- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-30
- Bylos Nr.
- e2YT-16709-1169/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02264-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- K. K., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė, veikianti Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys – K. K., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikmę turinčius faktus, kad: 1) P. K. (P. K.) faktiniu valdymu priėmė palikimą, atsiradusi po sutuoktinės M. K. mirties (duomenys neskelbtini); 2) pareiškėja faktiniu valdymu priėmė palikimą, atsiradusi po tėvo P. K. mirties (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjai nurodė, kad jos tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini), o mama M. K. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, ji gyveno su tėvais tame pačiame name ir visą savo gyvenimą rūpinosi tėvais ir jiems padėjo. 1996 m. gruodžio 9 d. mamos vardu buvo sudaryta Valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo įgytas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas iki šiol yra registruotas M. K. vardu. Pasak pareiškėjos, po mamos mirties minėtoje žemėje ji dirbo kartu su tėvu P. K.. Tiek pareiškėja, tiek tėvas manė, jog tai yra tėvų šeimos turtas, todėl tėvas, valdydamas turtą, laikė save turto šeimininku. Taigi po mamos mirties P. K. palikimą priėmė įstatyme nustatytu būdu, pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Nei tėvas, nei pareiškėja, nei dabar jau mirusi sesuo L. S. dėl palikimo priėmimo po mamos mirties nesikreipė. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas P. K., po jo mirties pareiškėjai atiteko visas tėvų užgyventas turtas, t. y. baldai, namų apyvokos daiktai, pareiškėja ir toliau naudojosi žemės sklypu. Pareiškėjos teigimu, po tėvo mirties ji valdė žemės sklypą kaip savo, laikydama save žemės sklypo savininke, tačiau dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Pareiškėja paaiškino, kad siekia, jog jos vardu būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą žemės sklypą, todėl jai reikia nustatyti juridinę reikšme turinčius faktus, kad po mamos mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis P. K., o po jo mirties, palikimą priėmė pareiškėja.
Atsiliepimas
3. VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. K. ar P. K. palikto turto priėmimą jį valdant. Taip pat nurodo, kad, jei visapusiškai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, jog P. K. ir pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus, jei pareiškėjos prašymas būtų tenkintas.
4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuotas asmuo K. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
6. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė prašė pareiškimą tenkinti. Pareiškėja paaiškino, kad visą gyvenimą rūpinosi tėvais, žemės, namais ir daržais. Pati palaidojo abu tėvus, niekas nepadėjo, nei brolis, nei sesuo. Tėvas po mamos mirties sirgo, buvo ligonis, niekuo negalėjo padėti, todėl žemę prižiūrėjo pareiškėja su savo vaikais. Tėvas turėjo negalią. Tėvas naudojosi namų apyvokos daiktais, laikė, kad jis yra jų savininkas. Po tėvo mirties pareiškėja likusius daiktus išdalino, sudegino, toliau prižiūrėjo žemę. Butas, kuriame gyveno tėvai, buvo valdiškas, pareiškėja jį vėliau išsipirko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
8. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
9. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.
10. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
11. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad M. K. 1996 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamas turtas įsigytas pareiškėjos tėvams M. K. ir P. K. esant susituokus, todėl turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nustatyta, kad M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo taip pat niekas nesikreipė.
12. Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties jie su tėvu prižiūrėjo žemę, ją dirbo, o po tėvo mirties pareiškėja toliau rūpinosi minėtu žemės sklypu.
13. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos ir jos tėvo veiksmus, atitinkančius palikimo priėmimą faktiniu valdymu, pareiškėja į bylą nepateikė, nors teismas siūlė tai padaryti, todėl teismas nagrinėjamu atveju vadovausis pareiškėjos žodiniais ir rašytiniais paaiškinimais, kurie taip pat laikytini įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).
14. Nors pareiškime pareiškėja nurodė, kad kartu su tėvu po motinos mirties rūpinosi žemės sklypu, šią žemę dirbo, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad žeme rūpinosi tik ji, tėvas dėl prastos sveikatos negalėjo padėti, tačiau tėvas po pareiškėjos motinos mirties perėmė namuose likusius daiktus, juos valdė kaip nuosavus. Teismas pažymi, kad paprastai palikimo priėmimu nelaikomas palikėjo namų apyvokos daiktų paėmimas, tačiau, kaip minėta, kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl visos bylos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Kaip galima spręsti iš pareiškėjos paaiškinimų, P. K. dėl sveikatos būklės objektyviai negalėjo prisidėti prie žemės sklypo valdymo, nuo mokesčių už žemę jis buvo atleistas. Jokio kito nekilnojamojo turto M. K. neturėjo, vienintelis turtas, be žemės sklypo, kuris liko po jos mirties, buvo namuose esantys jos asmeniniais daiktai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju visų M. K. asmeninių daiktų perėmimas ir naudojimas kaip savo yra pakankamas konstatuoti, kad P. K. po M. K. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
15. Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai apie tai, kaip ji dirbo ir dirba tėvo žemėje, kaip perėmė ir valdė tėvo daiktus po jo mirties, leidžia konstatuoti, kad pareiškėja V. K. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo tėvo P. K. palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad P. K. po savo sutuoktinės M. K. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti, ir kad pareiškėja V. K. po savo tėvo P. K. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
17. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti P. K. įpėdinės dukros V. K. paveldėjimo teises.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K. (P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo P. K. (P. K., (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos V. K. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.