Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui E. M. dėl išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, išvadomis vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka geriausius vaiko interesus, vaikas nuo gimimo iki šiol auga su ieškove, ji ja rūpinasi, Tarnyba neturi duomenų apie tai, jog vaiko mama netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, valdžią dukters atžvilgiu. Dėl išlaikymo priteisimo ieškovės prašymas priteisti vaikui išlaikymą atitinka geriausius vaiko interesus, nes pareiga tėvams išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės yra numatyta įstatyme. Atsakovas savo gyvenamąją vietą nuo 2019 m. vasario 18 d. yra deklaravęs Nyderlanduose. Atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, užimtumą, stipriai išaugusį pragyvenimo lygį šalyje bei tai, jog užsienyje atsakovas turi galimybę turėti didesnes pajamas nei Lietuvoje, atsakovas galėtų mokėti didesnį nei 200 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui. Be to, didesnes nenumatytas išlaidas paprastai turi tas iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena vaikas.

Teismo posėdžio metu ieškovė R. B. ir jos atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas papildomai nurodė, kad vaikui šiuo metu yra 7 metai, ieškovė su atsakovu santuokos sudarę nebuvo, ieškovė naujos šeimos nesukūrė; atsakovą paskutinį kartą matė prieš 5 metus. Atsakovas kartais vaikui paskambina prieš gimtadienį, tačiau niekada nesusitinka, vaikui išlaikymo neskiria nei pinigais, nei daiktais. Atsakovo mama, vaiko močiutė per didžiąsias šventes kartais duoda pinigų, apie 50 Eur, ar dovanų, rūbų vaikui. Ieškovė vaiką išlaiko viena, atsakovas juo nesirūpina, todėl jai kyla finansinių sunkumų finansiškai išlaikyti vaiką vienai pačiai. Dukra lanko „(duomenys neskelbtini)“ progimnaziją nuo šių metų rugsėjo mėn., eina į pirmą klasę, mokslai sekasi gerai. Sveikatos specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė kartu su vaiku gyvena pas ieškovės tėvus. Nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, vertybinių popierių neturi. Ieškovė yra baigusi kolegiją, įgijusi ekonomistės specialybę, tačiau pagal ją nedirba; nebedirba nuo šių metų lapkričio pradžios, kadangi atlyginimo nepakėlė, taip pat darbdavys reikalavo skiepytis. Darbo metu pajamos siekė apie 630 Eur. Šiuo metu ieško tiek darbo, tiek ir gyvenamosios vietos, nes nori išsikraustyti iš tėvų. Ieškovės pajamas sudaro nedarbingumo išmoka, kuri siekia apie 400 Eur ir vaiko pinigai – 70 Eur, kitų pajamų neturi. Vaiką išlaikyti padeda dirbantys tėvai, artimieji giminaičiai. Daugiau išlaikytinių neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė R. B. ir atsakovas E. M. yra nepilnamečio vaiko L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

Pareiškėja ieškinio pateikimo metu dirbo, jos pajamas už laikotarpį nuo 2020 metų kovo mėn. iki 2021 m. vasario mėn. sudarė apie 600 Eur per mėnesį Ieškovė VĮ „Registrų centro“ 2021 m. balandžio 16 d. duomenimis nekilnojamojo turto, registruoto Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Taip pat VĮ „Regitra‘ duomenimis, ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Įstatymas numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). CK 3.169 straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra L. M., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo gimimo gyvena kartu su motina – ieškove. Tarp ieškovės ir vaiko yra glaudus, emociškai tvirtas ryšys, mama visapusiškai rūpinasi ir prižiūri vaiką. Institucija teikianti išvadą byloje įvertino ieškovės gyvenimo sąlygas šiuo metu ir 2021 m. gruodžio 16 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 5TSD-2717 nurodė, jog šeimą ir kartu gyvenančius asmenis sudaro motina (ieškovė), senelė R. B., senelis S. B., ir nepilnametė L. M.; šeima su seneliais gyvena trijų kambarių bute, kuris registruotas ieškovės mamos – R. B. vardu; bute yra visi patogumai, centrinis šildymas; gyvenamas plotas tvarkingas ir švarus. Vaikas gyvena viename kambaryje su mama, jai sudarytos tinkamos sąlygos augti bei vystytis, jo poreikiai patenkinti. Vaiko kambaryje yra miegama lova, stalas mokslams, kiti baldai. 2021 m. gruodžio 16 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 2716, nurodyta, kad mergaitė mokosi Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje. Pokalbio metu nepilnametė L. M. teigė, kad ji gyvena su mama (ieškove) ir seneliais, kartais lankosi pas močiutę iš tėvo pusės. Su tėvu paskutinį kartą bendravo telefonu prieš savo gimtadienį – 2021 m. rugpjūčio mėn., jis jai pažadėjo nupirkti paspirtuką bei kitas gimtadienio dovanas, tačiau žadėtų dovanų mergaitė taip ir negavo. L. M. teigė norinti gyventi su savo mama, nes gerai su ja sutaria ir labai myli. 2021 m. gruodžio 17 d. išvadoje dėl gyvenamosios vietos vaikui nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo nurodė, jog institucija neprieštarauja šiam ieškovės reikalavimui ir mano, jog tai atitinka geriausius vaiko interesus. Papildomai pažymėjo, kad ieškovės teigimu, mergaitės tėvas gyvena ir dirba užsienyje, ginčo tarp jų dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra; dukra nuo gimimo iki šiol auga su ieškove, ji ja rūpinasi; Tarnyba neturi duomenų apie tai, jog vaiko mama netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, valdžią dukters atžvilgiu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis bei įrodymus, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai vaikų atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, įvertinus taip pat ir institucijos pateiktą išvadą, jog šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, ieškovės gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikui gyventi, augti ir vystytis, ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra, darytina išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, todėl reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (CK 3.169 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 187 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Įstatymas numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, vadovaujamasi taip pat ir kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą įvertintina, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovė prašo priteisti po 200 Eur kas mėnesį iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui, remdamasi teismų praktikoje nustatytu orientaciniu kriterijumi, nustatant išlaikymo dydį, t.y. kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, o šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 642 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu yra nedirbanti, gauna nedarbingumo išmoką, kuri siekia apie 400 Eur, taip pat iš valstybės gauna po 70 Eur už vaiką iki jo pilnametystės, todėl atsižvelgus į tai prašo dukrai iš atsakovo priteisti išlaikymą po 200 Eur per mėnesį. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo jo nepilnamečiui vaikui fakto bei dydžio neteikė, savo įrodymų, skaičiavimų taip pat neteikė, todėl laikytina, jog ginčo tarp šalių dėl šio reikalavimo nėra.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 642 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius – 468,41 Eur. Tačiau, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Pagal galiojančius teisės aktus nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui sudaro 70 Eur.

Bylos duomenimis šalių nepilnamečiui vaikui šiuo metu 7 metai, vaikas mokosi mokykloje. Vaikas specialiųjų poreikių neturi, lanko karatė, šokių pamokas, muzikos būrelį mokykloje. Su tėvu paskutinį kartą vaikas bendravo telefonu prieš savo gimtadienį – 2021 m. rugpjūčio mėn., jis jai pažadėjo nupirkti paspirtuką bei kitas gimtadienio dovanas, tačiau žadėtų dovanų mergaitė taip ir negavo. Nereikia įrodinėti, jog šalių nepilnamečiui vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, kadangi vaikas yra sparčiai augantis; priemonės laisvalaikiui, ugdymui, higienai ir kt. (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis įvertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); duomenų apie atsakovo einamas pareigas, gaunamą darbo užmokestį byloje nėra – tokių duomenų atsakovas neteikia, SODROS duomenų bazėje tokių duomenų apie atsakovą nėra. Taip pat duomenų bei įrodymų, jog atsakovas turi/gali turėti sveikatos problemų ar/ir sutrikimų teismui nepateikta. Taip pat byloje nėra duomenų bei įrodymų, ar atsakovas turi daugiau išlaikytinių. Bylos duomenimis atsakovas yra darbingo amžiaus, yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl labiau tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) turi pastovų darbą ir gauna pastovias pajamas, taigi atsakovas turi galimybę turėti/gauti ir didesnes pajamas nei Lietuvoje net ir dirbant nekvalifikuotą darbą. Ieškovė šiuo metu nedirba, jos gaunamas pajamas sudaro nedarbingumo išmoka, kuri siekia apie 400 Eur; VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė asmeninės nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto; ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena jos motinai R. B. nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute.

Nepilnamečių vaikų išlaikymas yra turtinė asmeninė tėvų prievolė, todėl negalima jos perleisti nei kitiems asmenims, nei atsisakyti ją vykdyti. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Be to akcentuotina ir tai, jog paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, įvertinus valstybės vaikui mokamą išmokos dydį – 70 Eur, darytina išvada, jog kiekvienas iš tėvų turėtų ir gali dukrai skirti išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį. Teismo įsitikinimu, atsakovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu 200 Eur dydžio išlaikymu bei valstybės skiriama 70 Eur suma yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas iš atsakovo priteisti periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki vaiko pilnametystės, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn., kurį apskaičiavo 200 Eur/mėn. x 36 mėn.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl nustatytinos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, konstatuotina, jog atsakovas išlaikymą dukrai skyrė tik pirmaisiais jos gyvenimo metais, o vėliau, tai yra nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. savo dukteriai išlaikymo nemokėjo. Taigi atsižvelgiant į tai, jog atsakovas žinodamas, jog dukrai būtina teikti išlaikymą, nevykdė pareigos ją išlaikyti, taip pat atsižvelgus į tai, kad šalių duktė gimusi (duomenys neskelbtini), kad atsakovas išlaikymą nustotojo mokėti labiau tikėtina nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d., yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymo vaikui įsiskolinimą už 36 mėn., kaip tai numato įstatymas (CK 3.200 straipsnis). Teismas, įvertinęs vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko būtinuosius poreikius, sprendžia, jog vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui nurodomu laikotarpiu pakako, jog kiekvienas tėvas vaiko išlaikymui turėjo skirti po 200 Eur. Atsakovas kaip minėta, išlaikymo vaikui neteikė, nors labiau tikėtina, jog tam finansinių galimybių turėjo ir visą šį laikotarpį visa dukters išlaikymo našta teko ieškovei. Įvertinus nustatytas aplinkybes iš atsakovo priteistina 7 200 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimas, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (200 Eur/mėn. x 36 mėn.)(CK 3.200 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190. 3.202 straipsniai).

Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Ieškovę byloje atstovavo advokatas, kurį paskyrė Klaipėdos skyriaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą. 2021 m. gruodžio 26 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ patvirtina, jog atstovaujant ieškovę buvo patirtos 226,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nuo žyminio mokesčio ieškovė buvo atleista.

Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 85 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 162 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš viso 247 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis); taip pat iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui pateiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos pažymą apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, t. y. 226,50 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina R. B..

Priteisti iš atsakovo E. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d., iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo E. M. 7 200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų) nepilnamečio vaiko L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimo.

Nepilnamečio vaiko L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. B.

Priteisti iš atsakovo E. M. 247 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo E. M. 226,50 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą R. B..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.