Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2008-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-667/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-10-30
Bylos Nr.
2A-667/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
J. A. G., J. S., B. R., J. G., Z. B., A. V., S. T., V. V., A. N.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė Turto bankas
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-667/2008Procesinio sprendimo kategorija 126.5(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,

dalyvaujant ieškovams J. A. G., J. S. , B. R. , J. G. (J. G. ), Z. B. , A. V. , S. T. , V. V. (V. V. ),

atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Kūro aparatūra“ administratoriaus atstovui V. J. (V. J.),

vertėjai Vladislavai Tumas,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Kuro aparatūra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1562-258/08 pagal ieškovų J. A. G., J. S. , B. R. , J. G. , Z. B. , V. V. , A. N. , A. V. ir S. T. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei „Kuro aparatūra“ (trečiasis asmuo akcinė bendrovė Turto bankas) dėl kreditorinių reikalavimų padidinimo bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai J. A. G., J. S. , B. R. , J. G. , Z. B. , V. V. , A. N. , A. V. ir S. T. kreipėsi į teismą prašydami padidinti kreditorinius reikalavimus neišmokėto darbo užmokesčio dalyje ir nurodė, kad BAB „Kuro aparatūra“ administratorius atsisakė padidinti ieškovų finansinius reikalavimus, motyvuodamas, kad tam neturi kreditorių komiteto pritarimo dėl trišalės sutarties tarp ieškovų, AB „Kuro aparatūra“ ir firmos „Globe connections LLC“, kuria ieškovai atsisakė reikalauti 40 proc. atlyginimo iš AB „Kuro aparatūra“. Ieškovai nurodė, kad trišalė sutartis galiojo tik 5 darbo dienas. Sutarties 4 punkte numatyta, kad sutartis netenka galios ir visi šalių įsipareigojimai, kilę iš sutarties, negalioja, jei firma „Globe connections LLC“ per 5 darbo dienas neapmoka darbuotojui sutarties 2 punkte nurodytos sumos. Tačiau sutarties 2 punkte nurodytos sumos ieškovams buvo apmokėtos ne iš firmos, o iš jos direktoriaus sąskaitos su pavėlavimu, todėl laikytina, kad ieškovų dalis darbo užmokesčio buvo pervesta ne nurodytos sutarties pagrindu, todėl atsakovų atsisakymas reikalavimo AB „Kuro aparatūra“ likusiai sumai nebegalioja. Taigi, administratoriaus atsisakymas padidinti kreditorinius reikalavimus yra nepagrįstas ir neteisėtas. Prašė teismo įtraukti į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą J. A. G. su 3 335,05 Lt, J. S. su 2 127,68 Lt, B. R. su 5 030,02 Lt, J. G. su 5 164,09 Lt, Z. B. su 4 195,71 Lt, V. V. su 2 914,62 Lt, A. N. su 1 273,73 Lt, A. V. su 6 056,35 Lt, N. T. teisių perėmėją S. T. su 3 674,30 Lt kreditoriniais reikalavimais, kilusiais iš darbo teisinių santykių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 3 d. sprendimu J. A. G., J. S. , B. R. , J. G. , Z. B. , V. V. , A. N. , A. V. ir S. T. ieškinį patenkino, į bankrutavusios AB „Kuro aparatūra“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą įtraukė: J. A. G. su 3 335,05 Lt suma, J. S. su 2 127,68 Lt suma; B. R. su 5030,02 Lt suma; J. G. su 5164,09 Lt suma; Z. B. su 4 195,71 Lt suma; V. V. su 2 914,62 Lt suma; A. N. su 1 273,73 Lt suma; A. V. su 6 056,35 Lt suma; N. T. teisių perėmėją S. T. su 3 674,30 Lt suma. Teismas nurodė, kad pagal 2001 m. sudarytų trišalių sutarčių tarp ieškovų, AB „Kuro aparatūra“ ir firmos „Globe connections LLC“ 3 punktą ieškovai atsisakė savo reikalavimų AB „Kuro aparatūra“ atžvilgiu dėl 40 proc. sumos jiems išmokėtino darbo užmokesčio. Tam, kad teismas ex officio spręstų byloje dėl atskiros sutarties sąlygos negaliojimo, turi būti akivaizdus ir neabejotinas tokios sutarties sąlygos prieštaravimas įstatymui. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį (atskirą jo dalį) niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį (atskirą jo dalį) tampa akivaizdus. Vienos sutarties sąlygos negaliojimas gali neįtakoti pačios sutarties galiojimo apskritai. Teismas pažymėjo, kad ieškovų AB „Kuro aparatūra“ uždirbtas darbo užmokestis buvo ieškovų nuosavybė. Atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo turėjo nemokumo problemų, todėl 2001 m. viešu skelbimu darbuotojams buvo sudaroma galimybė gauti 60 proc. priklausančio darbo užmokesčio tik pasirašius sutartį, kad jie atsisako likusios dalies reikalavimo. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių valią, todėl būtina, kad tokia valia formuotųsi normaliai, nebūtų veikiama išorinių aplinkybių, kurios įtakoja, prieštarauja tikrajai šalių valiai. Teismas nurodė, kad ieškovų valia pasirašyti sutartis formavosi nenormaliomis sąlygomis. Teismas atsižvelgė į tai, kad viena šalis, AB „Kuro aparatūra“, nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis, ieškovai, nuo jos priklauso, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi. Teismas, gindamas viešą interesą, konstatavo, kad ieškovų pasirašytos trišalės sutartys, kurių 3 punkte buvo numatyta sąlyga, kad darbuotojas atsisako savo dalies reikalavimo AB „Kuro aparatūra“, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl sutarčių 3 punktą pripažino niekiniu ir nurodytų reikalavimų dalyje atnaujino atsakovo BAB „Kuro aparatūra“ prievolę išmokėti ieškovams prašomą darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas, ieškovus įtraukė į kreditorių sąrašą su prašomų finansinių reikalavimų sumomis.

Šalies argumentai

Atsakovas BAB „Kuro aparatūra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinius atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Ieškovai savo ieškiniuose išdėstė tik faktines bylos aplinkybes, nenurodydami jokio įstatyminio pagrindo ir neprašydami pripažinti negaliojančiomis arba niekinėmis minėtas sutartis ar atskirus jų punktus. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra jokių išvadų dėl ieškinių patenkinimo ir dėl ginčijamų sandorių ar atskirų jų punktų pripažinimo negaliojančiais arba niekiniais. Tokiu būdu buvo pažeisti CPK 270 straipsnio reikalavimai. Teismas padarė išvadas nevisapusiškai ir neobjektyviai išanalizavęs byloje esančius įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus bei faktines bylos aplinkybes. Ieškovai neįrodė savo teiginių dėl suklaidinimo, apgaulės, piktnaudžiavimo iš atsakovo pusės bei jų sunkios materialinės padėties. Taip pat nėra kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog ginčijamų sutarčių 3 punktas yra niekinis pagal CK 1.80, 1.81 straipsnius. Sutarčių turinys yra aiškus ir suprantamas, jų esminės sąlygos yra atskleistos. Ieškovams buvo žinomos visos aplinkybės, kuriomis buvo sudaromi trišaliai sandoriai, ir jie suprato visas pasekmes. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas buvo nesąžiningas arba, kad privertė juos sudaryti sandorį tam tikromis sąlygomis. Ieškovai veikė sąmoningai ir taip, kaip jiems buvo naudinga. Jie turėjo teisę atsisakyti sutarties arba atskiros jos sąlygos, tačiau to nepadarė. Teiginys dėl atsakovo ekonominio spaudimo, dėl ieškovų ekonominio silpnumo neparemtas jokiais tai patvirtinančiais įrodymais. Atsakovas nuo 1996 m. iki ieškovų atleidimo iš darbo nereguliariai ir ne visa apimtimi mokėjo jiems atlyginimą. Tuo metu bendrovė buvo veikianti, turėjo daug nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, gamino bei realizavo produkciją. Todėl ieškovai turėjo visas galimybes kreiptis į teismą dėl viso darbo užmokesčio įsiskolinimo priteisimo, tačiau to nepadarė, toliau tęsė darbą gamykloje ir tik vedė derybas su darbdaviu bei laukė iš jo pasiūlymų, su kuriais nepriekaištingai sutikdavo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neprimetė ieškovams savo valios ir neprivertė juos sudaryti sandorį tam tikromis sąlygomis. Teismo teiginys, kad ieškovų uždirbtas darbo užmokestis buvo jų nuosavybė ir ji iš savininko prieš jo valią gali būti neatlygintinai paimta tik teismo sprendimu šiuo atveju netinkamas, nes akivaizdu, kad ieškovai savo valia, kuri formavosi visiškai normaliomis sąlygomis, niekieno neverčiami sudarė sutartis ir atsisakė dalies atlyginimo, t. y. suprato, kad jie atsisako dalies kreditorinio reikalavimo teisės ir su tokiomis sąlygomis jie sutiko. Todėl nėra pagrindo reikalauti iš atsakovo įvykdyti prievolę dėl darbo užmokesčio išmokėjimo pagal minėtas sutartis, nes jos buvo sudarytos teisėtai. Prievolę išmokėti darbo užmokesčio įsiskolinimą iš dalies įvykdė trečia šalis ir ieškovai tokį įvykdymą priėmė, o nuo likusios prievolės dalies savo valia atsisakė.

Atsiliepimas

Ieškovas B. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, savo iniciatyva konstatavo CK 1.78 str. 5 d. Sandorio sudarymo aplinkybės, kurios buvo išnagrinėtos teisme, tik patvirtino, kad darbuotojams nebuvo išmokamas atlyginimas, jie buvo agituojami pasirašyti sutartis ir gauti dalį atlyginimo, ilgą laiką nemokamas darbo užmokestis, todėl jie ir buvo priversti pasirašyti pateiktus sandorius. Teigia, kad jo atsisakymas dalies atlyginimo buvo priverstinis. Teismas pagrįstai konstatavo faktą, kad sandoris bei jo 3 punktas yra niekinis, todėl nėra reikalo įrodinėti kitų aplinkybių, kurių pagrindu sutartis būtų pripažinta negaliojančia.

Ieškovas J. A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad apelianto teiginiai, jog, pasirašius sutartį, ieškovai nuo atsakovo veiksmų nenukentėjo, o tik greičiau atgavo didesnę dalį darbo užmokesčio, yra žeidžiantys ir ciniški. Darbuotojams nebuvo reguliariai ir pilna apimtimi mokami atlyginimai, todėl teismo išvados dėl ieškovų ekonominio silpnumo ir neinformavimo yra teisingos. Paprasti darbuotojai su įmonės finansine veikla, jos padėtimi nebuvo supažindinami.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje J. A. G., J. S. , B. R. , J. G. , Z. B. , V. V. , A. N. , A. V. ir S. T. , skundžiamame sprendime įvardinti kaip ieškovai, pateikė pirmosios instancijos teismui skundus (vėliau J. A. G. ir B. R. pateikė patikslintus ieškinius) dėl atsisakymo padidinti kreditorinius reikalavimus (b. l. 2-3, 9-10, 16-17, 23-24, 30-31, 37-38, 44-45, 51-52, 61-62, 141, 158-159, 162). Nors šiuose procesiniuose dokumentuose ieškovai suformulavo skirtingus prašymus, tačiau visų jų esmė – padidinti ieškovų kreditorinius reikalavimus BAB ,,Kuro aparatūra“ jiems neišmokėto darbo užmokesčio dydžio, kurio ieškovai atsisakė pasirašius trišales sutartis tarp jų, AB ,,Kuro aparatūra“ ir firmos ,,Globe connections LLC“.

Didindamas ieškovų kreditorinius reikalavimus pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino minėtų trišalių sutarčių 3 punktą niekiniu. Tačiau sutikti su tokia skundžiamo sprendimo išvada kolegija negali, nes nagrinėjamuoju atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti atsakovo elgesį nesąžiningu, o ginčo sandorį prieštaraujančiu gerai moralei, viešajai tvarkai, teisingumo ir sąžiningumo bei protingumo principams. Darant tokią išvadą, kolegija remiasi ne tik nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, bet ir suformuota teismų praktika. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad bendrosios kompetencijos teismai, inter alia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti atitinkamos jurisprudencijos tęstinumą, kad teismų praktika būtų koreguojama tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas visais atvejais būtų deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas. Nagrinėjamu atveju kolegijos išvadą dėl niekine pripažintos sandorio dalies neprieštaravimo imperatyvioms teisės normoms bei gerai moralei ir viešajai tvarkai, patvirtina ir šiuo aspektu analogiškose bylose jau priimti Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2007, 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-398/2008, 2008 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-662/2008).

Pagaliau, grindžiant tokią išvadą, svarbi yra ir pačių ieškovų valia bei veiksmai sudarant trišales sutartis, sutarties pasirašymo pasekmių suvokimas. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad nei vienas iš ieškovų nei viename iš savo procesinių dokumentų, pateiktų pirmosios instancijos teisme, neteigė, kad tokia sutartis (arba jos 3 p.) pažeidė jų teises, buvo sudaryta prieš jų valią, atsakovo nesąžiningo elgesio įtakoje, jiems buvo neaiškios sutarties sudarymo pasekmės arba jiems suklydus. Priešingai, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad šalys sudarė skolos perkėlimo sutartis sutinkant kreditoriams (ieškovams) (CK 6.116 str. 1 d.). Argumentus, kad dalies atlyginimo atsisakymas buvo priverstinis dėl sunkios materialinės padėties, ieškovai B. R. ir J. A. G. nurodė tik atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Šie teiginiai neparemti jokiais įrodymais, be to, tai yra naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Dėl pasakyto, laikyti skundžiamą sprendimą teisėtu ir pagrįstu negalima.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme ieškovų pateiktų procesinių dokumentų, savo prašymus dėl kreditorinių reikalavimų padidinimo ieškovai grindžia tuo, kad trišalės sutarties 3 punktas negalioja, nes firma ,,Globe connections LLC“ sutartyje nustatytu terminu neįvykdė savo įsipareigojimo. Tačiau sutikti su tokia ieškovų pozicija negalima. Trišalės sutarties 4 punktas numatė, kad sutartis netenka galios, jei firma ,,Globe connections LLC“ per 5 darbo dienas neįvykdys savo įsipareigojimo dėl sutartyje aptartos sumos sumokėjimo. Iš tikrųjų ši sąlyga sutartyje aptartu laiku įvykdyta nebuvo. Tačiau tais pačiais 2001 m., laikotarpiu nuo vasario 20 d. iki kovo 14 d., t. y. su pavėlavimu nuo 17 iki 38 darbo dienų, ieškovams sutartimis aptartos sumos buvo išmokėtos. Iš į bylą pateiktų mokėjimų pavedimų matyti, kad pinigų pervedimą atliko firmos ,,Globe connections LLC“ direktorius, kuris, atstovaudamas firmai, buvo pasirašęs ir trišales sutartis (b. l. 4, 11, 21, 28, 35, 39, 46, 53, 65). Pavedimuose nurodyta, kad pinigai ieškovams pervedami už nurodytą firmą, o pervedimų sumos visiškai sutapo su sutartimis firmos prisiimtų įsipareigojimų dydžiais.

Visos nurodytos aplinkybės neturėjo sukelti ieškovams abejonių, kad tai yra firmos ,,Globe connections LLC“ įsipareigojimų pagal trišalę sutartį įvykdymas. Dėl to ieškovų procesinių dokumentų nuorodos į tai, kad tokie mokėjimai buvo atlikti CK 6.50 straipsnio pagrindu, ne tik neparemti jokiais patikimais įrodymais, bet ir prieštarauja bylos aplinkybėms. Ieškovai jiems pervestus pinigus priėmė. Priimdami iš firmos ,,Globe connections LLC“ piniginius mokėjimus pagal trišales sutartis, ieškovai tuo pačiu patvirtino sutarties sąlygų galiojimą (CK 1.79 str. 2 d. 1 p.). Todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti byloje pareikštus prašymus ir didinti ieškovų kreditorinius reikalavimus (CK 6.154 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą, J. A. G., J. S. , B. R. , J. G. , Z. B. , V. V. , A. N. , A. V. ir S. T. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei „Kuro aparatūra“ dėl kreditorinių reikalavimų padidinimo atmesti.

Teisėjai Konstantinas GurinasNijolė PiškinaitėDonatas Šernas