Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, ieškinį atsakovui V. O. dėl skolos priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais, teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pagrindiniu kreditoriumi UAB „mogo LT“ 2018-08-23 sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. RNT23082018/0022 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu UAB „mogo LT“ už užmokestį suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė nurodytą transporto priemonę iš UAB „mogo LT“ ir įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (įmokas kas mėnesį už transporto priemonės nuomą). Vadovaujantis Sutarties 13.8 punktu 2019-03-14 dėl esminių Sutarties pažeidimų – atsakovas nevykdė prievolių pagal sutartį tinkami ir laiku, Sutartis buvo nutraukta. Apie sutarties nutraukimą atsakovas informuotas 2019-03-14 rašytiniu pranešimu. Sutarties nutraukimo dieną atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį sudarė 472,56 Eur nesumokėtas nuomos mokestis ir 281,45 Eur nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis. Sutarties 8.6 punkte nustatyta, kad, kad pasibaigus transporto priemonės valdymo ir naudojimo terminui arba Sutartį nutraukus prieš terminą ir gavėjui neketinant įsigyti transporto priemonės savo lėšomis, gavėjas privalo savo lėšomis ne vėliau kaip sekančią darbo dieną po transporto priemonės valdymo ir naudojimosi termino pasibaigimo grąžinti davėjui transporto priemonę. Sutarties 13.9.3 punkte nustatyta, kad jeigu Sutartis nutraukiama dėl gavėjo kaltės ar nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, o transporto priemonė buvo sunaikinta, nepataisomai sugadinta ar prarasta bei draudimo bendrovė pripažino šias aplinkybes nedraudžiamuoju įvykiu arba atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl kitų priežasčių, kurios nepriklauso nuo davėjo, gavėjas privalo padengti transporto priemonės vertę bei sumokėti PVM. Likutinė transporto priemonės (TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, Sutarties nutraukimo dieną sudarė 4027,31 Eur, šią sumą pagal Sutartį įsipareigojo sumokėti atsakovas, tuo atveju jeigu negražinis UAB „mogo LT“ transporto priemonės. Iš viso pradiniam kreditoriui UAB „mogo LT“ atsakovas V. O. liko skolingas – 472,56 Eur nuomos mokesčio, 281,45 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 4027,31 Eur likutinės negrąžintos transporto priemonės (TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės.

Kreditorius UAB „mogo LT“ 2017-02-28 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU. 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01 kreditorius Risk Management Services OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą AS „PlusPlus Capital“, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019-04-05 registruotu laišku. Ieškovas nurodė, kad, be kita ko, įgijo reikalavimo teisę – 472,56 Eur nesumokėtą nuomos mokestį, 281,45 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 3751,07 Eur likutinės negrąžintos transporto priemonės (TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės (kompensacijos).

CK 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Atsakovas prievolių tinkamai ir laiku pagal Sutartį nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 472,56 Eur nuomos mokesčio, 281,45 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 3751,07 Eur kompensaciją (už negrąžintą transporto priemonę) yra pagrįstas, todėl tenkintinas, duomenų byloje, kad atsakovas būtų padengęs nurodytas sumas (CPK 178 str.) ieškovui, nėra.

Dėl netesybų.

Sutarties 10.3 punkte nustatyta, kad gavėjas laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią Sutartį mokėtinų sumų, privalo davėjo naudai iki 1% (vieno procento) dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovas už laikotarpį ne ilgesnį nei 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos paskaičiavo 405,46 Eur delspinigius taikant 0,05 proc. delspinigių norma nuo negrąžintos 4505,08 Eur (3751,07 Eur + 472,56 Eur + 281,45 Eur) sumos. Vadovaujantis Sutarties 10.8 punktu, kuriame nustatyta, kad jeigu Sutartis nutraukiama dėl gavėjo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, gavėjas privalo mokėti davėjui 5% (penkių procentų) dydžio netesybas nuo pagrindinėse nuostatuose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu, ieškovas nuo Sutarties nutraukimo dieną buvusios 4027,31 Eur likutinės vertės paskaičiavo 201,37 Eur (4027,31 Eur*5%) baudą atsakovui.

CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tačiau praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Nagrinėjamu atveju bauda ir delspinigiai nustatyti už skirtingų prievolių pažeidimus, ieškovo reikalaujamos netesybos teismo vertinimu nelaikytinos neprotingai didelėmis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir į tai, kad atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl 405,46 Eur delspinigių ir 201,37 Eur baudos priteisimo iš atsakovo tenkininas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti iš dalies bei vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 5111,91 Eur (472,56 Eur + 281,45 Eur + 3751,07 Eur + 405,46 Eur + 201,37 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-08) iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 115,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovo, teismas tenkino ieškinį pilnai, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 115,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį patenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 472,56 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du Eur 56 ct) nuomos mokesčio, 281,45 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur 45 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 3751,07 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt vieną Eur 7 ct) kompensaciją už negrąžintą transporto priemonę, 405,46 Eur (keturis šimtus penkis Eur 46 ct) delspinigius, 201,37 Eur (du šimtus vieną Eur 37 ct) baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 5111,91 Eur dydžio sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-08) iki visiško teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 115,00 Eur (vieno šimto penkiolikos Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, į. k. 11919806, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,58 Eur (trijų Eur 58 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo už akių dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.