įvykio ji jautėsi prastai. Sumušta vieta buvo paraudusi, skaudėjo. Skausmą įvertina 6 balais. Prieš įvykį sklido kalbos, kad ji norėjo primušti ar trenkti M.. Prieš įvykį ji tiesiog norėjo pakalbėti su M. dėl apkalbų. (1 t., b. l. 85-88, 113-116);
- liudytojo D. Š. parodymais, kuriuose nurodyta, kad įvykio dieną prie parduotuvės sutiko S. draugę. Po to S. sutiko draugę. Jos parūkė ir nuėjo dar pas kitą draugę pasikalbėti. Pamena, kad prie minėtų merginų priėjo vyras, kuris klausinėjo S. ko pastaroji atėjo. S. atsakė, kad atėjo pasikalbėti. Tas vyras smogė ranka S. per žandą, pavadino pastarąją valkata ir liepė eiti iš kiemo. S. pasakė, kad stovės čia kiek nori. Šalia S. stovėjo abi draugės. Iš viso jų buvo: S., tas vyras, jis ir dvi jos draugės. Tas vyras atėjo, nes pagalvojo, kad S. atėjo trenkti savo draugei, nors taip nebuvo. Sutrenkta vieta S.paraudonavo, po to pamėlynavo. Po to jis su S. nuėjo prie parduotuvės. Pastaroji išsikvietė policiją. (1 t., b. l. 119-121, 125-127);
- liudytojos M. K. parodymais, kuriuose nurodyta kad S. R. pažįsta nuo antros klasės. 2021-05-08 apie pietus, tikslios valandos neprisimena, pas ją į namus, (duomenys neskelbtini), buvo atėjusi draugė R. P.. Namuose buvo su draugu A. K.. Su juo 2021-05-22 susituokė. R., būdama pas ją namuose, telefonu rašinėjosi žinutėmis su S. R.. Balsu perskaitydavo gautas žinutes. S. klausė su kuo pastaroji dieną prieš tai sėdėjo už namo prie laiptų. R. atsakė, kad su ja. S. parašė: „nu nieko ji ją sutiksiu“. Nežino, ką ji turėjo omeny tai rašydama. R. jai skaitė SMS žinutes. R. su S. susitarė, kad S. ateis iki jos namų. Valandos bėgyje R. per langą pamatė atėjusią S. ir išėjo į kiemą. Netrukus grįžusi, R. paprašė ją išeiti laukan pasikalbėti. Ji, R. ir A.išėjo į kiemą. S. buvo su kažkokiu vaiku. S. priėjo prie jos, pasakė „ką čia kalbi“ ir ją pastūmė ranka į petį. A. pastūmė S. ir liepė pastarajai eiti iš kiemo. A. nesudavė S. nei vieno smūgio į veidą, nekonfliktavo su pastarąja. Po to ji grįžo į kambarį, paėmė striukę ir išėjo į miestą. (1 t., b. l. 136-139);
- liudytojos R. P. parodymais, kuriuose nurodyta, kad S. R. yra jos draugė. Su ja bendrauja nuo vaikystės, gerai sutaria. M. K. irgi yra jos draugė, jos yra klasiokės. Visos mokosi (duomenys neskelbtini). S. mokosi (duomenys neskelbtini), o jos (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną ji buvo pas M. bute svečiuose. Su S. susirašinėjo per „(duomenys neskelbtini)žinutėmis. S. klausė su kuo ji vakar sėdėjo ant laiptų prie namo. Ji atsakė, kad su M.. Tas žinutes perskaitė M.. Po to išėjo laukan susitikti su S.. Su S. susitiko (duomenys neskelbtini). S. paprašė cigaretės. Ji atsakė, kad neturi ir pasiūlė nueiti iki A. K.. Su S. buvo kartu vaikas. Su S. nuėjo į A. K. namo kiemą. S. liko laukti kieme, o ji nuėjo pas A. K.. M. ir A. sutiko išeinančius. Jiems pasakė, kad iš pastarųjų buto pasiims cigarečių ir išeis laukan. M. su A. išėjo pirmiau į kiemą nei ji, todėl nematė, kas vyko nuo pradžių kieme. Kai pasiėmusi cigaretes išėjo į kiemą, pamatė kaip A. koliojasi su S.. S. pastarajam prikaišiojo kažkokią mergą. Nematė, kad Aurimas būtų smogęs S., o S. pastūmusi M.. Ant S. veido jokių sužalojimų nepastebėjo. M. stovėjo lauke, nesikišo į konfliktą. Po konflikto ji, A. ir M. nuėjo į M. butą, o S. išėjo iš kiemo. (1 t., b. l. 142-145);
- liudytojo Ž. D. parodymais, kuriuose nurodyta, kad 2021-05-08 dirbo kartu su Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiuoju patruliu S. P.. Dirbant (duomenys neskelbtini), apie 11.25 val., per radijo ryšio priemonę iš Šiaulių apskrities VPK gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini)pranešėjai per veidą trenkė draugės draugas, pranešėja lauks prie (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, netoli (duomenys neskelbtini) jų laukė mergina, šalia jos stovėjo berniukas apie 9 metų amžiaus. Mergina prisistatė kaip S. R., paminėjo, kad ji yra nepilnametė, kad jai yra 17 metų, kad ji kvietė policiją. Mergina buvo susijaudinusi, išsigandusi, ji verkdama papasakojo, kad ji šiandien su drauge susitiko (duomenys neskelbtini), kad paskui jos ėjo cigarečių pas kitą draugę, kuri gyvena netoli tos vietos, kur jie tuo metu visi buvo. Mergina paminėjo, kad ji nėjo į namą, jos draugė ten viena nuėjo. Ji su berniuku laukė jos (duomenys neskelbtini)nėjo. Mergina teigė, kad po kiek laiko iš namo išėjo pažįstamas vaikinas ir šaukdamas jai trenkė vieną kartą į veidą. S. R. tikslios konflikto priežasties dėl emocinės būklės nenurodė. Mergina paminėjo, kad jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant S. R. kairės akies viršutinio voko pastebėjo paraudimą, iš to buvo galima spręsti, kad jai buvo suduota nesenai. S. R. parodė, kur tas vaikinas gyvena. Jiems nuvykus S. R. nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini)niekas nedarė. (1 t., b. l. 148-151);
- liudytojos A. R. parodymais, kuriuose nurodyta, kad 2021 m. gegužės mėnesį, dienos nepamena, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino S. ir verkdama pasakė, kad pastarąją sumušė A. K., t.y. ranka smogė pastarajai į veidą. Kadangi S. verkė, buvo susijaudinusi, tai apie įvykio aplinkybes ir neklausinėjo. S. teigė, kad su drauge R. kartu nuėjo prie A. K. namų, nes R. norėjo iš A. K. pasiimti cigarečių. R. nuėjus į namą, iš namo išėjo A. K. ir be jokios priežasties jai trenkė ranka į veidą. Pavakarį pas ją į namus atėjo L. kartu su S.. Ant S. kairės pusės veido prie akies pastebėjo kraujosruvą. S. buvo susijaudinusi, verkė, visa drebėjo, ji jai dar davė raminančių vaistų. S. labai pergyveno dėl įvykio;
- 20211-05-11 (duomenys neskelbtini)F. R. pranešimu, kad 2021 m. gegužės 8 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini)rūpintinės S. R., priėjo A. K. ir trenkė ranka į veidą, taip padarydamas sveikatos sutrikdymą, dėl ko mergina buvo nuvežta į Šiaulių Moters ir vaiko klinikos priėmimo skyrių. Prašo taikyti teisinio poveikio priemones A. K.. Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės informacija, kurioje nurodyta, kad S. R. lankėsi šioje gydymo įstaigoje. Diagnozė: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (1 t., b. l. 5-13);
- ROIK (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad S. R. apie įvykį 2021-05-08 11.21 val., pranešė policijai. Policijos BIRD ataskaitos žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2021-05-08 11:21 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi S. R. pranešė, kad trenkė per veidą draugės draugas. Taip pat užfiksuota informacija, kad 2021-05-08, 12:30 val., iš Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytojos N. gautas pranešimas, kad 2021-08-08, 13.30 val., GMP pristatė S. R.. Diagnozė: veido sumušimas (1 t., b. l. 14-17);
- 2021-05-14 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini)apžiūra (1 t., b. l. 18-24);
- 2021-05-08 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK NVRS tyrėjo Ž. D. tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini), kuriam nurodyta, kad š. m. gegužės mėn.8 d., dirbant kartu su Šiaulių AVPK patrulių rinktinės 1 kuopos mobiliojo būrio vyriausiuoju patruliu S. P., iš Šiaulių AVPK OVS apie 11:25 val., budėtojo gavo pranešimą, kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) kur pranešėjai per veidą trenkė, draugės draugas. Apie 11:31 val., nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja nepilnametė S. R., kuri paaiškino, kad pažįstamas A. K., gyv. (duomenys neskelbtini) vieną kartą delnu trenkė S. R. per veidą, taip S. R. sukeldamas fizinį skausmą. Konflikto aplinkybės neaiškios. Patikrinus adresą, (duomenys neskelbtini)buto durų niekas neatidarė. Nepilnametei iškviesta GMP, kuri nepilnametę išsivežė į ligoninę, apžiūrai (1 t., b. l. 27-29);
- 2021-05-19 tarnybiniu pranešimu dėl pokalbio su S. R., jos nurodytų įvykio aplinkybių bei atliktos kūno apžiūros (1 t., b. l. 34-35);
- 2021-05-19 tarnybiniu pranešimu dėl atliktų tyrimo veiksmų ir paaiškėjusių aplinkybių. (1 t., b. l. 36-39);
- 2021-05-14 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad S. R. apžiūra, užfiksuotas sužalojimas - veido kairėje pusėje, ant akies voko matoma kraujosruva (1 t., b. l. 45-50);
- Specialisto teismo mediko išvada Nr. (duomenys neskelbtini)kurioje nurodyta, kad S. R. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke. S. R. nustatyta kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu. Atsižvelgiant į sužalojimo lokalizaciją, makromorfologinį vaizdą, sužalojimas nėra būdingas griuvimui atsitrenkiant į kietą buką paviršių, konkrečios griuviminės traumos aplinkybės tyrimui nepateiktos. S. R. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 57-58);
- 2021-06-03 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota skaitmeninės garso įrašo kopijos, gautos iš Bendrojo pagalbos centro su užfiksuotu S. R. pranešimu.(1 t., b. l. 167-169);
- 2021-06-09 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo daryto į įvykio vietą atvykusių pareigūnų su „Body“ kamera apžiūra (1 t., b. l. 172-175).
Dėl nusikalstamos veikos
BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017)
Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau teisiamajame posėdyje jis savo poziciją pakeitė ir visiškai pripažino savo kaltę. Pripažino bylai svarbias aplinkybes, kad jis su žmona išėjo į lauką susitikti su nukentėjusiąją. Konflikto metu, jis nukentėjusiajai trenkė vieną kartą ranka į kairės pusės veido sritį. Jo kaltę taip pat patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti bei užfiksuoti rašytiniai įrodymai: nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – (duomenys neskelbtini) pranešime, ROIK pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo, tarnybiniame pranešime dėl pokalbio su nukentėjusiąją, asmens apžiūros protokole, kitų objektų apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje nurodyti duomenys ir aplinkybės, patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad A. K. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nepilnametei S. R., būtent: 2021-05-08 apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini)tyčia delnu trenkė nukentėjusiajai S. R. vieną kartą į kairės pusės veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. R. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą- poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke.
Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgio sudavimu nukentėjusiajam, padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
Kaltinamasis A. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau neteistas, tačiau kelis kartus jo atžvilgiu buvo nutraukti ikiteisminiai tyrimai (2 t., b. l. 31-3), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 25-30), dirbantis (2 t., b. l. 23). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, o jos dydis, mažesnis už vidurkį, kurį numato įstatymo leidėjas už tokios nusikalstamos veikos padarymą (BK 48 str.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas supaprastintas procesas, asmuo pripažino savo kaltę.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 dalimi, 5 dalies 4 dalimi, skirtini įpareigojimai.
Iki bausmės vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (2 t., b. l. 17-18).
Dėl civilinių ieškinių
Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.
CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 44,17 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 179-183). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta suma. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo A. K. veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Tūkstantis ir daugiau eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui. Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.
Nepilnametės nukentėjusiosios S. R. įgaliota atstovė advokatė Vida Povilaitienė baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad po patirto nusikaltimo nukentėjusioji jaučiasi labai blogai, sugniuždyta, patyrė dvasinį skausmą ir išgyvenimus, kamuoja stresas, jaudulys. Buvo priversta vartoti vaistus. Po šio įvykio neigiama savijauta dėl nusikaltimo padarinių tęsiasi ir iki šiol, pablogėjo jos psichologinė sveikata. Visi šie neigiami padariniai ir nukentėjusiosios sveikatos bei sunki dvasinė būklė, baimės ir nerimo būsena yra tiesiogiai susijusi su kalto asmens tyčiniais neteisėtais smurtiniais veiksmais nukentėjusiosios atžvilgiu, todėl už patirtus dvasinius išgyvenimus, žalą, nerimą, ir skausmą nukentėjusiajai turi būti atlyginta iš nusikaltimą padariusių asmenų, kaip tai ir numato įstatymai. Po pairto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė didžiulį šoką ir stresą, pablogėjo savijauta ir sveikata tiek fizinė, tiek psichologinė. Padarytas nusikaltimas gali sukelti ir daro neigiamas pasekmes nukentėjusiosios raidai, socialiniam gyvenimui. Būtina pažymėti, kad nusikaltimas yra smurtinės prievartos pobūdžio, vyresnio ir stipresnio asmens ir įvykdytas nepilnametės atžvilgiu. Kalto asmens neteisėtais, nusikalstamais buvo pakenkta jos sveikatos būklė ne tik fizine prasme, bet ir sunkiai pažeista psichologinė būsena, kurios neįmanoma įvertinti tikslia ir konkrečia pinigų suma (1 t., b. l. 98-99).
Iš byloje esančių domenų matyti, kad nusikalstama veika nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisme nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminė atstovė nurodė, kad nukentėjusioji labai išgyveno psichologiškai, jautėsi nekalta, įskaudinta, pažeminta. Praėjo pora mėnesių, kol atsigavo. Buvo psichologo konsultacijos. Išrašyti vaistai nuo skausmo ir tepalas. Psichologinė sveikata pablogėjo labiausiai, ji vaikščiojo 2 savaites su mėlyne. Gėdijosi. Darėsi makiažą, kad nesimatytų mėlynės. Labai išgyveno. Psichologinė būsena atsiliepė mokslams, buvo sunkiau susikaupti. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, į nukentėjusiajai padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, sukeltas pasekmes, psichologines problemas, nusikalstama veika padarytus padarinius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas, pateiktą civilinį ieškinį tenkina visa apimtimi.
Siekiant užtikrinti pateiktą nepilnametės nukentėjusiosios S. R. pateiktą civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Valančienė 2021-07-15 priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į dalį – 500 Eur A. K. priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „(duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant kiekvieną mėnesį disponuoti iki 642 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje (2 t., b. l. 36-37). Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas dar vienas civilinis ieškinys – Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 44,17 Eur turtinės žalis atlyginimo, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra didintinas iki 544,17 Eur ir paliktinas iki pareikštų civilinių ieškinių atlyginimo, nes iki šiol jie nėra atlyginti.
Nepilnametę nukentėjusiąją S. R. baudžiamojoje byloje atstovavo advokatės J. Šlapaitienė ir V. Povilaitienė (ikiteisminio tyrimo metu). Iš byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, kad atstovavimo išlaidos sudarė 419,94 Eur. Kadangi reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už teisines paslaugas, yra pagrįstas dokumentais, todėl laikytina, kad jis yra įrodytas ir tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo (2 t., b. l. 84-87).
Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: 6 vnt. kompaktinių diskų – paliktini baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir A. K. nustatyti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 dalimi, 5 dalies 4 dalimi, A. K. skirti šiuos įpareigojimus:
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžių (įskaitant alkoholį).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Iki bausmės vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais.
Nepilnametės nukentėjusiosios S. R. įgaliotos atstovės advokatės Vidos Povilaitienės pateiktą civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlygino tenkinti pilna apimtimi, priteisiant šią sumą nukentėjusiajai S. R. iš A. K..
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 44,17 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 17 eurocentų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo A. K..
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į dalį A. K. nuosavybes teise priklausančių piniginių lėšų – 500 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) padidinti iki 544,17 Eur, leidžiant kiekvieną mėnesį disponuoti iki 642 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį ir palikti iki visiško nukentėjusiosios ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių atlyginimo.
Iš A. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteisti 419,94 Eur už nukentėjusiajai S. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktą, turintį reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: 6 vnt. kompaktinių diskų – palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.