Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, jai skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją per bausmės laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės terminas sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. B. per bausmės laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinio ieškovo UAB „R.“ civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. B. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y.: ji, 2024 m. lapkričio 21 d. apie 19.09 val., būdama UAB „R.“ parduotuvėje „R.“, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš prekių lentynos paėmė ir į savo krepšį įsidėjo 79,99 Eur vertės elektrinį dantų šepetėlį „Philips kids“ ir 74,99 Eur vertės elektrinį dantų šepetėlį „Philips Sonicare“, bei šių prekių nepateikė atsiskaitydama už prekes kasoje, tokiu būdu pagrobė nedidelės bendros 154,98 Eur vertės UAB „R.“ priklausantį turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.5. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas arba areštas. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas laisvės apribojimo bausmę buvo šališkas jos atžvilgiu, jai nebuvo užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas. Atkreipia dėmesį, kad ir prokuroras teisminio nagrinėjimo metu prašė skirti baudos bausmę. Teismas, skirdamas jai bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, kad ji viena augina nepilnametį vaiką, o laisvės apribojimo bausmė ribos jos galimybes visapusiškai rūpintis vaiku. Dėl paskirtos bausmės ji negalės palikti Vilniaus miesto teritorijos. Jos motina S. K., kuri jai padeda prižiūrėti vaiką, gyvena (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Ji nuolat lanko savo motiną, su vaiku kartu leidžia laiką miškuose, prie ežerų. Kadangi yra vieniša motina, dėl paskirtos bausmės apribojus galimybes vykti už Vilniaus ribų, jai bus sunku vienai rūpintis vaiku be motinos pagalbos. Nors teismas nurodė, kad bauda neskirtina dėl sunkios materialinės padėties, tačiau ji pinigų susimokėti baudą turi – šiuo metu dirba ir taupo, jai padeda giminaičiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismui paskyrus bausmės rūšį – baudą, bus užtikrintas teisingumo principas ir individualizuotos bausmės paskyrimas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistosios pateikto apeliacinio skundo matyti, kad ji prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nuosprendį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, arba pakeisti jai paskirtą laisvės apribojimo bausmę į baudos bausmę.

Dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo

5. Pagal BK 37 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius požymius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistoji nusikalstama veika UAB „R.“ padarė nedidelę – 154,98 Eur žalą, tačiau padaryta veika negali būti laikoma mažareikšme vien dėl to, kad nusikalstama veika padaryta nedidelė žala. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nors nuteistoji nurodė, jog nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios finansinės padėties, tačiau pagrobė ne būtiniausias prekes, o elektrinius dantų šepetėlius ir, nors nurodė, kad vogė norėdama pradžiuginti savo vaiką, tačiau M. B. pagrobė ne tik vaikams skirtą elektrinį dantų šepetėlį, tačiau ir vieną suaugusiems skirtą elektrinį dantų šepetėlį. Administracinių nusižengimo registro 2025 m. balandžio 3 d. išrašo duomenimis M. B. 2025 m. sausio 11 d. padarė du Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje įtvirtintus administracinius nusižengimus – smulkias vagystes – pagrobė prekių už 71,73 Eur bei prekę – 9,99 Eur vertės kaukę plaukams, kuri taip pat nelaikytina būtiniausia preke (t. 1, b. l. 46-47). Taigi, nors nuteistoji, anksčiau nėra teista (t. 1, b. l. 44), tačiau du kartus bausta administracine tvarka už smulkias vagystes. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistosios veiksmai po administracinių nusižengimų tapo pavojingesni bei užtraukė M. B. baudžiamąją atsakomybę, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistosios padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė.

Dėl nuteistajai paskirtos bausmės

8. Nuteistoji taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšimi, nurodydama, jog yra vieniša motina, dėl paskirtos bausmės apribojus galimybes vykti už Vilniaus ribų, negalės nuvykti į Kauno miestą, kur gyvena jos motina, kuri padeda jai prižiūrėti vaiką. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bauda neskirtina dėl M. B. sunkios materialinės padėties, tačiau nuteistoji teigia, jog pinigų susimokėti baudą turi, šiuo metu ji dirba, todėl prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės apribojimo bausmę į baudos bausmę.

9. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-7-6/2013 ir kt.). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas M. B. bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y., į tai, kad nuteistoji, veikdama tiesiogine tyčia padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vertindamas nuteistosios asmenybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. B. praeityje neteista (t. 1, b. l. 44), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, per pastaruosius trejus metus bausta administracine tvarka, daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus bei smulkias vagystes, paskirtas administracines nuobaudas – baudas sumokėjusi (t. 1, b. l. 46-50), nuo 2025 m. gegužės 2 d. dirba (t. 1, b. l. 84-86).

11. Spręsdamas dėl skirtinos bausmės rūšies, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgia į M. B. nurodomas aplinkybes, t. y., jog nusikalstamą veiką ji padarė dėl sunkios materialinės padėties, taip pat į tai, jog nors M. B. dirba, tačiau jos darbo užmokestis pagal Sodros duomenis yra artimas minimaliam, ji augina nepilnametį vaiką, todėl padarė išvadą, jog paskyrus baudos bausmę, ji neturės galimybių ją įvykdyti, ir paskyrė laisvės apribojimo bausmę.

12. Teisėjų kolegija, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Iš byloje esančios 2025 m. balandžio 30 d. darbo sutarties, sudarytos tarp M. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad nuteistoji dirba minėtoje įmonėje nuo 2025 m. gegužės 2 d. ir gauna 1050 Eur dydžio darbo užmokestį atskaičius mokesčius (t. 1, b. l. 87). Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) 2 punkte nustatyta, kad 2025 metais minimalioji mėnesinė alga yra 1038 Eur, o atskaičius mokesčius – 777 Eur. Taigi, nuteistosios M. B. darbo užmokestis yra beveik 300 Eur didesnis negu minėtu Vyriausybės nutarimu nustatytas minimalus darbo užmokestis, dėl to nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistosios finansinė padėtis yra tokia, kad ji nebus pajėgi sumokėti baudą, jeigu tokia bausmė jai būtų paskirta.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas paskirti M. B. švelnesnę bausmės rūšį – baudą, jos dydį, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nustatant minimalų baudos, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas), dydį, todėl, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.

14. Byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistosios M. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės M. B. paskyrimo.

M. B., pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskirti 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

M. B. paskirta 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti M. B., kad, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistosios sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.