Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. Z. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. Z. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė N. G., išieškotojas A. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolė N. G. 2021 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu Nr. S-21-166-15210 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąją byla persiuntė nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Argumentuoja, kad sustabdytoje vykdomojoje byloje antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, o skolininko piniginių sumų įnešimas saugojimui į antstolei priklausančią depozitinę sąskaitą prie tokių priemonių nepriskiriamas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino antstolės veiksmų teisėtumo, nes jis skundą padavė ne dėl galimo jam pritaikyti turto arešto, bet dėl piniginių lėšų nuskaitymo nuo banko sąskaitos.

12. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jam išliko nurašytų pinigų nuosavybė ir pažymi, kad sustabdytoje vykdomojoje byloje negalėjo vykti jokios piniginių lėšų operacijos. Mano, kad antstolė neteisėtai sustabdytoje vykdomojoje byloje nurašiusi pinigines lėšas nuo sąskaitos, neabejotinai pažeidė jo nuosavybės teises, o jis prarado galimybę disponuoti savo piniginėmis lėšomis, nors tokia teisė jam suteikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1096-1089/2021, kuria teismas leido areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, taip pat iš areštuotų lėšų leido disponuoti jam 1 MMA (642 Eur) suma kas mėnesį. Tuo tarpu antstolė paliko jį be piniginių lėšų kasdieniniams ir būtiniems poreikiams tenkinti.

13. Pažymi, kad antstolės veiksmų neteisėtumas pasireiškė ir tuo, kad antstolė nepranešė bankui apie vykdomosios bylos sustabdymą.

14. Taip pat teigia, kad suinteresuoto asmens (išieškotojo) išlaidos susidarė dėl antstolės neteisėtų veiksmų. Nors teismas sprendė, kad jo ir suinteresuoto asmens A. N. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai yra priešingi, pažymi, kad ginčas dėl neteisėtų antstolės veiksmų kilo tik tarp jo ir antstolės. Šioje byloje akivaizdu, kad visiškai priešingus interesus turėjo tik antstolė ir jis, o ne išieškotojas ir skolininkas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

21. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0166/21/00784, pradėtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1096-1089/2021 dėl 25 662,55 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš K. Z. išieškotojui A. N.. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi laikinai sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimo dalių dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Antstolė 2021 m. birželio 16 d. patvarkymu Nr. S-21-166-12748 sustabdė vykdomąją bylą, tačiau 2021 m. birželio 25 d. iš skolininko Revolut banko sąskaitos buvo nurašytos 4 981,60 Eur piniginės lėšos ir pervestos į antstolės N. G. depozitinę sąskaitą. Apeliantas argumentuoja, jog antstolė nepagrįstai sustabdytoje byloje atliko vykdymo veiksmus – nurašė lėšas nuo jo banko sąskaitos.

24. CPK 628 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, o pagal teismų praktiką – ir kitais CPK bei kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, pavyzdžiui, teismui pritaikius CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, o jau areštuotų skolininko piniginių lėšų pervedimą į antstolio depozitinę sąskaitą antstolis privalo sustabdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog vien formalus vykdymo veiksmų atlikimo tvarkos pažeidimas (piniginių lėšų pervedimo nesustabdymas nedelsiant po to, kai paaiškėja vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas) nėra pagrindas spręsti, kad į antstolės depozitinę sąskaitą pervestos lėšos turi būti grąžintos pareiškėjui, nes kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021, 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2013, 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010).

25. Taip pat vykdomosios bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog piniginės lėšos nuo skolininko banko sąskaitos buvo nurašytos ir pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą 2021 m. gegužės 31 d., t. y. iki vykdomosios bylos sustabdymo, duoto nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas pagrindu, o šių lėšų paskirstymas yra sustabdytas. Pažymėtina, kad sustabdžius vykdomąją bylą ar pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), pinigines lėšas antstoliui (į jo depozitinę sąskaitą) perveda kredito įstaiga (bankas), kuri tokiu būdu toliau vykdo iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimtą antstolio patvarkymą dėl skolininko piniginių lėšų arešto. Nagrinėjamu atveju būtent taip ir atsitiko – antstolė 2021 m. gegužės 14 d. patvarkymu Nr. S-21-166-1026 areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, 2021 m. gegužės 14 d. ir gegužės 31 d. priėmė nurodymus nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitų ir pateikė jį vykdyti per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS), 2021 m. gegužės 31 d. Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai davė nurodymą Nr. S-21-166-11505 priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

26. Nors įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procese antstolio patvarkymai dėl skolininko turto ir lėšų arešto, lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, informacijos pateikimo ir pan. nukreipiami vykdyti tretiesiems asmenimis – turto arešto registrams, bankams, darbdaviams, kitoms institucijoms ir fiziniams asmenims (CPK 680 straipsnis, 689 straipsnio 1 dalis, kt.), taip pat į tai, kad vykdymo procese gali dalyvauti suinteresuotų asmenų (pvz., skolininko sutuoktinis, areštuoto daikto bendraturtis, įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius, kt. (CPK 633 straipsnio 2 dalis), siekiant nepažeisti skolininko ir suinteresuotų asmenų interesų, informacija apie vykdomosios bylos sustabdymą turėtų būti kuo skubiau pateikiama ir šiems subjektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolė, apie vykdomosios bylos sustabdymą informavusi tik skolininką ir išieškotoją, netinkamai įgyvendino 2021 m. birželio 16 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sustabdžius vykdomąją bylą piniginių lėšų nurašymas nuo skolininko banko sąskaitos ir pervedimas į antstolės depozitinę sąskaitą buvo vienkartinis, banko sąskaita ir piniginės lėšos joje buvo areštuotos iki vykdomosios bylos sustabdymo, jokie kiti vykdymo veiksmai sustabdytoje byloje nebuvo atlikti. Tuo tarpu apelianto nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-298-345/2018 susiklostė kitokia situacija, nes antstolė sustabdytoje vykdomojoje byloje skolininkui davė nurodymą į ateitį įnešti gaunamus grynuosius pinigus saugojimui į skolininkui priklausančią areštuotą banko sąskaitą. Nagrinėjamos civilinės bylos ir apelianto nurodytos Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis apelianto nurodyta nutartimi kaip teisminiu precedentu.

27. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino antstolės veiksmus teisėtumo požiūriu, ir pagrįstai pažymėjo, kad formalūs pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti antstolės veiksmus buvus neteisėtus, nes formalus antstolės vykdomųjų veiksmų atlikimo tvarkos pažeidimas nenulėmė esminio pareiškėjo interesų pažeidimo. Kaip minėta, nors lėšos buvo pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą, tačiau jos liko skolininko nuosavybe, kadangi antstolės nebuvo paskirstytos ir perduotos išieškotojui. Be to, skolininko turto areštas nėra panaikintas, todėl skolininkas nei pinigų nurašymo nuo jo sąskaitos metu, nei šiuo metu negali disponuoti areštuotomis piniginėmis lėšomis dėl iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo antstolės taikyto piniginių lėšų arešto. Tuo tarpu apelianto atskirojo skundo argumentai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1096-1089/2021 jam leista laisvai disponuoti 1 MMA (642 Eur) suma kas mėnesį, kaip pagrįstai nurodė suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą, yra naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, 338 straipsnį draudžiama skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apelianto nurodytos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, todėl niekaip negali pagrįsti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties neteisėtumo ir plačiau apelianto argumentai nevertintini. Pažymėtina ir tai, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkas būtų pateikęs antstolei minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1096-1089/2021 ir informavęs apie tai, kad jam leista disponuoti 1 MMA suma.

28. Apeliantas taip pat argumentuoja, kad nepagrįstai iš jo išieškotojo naudai priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau šioje normoje taip pat yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

29. Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, jog pareiškėjo (skolininko) ir suinteresuoto asmens (išieškotojo) suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas: pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus, o suinteresuotas asmuo siekia, kad išieškojimas iš pareiškėjo turto būtų vykdomas kuo greičiau ir taip būtų apsaugoti jo turtiniai interesai. Aplinkybę, kad šioje byloje suinteresuoto asmens ir pareiškėjo suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, patvirtina ir tai, kad pareiškėjas skundžiamus antstolės veiksmus laikė neteisėtais ir pažeidžiančiais jo teises, o suinteresuotas asmuo palaikė antstolės poziciją ir prašė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmesti. Atsižvelgiant į pareiškėjo (skolininko) ir suinteresuoto asmens (išieškotojo) skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos suinteresuoto asmens naudai atmetus pareiškėjo skundą priteistos pagrįstai ir nėra teisinio pagrindo jas perskirstyti.

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų ir įpareigoti ją grąžinti nuo pareiškėjo banko sąskaitos nurašytas pinigines lėšas. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti ar keisti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.