Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo M. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. G. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. M. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad neteisėtai laikė ir gabeno iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 12 771,58 g kanapių (antžeminių dalių). Taip pat jis kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotinę medžiagą – 12 579,81 g kanapių (antžeminių dalių). Taip pat jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas – 10,613 g kanapių (antžeminių dalių) ir 0,415 g kanapių dervos be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. G. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. vasario 22 d. (t. 5, b. l. 124‑125). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartimi įtariamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui (t. 5, b. l. 165‑170). Šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas to paties teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo M. G. gynėjas advokatas D. Svirinavičius skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį; 2) paleisti kaltinamąjį M. G. iš suėmimo ir paskirti jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą ir/ar užstatą).

4.1. Gynėjo nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Gynėjas nurodo, kad kaltinamajam suėmimas jau taikomas itin ilgą laiko tarpą, o bylos procesas tęsiasi ir sunku numatyti jo pabaigą. Taip ilgai laikant suimtą M. G. yra rizika pažeisti jo teises, numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencijoje), tame tarpe šios konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis M. G. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme ne kartą prašė skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Jis sutinka bendradarbiauti su teisėsauga tiriant bylą bei bendradarbiauja. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. kelis kartus davė parodymus, kuriuose nuosekliai ir argumentuotai ginčijo jam pareikšto kaltinimo pagrindinę dalį – nusikalstamas veikas, numatytas BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (neginčijo kaltinimo dalies pagal BK 259 straipsnio 1 dalį).

4.5. Kartu kaltinamasis M. G. niekaip nesusijęs su organizuotu nusikalstamumu, Lietuvos Respublikoje neteistas. M. G. nėra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas organizuota ar bendrininkų grupe.

4.8. Gynėjas nurodo, kad paskutiniu metu suprastėjo M. G. sveikata. Lietuvos kalėjimų tarnybos gydytojo neurologo tyrimo aprašyme nurodyta, jog M. G. 2023 m. kovo 29 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini) (ūminė ir pirmą kartą gyvenime nustatyta chroninio pobūdžio liga). Kaltinamasis nori gydytis, tačiau kardomojo kalinimo sąlygomis neįmanoma tai efektyviai padaryti.

4.9. Anot gynėjo, nenormalu, kai asmuo be teismo nuosprendžio laikomas suimtas, patiria dėl to asmeninį bankrotą (bankrutuoja jo verslas, jis negali išlaikyti savo vaikų, dirbti). M. G. kaltinamas padaręs formalaus pobūdžio nusikalstamas veikas, o ne smurtines nusikalstamas veikas. Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose tęsis dar gana ilgą laiką. Be to, gynėjo manymu, iš Ispanijos Karalystės, Ukrainos Respublikos reikės gauti papildomų, svarbių šios bylos teisingam išnagrinėjimui duomenų (įrodymų). Apygardos teismas iki šiol taip ir neišsprendė kaltinamojo gynybos konkrečių prašymų dėl įrodymų išreikalavimo. Nepaisant itin ilgo proceso byloje trukmės, neaišku, kada pavyks bylą išnagrinėti. Anot gynėjo, bylos procesas buvo ir iš dalies tebėra neefektyvus, t. y. visų pirma, tyrėja paskubomis pabaigė ikiteisminį tyrimą (atmesdama net ir pagrįstus M. G., jo gynėjo prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo), o prokuroras paskubomis surašė kaltinamąjį aktą ir jį perdavė nagrinėti teismui. Gynėjo teigimu, byloje turės būti renkami, nagrinėjami papildomi įrodymai, o laiką, kiek tai truks, sunku numatyti.

4.10. Vien tik tos aplinkybės, kad M. G. kaltinamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, savaime nesuteikia pagrindo neribotą laiką kaltinamąjį laikyti suimtą. Asmeniui, padariusiam nusikaltimą, įskaitant ir labai sunkius nusikaltimus, gresianti bausmė, kad ir kokia griežta ji būtų, pradedama vykdyti (jeigu bylos procese galiausiai nustatoma, jog yra pagrindas ją skirti ir ji iš tiesų skiriama) tik po nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo. Kardomasis kalinimas nėra bausmė. Nors tiek kardomojo kalinimo, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu itin griežtai yra ribojama asmens laisvė, tačiau skiriasi kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindas ir paskirtis, atlikimo sąlygos ir kt. Kardomasis kalinimas negali būti tapatinamas su laisvės atėmimo bausme. Nors konkrečiu atveju maksimalus leistinas suėmimo taikymo M. G. terminas, numatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, netgi jam pratęsus suėmimo terminą dar 3 (trims) mėnesiams, nebūtų pažeistas, tačiau ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės ‑ teisės į laisvę suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių.

4.11. Pasak gynėjo, apygardos teismas pakankamai neįvertino visų kaltinamojo M. G. gynybos pateiktų argumentų, sudarančių pagrindą išvadai, jog jau antri metai toliau vykstant procesui, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti M. G. taikant ir švelnesnes kardomąsias priemones. Tolesnis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas nebūtų adekvatus ir kaltinamojo M. G. teisę į laisvę varžytų labiau, negu to reikalauja anksčiau aptartų nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatos. Skundžiama nutartis nevisiškai atitinka BPK 121 straipsnio 4 dalies, o taip pat teisminės praktikos nuostatas.

4.12. Be to, skunde teigiama, kad Kauno apygardos teismas laikosi pozicijos, jog vasaros laikotarpiu suėmime esančius asmenis palieka tik išimtiniais atvejais. Pavyzdžiui, kaltinamojo gynėjo praktikoje yra tekę dalyvauti daugybėje baudžiamųjų bylų, kuriose vasaros laikotarpiu panaikino asmenims kardomąją priemonę – suėmimą, nors jų kaltinimai buvo sunkesni nei M. G.

5. Teismo posėdyje dalyvavę kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. G. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus skundas atmetamas.

6. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas, nustačius pagrįstą manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinusi bylos medžiagą ir skundžiamoje nutartyje nurodytus suėmimo taikymo pagrindus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnysis teismas tinkamai įvertino suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes, o šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje BPK numatytas suėmimo pagrindas neišnyko.

7. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį, pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nustatomas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, viena iš vertintinų aplinkybių yra ir gresiančios laisvės atėmimo bausmės dydis. M. G. kaltinamas, be kita ko, labai sunkaus nusikaltimo, įtvirtinto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu, kurio sankcijoje įtvirtinta vienintelė griežta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Kita vertus, sutiktina su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais, kad pastaroji aplinkybė nėra absoliuti ir negali turėti lemiamą reikšmę sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar termino pratęsimo. Tačiau susipažinusi su skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi, teisėjų kolegija pažymi, kad žemesnysis teismas nustatė ir kitas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo egzistavimui reikšmingas aplinkybes.

8. Byloje esantys kaltinamąjį M. G. charakterizuojantys ir kiti duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje egzistuoja atitinkami kaltinamojo socialiniai, šeiminiai, darbiniai ir ekonominiai ryšiai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į aplinkybių visumą, šie ryšiai nėra tokie stiprūs, kad paneigtų pagrįstą manymą, jog kaltinamasis būdamas laisvėje nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Kaltinamasis M. G. nėra vedęs, tačiau turi sugyventinę ir du nepilnamečius vaikus (t. 7, b. l. 144). Lietuvoje taip pat gyvena jo serganti motina, kuriai neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. (t. 8, b. l. 113-122, 146-156). Visgi, kaltinamojo teigimu, Lietuvoje jis nuosavo turto neturi, su sugyventine ir vaikais gyvendavo kaltinamojo mamos bute, oficialių pajamų taip pat negauna. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad M. G. paskutinį kartą Lietuvos Respublikoje oficialiai dirbo iki 2008 metų (t. 7, b. l. 153, 154). Taigi nors kaltinamasis M. G. yra saistomas tam tikrais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, visgi nurodytų aplinkybių visuma neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad jie yra neabejotinai tvirti. Taigi net ir kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, įskaitant ir MB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimą priimti kaltinamąjį dirbti šaltkalviu (t. 8, b. l. 145), nagrinėjamų atveju nepaneigia galimos bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.

9. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nors kaltinamojo deklaruota gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje, M. G. joje negyveno, apie tris-keturis metus dirbo Ispanijos Karalystėje, kurioje buvo jo nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta, turėjo nuosavą viešbučio ir restorano verslą (kuris, pasak kaltinamojo, jau bankrutavo), taip pat papildomai vertėsi transporto priemonių pirkimu-pardavimu. Į Lietuvos Respubliką, pasak kaltinamojo, grįždavo apie tris-keturis kartus per metus (t. 4, b. l. 161-163). Be to, pasak kaltinamojo, anksčiau jis gyveno Olandijoje ir Vokietijoje, kur taip pat turėjo nuosavą verslą (t. 5, b. l. 162). Taip pat užsienyje – Jungtinėje Karalystėje, gyvena kaltinamojo brolis (t. 7, b. l. 146). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo du kartus teistas Lietuvos Respublikoje, tačiau teistumai išnykę, taip pat teistas ir užsienyje – 2018 m. vasario 19 d. Belgijos Karalystėje už dalyvavimą nusikalstamos organizacijos veikloje buvo nuteistas 18 mėnesių laisvės atėmimo bausme (t. 7, b. l. 148-151). Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad iki sulaikymo momento buvusi socialinė ir ekonominė M. G. aplinka didžiąja dalimi nebuvo siejama su Lietuvos Respublika, o jo interesų laukas buvo užsienio valstybėse. Be kita ko, su užsienio valstybėmis siejama ir dalis M. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų, kadangi M. G. kaltinamas Ispanijos Karalystėje galimai perdavęs automobilį su jame paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (kanapių (antžeminių dalių)), vėliau šios medžiagos kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės buvo pargabentos į Lietuvą. Išvardytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, parodo turimus M. G. ryšius užsienyje, kuriais kaltinamasis, vengdamas baudžiamosios atsakomybės, gali pasinaudoti. Dėl šių priežasčių Kauno apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamais M. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamojo M. G. sveikata yra suprastėjusi, kadangi 2023 m. kovo 29 d. jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 166). Tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų galimybę dėl sveikatos būklės kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Taip pat duomenų, kad šiuo metu kaltinamajam M. G. dėl sveikatos būklės nesuteikiama reikalinga medicininė pagalba, skundą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymai numato suimtųjų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, o esant būtinumui, gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Dėl suteikiamų medicininių paslaugų kokybės ar jas teikiančių asmenų kvalifikacijos teismui nebuvo pateikti jokie duomenys. Todėl ši aplinkybė nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

11. M. G. suimtas nuo 2022 m. vasario 22 d., t. y. šiuo metu apie 17 mėnesių. Nagrinėjamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių šios kardomosios priemonės taikymo terminų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme gauta 2023 m. sausio 3 d., kiekvieną mėnesį vyko 1-2 teisiamieji posėdžiai, 2023 m. birželio 13 d. numatytas teisimasis posėdis atšauktas dėl kaltinamojo gynėjo ligos, iš anksto suderintos dar keturios teisiamųjų posėdžių datos iki 2023 m. lapkričio 8 d., todėl bylos vilkinimas nenustatytas.

12. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Tačiau šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas proporcingumo principo nepažeidžia. Nagrinėjamu atveju egzistuoja reali tikimybė, kad panaikinus šią kardomąją priemonę, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, sutiktina su apygardos teismo išvada, kad net ir siūlomas kaltinamojo artimųjų sumokėti 20 000 eurų ar didesnis užstatas, nagrinėjamu atveju nėra pakankama priemonė, kad būtų galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo M. G. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, socialinius ryšius, įskaitant jo sąsajas su užsieniu, konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje dar nėra pagrindo suėmimą pakeisti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, kadangi nei kiekviena iš jų atskirai, nei kelios kartu nebus pakankamos užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese. Be kita ko, šių išvadų nepaneigia ir skunde akcentuojamas vasaros laikotarpis, kadangi suėmimo pagrindų egzistavimas nepriklauso nuo konkrečiu metu esančio metų laiko.

13. Tačiau teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad nepaisant BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyto maksimalaus suėmimo taikymo termino, proporcingumo principas kartu įpareigoja viso proceso metu tikrinti taikomos kardomosios priemonės būtinumą. Todėl ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, ilgainiui toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja. Kaip minėta, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas galimai tęsis iki lapkričio 8 dienos, ir tiksliai prognozuoti baudžiamosios bylos nagrinėjimo pabaigos nėra įmanoma. Todėl nors šioje baudžiamojo proceso stadijoje suėmimo taikymo pagrindai egzistuoja, laikui bėgant teismas privalės įvertinti, ar prie dviejų metų termino artėjanti kardomoji priemonė – suėmimas, vis dar atitinka proporcingumo reikalavimus ir nepagrįstai nevaržo asmens teisių daugiau, negu to reikia BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi kaltinamajam M. G. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 20 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.