Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos B. Č. atstov ui advokato padėjėjui G. L., suinteresuoto asmens notarės M. T.-K. atstovui advokatui I. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos B. Č. skundą dėl notaro veiksmų suinteresuotiems asmenims Marijampolės 7-ojo notaro biuro notarei M. T.-K., N. S., U. S. (atstovė pagal įstatymą – motina J. Z.), Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja B. Č. (toliau pareiškėja) skundu dėl notaro veiksmų (toliau skundu) teismo prašo panaikinti notarės M. T.- K. (toliau notarės) 2023 m. kovo 23 d. atsisakymą atlikti notarinė veiksmą ir įpareigoti jį atlikti, tai yra išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą jos motinos M. S. (toliau motinos) , mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Marijampolės 7-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 16/2021 dėl palikėjo K. S. turto paveldėjimo. J. Z., būdama įstatymine atstove ir veikdama suinteresuotųjų asmenų N. S. ir U. S. vardu ir interesais, po K. S. mirties kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą, prašydama teismo leidimo nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti K. S. palikimą. J. Z. teismui pateiktą prašymą motyvavo tuo, jog jokio materialine prasme vertingo turto, kuris galėtų būti paveldėtas, K. S. nepaliko, tačiau dėl K. S. kaltės buvo įvykęs eismo įvykis, dėl kurio draudimo bendrovė žalos atlyginimo išieškojimą regreso tvarka yra nukreipusi į palikėją. Tuo atveju, jeigu nepilnamečiai paveldėtų kokį nors palikėjo likusį turtą, kartu prisiimtų atsakomybę ir už jo skolas. Mirusio K. S. nepilnamečiams vaikams tapti jo paveldėtojais yra nenaudinga. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-1176- 802/2021 prašymą tenkino ir nusprendė išduoti J. Z., teismo leidimą atsisakyti priimti nepilnamečių sūnaus N. S., ir dukros U. S., vardu palikimą, atsiradusį po jų tėvo, K. S., mirties. Marijampolės 7-ajame notaro biuro paveldėjimo byloje Nr. 16/2021 įstatyminiai pirmos eilės K. S. įpėdiniai N. S. ir U. S. palikimo atsisakė ir K. S. palikimą priėmusių asmenų nėra.

Marijampolės 7-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 47/2021 dėl palikėjos M. S. turto paveldėjimo. Pagal byloje surinktus duomenis, palikimą yra priėmę trys įpėdiniai: pareiškėja B. Č. ir suinteresuotieji asmenys N. S. bei U. S.. B. Č. yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė, todėl turi teisę paveldėti visą M. S. palikimą, o notarė M. T. – K. nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, tai yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą B. Č. į visą M. S. palikimą.

M. S. palikimą yra priėmę ne vienos eilės įpėdinai. Kaip jau buvo minėta, B. Č. yra M. S. dukra ir vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. laikytina pirmos eilės įpėdine. Suinteresuotieji asmenys N. S. ir U. S. yra M. S. vaikaičiai ir vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 d. 2 p. laikytini antros eilės įpėdiniais.

CK 5.11 str. 2 d. nustatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Notarė M. T. – K., atsisakydama atlikti notarinį veiksmą, savo sprendimą motyvavo CK 5.12 str. nustatytomis. Notarės teigimu, pagal CK 5.12 str. palikėjo vaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamos pirmos eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis; jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. CK 5.12 str. nuostata yra specialioji norma CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos atžvilgiu, t. y. tais atvejais, kai vaikaičio paveldėjimo teisė atsiranda dėl to, kad jo tėvas ar motina, kuris būtų pirmosios eilės įpėdinis, palikimo atsiradimo metu yra miręs (o ne atsisakė, nepriėmė palikimo ar iš jo buvo atimta paveldėjimo teisė), palikėjo vaikaitis paveldi ne kaip antros eilės įpėdinis, o atstovavimo teise su pirmos eilės įpėdiniais.

Nesutinka su tokiu vertinimu. Notarė neteisingai aiškina ir taiko CK 5.12 straipsnyje įtvirtintą paveldėjimo atstovavimo teise institutą. CK 5.12 straipsnio nuostata yra specialioji norma CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos atžvilgiu, tačiau ji nėra taikoma automatiškai ir visais atvejais susiklosčius tam tikroms aplinkybėms (tėvui mirus ankščiau, nei mirė močiutė ir kt.).

Notarė remdamasi teismų praktika, cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009, tačiau nutyli tą nutartyje išdėstytų motyvų dalį, kurioje Kasacinis teismas pažymi, kad CK 5.12 straipsnio norma yra ne žemesnės pagal giminystės laipsnį eilės įpėdinių pakėlimas į aukštesnę įpėdinių eilę, o teisė atstovauti aukštesnėje pagal giminystės laipsnį eilėje esantį, tačiau mirusį tėvą.

Kasacinis teismas, minėtoje nutartyje yra pažymėjęs, kad CK 5.12 straipsnyje nustatyta tik vaikaičių ir provaikaičių teisė paveldėti atstovavimo teise, t. y. paveldėdami pagal įstatymą vaikaičiai ir provaikaičiai atstovauja savo mirusiems tėvams“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009).

Notarė be pagrindo nesirėmė šia teismų praktika. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra pažymėjęs, kad ,,paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys - jo valios išreiškimas - priimti palikimą ar jo atsisakyti. (...) Įpėdinis, atsisakydamas palikimo, pasitraukia iš paveldėjimo santykių. Palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio. Palikimo atsisakymas reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui be šios teisės transformacijos į kitą teisę. Atsisakydamas priimti palikimą įpėdinis išreiškia savo valią ir taip įgyvendina atsiradusią teisę paveldėti. Tokiu atveju šio asmens teisės priimti palikimą neperima jo įpėdiniai, kaip, pavyzdžiui, paveldėjimo transmisijos atveju, kai įpėdinis miršta, nespėjęs išreikšti valios dėl palikimo priėmimo (CK 5.58 straipsnis), arba paveldėjimo atstovavimo atveju, kai įpėdinis miršta iki palikimo atsiradimo t. y. miršta pirmiau už palikėją (CK 5.12 straipsnis).“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007).

Reikšminga pažymėti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007 suformuota praktika yra nuosekli ir sektina.

2011 m. birželio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-35-1 „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ cituojama minėta 2007 m. sausio 10 d. nutartis ir pažymima, kad,,atsisakiusiojo paveldėjimo teisė pasibaigia, todėl negalimas nei paveldėjimo atstovavimas, nei paveldėjimo transmisija“. (Teismų praktika Nr. 35).

2017 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-47-1 „Apžvalga bylose dėl paveldėjimo“ taip pat cituojama minėta 2007 m. sausio 10 d. nutartis ir pažymima, kad „tais atvejais, kai įpėdinis yra fizinis asmuo, tačiau jis miršta iki atsirandant palikimui ar netrukus po palikimo atsiradimo nespėjęs jo priimti, gali būti atitinkamai taikomi paveldėjimo atstovavimo teise arba paveldėjimo transmisijos institutai. Siekiant tinkamai nustatyti, kada kuris institutas turėtų būti taikomas, itin svarbus tampa įpėdino mirties momentas ir paveldėjimo pagrindas. Pažymėtina, kad paveldėjimas atstovavimo teise ar paveldėjimo transmisija neatsiranda, kai įpėdinis atsisako palikimo(Teismų praktika Nr. 47).

CK 5.60 str. 1 d. nustatyta, kad neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Įstatyminiai įpėdiniai N. S. ir U. S., atsisakę K. S. palikimo, neįgyja jokio K. S. turto, turtinių ir neturtinių teisių.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei paminėtą teismų praktiką, N. S. ir U. S. atsisakė tėvo K. S. palikimo, t. y. išreiškė besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio valią pasitraukti iš tėvo K. S. palikimo paveldėjimo santykių. Šiais veiksmais K. S. vaikai neperėmė tėvo K. S. teisės priimti M. S. palikimą pirmoje įpėdinių eilėje ir nebeturi teisės atstovauti mirusį tėvą M. S. palikimo paveldėjimo santykiuose. N. S. ir U. S. negali pasinaudoti paveldėjimo atstovavimo teise nes jos neturi. Šie suinteresuotieji asmenys yra antros eilės įpėdiniai ( CK 5.11 str. 1 d. 2 p.) ir negali paveldėti M. S. palikimo su pirmoje eilėje esančia pareiškėja.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad pareiškėja palaiko raštu pateiktą skundą dėl notaro veiksmų, pilna apimtimi ir prašo jį tenkinti bei įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į visą motinos turtą likusį po jos mirties.

Suinteresuotas asmuo notarė M. T.- K. pateiktu atsiliepimu nesutiko su skundu ir nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis - užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.3 str.). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-12/2007).

Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. CK 5.12 straipsnyje nustatyta, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Pagal CK 5.12 straipsnį tam, kad vaikaičiams būtų pripažinta teisė paveldėti atstovavimo teise, būtinos šios sąlygos: 1) turi būti nors vienas paveldintis pirmos eilės įpėdinis, 2) palikimo atsiradimo metu neturi būti gyvo kito pirmos eilės įpėdinio (kurio vaikai būtent ir pretenduoja paveldėti atstovavimo teise). Kai nėra nė vieno pirmos eilės įpėdinio, tai palikėjo vaikaičiai paveldi kaip antros eilės įpėdiniai (CK 5.11 str. 1 d. 2 p., 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-537/2006).

Nagrinėjamo ginčo faktinės aplinkybės patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) mirus M. S.. Marijampolės 7-ajame notaro biure buvo pradėta byla Nr. 47/2021. M. S. palikimą yra priėmė trys įpėdiniai: Pareiškėja ir Suinteresuoti asmenys. Šią aplinkybę pagrindžia į nagrinėjamą bylą kartu su Skundu pateiktas 2021 m. gegužės 6 d. Liudijimas, notarinio registro Nr. 997, patvirtinantis, jog M. S. palikimą priėmė jos duktė B. Č.; 2021 m. gegužės 14 d. Liudijimas, notarinio registro Nr. 1025, patvirtinantis, jog M. S. palikimą priėmė jos vaikaitė U. S.; 2021 m. gegužės 14 d. Liudijimas, notarinio registro Nr. 1028, patvirtinantis, jog M. S. palikimą priėmė jos vaikaitis N. S. (toliau - Liudijimai). 2023 m. kovo 15 d. Pareiškėja kreipėsi j Marijampolės 7-ąjį notaro biurą, prašydama išduoti jai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą jos mamos M. S. palikimą. Marijampolės 7-ojo notarų biuro Notarei 2023 m. kovo 24 d. Raštu atsisakius atlikti Notarinį veiksmą ir išduoti Pareiškėjai prašomą liudijimą, Pareiškėja Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pateikė Skundą, siekdama įrodyti, jog Notarės atsisakymas atlikti Notarinį veiksmą buvo neteisėtas ir nepagrįstas.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau - Notariato įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą, notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Remiantis CK 5.67 straipsnio 1 dalimi, paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad notaro funkcijos paveldėjimo procese prasideda nuo pareiškimo dėl palikimo priėmimo tvirtinimo ir baigiasi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, o kartais - paveldimo turto pasidalijimo sutarties tvirtinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-43-378/2019). Notaro teisė panaikinti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą teisės aktuose nėra numatyta. Atsižvelgiant į tai, jog Marijampolės 7-ajame notaro biure užvestoje paveldėjimo byloje Nr. 47/2021 Notarės išduoti Liudijimai Pareiškėjai ir Suinteresuotiems asmenims yra nenuginčyti ir galiojantys, Notarės sprendimas atsisakyti atlikti Notarinį veiksmą, t. y. išduoti Pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą jos motinos M. S. palikimą, sutinkamai su aukščiau išdėstytu reglamentavimu, savaime laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Kaip jau minėta, CK 5.12 straipsnyje numatyta, jog palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Šiuo atveju Suinteresuoti asmenys N. S. bei U. S. yra palikėjos M. S. sūnaus K. S., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai (palikėjos vaikaičiai). Sutinkamai su CK 5.12 straipsniu, Suinteresuotų asmenų tėvui mirus iki savo motinos M. S. mirties, Suinteresuoti asmenys turi teisę paveldėti tą M. S. palikimo dalį, kuri būti priklausiusi jų mirusiam tėvui paveldint pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju Pareiškėja yra pirmos eilės M. S. įpėdinė, įgyvendinusi savo paveldėjimo teisę, o M. S. paveldėjimo atsiradimo metu nebėra gyvo kito pirmos eilės įpėdinio - Suinteresuotų asmenų tėvo, laikytina, jog egzistuoja visos būtinos sąlygos CK 5.12 straipsnio pagrindu pripažinti Suinteresuotus asmenis turinčiais teisę paveldėti M. S. palikimą atstovavimo teise. T. P., tiek Suinteresuotų asmenų įstatyminei atstovei J. Z. priėmus M. S. palikimą nepraleidžiant CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, Notarė teisėtai ir pagrįstai išdavė Liudijimus, patvirtinančius, jog M. S. palikimą priėmė jos duktė - Pareiškėja, ir Suinteresuoti asmenys, kaip vaikaičiai, paveldėdami atstovavimo teise pagal įstatymą (CK 5.12 str.).

Nepaisant to, Pareiškėja pareikštu Skundu siekia įrodyti, jog Suinteresuoti asmenys, atsisakę priimti tėvo K. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, išreiškė valią pasitraukti iš tėvo paveldėjimo santykių, todėl neturi teisės atstovauti mirusį tėvą M. S. palikimo paveldėjimo santykiuose ir priimti šį palikimą kaip pirmos eilės įpėdiniai. Šiuo argumentu Pareiškėja grindžia Notarės atsisakymo atlikti Notarinį veiksmą ir išduoti jai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą jos motinos M. S. palikimą nepagrįstumą. Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, - diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (CK 5.3 str. 1 d.). Iki šio momento paveldėjimo teisiniai santykiai negali prasidėti. Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1). Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, palikėjos M. S. mirties momentu jos įstatyminiais pirmos eilės įpėdiniais buvo ją pergyvenę asmenys: duktė - Pareiškėja, ir vaikaičiai - Suinteresuoti asmenys, turintys teisę paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdine atstovavimo teise (CK 5.12 str.). Suinteresuoti asmenys atstovavimo teise paveldėjo ne savo tėvo K. S. palikimo dalį, o tiesiogiai senelės M. S. palikimo dalį, kuri būtų atitekusi jų tėvui, jeigu palikimą būtų priėmęs jis. Palikimas yra atsiradęs po Suinteresuotų asmenų tėvo K. S. mirties ir CK 5.12 str. prasme K. S. nėra palikėjas, jis yra pats įpėdinis, tačiau jo mirtis yra prielaida paveldėti vaikaičiams senelės turto dalį. Aplinkybė, jog Suinteresuoti asmenys atsisakė priimti tėvo K. S. palikimą, neturi jokios reikšmės po M. S. mirties momento kilusiuose paveldėjimo teisiniuose santykiuose. CK nenustato, jog norint pasinaudoti teise į paveldėjimą atstovavimo teise, prieš tai turi būti priimtas atstovaujamojo palikimas arba turi būti jo neatsisakoma. Pačios Pareiškėjos Skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog palikimo atsisakymas reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui be šios teisės transformacijos į kitą teisę. Taipogi, jog CK 5.12 straipsnis reglamentuoja paveldėjimo teisės atsiradimą vaikaičiams vieno iš tėvų, kuris būtų įpėdinis, mirties, o ne paveldėjimo teisės atsisakymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-12/2007). Remiantis išdėstytu, Pareiškėjos Skundo argumentai, kuriais Suinteresuotų asmenų, kaip vaikaičių, teisė CK 5.12 pagrindu paveldėti M. S. turtą yra ginčijama atsisakymo priimti tėvo K. S. palikimą faktu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra teisiškai nereikšmingi. Įvertinus tai, jog Pareiškėjai ir Suinteresuotiems asmenims, kaip pirmos eilės įpėdiniams, buvo teisėtai išduoti Liudijimai dėl M. S. palikimo priėmimo, Pareiškėjos prašymas, išduoti jai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą jos motinos M. S. palikimą, buvo nepagrįstas ir neteisėtas, todėl Notarė turėjo pareigą atsisakyti atilikti šį Notarinį veiksmą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų - atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-43-378/2019). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-643/2013).

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, Notarė, įvertinusi reikšmingas faktines aplinkybes, laikydamasi galiojančių teisės aktų nuostatų bei kasacinio teismo formuojamos praktikos, teisėtai ir pagrįstai 2021 m. gegužės mėnesį išdavė Pareiškėjai ir Suinteresuotiems asmenims Liudijimus, patvirtinančius, jog M. S. palikimą priėmė jos duktė - Pareiškėja, ir Suinteresuoti asmenys, kaip vaikaičiai, paveldėdami atstovavimo teise pagal įstatymą (CK 5.12 str.). Teisinio pagrindo tenkinti

Pareiškėjos 2023 m. kovo 15 d. Notarei pareikšto prašymo dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į visą jos motinos M. S. palikimą išdavimo, esant išduotiems nenuginčytiems ir galiojantiems Liudijimams, nebuvo. Dėl šios priežasties Notarė, atlikdama Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, turėjo ne teisę, bet pareigą atsisakyti atlikti Pareiškėjos prašomą Notarinį veiksmą - išduoti Pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą jos motinos M. S. palikimą. Išdėstytų aplinkybių kontekste, Pareiškėjos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareikštas Skundas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl turėtų būti atmestas.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens notarės atstovas paaiškino, kad notarė palaiko atsilirpimą ir prašo skundą atmesti motyvais bei argumentais išdėstytais atsiliepime.

Suinteresuoti asmenys N. S. ir U. S. (atstovė pagal įstatymą – motina J. Z.) pateiktu atsiliepimu nesutiko su skundu, prašė jo netenkinti (atmesti) ir atsiliepime nurodė

pareiškėja savo poziciją grindžia motyvu, jog notarė neteisingai aiškina ir taiko CK 5.12 straipsnyje įtvirtintą paveldėjimo atstovavimo teise institutą. CK 5.12 straipsnio nuostata yra specialioji norma CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos atžvilgiu, tačiau ji nėra taikoma automatiškai ir visais atvejais susiklosčius tam tikroms aplinkybėms (tėvui mirus ankščiau, nei mirė močiutė ir kt.). Pareiškėja itin selektyviai cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir sau palankiai interpretuodama daro išvadą, kad N. S. ir U. S. atsisakė tėvo K. S. palikimo, t. y. išreiškė besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio valią pasitraukti iš tėvo K. S. palikimo paveldėjimo santykių. Šiais veiksmais K. S. vaikai neperėmė tėvo K. S. teisės priimti M. S. palikimą pirmoje įpėdinių eilėje ir nebeturi teisės atstovauti mirusį tėvą M. S. palikimo paveldėjimo santykiuose. N. S. ir U. S. negali pasinaudoti paveldėjimo atstovavimo teise nes jos neturi. Šie suinteresuotieji asmenys yra antros eilės įpėdiniai (LR CK 5.11 str. 1 d. 2 p.) ir negali paveldėti M. S. palikimo su pirmoje eilėje esančia pareiškėja.

Tokie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti ir atmestini, nes mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą ir testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis), t. y. mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams, o jeigu tokių nėra, - valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta šešių grupių įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, eilė. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę.

CK 5.3 straipsnio 1 dalis nustato, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėio mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, - diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena.

CK 5.12 straipsnis numato, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš ių tėvu, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.

Jeigu yra tos pačios eilės įpėdinių, įgyvendinančių savo teisę priimti palikimą, paskesnės eilės įpėdiniams tokia teisė neatsiranda. Vienam iš kelių tos pačios eilės įpėdinių atsisakius priimti palikimą, tik pakinta šių įpėdinių palikimo dalis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis). Tai dažniausiai pasitaikantis ir paprasčiausias paveldimo turto dalies padidėjimo atvejis paveldėjimo santykiuose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palikimo atsisakymas sudaro teisinį pagrindą paveldėti kitos eilės įpėdiniams tik tada, kai nėra kitų tos pačios eilės, kuriai priklauso atsisakiusysis, įpėdinių, nes kai yra tokių įpėdinių, atsisakymas sudaro pagrindą jiems paveldėti didesnę palikimo dalį. Atsisakiusiojo paveldėjimo teisė pasibaigia, todėl negalimas nei paveldėjimo atstovavimas, nei paveldėjimo transmisija. <...> Asmuo tampa palikėju po savo mirties, t. y. tik jam mirus susidaro sąlygos atsirasti paveldėjimo santykiams. Tais atvejais, kai įpėdinis yra fizinis asmuo, tačiau jis miršta iki atsirandant palikimui ar netrukus po palikimo atsiradimo nespėjęs jo priimti, gali būti atitinkamai taikomi paveldėjimo atstovavimo teise arba paveldėjimo transmisijos institutai

Paveldėjimo atstovavimo teise instituto tikslas - užtikrinti vaikaičių ir provaikaičių paveldėjimo teises, kai yra aukštesnės eilės paveldėtojų. Žemesnės pagal giminystės laipsnį eilės įpėdiniams įstatymų leidėjas tokios teisės nenustatė, t. y. įstatymų leidėjas užtikrino aukštesnį giminystės laipsnį turinčių įpėdinių (vaikaičių ir provaikaičių) teises ir gina jų interesus, tačiau nelaiko prioritetu ginti kitų, žemesnio giminystės laipsnio, įpėdinių interesų]; - galimi įpėdiniai (vaikaičių, provaikaičių tėvai) yra mirę iki palikėjo mirties; - tam, kad būtų galima paveldėti atstovavimo teise, turi būti atitinkamos pirmos ar antros eilės įpėdiniai, su kuriais paveldima. Pavyzdžiui, jei palikėjas turėjo tris vaikus, kurių vienas mirė iki palikėjo mirties, šio mirusio įpėdinio vaikai galės paveldėti atstovavimo teise kartu su kitais dviem palikėjo įpėdiniais atstovavimo teise. Tačiau jei šie du įpėdiniai nepriims palikimo, palikėjo vaikaičiai negalės paveldėti atstovavimo teise, o paveldės kaip antros eilės įpėdiniai. - paveldėdami atstovavimo teise palikėjo vaikaičiai ar provaikaičiai paveldi tą dalį, kurią būtų paveldėjęs jų miręs tėvas / motina. Pavyzdžiui, pirmiau aptartu atveju palikimas turėtų būtų dalijamas į tris dalis, kurių dvi dalys atitektų gyviems palikėjo vaikams, o trečioji - atstovavimo teise mirusio įpėdinio vaikams kiekvienam lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo, Teismų praktika Nr. 47).Paveldint pagal įstatymą tam tikrais atvejais su pirmos eilės įpėdiniais paveldi ir kiti asmenys: kai atsiranda paveldėjimas atstovavimo teise (CK 5.12 straipsnis), t. y. tada, kai turėjęs paveldėti pirmos eilės įpėdinis yra miręs iki palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 30 d. apžvalga Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose, Teismų praktika Nr. 35).

Nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) mirė K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), t. y. M. S. (gim. (duomenys neskelbtini) sūnus, pareiškėjos B. Č. brolis ir suinteresuotųjų asmenų N. S. ir U. S. tėvas. Po sūnaus mirties (duomenys neskelbtini) mirė M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), t. y. pareiškėjos B. Č. mama ir suinteresuotųjų asmenų N. S. ir U. S. močiutė.

Akivaizdu, jog atsiradus M. S. palikimui (t. y. po jos mirties; CK 5.3 str.), K. S., kuris būtų M. S. pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 str.), jau buvo miręs, todėl negalėjo Išreikšti valios dėl palikimo priėmimo (negalėjo priimti ar atsisakyti priimti), todėl atitinkamai taikomas paveldėjimo atstovavimo teise institutas (CK 5.12 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo, Teismų praktika Nr. 47). Suinteresuoti asmenys N. S. ir U. S. priėmė palikimą ir lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui K. S. paveldint pagal įstatymą.

Nei CK, nei teismų praktikoje nėra tokios normos ar aiškinimo, kokį bando pateikti pareiškėja, kad jei vaikai nepriėmė savo tėvo palikimo, tai jie praranda teisę įgyvendinti atstovavimo teise tėvo teisę priimti jo palikimą po jo mamos (vaikams tai močiutė) mirties. Toks aiškinimas pažeistų 5.12 straipsnio esmę. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog paveldėjimo atstovavimo teise instituto tikslas - užtikrinti vaikaičių ir provaikaičių paveldėjimo teises, kai yra aukštesnės eilės paveldėtojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009). Be to, K. S. būnant gyvam dar net nebuvo atsiradęs M. S. palikimas, todėl pareiškėjos argumentai, kad buvo atsisakyta teisės į paveldėjimą, kuris neegzistavo, net nelogiški.

Skundo 19 pastraipoje cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007. Vis dėlto pareiškėja ne itin teisingai aiškina ir suvokia šio LAT pateikto išaiškinimo esmę. Kasacinis teismas nurodo, kad atsisakydamas priimti palikimą įpėdinis išreiškia savo valią ir taip įgyvendina atsiradusią teisę paveldėti. Jei jis tokią valią būna išreiškęs ir atsisako palikimo, tai neatsiranda paveldėjimo transmisija arba paveldėjimas atstovavimo teise, nes jis tiesiog jau įgyvendino savo teisę priimti ar nepriimti palikimą. Tačiau šiuo atveju K. S., kuris būtų M. S. pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 str.), neišreiškė savo valios visai, jis buvo miręs palikimo atsiradimo dieną, todėl yra taikomas paveldėjimo atstovavimo teise institutas (CK 5.12 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo, Teismų praktika Nr. 47). Pareiškėja išimtinai sau palankiai bando interpretuoti kasacinio teismo praktiką, bet visiškai nepagrįstai ir nelogiškai bei prieštaringai CK 5.12 straipsniui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuoseklią praktiką remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Baltijos žuvys", bylos N r. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, bylos Nr. 3K-3-21- 915/2015; kt.). Precedentų konkurencijos atveju turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: teismo sprendimo argumentacijos įtikinamumą; ar sprendimas priimtas trijų, septynių teisėjų kolegijos, ar plenarinės sesijos Qei tai kasacinio teismo sprendimas); ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; ar dėl teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius v. V. B., bylos N r. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, bylos Nr. 3K-3-580/2014). Taigi teismai, spręsdami dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisinis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai - remdamiesi prieš tai nurodytais kriterijais, parinkti taikytiną precedentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183- 248/2015). Pareiškėja selektyviai cituoja LAT motyvus ir jais siekia pagrįsti savo sugalvotą išvadą, tačiau tai nėra pagrįsta, neatitinka LAT praktikos dėl CK 5.12 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Dėl to jos skundas atmestinas.

Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų N. S. ir U. S. atstovas paaiškino, kad jo atstovaujami suinteresuoti asmenys palaiko atsiliepimą, nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti motyvais ir argumentais išdėstytais atsiliepime.

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko ir neatvykimo priežasčių nepranešė, todėl jos laikomos nesvarbiomis, pranešta tinkamai, byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant, nes dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 247 str.).

Teismas Konstatuoja:

Skundas dėl notaro veiksmų atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo (toliau teismo) nutartimi 2021-01-29 (civilinė byla Nr. S2-1176-802/21) buvo išduotas teismo leidimas J. Z. tuo metu nepilnamečių vaikų N. ir U. S. vardu atsisakyti priimti palikimą atsiradusį po jų tėvo K. S. mirties (duomenys neskelbtini) (toliau tėvo). Byloje nekyla ginčas dėl giminystės ryšių, tai yra, kad K. S. ir pareiškėja yra brolis bei sesuo ir, kad jie yra mirusios M. S. vaikai, o N. ir U. S. yra K. S. vaikai bei dėl to, kad palikimą po M. S. mirties (duomenys neskelbtini), paduodant pareiškimus notarui priėmė pareiškėja bei N. S. ir U. S..

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja į motinos palikimą yra pirmos eilės pagal įstatymą įpėdinė, o N. S. ir U. S. pagal CK 5.11 str.1 d. nustatytas įpėdinių eiles bendra prasme būtų antros eilės įpėdiniai į senolės palikimą jeigu būtų gyvas jų tėvas K. S., kuris kaip ir pareiškėja į M. S. palikimą atsiradusį jos mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) jeigu būtų gyvas tai būtų pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. K. S. mirė pirmiau savo motinos, tai yra (duomenys neskelbtini), motinai gyvai esant ir jis neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo išreikšti savo valią dėl motinos palikimo priėmimo/ nepriėmimo, nes toks palikimas nebuvo atsiradęs, o kaip jau minėta palikimas, dėl kurio pareikštas skundas, atsirado (duomenys neskelbtini), tai yra praėjus nepilniems dviem mėnesiams po K. S. mirties.

Palikimui priimti turi būti išreikšta įpėdinio valia per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo (mirties) dienos.

Palikimą po M. S. mirties įpėdiniai pagal įstatymą priėmė įstatymo nustatytu terminu – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir leistinu būdu, tai yra paduodami pareiškimus notarui dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą, tai patvirtina paveldėjimo byloje Nr. 47/2021, esantys liudijimai apie palikimo priėmimą po M. S. mirties ir kiti dokumentai (testamentų registro išrašai ir pan.).

Pareiškėja prašė liudijimus dėl palikimo priėmimo po M. S. mirties N. S. ir U. S. panaikinti (2022-05-23 prašymas). Notarė šio prašymo netenkino 2022-06-02 raštas Nr. S-33, kuris nebuvo ir nėra skundžiamas.

2023-03-15 pareiškėja pateikė prašymą notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą „visam mirusios turtui (palikimui)“. Notarė 2023-03-24 atliko notarinį veiksmą (NR. S-30) ir atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą bei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjos M. S. turtą (palikimą), ir šį veiksmą pareiškėja skundžia skundu dėl notaro veiksmų šioje civilinėje byloje.

Paveldėjimo byloje Nr. 47 esanti Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje e2SP-744-555/2022 leidžia daryti išvadą, kad palikėjos sutuoktinis J. S. yra miręs iki sutuoktinės mirties, tai yra mirė (duomenys neskelbtini).

Teismas civilines bylas nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus ir tik dėl jų pasisako (CPK 5str., 135 str., 443 str. 1d.).

Pareiškėja pateikė skundą dėl notarės veiksmų, nurodydama, kad teikia skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Skundai dėl notaro veiksmų nagrinėjami ypatingos teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p., 511 str.). Ypatingosios teisenos tvarka skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Skundas pateikiamas notaro, kurio veiksmai skundžiami darbo vietos apylinkės teismui (CPK 511 str. 1d., 2d.). Pareiškėja skunde nurodo jog teikia jį vadovaudamasis CPK 511 str., 512 str., taigi teikia skundą dėl notaro veiksmų ypatingosios teisenos tvarka ir teismas šį skundą priėmė ir tik pagal jį nagrinėja civilinę bylą, Suinteresuoti asmenys pareiškimų su savarankiškais reikalavimais nepareiškė (CPK 4443 str. 7 d.).

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų ir notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių (juridinių) asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras atlieka notarinius veiksmus išvardintus Notariato įstatymo (toliau įstatymo) 26 str. iš karto kai yra pateikti visi dokumentai ir notarinis veiksmas apmokėtas nustatyta tvarka – sumokėtas nustatyto dydžio atlyginimas ( įstatymo 29 str.). Visi notariniai veiksmai registruojami vieningame notaro registre (įstatymo 37 str.). Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 1,2 40 str. 1d.). Notaras atsisakymą atlikti notarinį veiksmą turi patvirtinti savo parašu bei antspaudu, jame turi būti raštu išaiškinta atsisakymo atlikti notarinį veiksmą apskundimo tvarka ir terminai. Suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti notaro veiksmą ar atsisakymą atlikti notarinį veiksmą teismui pagal notaro darbo vietą (įstatymo 41 str.). Notaro veiksmai nesusiję su atliekamų notarinių veiksmų esme gali būti skundžiami Teisingumo ministerijai arba jos pavedimu Notarų rūmams (įstatymo 42 str.).

Teismas pasisako, kad pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo turi būti atsižvelgta ir į notaro veiklos specifiką, o būtent į tai, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų ir nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju kai dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus, tai reiškia, kad notaras gali tvirtinti teises ir faktus tuo atveju jei dėl jų turinio ir teisėtumo nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Tuo pačiu Kasacinis teismas pasisakęs, kad vien subjektyvaus notaro požiūrio nepakanka, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti ir objektyvų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-248/2018, 29 p.).

Notariato įstatymo 40 str. 1 d. įtvirtinta nuostata įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Paveldėjimas tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 str. 1 d.). Koks turtas, turtinės teisės gali būti paveldimos nurodyta CK 5.1 str. 2 d. , sąrašas nėra baigtinis, kokios asmeninės neturtinė teisės negali būti paveldimos išvardinta CK 5.1 str. 3 d.

Paveldėjimo teisiniai santykiai prasideda tik po fizinio asmens mirties, tai yra jo mirties dieną (CK 5.3 str.).

Kol fizinis asmuo gyvas nėra atsiradęs palikimas ir negali prasidėti paveldėjimo teisiniai santykiai, taigi tokio asmens įpėdiniai negali nei priimti jo palikimo, nei atsisakyti jį priimti.

Mirusios (duomenys neskelbtini) M. S. atžvilgiu jos vaikai įpėdiniais galėjo tapti tik (duomenys neskelbtini), tai yra motinos mirties momentu ir nuo to laiko jie per tris mėnesius turėjo teisę apsispręsti priimti palikimą ar atsisakyti jį priimti (CK 5.50 str., 5.60 str.). M. S. dukra pareiškėja šioje byloje savo valią išreiškė ir priėmė palikimą po motinos mirties. M. S. sūnus K. S. negalėjo išreikšti valios dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti, nes motinos mirties momentu pats jau buvo miręs, tai yra mirė (duomenys neskelbtini) dar neatsiradus M. S. palikimui ir neprasidėjus paveldėjimo procesui (teisiniams santykiams) į M. S. turtą, taigi atsisakydami (duomenys neskelbtini) K. S. vaikai (N. ir U.) priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, negalėjo atsisakyti K. S. teisės priimti ar ne palikimą po motinos mirties, nes motina dar buvo gyva ir (duomenys neskelbtini) jos palikimas dar nebuvo atsiradęs ir K. S. valia dėl motinos palikimo nebuvo išreikšta ir negalėjo būti išreikšta. Paveldėjimo teisė yra asmeninė teisė.

Byloje nėra duomenų, kad K. S. neturėjo teisės paveldėti motinos turtą, tai yra tokia teisė buvo atimta ar nustatytos kitos aplinkybės, pavyzdžiui jog jis nėra M. S. sūnus, tokiu būdu savo mirties momentu jis turėjo teisę paveldėti motinos turtą po šios mirties ir buvo jos įpėdiniu.

Įstatymų leidėjas CK penktą knygą ( paveldėjimo santykiai) reglamentuoja taip, kad turtas, turtinės teisės išliktų artimųjų giminių rate. CK 5.11 str. yra nustatytas baigtinis sąrašas asmenų kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą, tačiau įstatymų leidėjas numatė ir tokias situacijas, kai tėvas ar motina, esantys įpėdiniais, palikimo atsiradimo momentu patys jau būna mirę. Tokioms situacijoms skirtas yra CK 5.12 str. reglamentuojantis, kad vaikaičiai ar provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ar antros eilės įpėdiniais , jeigu palikimo atsiradimo momentu (metu) nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.

CK 5.12 str. reglamentuoja paveldėjimą atstovavimo teise ir šiuo atveju vaikaičiai tėvui K. S. gyvam esant motinos mirties dieną būtų buvę antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.), tačiau palikėjos M. S. mirties momentu jos sūnus K. S. – vaikaičių N. ir U. tėvas – yra miręs, taigi jie stoja į jo vietą ir atstovaudami jį atstovavimo teise tampa pirmos eilės įpėdiniais, tai yra įgyja teisę paveldėti tą turto dalį, kurią būtų paveldėjęs K. S. jeigu būtų buvęs gyvas motinos mirties momentu.

Teismas vertina, kad N. S. ir U. S. negalėtų paveldėti senolės M. S. palikimo atstovavimo teise CK 5.12 str. pagrindu tik tuo atveju jeigu pats K. S. būtų išreiškęs valią ir atsisakęs priimti palikimą po motinos mirties, tai yra K. S. būtų buvęs gyvas motinos mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) ir būtų pateikęs notarui pareiškimą jog atsisako priimti palikimą į motinos turtą (CK 5.60 str.) ir po to miręs nepasibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti tik tokiu atveju jo vaikai negalėtų paveldėti atstovavimo teise po tėvo mirties senolės turto.

N. S. ir U. S. atsisakė priimti palikimą po tėvo mirties, būdami nepilnamečiais ir jų interesus atstovaujant motinai (atstovei pagal įstatymą J. Z.), nurodydami priežastis tas jog iš K. S. dėl eismo įvykio išieškoma žala regreso teise, jis turi skolų ir priėmę palikimą vaikai atsakytų už tėvo skolas, taigi vaikai atsisakė priimti palikimą tėvo K. S. ir nieko nepasisakė dėl kitų aplinkybių.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą pagal pareiškėjos prašymą, tai yra atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į visą jos motinos M. S. palikimą.

Notarė savo notarinį veiksmą – atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą motinos turtą vienai pareiškėjai, šį notarinį veiksmą atliko raštu, jame (2023-03-24 Nr. S-30), jame išvardino visas aplinkybes, nurodė motyvus bei galiojančius teisės aktus ir teismų praktiką, nurodė apskundimo tvarką, pasirašė, taigi atlikdama notarinį veiksmą nepadarė nei procedūrinių nei kitų pažeidimų (Notariato įstatymo 40 str.).

Teismas sutinka su notarės išvardintomis aplinkybėmis jog yra reikalingos sąlygos paveldėti N. S. ir U. S. senolės M. S. turto dalį atstovavimo teise CK 5.12 str. pagrindu, nes yra pirmos eilės įpėdinis – M. Č., o kitas pirmos eilės pagal įstatymą įpėdinis K. S., turėjęs teisę paveldėti motinos turtą, mirė iki motinos mirties, tai yra pirmiau už ją, tai reiškia iki palikimo atsiradimo.

Teismas jau pasisakė dėl N. S. ir U. S. atsisakymo priimti palikimą po tėvo S. mirties ir teisinės reikšmės sprendžiant M. S. palikimo paveldėjimo klausimus ir daugiau šių argumentų nekartoja.

Dėl pareiškėjos skunde nurodytos teismų praktikos teismas pasisako, kad pagal CPK 185 str. teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurio buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CK numatytas išimtis.

Teismas civilines bylas nagrinėja vadovaudamasis CPK 3. Str. 1 d. (pagal galiojančią teisę) vadovaudamasis taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Teismas sutinka, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja vienodą praktiką civilinėse bylose (CPK 4 str.), tačiau precedentu byloje gali būti tik toks ankstesnis teismo procesinis sprendimas jeigu bylos aplinkybės buvo tapačios ar labai panašios.

Dėl įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą

Pareiškėja taip pat skundu prašo įpareigoti notarą atlikti notarinį veiksmą, tai yra įpareigoti notarą išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į visą (duomenys neskelbtini) mirusios motinos M. S. palikimą.

Suinteresuoti asmenys su šiuo reikalavimu nesutinka.

Dėl šio reikalavimo teismas pasisako, kad atlikti notarinius veiksmus priskirtus jo kompetencijai (Notariato įstatymo 26 str.) yra notaro pareiga, notaras turi teisę tenkinti asmens prašymą ir atlikti notarinį veiksmą bei atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą atlikti jeigu yra įsitikinęs, kad tokio notarinio veiksmo kokio yra prašoma jis negali atlikti, taigi atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra savarankiškas notarinis veiksmas ir jis turi būti tinkamai įformintas. Kaip jau minėta anksčiau notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą išdėstomas raštu nurodant prašymo netenkinimo priežastis ir apskundimo tvarką, turi būti taip pat įvardintas veiksmas kurį prašoma atlikti ir nurodyti motyvai bei teisiniai pagrindai atsisakymo tokį veiksmą atlikti (Notariato įstatymo 40 str. 2 d.) . Toks atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi būti notaro pasirašytas

Teismas turi teisę įpareigoti notarą atlikti notarinį veiksmą, išnagrinėjęs skundą dėl notaro veiksmų (CPK 513 str. 1 d.), tačiau tam turi būti nustatytos aplinkybės jog notaras nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą ar jo neatliko nesant tam teisėto pagrindo, tai yra turi būti visos sąlygos prašomam notariniam veiksmui atlikti ir pareiškėjos prašymui tenkinti, tačiau notaras savo pareigų neatlieka dėl neatidumo, nerūpestingumo, asmeninio suinteresuotumo, procedūros vilkinimo ir panašiai.

Šioje byloje teismas nenustatė pagrindų įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į visą (duomenys neskelbtini) mirusios jos motinos M. S. turtą, nes nenustatė jog yra visos įstatyme nustatytos sąlygos tokiam veiksmui atlikti, o notarė jo neatlieka dėl neatidumo, nerūpestingumo, asmeninio suinteresuotumo ar kitų priežasčių (procedūros vilkinimo ir pan.).

Nustatęs šias aplinkybes, teismas pareiškėjos skundo netenkina (atmeta) visa apimtimi.

Dėl kitų dalyvaujančių byloje asmenų išsakytų argumentų teismas nepasisako kaip dėl neturinčių tiesioginės reikšmės skunde suformuluotiems reikalavimams spręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Skundas atmetamas, todėl pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neatlyginamos- nepriteisiamos iš suinteresuotų asmenų.

Notarė atsiliepime buvo suformulavusi prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jos atstovas advokatas I. B. baigiamųjų kalbų metu pasisakė, kad neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų nors toks prašymas atsiliepime ir suformuluotas ir teismas nesprendžia šia nutartimi notarės turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti klausimo nes civiliniame procese galioja dispozityvumo principas ir byloje dalyvaujantys asmenys jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis turi teisę naudotis savo nuožiūra (CPK 13 str.).

Suinteresuoti asmenys N. S. ir U. S. pateikė motyvuotą prašymus (DOK 20833, 2023-06-16 ir DOK 38677, 2023-08-31) ir prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas 1089,00 EUR (423,50 EUR dėl atsiliepimo surašymo ir 665,50 EUR atstovavimo išlaidų, o būtent 302,50 EUR – parengiamajame teismo posėdyje ir 363,00 EUR dėl atstovavimo teismo posėdyje.

CPK 443 str. 6 d. nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas (šiuo atveju skundas) yra atmestas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų N. S. ir U. S. teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai priešingi. Skundas atmetamas ir šių suinteresuotų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 442 str. 6 p., 443 str. 1 d., 98 str. 93 str. ).

Teismas mažina ½ dalimi priteistinų iš pareiškėjos suinteresuotiems asmenims N. S. ir U. S. bylinėjimosi išlaidų dydį už atstovavimą parengiamojo teismo posėdžio metu, nes jo trukmė 1 valanda, teismo posėdžio trukmė 2 valandos, tačiau prašoma priteisti suma tiek už dalyvavimą viename, tiek kitame posėdžiuose skiriasi tik 60,50 EUR ir už dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje priteisiama ne 302,50 EUR, o 151, 25 EUR ir iš viso iš pareiškėjos priteisiama šiems suinteresuotiems asmenims 937, 75 EUR (151, 25 plius 363 plius 423,50)

Iš pareiškėjos priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos ryšium su procesinių dokumentų įteikimu 19,92 EUR Valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu 290 - 292 straipsniais teismas

Nutaria:

pareiškėjos B. Č. skundą (CBP 2811, 2023-04-12) dėl notarės M. T.-K. veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 937,75 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų sulinteresuotiems asmenims N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai atstovės pagal įstatymą motinos J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš pareiškėjos B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,92 EUR bylinėjimosi išlaidų turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas įmokos kodas 5662)

Nutarties patvirtintą kopijas siųsti suinteresuotam asmeniui Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui Marijampolės apylinkės teismą Marijampolės rūmus.