- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- 2S-298-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15664-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- UAB „Banga plius“
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Banga plius“ ir suinteresuoto asmens antstolės B. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Banga plius“ skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė B. P., BUAB „Waveland“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
pareiškėja kreipėsi į antstolę B. P. su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydama pripažinti antstolės B. P. veiksmus neteisėtais ir panaikinti priimtus:2017-03-15 Patvarkymą dėl skolininko turto arešto išsiuntus raginimą vykdomojoje byloje Nr. 0171/17/00895/RAR Reg. Nr. S-76176; 2017-03-15 Turto arešto aktą; 2017-03-15 Patvarkymą dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo Reg. Nr. S-76199; 2017-03-15 Patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą bei draudimą atlikti veiksmus Reg. Nr. S-76204; 2017-03-15 Nurodymą apriboti pinigines lėšas Reg. Nr. S-76218; 2017-03-23 Patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo bei informacijos pateikimo Reg. Nr. S-76176.Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolė, 2017-03-09 patvarkymu priėmusi vykdyti BUAB „Waveland“ pateiktą vykdomąjį dokumentą, 2017-03-09 raginimu įvykdyti sprendimą informavo pareiškėją dėl sprendimo įvykdymo per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos. Tačiau nepasibaigus raginime nurodytam terminui, antstolė priėmė skundžiamus patvarkymus, skolininkui taikė turto areštą nesant tam jokio pagrindo, t.y. nesant grėsmės, kad skolininkas gali turtą paslėpti arba perleisti kitiems asmenims. Pareiškėjo teigimu, tokie antstolės veiksmai areštuojant turtą, taikant priverstines vykdymo priemones, draudimą atlikti veiksmus ir įpareigojimą teikti informaciją apie turtą nepasibaigus raginime įvykdyti sprendimą terminui, yra neteisėti, nepagrįstai varžantys skolininko veiklą ir sąlygojantys nuostolius. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 21 d. sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas vykdymo procesas, vykdymą, priėmus pareiškėjo kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui sustabdžius sprendimo vykdymą, antstolė nepagrįstai tęsė vykdymo veiksmus jau priimtų skundžiamų patvarkymų pagrindu, t. y. toliau taikė priverstinio vykdymo priemones ir draudimus atlikti veiksmus. Pareiškėjo pabrėžta, kad CPK 628 straipsnis, nustatydamas antstolio teisę surasti skolininko turtą ir jį areštuoti, nenumato antstolio teisės taikyti priverstinio vykdymo priemones ir draudimą atlikti skolininkui tam tikrus veiksmus.Antstolė B. P. 2017-04-12 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.Patvarkyme nurodė, kad CPK 658 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant antstolis turi teisę įpareigoti skolininką pateikti duomenis apie turimą turtą bei esant pavojui, kad skolininkas gali turtą paslėpti, įteikęs ar išsiuntęs raginimą areštuoti skolininko turtą. Pasak antstolės, teismų formuojamoje praktikoje vieningai laikomasi pozicijos, kad veiksmus, susijusius su skolininko turto suvaržymu raginimo įvykdyti sprendimą metu, antstolis turi teisę atlikti nustatęs didelės išieškomos skolos faktą bei skolininko turimo turto ir esamų įsiskolinimų balansą. Patvarkyme nurodyta, kad dar iki raginimo įvykdyti sprendimą priėmimo antstolė atliko detalią skolininko turtinės padėties analizę, ir tik nustačiusi, kad skolininkas neturi jokio registruotino kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, bei po to, kai buvo gautas išieškotojo prašymas, atliko veiksmus, numatytus CPK 658 straipsnyje. Raginimo įvykdyti sprendimą metu antstolis turi teisę surinkti reikiamą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, o CPK 658 straipsnyje numatyti arešto bei informacijos apie turtą surinkimo veiksmai yra neatsiejamai susiję su CPK 624 straipsnyje įtvirtintomis priverstinio vykdymo priemonėmis. Be to, CPK 628 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad sustabdžius bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Antstolė B. P. nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamojo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų privalomųjų vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, todėl kai vykdomoji byla sustabdoma kitais CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, tarp jų – ir teismui sustabdžius išieškojimą taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paiešką ir arešto veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Banga plius“ skundą tenkino iš dalies ir panaikino antstolės B. P. 2017 m. kovo 23 d. patvarkymo dalį, kuria skolininkas įpareigotas vykdyti 2017-03-15 patvarkymus Nr. 0171/17/00895/KA ir Nr. 0171/17/00895/TD visa apimtimi, įnešant grynaisiais pinigais gaunamas sumas į antstolės areštuotą banko sąskaitą bei įpareigojant skolininką prievoles priimti, jas tiesiogiai pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą; bei įpareigojo antstolę B. P. priimti naują patvarkymą, nurodant skolininkui atlikti konkrečius veiksmus, susijusius su antstolio teisės vykdyti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus, vykdomajai bylai esant sustabdytai, įgyvendinimu. Kitą pareiškimo dalį atmesti.Teismas vadovaudamasis CPK 645 straipsniu, 658 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi pripažino, kad antstolė B. P. gavusi išieškotojo prašymą, pagrįstai ėmėsi procesinių veiksmų, siekdama areštuoti skolininkui priklausančias lėšas. Teismas padarė išvadą, kad antstolė, 2017 m. kovo 23 d. patvarkymu sustabdžiusi vykdomąją bylą, pagrįstai pakartotinai įpareigojo skolininką pateikti informaciją apie įmonės turtinę bei finansinę padėtį, nes tokią teisę antstolei numato įstatymas (CPK 628 str. 3 d.). Tuo tarpu teismo vertinimu, antstolės veiksmai, 2017 m. kovo 23 d. patvarkymu skolininką įpareigojant vykdyti 2017 m. kovo 15 d. patvarkymus visa apimtimi jau sustabdžius vykdomąją bylą, yra neteisėti. Antstolės B. P. 2017 m. kovo 23 d. patvarkymu siekiami atlikti veiksmai yra priverstinio vykdymo veiksmai, kurie sustabdžius vykdomąją bylą negali būti tęsiami.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Banga plius“ prašo panaikinti nutarties dalį, kurioje pareiškėjos skundas yra atmestas, taip pat ir dalį, kuria teismas įpareigojo priimti naują patvarkymą, nurodant skolininkui atliki konkrečius veiksmus, susijusius su antstolio teisės vykdyti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus, vykdomajai bylai esant sustabdytai, įgyvendinimui bei klausimą išspręsti iš esmės - pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2017-03-15 patvarkymą, 2017-03-15 turto arešto aktą, 2017-03-15 patvarkymus, 2017-03-15 nurodymą apriboti lėšas.Pareiškėja nurodo, kad teismas neįvertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad ginčo atveju nebuvo jokio pavojaus, jog pareiškėja turtą gali paslėpti (ar perleisti), todėl nebuvo jokio pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti apribojimus nepasibaigus raginimo vykdyti sprendimą. Antstolis nepatikrinęs grėsmės buvimo nepagrįstai suvaržė pareiškėjos turtą ir teises, suvaržydamas bendrovės veiklą ir sąlygota nuostolių atsiradimą. Teismai analizavo bendrovės turto struktūrą, įsipareigojimus, veiklos apyvartas ir apimtis ir duomenų apie pareiškėjos nesąžiningumą nenustatė. Dėl nebuvimo grėsmės sprendimo įvykdymui, teismas atmetė BUAB „Waveland“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjos atžvilgiu.Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos argumento, kad kasacinės instancijos teismui sustabdžius vykdomąją bylą nepasibaigus raginimo terminu, vykdomoji byla buvo sustabdyta raginimo įvykdyti sprendimą stadijoje, todėl antstolis vykdomajai bylai esant sustabdytai negalėjo imtis veiksmų, nes jokie veiksmai negalėjo būti vykdomi nesant pavojaus, kad pareiškėjas gali nevykdyti teismo sprendimo. Antstolė B. P. vadovaujasi kasacinio teismo praktika, kuri neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko teismas negalėjo ja vadovautis.Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė B. P. prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - atisakyti tenkinti skundą arba pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies, įpareigojant antstolį patikslinti 2017-03-15 patvarkymą Nr. 0171/17/00895/TD, kuriuo skolininkas būtų įpareigotas visas iš trečiųjų asmenų priimamas prievoles (iš įmonės debitorių bei paslaugas perkančių klientų gautinas sumas) įnešti saugojimui į vieną iš vykdomojoje byloje Nr. 0171/17/00895 suvaržytų bei skolininkui priklausančių sąskaitų, esančių kredito įstaigose.Antstolė B. P. nurodo, kad nors teismas teisingai aiškino CPK 628 straipsnio 3 dalies ir 658 straipsnyje įtvirtintų nuostatų atitikti vykdomojoje byloje susiklosčiusioms aplinkybėms, tačiau nėra aiški pateikta teismo pozicija dėl CPK 628 straipsnio 3 dalyje reglamentuotos „turto“ sąvokos vieningo aiškinimo bei iš to sekančio skolininko skundo dalinio tenkinimo. Teismo aiškinimas susiskirstant turtą į „liečiamą ir neliečiamą“ CPK 628 straipsnio 3 dalies normos atžvilgu yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teismų praktikai, kadangi ši norma neišskiria turto rūšis, kurių antstolis sustabdyto išieškojimo atveju negali surasti ar areštuoti, minėtoje normoje turto sąvoka naudojama bendriausia reikšme, įmonės kasoje laikomų lėšų ar pas trečiuosius asmenis esančių sumų nepaverčiant specialaus pobūdžio turtu, iš kurio išieškojimas negali būti vykdomas. Mano, kad sustabdžius vykdomąją bylą antstolis gali areštuoti ne tik viešai registruotą skolininkui priklausantį turtą bei kredito įstaigų sąskaitose esančias lėšas, tačiau ir grynaisiais pinigais laikomas lėšas, esančias įmonės kasoje ir/ar pas trečiuosius asmenis. Atkreipia dėmesį, kad tiek vykdymo veiksmų atlikimo vykdomojoje byloje metu, tiek ir dabartinėje stadijoje skolininkas neturi jokio registruotino turto, o jo banko sąskaitose esančių lėšų yra dvigubai mažiau nei sudaro priteistos skolos suma, todėl minėti patvarkymai priimti dėl to, kad įpareigoti skolininką pateikti informaciją apie viešuosiuose registruose neišviešintą turtą, įskaitant ir pinigines lėšas ir turtines teises ir šį neišviešintą turtą areštuoti. Pažymi, kad skolininkui neturint pakankamai registruoto turto ir piktybiškai nevykdant antstolio įpareigojimų pateikti informaciją, patvarkymas, kuriuo skolininkas įpareigojamas turimas kasoje ar iš trečiųjų asmenų gautas lėšas pervesti į jam priklausomą sąskaitą, yra vienintelė priemonė užtikrinti priteistos skolos išieškojimą kasacinės instancijos teismui atmetus skundą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Banga plius“ prašo antstolės B. P. atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, kad kasaciniam teismui sustabdžius vykdomąją bylą raginimo įvykdyti teismo sprendimą stadijoje, antstolis negali imtis jokių veiksmų pareiškėjos atžvilgiu, taip pat ir nurodytų patvarkymų.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė B. P. prašo pareiškėjos UAB „Banga plius“ skundą atmesti.Nurodo, kad atskirajame skunde nepateikiama jokių objektyvių įrodymų, teisės normomis paremtų faktų ar naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurie kvestionuotu teismo sprendimą ir antstolės atliktus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Ši byla nagrinėjama pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirojo skundo ribose, t.y. apeliantams skundžiant teismo nutartį dėl antstolės veiksmų.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirieji skundai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje iš esmės teisingai nustatė esmines bylos faktines aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nenustatinėja bei pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje padarytas išvadas vertina byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų visumos kontekste. Dėl atskirų faktinių aplinkybių, reikšmingų bylos teisingam išnagrinėjimui, teismas plačiau pasisakys analizuodamas atskirajame skunde keliamus argumentus bei vertindamas pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą jų kontekste.
Dėl pareiškėjos UAB „Banga plius“ atskirojo skundo
Apeliantė (pareiškėja UAB „Banga plius“) atskirajame skunde teigia, kad antstolė nenustačius grėsmės sprendimo įvykdymui ar, kad pareiškėja paslėps turtą, kuri yra turto arešto sąlyga, nepagrįstai suvaržė apeliantės turtą ir teises.Kasacinio teismo praktikoje, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, išaiškinta, kad pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį, antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-541/2012). Nagrinėjamu atveju patvarkymą areštuoti skolininko turtą raginimo įvykdyti teismo sprendimą metu antstolė motyvavo didele įsiskolinimo suma bei aplinkybe, kad skolininkė nuosavybės teise nevaldo jokio turto. Taigi antstolės sprendimas dėl apeliantės turto arešto pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį nebuvo nemotyvuotas ir aiškiai nepagrįstas. Atskirajame skunde apeliantas taip pat pažymi, kad antstolės patvarkymas dėl turto arešto sukelė nuostolius. Tačiau argumentų, kad nurodyti antstolės patvarkymai prieštarautų konkretiems turto areštą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams, apeliantė nepateikia, todėl remdamasis vien apeliantės bendro pobūdžio teiginiais apie patiriamus nuostolius, teismas neturi pagrindo spręsti, kad antstolės ginčijami veiksmai, areštuojant apeliantės turtą, yra neteisėti.Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nevertino pareiškėjos argumento, jog kasacinės instancijos teismui sustabdžius vykdomąją bylą nepasibaigus raginimo terminui, antstolė negalėjo imtis jokių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.Bylos duomenys tvirtina, kad 2017-03-22 antstolės kontoroje gauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-21 nutartis, kuria nutarta priimti skolininko kasacinį skundą bei, vadovaujantis CPK 626 straipsniu, sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-354-407/2017 vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką antstolis turi teisę esant sustabdytai vykdomajai bylai atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus, šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išaiškinęs, kad CPK 626 str. 1, 2 d. įtvirtintų privalomųjų vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų sąrašas yra nebaigtinis, todėl net ir tuo atveju, kai vykdomoji byla sustabdoma kitais CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus. Toks teisinis reguliavimas, sudarantis pagrindą net ir vykdomosios bylos sustabdymo atveju antstoliui atlikti turto paieškos ir arešto veiksmus, grindžiamas išieškotojo teisių apsauga bei poreikiu užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą ir pernelyg nevaržo skolininko interesų, nes areštuotas turtas neskirstomas išieškotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas teisingai aiškino CPK 628 str. 3 d. įtvirtintą teisės nuostatą ir teisingai nurodė, kad antstolis turėjo teisę atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus.Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi antstolės nurodoma kasacinio teismo praktika c.b. Nr. 3K-3-440/2013. Tačiau nors kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013 išnagrinėtos bylos ratio decidendi nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo suformuotomis teisės taikymo (aiškinimo) taisyklėmis, tačiau jų nesiejant su konkrečios bylos faktinių aplinkybių ypatumais. Taigi aplinkybė, kad nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-440/2013 fabulos nėra tapačios (identiškos), šiuo atveju nėra reikšminga.
Dėl antstolės B. P. atskirojo skundo
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolės B. P. veiksmai, kuriais skolininkas įpareigotas visas grynaisiais pinigais gaunamas sumas įnešti į antstolės areštuotą banko sąskaitą bei įpareigojo prievoles priimti jas tiesiogiai pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą yra priverstinio vykdymo veiksmai, kurie sustabdžius vykdomąją bylą negali būti tęsiami. Antstolė su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, kad sustabdžius vykdomąją bylą antstolis gali areštuoti ne tik viešai registruotą skolininkui UAB „Banga plius“ priklausantį turtą bei kredito įstaigų sąskaitose esančias lėšas, tačiau ir grynaisiais pinigais laikomas lėšas, esančias įmonės kasoje ir/ar pas trečiuosius asmenis. Viena iš CPK nustatytų priverstinio vykdymo priemonių yra skolininko išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi antstolės nurodytas įpareigojimas UAB „Banga plius“ gaunamas sumas įnešti saugojimui į vieną iš skolininkui priklausančių bei antstolės B. P. areštuotų banko sąskaitų yra vykdymo veiksmai, sudarantys vieną procesą, jų vykdymo draudimą, esant sustabdytai vykdomajai bylai, kaip minėta, nuosekliai išaiškinęs kasacinės instancijos teismas. Pagal CPK 628 straipsnio 3 dalį sustabdytoje vykdomojoje byloje antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, o skolininko būsimų sumų įnešimas saugojimui į skolininko priklausančią ir antstolės jau areštuotą banko sąskaitą nepriskirtinas prie tokių priemonių. Pažymėtina, kad antstolė priimdama ginčo patvarkymą, pati jame nurodo, jog taiko CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma priverstinio vykdymo priemonę.Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų nepasisakytina.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.