Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Nerijaus Meilučio ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo M. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. G. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. M. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad neteisėtai laikė ir gabeno iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 12 771,58 g kanapių (antžeminių dalių). Taip pat jis kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotinę medžiagą – 12 579,81 g kanapių (antžeminių dalių). Taip pat jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas ‑ 10,613 g kanapių (antžeminių dalių) ir 0,415 g kanapių dervos be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. G. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. vasario 22 d. (t. 5, b. l. 124‑125). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartimi įtariamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas 1 mėnesiui (t. 5, b. l. 165‑170). Šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas to paties teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo M. G. gynėjas advokatas D. Svirinavičius skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį; 2) paleisti kaltinamąjį M. G. iš suėmimo ir paskirti jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą ir / ar 20 000 eurų užstatą). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Gynėjo nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Nors M. G. kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, tame tarpe priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, o baudžiamieji įstatymai numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau vien nusikaltimo, kuriuo kaltinamas asmuo, sunkumas savaime negali būti pagrindas taikyti tam asmeniui griežčiausią kardomąją priemonę, kai byloje nustatomos aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad kaltinamasis nebėgs, nesislėps nuo teismo.

4.2. Pasak gynėjo, apygardos teismas, pratęsdamas M. G. suėmimo terminą, tinkamai neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su suėmimo, kaip kardomosios priemonės, taikymo tikslingumu ir proporcingumu, nesilaikė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, jog ilgą laiką laikomas suimtas asmuo proceso metu turi teisę būti paleistas. Skunde teigiama, kad M. G. griežčiausia kardomoji priemonė taikoma jau labai ilgą laiką. M. G. buvo sulaikytas 2022 m. vasario 22 d., o suėmimas jam paskirtas nuo 2022 m. vasario 24 d. Kaltinamasis ne vieną kartą prašė skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Jis sutiko ir sutinka bendradarbiauti su teisėsauga tiriant ir nagrinėjant bylą bei bendradarbiauja. M. G. savo parodymuose ginčija kaltinimą pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, bet neginčija kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. M. G. turi šeimą, yra glaudžiai susijęs socialiniais ryšiais su Lietuvoje gyvenančia jo šeima. Jis turi sugyventinę, dvi nepilnametes dukras, kurios nuolat gyvena bute, esančiame Kaune, kuris priklauso M. G. motinai. Todėl kaltinamajam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, jis gyventų su šeima ir galėtų dirbti net ir Lietuvos Respublikoje. M. G. sugyventinė ir jo vaikų motina L. B. prašo paleisti kaltinamąjį M. G. ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (pvz., 20 000 eurų piniginį užstatą).

4.3. M. G. socialinius ryšius Lietuvoje patvirtina ir tai, jog jis turi Kaune gyvenančią savo motiną, su kuria palaikė ir palaiko glaudžius ryšius. Pastaroji serga sunkiomis ligomis ir jai reikalinga sūnaus pagalba. Byloje yra oficialūs dokumentai apie M. G. buvusią konkrečią gyvenamąją vietą Ispanijoje, apie jo darbą Ispanijoje, jo oficialų verslą, toje šalyje jam priklausantį viešbutį. Šie duomenys patvirtina, kad M. G. iki jo sulaikymo turėjo pastovų ir teisėtą pragyvenimo šaltinį, oficialų verslą Ispanijoje. Jis valdė viešbutį, gavo oficialias pajamas. Deja, dėl M. G. taikomo suėmimo jau kelis mėnesius, jo verslas Ispanijoje bankrutavo. Tačiau, pasak gynėjo, M. G. šeimyninė padėtis sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas laisvas jis tikrai nebėgs ir nesislėps nuo teismo, nedarys nusikalstamų veikų, o rūpinsis savo šeima, augins vaikus. M. G. pasižada, būdamas paleistas iš suėmimo, nepažeidinėti įstatymų, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nebėgti ir nesislėpti nuo teismo, netrukdyti procesui. M. G. Lietuvoje neteistas, nėra kaltinamas padaręs smurtinį nusikaltimą.

4.4. Gynėjo manymu, M. G. taikoma kardomoji priemonė yra neproporcinga (BPK 11 straipsnio 1 dalis). M. G. galima taikyti švelnesnes kardomąsias priemones ‑ intensyvią priežiūrą ir piniginį užstatą. Šios bylos nagrinėjimas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose tęsis dar gana ilgą laiką.

4.5. Aplinkybės, kad M. G. kaltinamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, savaime nesuteikia pagrindo neribotą laiką kaltinamąjį laikyti suimtą. Kaltinamajam M. G. suėmimas taikomas jau daugiau nei 1 (vienerius) metus. Ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės ‑ teisės į laisvę suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių.

4.6. Pasak gynėjo, apygardos teismas nagrinėjamu atveju pakankamai neįvertino visų gynybos pateiktų argumentų, sudarančių pagrindą išvadai, jog jau antri metai toliau vykstant procesui, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti M. G. taikant ir švelnesnes kardomąsias priemones. Skundžiama nutartis nevisiškai atitinka BPK 121 straipsnio 4 dalies, o taip pat teisminės praktikos nuostatas (t. 8, b. l. 105‑110).

5. Teismo posėdyje dalyvavę kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. G. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus skundas atmetamas.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. G. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo M. G. parodymuose, liudytojų parodymuose, kratų, apžiūrų, slapto sekimo protokoluose, specialistų išvadose, iš Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijų gautoje medžiagoje, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

7. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

8. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam M. G. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą.

9. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. M. G. kaltinamas padaręs tris tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, kurios priskiriamos labai sunkaus, sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų kategorijoms. Už M. G. inkriminuojamų labai sunkios ir sunkios nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti išimtinai tik itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.

11. Kaltinamasis M. G. anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas du kartus, teistumas išnykęs, taip pat teistas užsienyje ‑ 2018 m. vasario 19 d. Belgijos Karalystėje už dalyvavimą nusikalstamos organizacijos veikloje buvo nuteistas 18 mėnesių laisvės atėmimo bausme (t. 7, b. l. 148‑151).

12. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad M. G. yra nevedęs, turi sugyventinę ir du nepilnamečius vaikus (t. 7, b. l. 144), deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, taip pat jau daug metų sergančią motiną (t. 8, b. l. 113‑122). Kaltinamasis Lietuvoje paskutinį kartą oficialiai dirbo iki 2008 metų (t. 7, b. l. 153, 154), jokio turto ar legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje neturi (t. 5, b. l. 162). Tai rodo, kad M. G. yra saistomas tam tikrais socialiniais (šeimyniniais) ryšiais su Lietuvos Respublika, kita vertus, nurodyti ryšiai konkrečiu atveju neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jie buvo ir yra ypatingai tvirti. Šiuo atveju kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis turi tokius socialinius ryšius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo (slėpimosi) tikimybę.

13. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Iš bylos medžiagos metyti, kad kaltinamasis iki suėmimo apie 4 metus gyveno Ispanijos Karalystėje, ten yra nuolatinė jo gyvenamoji vieta, šioje šalyje turėjo viešbučio ir restorano verslą (skunde nurodoma, kad M. G. verslas Ispanijoje jau bankrutavo). Be to, kaltinamasis pats nurodė, kad prieš tai gyveno Olandijoje ir Vokietijoje, kur taip pat turėjo verslą (t. 5, b. l. 162). Kaltinamasis į Lietuvą sugrįždavo kas keletą mėnesių ir tik trumpam laikui (M. G. parodė, kad jis į Lietuvą sugrįždavo maždaug 3‑4 kartus per metus (t. 4, b. l. 161‑165)). Kaip jau minėta, M. G. 2018 metais buvo teistas Belgijos Karalystėje. Iš to galima daryti išvadą, kad M. G. iki sulaikymo turėti socialiniai ir ekonominiai ryšiai – gyvenamoji vieta, turimas pragyvenimo šaltinis daugiausia buvo ne Lietuvos Respublikoje, o užsienyje. Taip pat pažymėtina, kad dalis kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra tarptautinio pobūdžio, M. G. kaltinamas Ispanijos Karalystėje perdavęs automobilį su jame paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (kanapių (antžeminių dalių)), vėliau šios medžiagos kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės buvo pargabentos į Lietuvą. Kaltinamojo brolis K. G. gyvena Jungtinėje Karalystėje (t. 7, b. l. 146). Atsižvelgiant į tai, manytina, jog M. G. turi ryšių užsienio valstybėse. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamais M. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Kaltinamajam M. G. šioje byloje suėmimas iš viso taikomas apie 13 mėnesių. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o kardomojo kalinimo laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu.

15. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo M. G. teises, tačiau šiuo atveju pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati M. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis M. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Įvertinus M. G. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančią bausmę, ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą M. G. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodyto dydžio užstatą, intensyvią priežiūrą ir / ar kitas kardomąsias priemones), nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese. Sutiktina su apygardos teismo išvada, kad net ir siūlomas kaltinamojo artimųjų sumokėti 20 000 Eur užstatas, nėra pakankamas, kad galima būtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslus. Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik taikant M. G. griežčiausią kardomąją priemonę. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau M. G. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas. Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartimi kaltinamajam M. G. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 21 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.