Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui L. N. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė V. K. pateiktu ieškiniu teismo prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-04-06 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-325-645/2010 patvirtintą sutartį dėl išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiui vaikui – jo dukrai K. N. teikimo ir priteisti iš L. N. išlaikymą savo nepilnametei dukrai K. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-07-01 dienos iki vaiko K. N. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisti iš atsakovo valstybei ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-325-645/2010 buvo patvirtinta taikos sutartis su atsakovu dėl išlaikymo dukteriai K. N. teikimo, kurioje numatyta, kad atsakovas teiks išlaikymą dukteriai periodinėmis išmokomis po 200 litų (57,93 Eur) per mėnesį. Po taikos sutarties patvirtinimo praėjo keturiolika metų ir per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, o taip pat pablogėjo ir ieškovės materialinė padėtis. Atsakovas žadėjo gera valia teikti sutartą išlaikymą, tačiau šio pažado nevykdė, todėl beveik iš karto po teismo sprendimo buvo pradėtas vykdymo procesas. Šiai dienai atsakovas turi didesnį nei 1000 Eur įsiskolinimą dukters išlaikymui. Ieškovė turėjo darbą ir pajamas, tačiau jau pusantrų metų nedirba, darbinių pajamų neturi ir lėšų nebepakanka vaiko poreikių tenkinimui. Infliacija didelė, gauna socialinės išmokas vaikui. Dėl šių aplinkybių iškilo būtinybė keisti teismo nutartimi patvirtinto taikos sutarties sąlygas. Mediacijos procese su atsakovu nepavyko išspręsti šios problemos, nes atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šalių duktė paaugo, pradėjo lankyti ugdymo įstaigą ir pasikeitė jos poreikiai bei jų dydis. Atsakovo nereguliariai teikiamos lėšos per šį laikotarpį tapo akivaizdžiai nepakankamomis, nes vien maistui vaikui per mėnesį yra būtina ne mažesnė nei 150 Eur suma. Reikalingi rūbai bei avalynė, kuri dažnai išaugama arba nusidėvima – 50 Eur, higienos priemonės – 20 Eur, lėšos reikalingos ugdymui – 40 Eur, ryšio ir interneto paslaugos – 20 Eur, laisvalaikis ir pramogos – 30 Eur, komunaliniai mokesčiai būstui išlaikyti, elektra, kieto kuro šildymas, reikia 150-300 Eur priklausomai nuo sezono per mėnesį. Vaiko minimalių poreikių tenkinimui būtina suma – 350 Eur kas mėnesį iš kiekvieno tėvų. Šiuo metu ieškovė negali teikti tokio dydžio išlaikymo, nes to neleidžia jos pajamos. Atsakovui iki šiol teko ir ateityje teks mažesnė kasdienio rūpinimosi vaiku, jų slaugymo, priežiūros ir ugdymo pareigos dalis, todėl materialia ir nematerialia prasme ieškovės indėlis į vaiko auginimą, ugdymą, priežiūrą ir auklėjimą – vaiko lavinimas ir tinkamos psichologinės raidos užtikrinimas reikalauja daug pastangų ir laiko sąnaudų ir yra didesnis. Tėtis nedalyvauja vaiko gyvenime, nesidomi jo pomėgiais, pasiekimais. Atsakovas dirba ir jo gaunamos pajamos sudaro pakankamas prielaidas teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris tenkintų minimalius vaiko poreikius. Tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos su dukterimi, todėl nėra pagrindo kelti reikalavimą dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, nes šiuos klausimus sprendžiame arba spręsime bendru sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus.

3. Ieškovė V. K. teismo posėdžio metu prašydama ieškinį tenkinti nurodė, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-325-645/2010 buvo patvirtinta taikos sutartis su atsakovu dėl išlaikymo dukteriai K. N. teikimo, kurioje atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą dukteriai periodinėmis išmokomis po 200 litų (57,93 Eur) per mėnesį. Po taikos sutarties patvirtinimo praėjo keturiolika metų ir per šį laikotarpį iš esmės vaikui augant poreikiai didėja. Dukra lanko šokių būrelį, važinėja į konkursus, patiriamos ugdymo ir laisvalaikio išlaidos, patiriamos išlaidos maistui, drabužiams, elektronikos prietaisams, baldams. Vaiko poreikių patenkinimui reikia 700 Eur per mėnesį. Šiuo metu gauna minimalų atlyginimą, augina dukrą M., kuri yra 2 metų amžiaus. Atsakovas geranoriškai dukrai yra pervedęs kelis kartus pinigų, paskutinį kartą rugsėjo mėnesį pervedė 250-300 Eur. Nuo 2022 m. lapkričio mėnesį reguliariai mokamas išlaikymas, yra išlaikymo įsiskolinimas, kurį vykdo antstolis. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, gauna nemažas pajamas, dažniausiai nelegalias, arba jas slepia, todėl sunku yra išsiieškoti. Per dukros gimtadienį pervesdavo lėšų, bet jas ir kitas pervedamas lėšas deklaruodavo, kaip mokamas išlaikymas. Kelis metus visiškai nebendravo tėvas su dukra, dabar susiskambina, buvo susitikę, nėra jokių draudimų bendravimui.

4. Ieškovės V. K. atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad per 14 metų pasikeitė vaiko poreikiai ir pačios ieškovės turtinė padėtis. Atsakovas iki 2022 m. lapkričio mėnesio vengė vykdyti savo prievoles vaikui. Ieškinyje detalizuotos patiriamos išlaidos vaiko poreikiams, jos minimalios, kasdienio rūpinimosi našta tenka ieškovei. Prašomas padidinti 350 Eur išlaikymo dydis yra pamatuotas ir adekvatus, atsakovas neturi kitų išlaikytinių, dirbdamas užsienyje gauna pajamas, turi galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Atsakovo sutikimas mokėti po 200 Eur dydžio išlaikymą yra siekimas adekvačiai išvengti išlaikyti dukrą. Prašo ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas antrines teisinės pagalbos išlaidas.

5. Atsakovas L. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismui pranešė, kad 2024 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje nedalyvaus, yra komandiruotėje užsienyje, nebus Lietuvoje ir į teismą atvykti negalės. Nurodė, kad K. N. kas mėnesį galėtų mokėti po 200 Eur, nes šiuo metu vis moka antstoliui išlaikymo įsiskolinimą, turi kitų išieškotojų. Iš gaunamo darbo užmokesčio antstoliams darbovietė kas mėnesį išskaičiuoja po 200-300 Eur. K. N. perveda pinigų į jos asmeninę sąskaitą, niekada neatsisako padėti. Savo vardu K. N. yra paėmęs mobilaus ryšio abonementą, už kurį moka mėnesinį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko K. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė V. K. ir atsakovas L. N.. K. N. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje. Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-325-645/2010 buvo patvirtinta taikos sutartis su atsakovu dėl išlaikymo dukteriai K. N. teikimo, kurioje atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą dukteriai periodinėmis išmokomis po 200 litų (57,93 Eur) per mėnesį. Antstolė Vaiva Šimkienė nuo 2023-10-18 vykdo iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, 2023 m. spalio 1 d. išlaikymo įsiskolinimas siekė 1023,99 Eur. Ieškovės V. K. šeimą sudaro šie asmenys: dukra – K. N., gimusi (duomenys neskelbtini), ir dukra – M. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra vaiko priežiūros išmoka, kas sudaro 368,48 Eur ir nepilnamečiams vaikams valstybės mokama 192,50 Eur išmoka. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu gauna minimalų atlyginimą. Teismo išreikalautais duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi, dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis yra 1530 Eur. Kitų duomenų apie turimą turtą ir patiriamas išlaidas atsakovas nepateikė.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

8. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

9. Nagrinėjamu atveju, ieškovė V. K. prašo padidinti materialinio išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui K. N. nuo 200 litų (57,93 Eur) iki 350,00 Eur per mėnesį.

10. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

11. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad išlaidos dukters poreikiams mėnesiui yra apie 700 Eur: 150 Eur suma maistu, rūbai bei avalynė – 50 Eur, higienos priemonės – 20 Eur, lėšos reikalingos ugdymui – 40 Eur, ryšio ir interneto paslaugos – 20 Eur, laisvalaikis ir pramogos – 30 Eur, komunaliniai mokesčiai būstui išlaikyti, elektra, kieto kuro šildymas.

12. Atsakovas L. N. nurodė, kad K. N. kas mėnesį galėtų mokėti po 200 Eur, nes šiuo metu vis moka antstoliui išlaikymo įsiskolinimą, dukrai perveda pinigų į jos asmeninę sąskaitą, savo vardu K. N. yra paėmęs mobilaus ryšio abonementą, už kurį moka mėnesinį mokestį.

13. Priteisiant vaikams išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, t. y. vieno išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje, 2020 m. gruodžio 17 d., Teismų praktika Nr.53, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA sudaro 924 Eur (atskaičius mokesčius 709 Eur). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taikomas minimalus išlaikymo dydis, kurio pagrįstumo ieškovė neturi pareigos įrodinėti. Šiuo atveju atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad prašoma išlaikymo suma nepilnametei dukrai yra per didelė, ar kad jis, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ar sveikatos būklę, tokio išlaikymo negali teikti. Tokių duomenų atsakovas teismui neteikė. Atsakovas moka antstoliui išlaikymo dukrai įsiskolinimą.

14. Būtina pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai skiriama ir mokama išmoka per mėnesį, kuri sprendimo priėmimo metu yra 96,25 Eur.

15. Kadangi mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

16. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, į tai, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-325-645/2010 buvo patvirtinta taikos sutartis su atsakovu dėl išlaikymo dukteriai K. N. teikimo, kurioje atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą dukteriai periodinėmis išmokomis po 200 litų (57,93 Eur) per mėnesį, kad po 2010 m. balandžio 6 d., kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, praėjo daugiau nei 14 metų, antstolis iš atsakovas vykdo išlaikymo įskolinimo išieškojimą, šiuo metu šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, paauglė, jos poreikiai yra padidėję, o pagal turimus duomenis ieškovės turtinė padėtis vertintina kaip pablogėjusi, nes augina dvi nepilnametes dukras – K. N., gimusią (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusią (duomenys neskelbtini), gauna minimalų darbo užmokestį, bei į tai, jog atsakovas iš dalies sutiko su 200 Eur išlaikymo dydžio sumos padidinimu, nesant duomenų apie atsakovo sunkią turtinę padėtį, teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius, tai, kad atsakovui taip pat tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukrą, sprendžia, jog reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo tenkintinas iš dalies ir materialinio išlaikymo suma, įvertinus valstybės mokamą išmoką vaikui, didinama iki 300,00 Eur per mėnesį, nustatant, kad priteistas išlaikymas indeksuojamas nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tuo tarpu duomenų, kad atsakovas dėtų pastangas gauti didesnes pajamas, ar jų negalėtų gauti dėl sveikatos būklės, byloje nėra. Taip pat nėra ir duomenų apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, negalėjimą teiki ieškovės prašomo dydžio išlaikymo. Atsakovas gaudamas 1530 Eur atlyginimą, nepateikė duomenų apie geranoriškai dukrai pervedamas pinigų sumas į jos asmeninę sąskaitą, kad savo vardu K. N. yra paėmęs mobilaus ryšio abonementą ir moka mėnesinį mokestį. Teismo vertinimu, atsakovui prie išlaikymo prisidedant 300,00 Eur per mėnesį suma, pridedant gaunamus vaiko pinigus, likusia suma prisidedant pačiai ieškovei (dėl jos turtinės padėties), išaugę vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir atitiktų jo interesus.

17. Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

18. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

19. Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad už suteiktą advokato Valdo Falkausko pagalbą ieškovei valstybė patyrė 291,67 Eur išlaidas, todėl ieškinį patenkinus 85 procentus, 247,91 Eur suma priteistina iš atsakovo.

20. CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma skaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Teismas šiuo atveju žyminio mokesčio dydį už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo skaičiuoja nuo 200 litų (57,93 Eur) išlaikymo dydžio ir šiuo sprendimu priteistino išlaikymo skirtumo, t. y. 242,07 Eur, tad iš atsakovo valstybės naudai priteistina 65,34 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (242,07 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

21. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos (minimali valstybei priteistina suma), todėl iš atsakovo nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 268, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-325-645/2010 patvirtintą sutarties dalį, kuria atsakovas L. N. įsipareigojo teikti išlaikymą dukteriai K. N. periodinėmis išmokomis po 200 litų (57,93 Eur) per mėnesį ir padidinti išlaikymą, priteisiant iš atsakovo L. N. išlaikymą savo nepilnametei dukrai K. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-07-01 dienos iki vaiko K. N. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės K. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 65,34 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 34 ct) žyminį mokestį, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300. Įmokos kodas – 5662, nurodant mokėjimo paskirtį – mokant žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 247,91 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 91 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300. Įmokos kodas – 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.