Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Kuro aparatūra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimo, kuriuo skundas patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1454-258/2008 pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Kuro aparatūra“ bankroto administratoriaus atsisakymo teikti teismui prašymą dėl pareiškėjo įtraukimo į atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Kuro aparatūra“ kreditorių sąrašą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas pripažino atsakovo elgesį nesąžiningu. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog iš Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsakovui AB ,,Kuro aparatūra“ buvo iškelta bankroto byla, matyti, jog jau pagal 2000 m. gruodžio 31 d. balansą įmonė buvo nemoki, nebegalėjo laiku mokėti darbo užmokesčio įmonės darbuotojams. Tokiu atveju ĮBĮ įpareigojo įmonės valdymo organus pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog atsakovas, stengdamasis išvengti mokėti V. B. vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti su pareiškėju laiką, nevykdydamas pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, siūlydamas įmonės darbuotojams pasirašyti minėto pobūdžio sutartis, siekė suklaidinti įmonės darbuotojus. Teismas ex officio konstatavo, kad V. B. valia pasirašyti 2001 m. sausio 15 d. sutartį formavosi nenormaliomis sąlygomis, nes pareiškėjas priklausė nuo atsakovo, buvo ekonomiškai silpna, neinformuota šalis, o AB „Kuro aparatūra“ tuo nesąžiningai pasinaudojo. Teismas, gindamas viešą interesą, sprendė, jog minėta trišalė sutartis, kurios 3 punktas numatė, kad darbuotojas atsisako savo reikalavimo AB „Kuro aparatūra“ likusiai sumai, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo reikalavimui (CK 1.5 str.), todėl pripažino niekine nurodytą sutarties sąlygą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, jog iškėlus įmonei bankroto bylą, V. B. su nurodyta reikalavimo suma, tai yra 6 786,22 Lt, turi būti įtrauktas į kreditorių sąrašą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, nustatė bylos aplinkybes, o taip pat nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir dėl to neteisingai išnagrinėjo šią bylą (CPK 263 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl atsakovo BAB ,,Kuro aparatūra“ bankroto administratoriaus veiksmų, tai yra atsisakymo teikti teismui prašymą įtraukti pareiškėją į BAB ,,Kuro aparatūra“ kreditorių sąrašą, ir prašė įpareigoti pastarosios bendrovės bankroto administratorių pateikti tvirtinti teismui pareiškėjo kreditorinį reikalavimą 6 786, 22 Lt sumai. Teismas šį reikalavimą patenkino - įtraukė pareiškėją į BAB ,,Kuro aparatūra“ kreditorių sąrašą su 6 786, 22 Lt reikalavimu, o taip pat ex officio pripažino minėtos 2001 m. sausio 15 d. sutarties Nr. 105, sudarytos tarp AB „Kuro aparatūra“, Firma „Globe connections LLC ir V. B. , 3 punktą niekiniu. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog atsakovas, siūlydamas darbuotojams pasirašyti minėto pobūdžio sutartis, elgėsi nesąžiningai, pasinaudojo priklausoma pareiškėjo padėtimi, o pareiškėjo valia pasirašyti ginčo sutartį formavosi nenormaliomis sąlygomis, nes pareiškėjas buvo ekonomiškai silpna, neinformuota šalis. Teismas sprendė, jog ginčo sutarties 3 punktas, pagal kurį darbuotojas atsisakė savo reikalavimo AB „Kuro aparatūra“ likusiai darbo užmokesčio skolos sumai, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), todėl šią sutarties sąlygą pripažino niekine. Taip pat ir pareiškėjas, grįsdamas savo reikalavimą, nurodė, jog ginčo sandoris prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti atsakovo elgesį nesąžiningu, o ginčo sandorį prieštaraujančiu gerai moralei, viešajai tvarkai, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Vertinant sandorį kaip niekinį pagal CK 1.80 straipsnį (1964 m. CK 47 str.) turi būti įrodytas toks įstatymo reikalavimo pažeidimas, kad būtų neginčijamai aišku, jog yra pažeista imperatyvi įstatymo nuostata, o jos pažeidimas lemtų viešojo ar privataus intereso pažeidimą. Teismų praktikoje susiformavusi taisyklė, kad teismas ex officio sandorį gali pripažinti negaliojančiu tik tada, kai yra akivaizdus, tai yra nekeliantis jokių abejonių, jo negaliojimo pagrindas ir jokių papildomų įrodymų rinkti nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2005). Taip pat pažymėtina tai, jog teisminėje bylų dėl sandorių, turinčių valios trūkumų, nagrinėjimo praktikoje laikomasi nuostatos, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais, o prieš atlikdamas bet kokį veiksmą – apsvarstyti ir įvertinti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumas reikalauja, jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas iki 2000 m. gruodžio 19 d. dirbo AB ,,Kuro aparatūra“. Atleidžiant jį iš darbo bendrovė su juo neatsiskaitė ir liko skolinga 16 965, 53 Lt darbo užmokesčio. 2001 m. sausio 15 d. pareiškėjas, AB ,,Kuro aparatūra“ ir firma ,,Globe connections LLC“ pasirašė sutartį Nr. 105, pagal kurią pareiškėjui buvo išmokėta 60 procentų darbo užmokesčio, o nuo likusios dalies pareiškėjas atsisakė (sutarties 3 p.). Taigi iš šių aplinkybių matyti, kad šalys sudarė skolos perkėlimo sutartį, sutinkant kreditoriui (pareiškėjui) (CK 6.116 str.).

Kaip teisingai nurodė apeliantas skunde, ginčo trišalėje sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas atsisako dalies darbo užmokesčio. Ši sutarties sąlyga yra aiškiai, vienareikšmiškai suformuluota bei tiesiogiai išreikšta. Pareiškėjas, turintis aukštąjį išsilavinimą, be abejonės, turėjo ir galėjo suvokti šias sutarties nuostatas bei joje įrašytų sąlygų pasekmes. Be to, ginčijamoje sutartyje buvo nustatyta, kad sutartis netenka galios, jeigu firma ,,Globe connections LLC“ per 5 darbo dienas nuo jos sudarymo neapmokės pareiškėjui nuodytos sumos (sutarties 4 p.). Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog pagal ginčo sutartį 2001 m. sausio 22 d. jam buvo sumokėta 60 procentų skolos. Pareiškėjas šį prievolės įvykdymą priėmė, pretenzijų dėl to nereiškė. Taigi yra pagrindas daryti išvadą, jog ginčo sutarties sąlygas pareiškėjas suvokė teisingai, nes sutarties įvykdymą priėmė, likusios sutartimi atsisakytos pinigų sumos iš atsakovo nereikalavo. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamos sutarties esmė, jos turinys tuo metu atitiko pareiškėjo valią, jo apsisprendimą dėl darbo užmokesčio skolos atgavimo būdo, masto ir sąlygų. Pareiškėjo pasirinkimas greitai gauti dalį neišmokėto darbo užmokesčio, negu neapibrėžtą laikotarpį laukti tikintis viso darbo užmokesčio gavimo, tuo metu atitiko šio asmens interesus. Tą patvirtina ir pareiškėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad darbo užmokestis buvo siūlytas ne tik pinigais, tačiau ir prekėmis.

Remdamasi paminėtu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl bankrutavusios bendrovės administratoriaus veiksmų, kuriais šis atsisako pateikti teismui tvirtinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą, neturėjo pagrindo ex officio spręsti, jog minima sutarties dalis, kuria pareiškėjas yra atsisakęs savo uždarbio dalies, laikytina niekine (CK 1.5 str., 6.163 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas taip pat remiasi savo silpnumu santykiuose su darbdaviu, sunkia finansine padėtimi bei kitomis aplinkybėmis, kurios, pagal jį, privertė sudaryti sutartį atsisakymo dalyje. Pažymėtina, kad pagal CK 1.91 straipsnį (1964 m. CK 57 str.), kuris apima pareiškėjo argumentus, sandoris gali būti nuginčytas įrodžius, kad to sandorio sudarymo metu vienos iš šalių valia formavosi nenormaliomis sąlygomis, kurias galėjo sukelti itin bloga materialinė padėtis, aiški ekonominė priklausomybė nuo kitos sandorio šalies ir pan. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu šioje normoje nustatytu sandorių negaliojimo pagrindu, būtina nustatyti, kad sandorio sudarymo metu buvo susiklosčiusi ypatingai bloga jį ginčijančios šalies padėtis, kad šias aplinkybes žinojo kita sandorio šalis ir jomis pasinaudojo, kad sandoris buvo sudarytas labai sunkiomis ir aiškiai nenaudingomis sandorį ginčijančiai šaliai sąlygomis. Tuo tarpu šiuo atveju tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi pats sandoris nėra ginčijamas, pareiškėjas neprašo pripažinti šios sandorio dalies negaliojančia. Kaip minėta, pareiškėjas kelia klausimą, kad bankroto administratorius be pagrindo remiasi sutarties nuostata dėl uždarbio dalies atsisakymo ir tuo pagrindu neteikia teismui tvirtinti pareiškėjo kreditorinio reikalavimo. Taigi šioje byloje nagrinėjamas klausimas tik dėl pareiškėjo įtraukimo į bendrovės kreditorių sąrašą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat pažymi, jog siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.2, 1.5 str. CPK 3 str.), sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Konstatavo, kad bendrosios kompetencijos teismai, inter alia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti atitinkamos jurisprudencijos tęstinumą, kad teismų praktika būtų koreguojama tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas visais atvejais būtų deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas. Nagrinėjamu atveju nurodytą teisėjų kolegijos išvadą dėl minimos sandorio dalies neprieštaravimo imperatyvioms teisės normoms bei gerai moralei ir viešajai tvarkai, patvirtina ir šiuo aspektu analogiškose bylose jau priimti Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2007, 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-398/2008).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija patenkina atsakovo BAB ,,Kuro aparatūra“ apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina kaip neteisėtą bei nepagrįstą, priima naują sprendimą ir pareiškėjo V. B. skundą dėl BAB ,,Kuro aparatūra“ bankroto administratoriaus veiksmų, kuriais atsisakyta kreiptis į teismą su prašymu įtraukti pareiškėją į BAB ,,Kuro aparatūra“ kreditorių sąrašą su 6 786,22 Lt finansiniu reikalavimu, atmesti (CPK 185, 263, 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Kuro aparatūra“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir pareiškėjo V. B. skundą dėl atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Kuro aparatūra“ bankroto administratoriaus veiksmų, kuriais bankroto administratorius atsisakė teikti teismui prašymą dėl pareiškėjo įtraukimo į atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Kuro aparatūra“ kreditorių sąrašą su 6 786,22 Lt finansiniu reikalavimu, atmesti.