- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- 2YT-2446-894/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-25525-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei R. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0183/16/01257.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti antstolės R. P. patvarkymo Nr. S-16-183-11127 dalį, kuria apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, o jei pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos jam priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tas lėšas ir panaikinti areštą lėšoms toje dalyje, kurioje ribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.
Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad antstolės patvarkymas apriboja pareiškėjo teisę pagal įstatymą įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis iš jo artimųjų pervestų piniginių lėšų į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą; išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumas, neviršijančias 1 MMA, o antstolės patvarkymu iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, todėl jam nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms (b. l. 8-10).
Šalies argumentai
Antstolė R. P. 2016 m. gruodžio 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-16-183-12061 dėl atsisakymo tenkinti skundą. Patvarkymu antstolė nutarė skolininko skundų dėl antstolio veiksmų netenkinti. Patvarkyme nurodė, kad skolininko teisė apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje negali būti daugiau ginama nei išieškotojo teisė vykdymo procese. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nuteistieji nemokamai gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, neturintys drabužių ar avalynės yra nemokamai aprūpinami. Taigi nuteistiesiems yra užtikrinamas būtiniausių poreikių aprūpinimas, todėl CPK 668 straipsnio 1 d. reglamentavimas dėl draudimo nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, nėra taikomas lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (b. l. 3-6).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė. Skundas ir pranešimas, kuriame nustatytas terminas atsiliepimui pateikti, suinteresuotam asmeniui įteiktas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (b. l. 15).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė R. P. nuo 2016 m. lapkričio 15 d. vykdo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-443-667/2016, pagal kurį iš pareiškėjo išieškotina 150,00 Eur bauda, išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2016 m. lapkričio 15 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-16-183-11137 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo bendroje sumoje su vykdymo išlaidomis 288,20 Eur - skolininkui priklausančias lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje, ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 40-41).
CPK 18 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Jeigu skolininkas teismo sprendimo neįvykdo, antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 straipsnis).
Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.
Pabrėžtina, kad CPK 668 straipsniu reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto.
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje reglamentuotas išieškojimas iš socialinio draudimo išmokų, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima, t. y. negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams; laidojimo pašalpa; kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos.
Pažymėtina, kad kasacinio teismo panašioje savo aplinkybėmis byloje yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, jog, nesant jokių duomenų apie pareiškėjo darbą ir gaunamą darbo užmokestį ar jam prilyginamas pajamas, turi būti taikytos taisyklės, kurios numato išieškojimo iš skolininko turto tvarką (CPK XLVII skyrius, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1972-661/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 teismas taip pat išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai, nei išieškojimą iš kitų asmenų.
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas).
Pažymėtina, kad nei civilinio proceso kodekso, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.
Aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 22 punktas).
Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, vykdymo proceso metu antstolės padarytų esminių Civilinio proceso kodekso pažeidimų nenustatyta, antstolė pagrįstai skundžiamu 2016 m. lapkričio 15 d. patvarkymu areštavo bei nukreipė išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kurios nėra darbo užmokestis, todėl pagrįstai šioms lėšoms netaikė CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyto vienos MMA apribojimo; minėtas patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, būtent pagal nurodytą patvarkymą turi būti išieškoma iš pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių iš artimųjų gaunamų lėšų. Kadangi vykdymo proceso metu antstolio padarytų CPK pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ((duomenys neskelbtini)straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
atmesti pareiškėjo R. A. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0183/16/01257.
Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.