- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-24
- Bylos Nr.
- e2S-2355-864/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16467-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- A. Ž.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1309-752/2025 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei E. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. Ž. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei E. B. (toliau – ir atsakovė), kuriuo ieškovas prašo nustatyti nurodytą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.
Šalies argumentai
2. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. Ž. ir S. Ž. tvarką, pagal kurią ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrautų kiekvienos savaitės pirmadieniais, nuo 19 val. iki 20 val., Vaikų gerovės centre (toliau – VGC) „Pastogė“, adresu P. Plechavičiaus g. 21, Kaunas, tarpininkaujant VGC „Pastogė“ darbuotojams; įpareigoti atsakovę kiekvienos savaitės pirmadieniais 19 val. pristatyti nepilnamečius vaikus į VGC „Pastogė“, adresu P. Plechavičiaus g. 21, Kaunas.
3. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu jo ryšys su vaikais yra nutrūkęs, tačiau jis niekada nėra atlikęs jokių veiksmų, kurie kenktų nepilnamečių vaikų interesams. Ieškovas siekia atkurti ryšį su vaikais, su jais bendrauti, tačiau tam reikalinga specialistų pagalba. Todėl ieškovas kreipėsi į VGC „Pastogė“ ir gavo sutikimą dėl šios įstaigos tarpininkavimo, padedant atstatyti prarastą ryšį. Taip pat, ieškovui pavyko suderinti ir tarpininkavimo laiką, kuris nesikirstų su byloje pateiktu vaikų užimtumo grafiku.
Atsiliepimas
4. Atsakovė E. B. atsiliepime į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ji nedaro jokių kliūčių ieškovui bendrauti su vaikais. Patys vaikai kategoriškai atsisako bendrauti su ieškovu. Teigė, kad ieškovo nurodytas bendravimo laikas yra netinkamas, kadangi vaikai yra užimti popamokine veikla, po jos būna pavargę. Be to, atsakovė dirba dviejose darbovietėse, todėl jai vežioti vaikų nebūtų jokių galimybių. Taip pat, nurodė, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl tėvo valdžios ieškovui apribojimo.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, kad buvo išklausyta nepilnamečių vaikų nuomonė. J. Ž. nurodė, kad su tėčiu nebendrauja. Tėtis parašo jam žinutę, į kurią jis neatrašo. Su tėčiu bendrauti nenori, tėčiui nejaučia jokių jausmų. S. Ž. nurodė, kad šiuo metu su tėčiu visiškai nebendrauja, nesusirašinėja, nesusitinka, į tėčio jai siunčiamas žinutes ji neatrašo. Mergaitės jausmai tėčio atžvilgiu „neutralūs“, truputį jaučia pyktį, nes jis pasirodė po daug metų, kai mergaitė jau buvo jį užmiršusi. Norėtų, jog tėtis paliktų juos ramybėje. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, kadangi vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, atsižvelgiant į tai, kad šalys negeba savarankiškai išspręsti tėvo bendravimo su vaikais problemos, šalių vaikai atsisako su tėvu bendrauti ir šiuo metu nėra įgyvendinama vaikų teisė turėti nuolatinį ryšį su tėvu, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant atstatyti vaikų ryšį su tėvu, pasinaudojant VGC „Pastogė“ specialistų tarpininkavimo pagalba, neprieštarauja vaikų interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovo A. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo šalių nepilnamečiai vaikai J. ir S. gyvena su atsakove. Ieškovas gyvena atskirai, su vaikais nebendrauja, jų tarpusavio ryšys yra nutrūkęs. Įvertinęs išvadą teikiančios institucijos pateiktus duomenis, kad šalių vaikai atsisako su tėvu bendrauti, o šalys negeba savarankiškai išspręsti tėvo bendravimo su vaikais problemos ir todėl šiuo metu nėra įgyvendinama vaikų teisė turėti nuolatinį ryšį su tėvu, teismas sprendė, jog, atsižvelgiant į ieškovo siekį atstatyti ryšį su vaikais ir vaikų teisėtus interesus bendrauti su abiem tėvais, tikslinga taikyti ieškovo pašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tikėtina, kad tokiu būdu, pasitelkiant specialistus, bus atstatytas ieškovo ir vaikų tarpusavio ryšys.
8. Teismas pažymėjo, jog šioje proceso stadijoje byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą riboti ieškovui, kaip nepilnamečių vaikų tėvui, galimybę bendrauti su vaikais. Tai, kad pagal atsakovės reikalavimus, teisme yra iškelta civilinė byla ieškovui dėl tėvo valdžios apribojimo, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovo elgesys bendraujant su vaikais yra netinkamas ir jiems žalingas. Minima byla nėra išnagrinėta, sprendimas dėl ieškovo tėvo valdžios apribojimo nėra priimtas, todėl atsakovės nurodytą aplinkybę teismas vertino kaip šalių konfliktiškų santykių aiškinimosi priemonę, nesudarančia pagrindo ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad vaiko ryšys su skyrium gyvenančiu tėvu yra svarbus vaiko, kaip visavertės asmenybės raidos formavimui. Nagrinėjamu atveju, iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prie prašymo pateiktų duomenų bei išvadą teikiančios institucijos išvados teismas nustatė, kad ieškovas imasi visų jam įmanomų priemonių, kad prarastas ryšys su nepilnamečiais vaikais būtų atkurtas, pasitelkiant trečiųjų, kompetentingų asmenų pagalbą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovo prašomos apimties laikina bendravimo su vaikais tvarka, dalyvaujant specialistams, gali turėti neigiamą įtaką vaikams.
10. Atsižvelgdamas į vaikų interesus bendrauti ne tik su motina, bet ir su tėvu, į tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis, ieškovo santykiai su nepilnamečiais vaikais yra nutrūkę, bei įvertinęs ieškovo prašomą nustatyti itin minimalią bendravimo tvarką su vaikais, leidžiant bendrauti vieną dieną per savaitę vieną valandą, tarpininkaujant specialistams, teismas sprendė, kad tokia tvarka visiškai atitinka šiuo metu susiklosčiusią situaciją ir nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų. Analogiškos nuomonės laikosi ir išvadą teikianti institucija byloje.
11. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad vaikams būtina sudaryti sąlygas lavintis, siekti gerų mokslo rezultatų, kad vaikai yra labai užimti, turi intensyvią popamokinę veiklą, jie turi ruošti pamokas, taip pat jiems būtinas kokybiškas poilsis. Tačiau bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu vaikams taip pat yra svarbus. Manytina, kad vaikai, nepaisant jų užimtumo, turėtų rasti laiko vieną dieną savaitėje po vieną valandą pabendrauti su tėvu. Tuo labiau, kad ieškovas, nurodydamas bendravimo laiką, įvertino nepilnamečių užimtumą popamokinėje veikloje, šis laikas nesikerta su nepilnamečių vaikų užimtumu. Teismo nuomone, atsakovė, siekdama geriausių vaikų interesų, taip pat turėtų rasti būdų (pati asmeniškai ar pasitelkiant kitus asmenis), kad vaikai nurodytu laiku būtų pristatyti į VGC „Pastogė“ bendrauti su tėčiu.
12. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus, laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios susidariusiai situacijai, nėra pažeisti protingumo, teisingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai, todėl ieškovo prašymą tenkino pilna apimtimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė E. B. (toliau – ir atsakovė, ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, prijungti prie bylos S. Ž. 2025 m. gegužės 16 d. paaiškinimą. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
Atsiliepimas
13.1. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį ir pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, teismas pažeidė abiejų vaikų interesus, visiškai neatsižvelgė į atsakovės atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, nesivadovavo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
13.2. Atsakovė nurodo, kad šioje civilinėje byloje, atmesdamas pirmą ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje teismas nurodė, kad: 1) nėra jokio pagrindo vertinti, kad atsakovė daro kliūtis ieškovui bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais; 2) kad dar iki kreipimosi į teismą ieškovas ne kartą yra kreipęsis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių (2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. birželio 8 d., 2024 m. liepos 10 d.) ir buvo atlikti vaikų situacijos vertinimai, išklausytos jų nuomonės ir kad ieškovas yra praradęs ryšį su vaikais ir vaikai nenori su juo bendrauti, yra pakankamas pagrindas ieškovo prašymo netenkinti, kad vaikas negali būti įpareigojamas bendrauti su tėvu per prievartą; 3) kad vaikai turi didelį užimtumą, todėl vaikams būtinas poilsis. Teismo nutartis prieštarauja to paties teismo šioje byloje 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodytiems argumentams.
13.3. Teismas, tenkindamas prašymą, nevertino ir Skyriaus išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2025 m. balandžio 13 d. išvadoje nurodytos abiejų vaikų išklausytos nuomonės dėl atsisakymo bendrauti su tėvu.
13.4. Į bylą yra pateiktas dukros S. 2025 m. sausio 30 d. paaiškinimas dėl jos bendravimo su tėvu jau daugiau nei 5 metus ir nurodė, jog tėvas tiek laiko nesirūpino savo vaikais, nesidomėjo jų mokslais, užsiėmimais ir pan. Paaiškinime dukra nurodė, kad tokio tėvo nei ji, nei brolis tikrai nenori nei matyti, nei su juo bendrauti. Teismas visiškai nevertino šio paaiškinimo.
13.5. Pasak apeliantės, bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu vaikams yra svarbus, kai tėvas jų gyvenime egzistuoja, tačiau daug metų jo išvis nemačius dėl tėvo nenoro matytis su vaikais, tėvo nenoro prisidėti prie jų vystymosi, auklėjimo, išlaikymo, poreikių, tėvas jų gyvenime seniai neegzistuoja. Visapusiškai vaikų mamai bei mamos giminei užtikrinant abiejų vaikų poreikius, sukūrus saugią aplinką, blogos reputacijos biologinio tėvo įsikišimas į darnią šeimą yra žalingas, vertinant žinomą tėvo veiką, gyvenimo įpročius, aplaidumą, neatsakingumą, abejingumą, priešiškumą ir brandžių vaikų suvokimą.
13.6. Nurodo, kad vaikai mažai atsimena tėvą, nes artimiau bendravo tik būdami labai maži, o po ilgos nesimatymo pertraukos, paskutinį kartą matė tik 2020 m., kai tėvas, pasiėmęs vaikus porai valandų, vartojo alkoholį automobilyje ir toliau vairavo su vaikais (apie tai vėliau atsakovei pasakojo vaikai). Biologinio tėvo poreikio vaikai niekada nejautė.
13.7. Kadangi vaikams beveik 16 ir 14 metų, privaloma vertinti jų brandą patiems apsispręsti, o priverstinis kišimasis į individualią šeimą pagal tėvo poreikius ir jam patogias aplinkybes – neabejotinai daro blogą įtaką vaikų psichinei sveikatai, galimai bloginant vaikų mokslo rezultatus, apkraunant jų besivystančią mąstyseną.
13.8. Anot apeliantės, kiekvieno pirmadienio vizitas VGC „Pastogė“ nuo 19 iki 20 val. pažeidžia vaikų teises, nes tokiu metu jie valgo vakarienę ir eina ruošti pamokas. Grįžus po vizito į namus tik 21 val., vaikai nespėtų paruošti namų darbų, tą turėtų daryti naktį, o ir dar dėl didesnio užimtumo ir emocinio smurtavimo esantis nuovargis atsilieptų vaikų sveikatai ir mokslams.
13.9. Teismo nutartyje neteisingai teigiama, kad ieškovas imasi visų priemonių, kad prarastas ryšys su vaikais būtų atkurtas. Tėvas tik parašė Skyriui tris skundus po atsakovės kreipimosi į antstolį dėl skolos vaikams išieškojimo, melagingai teigdamas, jog atsakovė neleidžia jam matytis ir bendrauti su vaikais, bet abu vaikai apklausų metu tai paneigė. Kitų priemonių dėl siekio atkurti santykius su vaikais ieškovas iki šiol nesiėmė ir tokių įrodymų į bylą nepateikė.
13.10. Vaikams žinoma ir jie matė, kaip dar gyvenant kartu tėvas smurtavo prieš motiną. Ieškovas niekada nesidomėjo vaikais, nesilankė mokyklose net ypatingomis progomis, nesidomėjo jų veikla, neprisidėjo prie jų poreikių patenkinimo, nesikreipė į atsakovę dėl bendravimo su vaikais ir to nedaro šiuo metu.
13.11. Teismas, tenkindamas ieškovo prašymą, žinojo, kad Kauno apylinkės teisme ieškovui yra užvesta civilinė byla Nr. e2-12302-454/2025 dėl tėvo valdžios apribojimo, kurios nagrinėjimas paskirtas 2025 m. birželio 30 d. 11 val. Šioje byloje pateikta ir Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, jog „Kauno VTAS nuomone, laikinas tėvo valdžios ribojimas šiuo konkrečiu atveju neprieštarautų vaiko geriausiems interesams“. Atsakovė savo atsiliepime į ieškovo pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė teismo spręsti klausimą dėl šios civilinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl tėvo valdžios apribojimo, tačiau teismas šio prašymo net nesvarstė ir dėl jo nepasisakė, nors šios bylos nagrinėjimo sustabdymas yra privalomas.
14. Ieškovas A. Ž. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, prie bylos prijungti papildomus dokumentus, taip pat priteisti iš atsakovės jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
14.1. Ieškovas nurodo, kad, nors tiek 2024 m. lapkričio 25 d., tiek 2025 m. balandžio 28 d. ieškovo pareikšti prašymai buvo dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau prašymais buvo reikalaujama nustatyti visiškai skirtingas bendravimo tvarkas. Ieškovas, susipažinęs su 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, į juos atsižvelgė ir atliko teismo nustatytus veiksmus bei atitinkamai suformavo prašymą taip, jog jis atitiktų vaikų interesus bei padėtų atkurti prarastą ryšį.
14.2. Nurodė, kad ir institucija, teikianti išvadą byloje, aiškiai nurodė, jog „<...> šioje situacijoje pirmiausiai ieškovas turėtų atkurti ryšį su vaikais, pasitelkiant tam kompetentingas įstaigas (VGC „Pastogė“) ir tik atkūrus ryšį svarstyti apie savaitgalius su nakvyne“ – būtent šiuos veiksmus ieškovas ir atliko, t. y. kreipėsi į VGC „Pastogė“ ir gavo sutikimą dėl šios įstaigos tarpininkavimo, atstatant prarastą ryšį. Institucija, teikianti išvadą byloje, nenurodė, jog bendravimas su ieškovu vaikams keltų kokią nors žalą, dėl ko nenustatyti jokios bendravimo tvarkos, kaip kad pageidauja atsakovė, nėra pagrindo.
14.3. Teismas nutartyje konstatavo, jog „Tikėtina, kad tokiu būdu, pasitelkiant specialistus, bus atstatytas ieškovo ir vaikų tarpusavio ryšys“, kam pritaria ir ieškovas.
14.4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas kreipėsi į specialistus pagalbos, siekiant atkurti vaikų ir ieškovo ryšį, šiai dienai ieškovui yra suteiktos individualios konsultacijos dėl bendravimo su vaikais, be to, ieškovas taip pat siekia su vaikais bendrauti telefoninio ryšio priemonėmis, rašo jiems trumpąsias žinutes, ką patvirtina ir pati atsakovė. Taigi ieškovas atlieka visus veiksmus, kurie tik įmanomi susidariusioje situacijoje, jog būtų atkurtas prarastas ryšys.
14.5. Ieškovas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, laiko, jog vaikų nenorui net susitikti su ieškovu didžiausią įtaką daro pati atsakovė, kuri akivaizdžiai yra nusiteikusi priešiškai ieškovo atžvilgiu ir tokį priešiškumą perduoda nepilnamečiams vaikams.
14.6. 2024 m. gegužės 23 d. SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro pagalbos plane taip pat fiksuoti priešiški atsakovės teiginiai ieškovo atžvilgiu – atsakovė teigė, kad ieškovui nepavyks vaikų apgauti, nurodė, jog atsakovė su vaikais gyvena darnoje ir ramybėje, o ieškovas jai iššaukia pyktį, atsakovės nuomone, vaikams nebėra poreikio bendrauti su ieškovu. SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro pagalbos atvejo vadybininkė G. F. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu nurodė, jog „<...> juntamas moters priešiškumas vyro atžvilgiu, tad galimai tokia pozicija nesąmoningai gali būti perduodama ir vaikams (ir nebūtinai verbaline kalba)“. Pagalbos plane taip pat fiksuota, jog Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Š. L. paprašė atsakovės kalbėti be įžeidinėjimų ieškovo atžvilgiu bei taip pat pabrėžė, kad yra juntamas atsakovės priešiškumas ieškovo atžvilgiu. Nepriklausomai nuo teismo priimtos nutarties, kuri yra vykdytina skubiai, atsakovė atsisako pristatyti vaikus į bendravimo vietą, kas taip pat rodo, jog vaikai su ieškovu nebendrauja galimai dėl jiems daromos įtakos ir pačios atsakovės nenoro, jog vaikai bendrautų su ieškovu. Tai, jog atsakovė visiškai atsisako vykdyti teismo nutartį patvirtina ir 2025 m. gegužės 19 d. VGC „Pastogė“ raštas dėl informacijos pateikimo apie teismo nutarties vykdymą Nr. SK40-986, kuriame nurodoma, jog atsakovė atsisakė atvykti į suplanuotą individualią konsultaciją (kurioje netgi neturėjo dalyvauti ieškovas). 2025 m. gegužės 27 d. buvo gautas papildomas VGC „Pastogė“ raštas dėl informacijos pateikimo apie teismo nutarties vykdymą, kuriame nurodoma, jog 2025 m. gegužės 26 d. (pirmadienį, kai vaikai turėjo būti pristatyti į VGC „Pastogė“), atsakovė su specialistais nesusiekė ir vaikų į VGC „Pastogė“ nepristatė. Ieškovas laiko, jog atsakovė piktybiškai veikia priešingai vaikų interesams ir nesiekia net pabandyti atkurti ryšio, kuris yra ypatingai svarbus tokio amžiaus vaikams.
14.7. Vertinant vaikų poziciją pagal laikotarpius matyti, jog vaikų nenoras bendrauti su ieškovu tik didėja – jeigu pradžioje vaikai buvo pakankamai neutralūs, tai kuo toliau, tuo labiau yra jaučiamas vaikų pyktis, pasakojamos visiškai naujos istorijos, kurių nebuvo nurodoma anksčiau.
14.8. Vaikų nenoras bendrauti su ieškovu yra atsiradęs dėl pačios atsakovės įtakos ir jeigu atsakovė tokios įtakos nedarytų bei vaikams leistų suprasti, jog atsakovė neprieštarauja vaikų bendravimui su ieškovu ir netgi su tuo sutinka ir vaikus skatina atkurti ryšį, situacija būtu visiškai kitokia.
14.9. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas „<...> neprisidėjo prie jų poreikių patenkinimo, nesikreipė į atsakovę dėl bendravimo su vaikais ir to nedaro ir šiuo metu“, tačiau ieškovas atkreipia dėmesį, jog jis vaikams einamą išlaikymą teikia, o ieškinys dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo teismui buvo teiktas būtent dėl to, jog šalims nepavyko taikiai išspręsti ginčo privalomoje mediacijoje, jau nekalbant apie tai, jog dėl bendravimo buvo tartasi dar gerokai iki privalomosios mediacijos inicijavimo (buvo organizuotas ne vienas atvejo vadybos posėdis).
14.10. Atsakovė akcentuoja, jog atsakovės iniciatyva Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra užvesta civilinė byla Nr. e2-12302-454/2025, kurioje atsakovė reikalauja neterminuotai apriboti ieškovo, kaip tėvo, teises, teigia, jog 2025 m. balandžio 14 d. išvadoje Valstybės vaiko teisinių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog „<...> laikinas tėvo valdžios ribojimas šiuo konkrečiu atveju neprieštarautų vaiko geriausiems interesams“, tačiau atsakovė nutyli, jog išvadą teikianti institucija toje pačioje išvadoje nurodė, jog „<...> kad ir apribojus tėvo valdžią, išlieka teisė bendrauti su vaikais. Atsakovui rekomenduotina atkurti ryšį su vaikais, pasitelkiant tam kompetentingas įstaigas (VGC „ Pastogė “) ir tik atkūrus ryšį, toliau bandyti bendrauti“. Būtent tokių veiksmų ieškovas ir imasi.
14.11. Ieškovas nepasisako dėl nepagrįstų atsakovės kaltinimų, susijusių su tuo, jog ieškovas, neva, kažkada daužė atsakovės butą, pradūrinėjo atsakovės transporto priemonės padangas, vogė pinigus ir pan., kadangi šie atsakovės teiginiai yra nepagrįsti ir neįrodyti.
14.12. Taip pat, ieškovo nuomone, atmestini atsakovės argumentai, jog nustatyta laikina bendravimo tvarka, kurios pagrindu vaikai su ieškovu bendrauja kiekvieną pirmadienį vieną valandą nuo 19 val. 00 min. iki 20 val. 00 min., pažeidžia vaikų teises, nes nurodytu metu vaikai valgo ir turi paruošti pamokas, kadangi, ieškovo manymu, viena valanda per visą savaitę niekaip neturėtų sudaryti nepatogumų vaikams, ypatingai vertinant tai, kad bendravimai vyksta pirmadieniais, t. y. iš karto po savaitgalio, kai vaikai būna pailsėję.
Atsiliepimas
14.13. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas teikia susirašinėjimus bei VGC „Pastogė“ raštus, kurie gauti jau po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, dėl ko šie dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir yra susiję būtent su ginčijamos nutarties nevykdymu. Pasak ieškovo, nurodyti dokumentai yra itin svarbūs nagrinėjant atsakovės atskirąjį skundą ir jame nurodytus argumentus. Atitinkamai ieškovas teikia ir 2025 m. balandžio 14 d. Valstybės vaiko teisinių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą – nors nurodytas dokumentas yra priimtas dar iki nutarties paskelbimo dienos, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė šią išvadą cituoja, tačiau nutyli dalį institucijos nurodytų argumentų, yra būtina pateikti visą išvadą, siekiant susipažinti su visu dokumentu, o ne tik jo ištrauka.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų motyvų kontekste.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
19. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė nepilnametės dukters S. Ž. paaiškinimus, kuriuose nurodyta, jog vaikams žinoma apie bendravimą su tėvu pirmadieniais nuo 19 val., tačiau norima pranešti, jog ji su broliu niekur nevažiuos ir nenori bendrauti.
20. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė susirašinėjimus su atsakovės atstove bei 2025 m. gegužės 16 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. VGC „Pastogė“ raštus bei 2025 m. balandžio 14 d. Valstybės vaiko teisinių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą.
21. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių į bylą pateiktus naujus įrodymus, sprendžia, kad pateikti rašytiniai įrodymai neabejotinai turi įtakos nagrinėjamo itin jautraus tęstinio pobūdžio klausimo, susijusio su nepilnamečių vaikų teisėmis ir jų interesais, objektyviam išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas abiejų šalių kartu su procesiniais dokumentais pateiktus įrodymus prijungia prie bylos medžiagos ir vertina juos kompleksiškai su kitais byloje esančiais įrodymais ir duomenimis.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
23. Vaikų šeima, visų pirma, yra jų tėvai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio nuostatas tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
25. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje, stengdamiesi atkurti vaiko ryšį su tėvais, taip pat sudaryti vienodas sąlygas vaikui bendrauti su abiem tėvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas).
26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 34 punktą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaikais tvarka atitinka ankstesnėse šios nutarties pastraipose aprašytus principus ir teismų praktiką.
27. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vaikų interesus bendrauti ne tik su motina, bet ir su tėvu, į tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis, ieškovo santykiai su nepilnamečiais vaikais yra nutrūkę, ir išvadą teikiančios institucijos pateiktą nuomonę (išvadą), bei įvertino, kad ieškovas prašo nustatyti itin minimalią bendravimo tvarką su vaikais, leidžiant bendrauti vieną dieną per savaitę vieną valandą, tarpininkaujant specialistams.
28. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju šalys negeba savarankiškai išspręsti tėvo bendravimo su vaikais problemos ir todėl šiuo metu nėra įgyvendinama vaikų teisė turėti nuolatinį ryšį su tėvu, bei atitinkamai neužtikrinamas ieškovo siekis atkurti prarastą ryšį su vaikais.
29. Pažymėtina, jog atsakovė akcentuoja tai, jog vaikai nenori bendrauti su tėvu bei nurodo, kad vaikams beveik 16 ir 14 metų, todėl privaloma vertinti jų brandą patiems apsispręsti. Be to, atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė nepilnametės dukters pasirašytus paaiškinimus, kuriuose nurodyta, jog vaikams žinoma apie bendravimą su tėvu pirmadieniais nuo 19 val., tačiau nurodyta, jog S. su broliu niekur nevažiuos ir nenori bendrauti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų nuomonė gali būti susieta labiau su tuo, jog jų gyvenamoji vieta nustatyta su mama (atsakove), todėl nepilnamečių vaikų nuomonė neabejotinai gali būti paveikta ar formuojama pačios atsakovės. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, bylos nagrinėjimo metu turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Pažymėtina ir tai, kad vaiko nuomonė turi būti vertinama kritiškai, įvertinant jo amžių, brandą bei galimą psichologinį poveikį iš vieno iš tėvų. Taigi vaiko nuomonė yra svarbi, bet ne lemiama, ypač kai yra tikėtina, kad ji gali būti paveikta vieno iš tėvų (šiuo atveju – atsakovės).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo metu nustatyta laikina bendravimo forma (susitikimai Vaikų gerovės centre, kartą per savaitę po 1 val., tarpininkaujant VGC „Pastogė“ darbuotojams) yra saugi, neutrali ir nekelia grėsmės vaikų interesams ar emocinei gerovei. Būtent tokia laikina bendravimo tvarka leidžia užtikrinti vaikų teisę turėti santykį su abiem tėvais, tuo pačiu ribojant galimą konfliktų plėtojimą ar emocinę įtampą. Pati aplinkybė, kad bendravimas numatytas neutralioje aplinkoje (Vaikų gerovės centre), leidžia manyti, kad tai mažina bet kokį galimą stresą ar pavojų vaikams ir tai atitinka geriausius vaikų interesus.
31. Be to, atsakovė nurodo, jog atsakovės iniciatyva Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra užvesta civilinė byla Nr. e2-12302-454/2025, kurioje atsakovė reikalauja neterminuotai apriboti ieškovo, kaip tėvo, teises, ir teigia, jog 2025 m. balandžio 14 d. išvadoje Valstybės vaiko teisinių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog „<...> laikinas tėvo valdžios ribojimas šiuo konkrečiu atveju neprieštarautų vaiko geriausiems interesams“. Tačiau apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su minėta išvada, kurią kartu su atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą pateikė ieškovas, nustatė, kad išvadą teikianti institucija toje pačioje išvadoje taip pat nurodė, ir tai „<...> kad ir apribojus tėvo valdžią, išlieka teisė bendrauti su vaikais. Atsakovui rekomenduotina atkurti ryšį su vaikais, pasitelkiant tam kompetentingas įstaigas (VGC „Pastogė“) ir tik atkūrus ryšį, toliau bandyti bendrauti“. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas imasi jam įmanomų priemonių, kad prarastas ryšys su nepilnamečiais vaikais būtų atkurtas, nes kaip nurodo ir pati atsakovė, tėvo ir vaikų ryšys yra nutrūkęs.
32. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė materialines ir proceso teisės normas ir nenukrypo nuo šios kategorijos bylų teismų praktikos, nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikinąją bendravimo su vaikais tvarką.
33. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik laikinai sureguliuojama ginčo situacija.
34. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
35. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai ir apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, tad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų panaikinti ją nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti atsakovės E. B. atskirąjį skundą.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.