Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Nerijaus Meilučio ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo M. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. G. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. M. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad neteisėtai laikė ir gabeno iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 12 771,58 g kanapių (antžeminių dalių). Taip pat jis kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotinę medžiagą – 12 579,81 g kanapių (antžeminių dalių). Taip pat jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas ‑ 10,613 g kanapių (antžeminių dalių) ir 0,415 g kanapių dervos be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. G. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. vasario 22 d. (t. 5, b. l. 124‑125). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartimi įtariamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas 1 mėnesiui (t. 5, b. l. 165‑170). Šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas to paties teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo M. G. gynėjas advokatas D. Svirinavičius skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį; 2) paleisti kaltinamąjį M. G. iš suėmimo ir paskirti jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą ir / ar užstatą). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Gynėjo nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Gynėjas nurodo, kad kaltinamajam suėmimas jau taikomas itin ilgą laiko tarpą, o bylos procesas tęsiasi ir sunku numatyti jo pabaigą. Taip ilgai laikant suimtą M. G. yra rizika pažeisti jo teises, numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir konvencijoje), tame tarpe šios konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis M. G. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme ne kartą prašė skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Jis sutinka bendradarbiauti su teisėsauga tiriant bylą bei bendradarbiauja. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. kelis kartus davė parodymus, kuriuose nuosekliai ir argumentuotai ginčijo jam pareikšto kaltinimo pagrindinę dalį – nusikalstamas veikas, numatytas BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (neginčijo kaltinimo dalies pagal BK 259 straipsnio 1 dalį).

4.2. Nors M. G. kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, tame tarpe priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, gyvenamosios vietos turėjimo faktą ir kitų svarbių kardomosios priemonės klausimo sprendimui aplinkybių. Kaltinamasis M. G. turi šeimą, yra tampriai susaistytas socialiniais ryšiais su Lietuvoje gyvenančia jo šeima. Jis turi sugyventinę, dvi nepilnametes dukras, kurios nuolat gyvena bute, esančiame Kaune, kuris priklauso kaltinamojo motinai. Todėl paskyrus kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones, jis gyventų su šeima ir galėtų dirbti net ir Lietuvos Respublikoje. M. G. sugyventinė ir jo vaikų motina prašo paleisti M. G. pagal jos siūlomą piniginį užstatą ir skirti M. G. švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

4.3. Skundžiamojoje nutartyje nurodomos aplinkybės apie M. G. buvusią bylą Belgijoje, jo ryšius užsienyje, tačiau byloje dar ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo gauti iš Ispanijos oficialūs dokumentai apie M. G. konkrečią gyvenamąją vietą Ispanijoje, oficialūs duomenys apie jo darbą Ispanijoje ‑ jo oficialų verslą, jam priklausantį viešbutį, kurį jis eksploatavo. Visi šie duomenys patvirtina, jog M. G. iki jo sulaikymo ir suėmimo turėjo pastovius ir pakankamus pragyvenimo legalius šaltinius, atsakingą oficialų verslą Ispanijoje. Jis valdė viešbutį, gavo oficialias pajamas. Deja, užsitęsus šios bylos procese paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės taikymui M. G. atžvilgiu, jį kelis mėnesius laikant tardymo izoliatoriuje (dabartiniame Kauno kalėjime), M. G. verslas Ispanijoje bankrutavo. Nepaisant to, M. G. jau rado darbą pagal darbo sutartį Lietuvoje.

4.4. Pasak gynėjo, kaltinamojo M. G. šeimyninė padėtis sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas laisvas šis asmuo tikrai nebėgs ir nesislėps nuo teismo, nedarys nusikalstamų veikų, o rūpinsis savo šeima, nes jis dėl jau nurodytųjų aplinkybių yra susaistytas net išskirtinėmis šeimyninėmis pareigomis, kurias iki šiol nepriekaištingai vykdė ir nori vykdyti ateityje (auginti vaikus). Pats M. G. parodė, jog būdamas laisvas jis įstatymų nepažeidinės, nedarys nusikalstamų veikų, be to, nebėgs ir nesislėps nuo teismo, niekaip netrukdys nustatyti šioje baudžiamojoje byloje tiesą.

4.5. Kaltinamasis M. G. niekaip nesusijęs su organizuotu nusikalstamumu, Lietuvos Respublikoje neteistas. M. G. nėra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas organizuota ar bendrininkų grupe.

4.6. Gynėjas pažymi, kad byloje yra pateikti duomenys apie tai, jog M. G. turi susiradęs darbą Lietuvoje (MB „Senamiesčio autoservisas“ sutinka M. G. priimti dirbti pagal darbo sutartį), t. y. kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones jis galėtų dirbti ir tokiu būdu ne tik išsilaikyti pats, bet ir prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo (kuriuos jis išlaikė ir iki jo sulaikymo).

4.7. Gynėjo manymu, kaltinamajam M. G. taikoma kardomoji priemonė yra neproporcinga (BPK 11 straipsnio 1 dalis). M. G. galima taikyti švelnesnes kardomąsias priemones ‑ intensyvią priežiūrą ir piniginį užstatą. Socialiai susaistytam su šeima ir turinčiam darbą M. G. tai būtų tikrai pakankamos kardomosios priemonės, siekiant užtikrinti tolesnį netrukdomą kaltinamojo dalyvavimą šios bylos procese.

4.8. Gynėjas nurodo, kad paskutiniu metu suprastėjo M. G. sveikata. Lietuvos kalėjimų tarnybos gydytojo neurologo tyrimo aprašyme nurodyta, jog M. G. 2023 m. kovo 29 d. diagnozuota krūtinės nervų šaknelių sutrikimai (ūminė ir pirmą kartą gyvenime nustatyta chroninio pobūdžio liga). Kaltinamasis nori gydytis, tačiau kardomojo kalinimo sąlygomis neįmanoma tai efektyviai padaryti.

4.9. Anot gynėjo, nenormalu, kai asmuo be teismo nuosprendžio laikomas suimtas, patiria dėl to asmeninį bankrotą (bankrutuoja jo verslas, jis negali išlaikyti savo vaikų, dirbti). M. G. kaltinamas padaręs formalaus pobūdžio nusikalstamas veikas, o ne smurtines nusikalstamas veikas. Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose tęsis dar gana ilgą laiką. Be to, gynėjo manymu, iš Ispanijos Karalystės reikės gauti papildomų, svarbių šios bylos teisingam išnagrinėjimui duomenų (įrodymų). Apygardos teismas iki šiol taip ir neišsprendė kaltinamojo gynybos konkrečių prašymų dėl įrodymų išreikalavimo. Nepaisant itin ilgo proceso byloje trukmės, neaišku, kada pavyks bylą išnagrinėti. Anot gynėjo, bylos procesas yra neefektyvus, t. y. visų pirma, tyrėja paskubomis pabaigė ikiteisminį tyrimą (atmesdama net ir pagrįstus M. G., jo gynėjo prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo), o prokuroras paskubomis surašė kaltinamąjį aktą ir jį perdavė nagrinėti teismui. Gynėjo teigimu, byloje turės būti renkami, nagrinėjami papildomi įrodymai, o laiką, kiek tai truks, sunku numatyti.

4.10. Vien tik tos aplinkybės, kad M. G. kaltinamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, savaime nesuteikia pagrindo neribotą laiką kaltinamąjį laikyti suimtą. Asmeniui, padariusiam nusikaltimą, įskaitant ir labai sunkius nusikaltimus, gresianti bausmė, kad ir kokia griežta ji būtų, pradedama vykdyti (jeigu bylos procese galiausiai nustatoma, jog yra pagrindas ją skirti ir ji iš tiesų skiriama) tik po nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo. Kardomasis kalinimas nėra bausmė. Nors tiek kardomojo kalinimo, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu itin griežtai yra ribojama asmens laisvė, tačiau skiriasi kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindas ir paskirtis, atlikimo sąlygos ir kt. Kardomasis kalinimas negali būti tapatinamas su laisvės atėmimo bausme. Nors konkrečiu atveju maksimalus leistinas suėmimo taikymo M. G. terminas, numatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, netgi jam pratęsus suėmimo terminą dar 3 (trims) mėnesiams, nebūtų pažeistas, tačiau ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės ‑ teisės į laisvę suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių.

4.11. Pasak gynėjo, apygardos teismas pakankamai neįvertino visų kaltinamojo M. G. gynybos pateiktų argumentų, sudarančių pagrindą išvadai, jog jau antri metai toliau vykstant procesui, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti M. G. taikant ir švelnesnes kardomąsias priemones. Tolesnis kardomosios priemonės ‑ suėmimo taikymas nebūtų adekvatus ir kaltinamojo M. G. teisę į laisvę varžytų labiau, negu to reikalauja anksčiau aptartų nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatos. Skundžiama nutartis nevisiškai atitinka BPK 121 straipsnio 4 dalies, o taip pat teisminės praktikos nuostatas.

5. Teismo posėdyje dalyvavę kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. G. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus skundas atmetamas.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. G. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo M. G. parodymuose, liudytojų K. G., D. Š. ir kt. parodymuose, kratų, apžiūrų, slapto sekimo protokoluose, specialistų išvadose, iš Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijų gautoje medžiagoje, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti (kaltinti) jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti M. G. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią ‑ suėmimą.

7. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

8. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam M. G. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą.

9. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. M. G. kaltinamas padaręs tris tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, kurios priskiriamos labai sunkaus, sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų kategorijoms. Už M. G. inkriminuojamų labai sunkios ir sunkios nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti išimtinai tik itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.

11. Kaltinamasis M. G. anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas du kartus, teistumas išnykęs, taip pat teistas užsienyje ‑ 2018 m. vasario 19 d. Belgijos Karalystėje už dalyvavimą nusikalstamos organizacijos veikloje buvo nuteistas 18 mėnesių laisvės atėmimo bausme (t. 7, b. l. 148‑151).

12. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad M. G. yra nevedęs, turi sugyventinę ir du nepilnamečius vaikus (t. 7, b. l. 144), deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, taip pat jau daug metų sergančią motiną (t. 8, b. l. 113‑122, 146‑156). Kaltinamasis Lietuvoje paskutinį kartą oficialiai dirbo iki 2008 metų (t. 7, b. l. 153, 154), jokio turto ar legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje neturi (t. 5, b. l. 162). Tai rodo, kad M. G. yra saistomas tam tikrais socialiniais (šeiminiais) ryšiais su Lietuvos Respublika, kita vertus, nurodyti ryšiai konkrečiu atveju neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jie buvo ir yra ypatingai tvirti. Šiuo atveju kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės (tame tarpe ir tai, kad MB „S. A.“ sutinka M. G. priimti dirbti autošaltkalviu (t. 8, b. l. 145)) nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis turi tokius socialinius, ekonominius ryšius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo (slėpimosi) tikimybę.

13. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis iki suėmimo apie 4 metus gyveno Ispanijos Karalystėje, ten yra nuolatinė jo gyvenamoji vieta, šioje šalyje turėjo viešbučio ir restorano verslą (skunde nurodoma, kad M. G. verslas Ispanijoje jau bankrutavo). Be to, kaltinamasis pats nurodė, kad prieš tai gyveno Olandijoje ir Vokietijoje, kur taip pat turėjo verslą (t. 5, b. l. 162). Kaltinamasis į Lietuvą sugrįždavo kas keletą mėnesių ir tik trumpam laikui (M. G. parodė, kad jis į Lietuvą sugrįždavo maždaug 3‑4 kartus per metus (t. 4, b. l. 161‑165)). Kaip jau minėta, M. G. 2018 metais buvo teistas Belgijos Karalystėje. Iš to galima daryti išvadą, kad M. G. iki sulaikymo turėti socialiniai ir ekonominiai ryšiai – gyvenamoji vieta, turimas pragyvenimo šaltinis daugiausia buvo ne Lietuvos Respublikoje, o užsienyje. Taip pat pažymėtina, kad dalis kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra tarptautinio pobūdžio, M. G. kaltinamas Ispanijos Karalystėje perdavęs automobilį su jame paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (kanapių (antžeminių dalių)), vėliau šios medžiagos kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės buvo pargabentos į Lietuvą. Kaltinamojo brolis K. G. gyvena Jungtinėje Karalystėje (t. 7, b. l. 146). Atsižvelgiant į tai, manytina, jog M. G. turi ryšių užsienio valstybėse. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamais M. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Skundo argumentai dėl kaltinamojo M. G. suprastėjusios sveikatos būklės (2023 m. kovo 29 d. jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 166)) taip pat nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad suimtajam dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Duomenų, kurie patvirtintų, jog šiuo metu kaltinamajam M. G. dėl sveikatos būklės nesuteikiama reikalinga medicininė pagalba, skundą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikta. Pabrėžtina, kad įstatymai numato suimtųjų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, o esant būtinumui, gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Apie tai, kad suteikiamos medicininės paslaugos galėtų būti nekokybiškos, nekvalifikuotos, objektyvių duomenų teismui nebuvo pateikta.

15. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. M. G. suimtas nuo 2022 m. vasario 22 d., t. y. šiuo metu apie 16 mėnesių. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o kardomojo kalinimo laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme gauta 2023 m. sausio 3 d., kiekvieną mėnesį vyko 1‑2 teisiamieji posėdžiai, 2023 m. birželio 13 d. numatytas teisimasis posėdis atšauktas dėl kaltinamojo gynėjo ligos, iš anksto suderintos dar dvi teisiamųjų posėdžių datos iki 2023 m. rugsėjo 5 d., kas rodo, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas.

16. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tačiau šiuo atveju pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati M. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis M. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Įvertinus M. G. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančią bausmę, ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą M. G. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodyto dydžio užstatą, intensyvią priežiūrą ir / ar kitas kardomąsias priemones), nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese. Sutiktina su apygardos teismo išvada, kad net ir siūlomas kaltinamojo artimųjų sumokėti 20 000 eurų ar didesnis užstatas, nagrinėjamu atveju nėra pakankama priemonė, kad galima būtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus. Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik taikant M. G. griežčiausią kardomąją priemonę. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau M. G. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas.

17. Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi kaltinamajam M. G. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 21 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.