Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2710-1070/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-26
Bylos Nr.: e2A-2710-1070/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-01001-2025-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Svetlana Panina
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Atsakovas: E. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-2710-1070/2025Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01001-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.3.1.19.4.; 3.3.1.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei E. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Finansų bitė“ padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės E. K. 7092,61 Eur negrąžintą paskolą, 517,79 Eur mokėjimo palūkanas, 723,21 Eur administravimo mokestį, 116,74 Eur negautas pajamas (palūkanas), skaičiuojamas iki 2025 m. balandžio 16 d., 18 proc. negautas pajamas (palūkanas), skaičiuojamas nuo 2025 m. balandžio 16 d. iki paskolos sutarties termino pabaigos, 662,10 Eur sutarties sudarymo mokestį, 25,04 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad 2023 m. gegužės 17 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 8000 Eur kreditas (7296 Eur paskola ir 704 Eur sutarties sudarymo mokestis) 84 mėn. laikotarpiui, taikant metinę 18 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą, 0,21 proc. administravimo mokestį ir 8,8 proc. sutarties sudarymo mokestį (toliau – ir Paskolos sutartis). Paskola atsakovei buvo suteikta elektroniniu būdu paskolos davėjų, naudojantis ieškovės kaip tarpininkės administruojama Interneto skolinimo platforma finbee.lt. Ieškovė, suteikdama atsakovei paskolą, įskaitė 704 Eur sutarties sudarymo mokestį pagal iš anksto duotą atsakovės pavedimą į savo sąskaitą, refinansavo atsakovės 6233,88 Eur įsiskolinimą kitai bendrovei, o 1062,12 Eur paskolos likutį pervedė atsakovei. Atsakovė įsipareigojo bei sutiko laiku ir tinkamai mokėti visus Paskolos sutarties mokesčius, tačiau nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovei nereagavus į ieškovės siunčiamus raginimus sumokėti įsiskolinimą, ši vienašališkai nutraukė Sutartį. Pagal www.finbee.lt portalo naudojimo sutarties nuostatas, ieškovė, išsiuntusi skolininkei pranešimą apie Paskolos sutarties nutraukimą, perėmė iš paskolos davėjų reikalavimo teisę į paskolos gavėją (atsakovę). Ieškovė, prašydama priteisti sutarties sudarymo mokestį, nurodė, kad šio mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji kaip skolintoja suteikė atsakovei 965 Eur skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 880,36 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos, bei 84,64 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti pagal su atsakove sudarytą Paskolos sutartį. Konkrečiu atveju į atsakovės ir visas kitas sudarytas Paskolos sutartis ieškovės įnašas sudarė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 25(3) straipsnio 6(1) dalyje nustatytą 12 proc. reikalavimą ir atitiko Interesų konfliktų vengimo politikos 4.3.4 punkto nuostatą.

3. Atsakovė E. K. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 22 d. sprendimu už akių patenkino iš dalies ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį, priteisdamas ieškovei iš atsakovės E. K. 7092,61 Eur negrąžintą kreditą, 517,79 Eur mokėjimo palūkanas, 88,52 Eur administravimo mokestį, 116,74 Eur negautas pajamas (palūkanas), 18 proc. dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos 2025 m. balandžio 16 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2031 m. gegužės 15 d.), nuo pagal Paskolos sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 4537,49 Eur sumos, 25,06 Eur delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. gegužės 17 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei suteiktas 8000 Eur kreditas 84 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 18 proc.), administravimo mokestį. Atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą bei visus kitus pagal Paskolos sutartį nurodytus mokesčius, tačiau nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko bei negrąžino ieškovei suteikto kredito, neinformavo apie aplinkybes, turėjusias įtakos netinkamam įsipareigojimų vykdymui. Atsakovė nereagavo į raginimus sumokėti skolą. 2025 m. kovo 14 d. ieškovė vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį, vadovaudamasi Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 8.9 punktu. Atsakovė apie tai informuota rašytiniu pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei susidariusį įsiskolinimą.

6. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovė tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, ieškovei iš atsakovės priteistas 7092,61 Eur negrąžintas kreditas, 517,79 Eur mokėjimo palūkanos už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 16 d. iki 2025 m. kovo 14 d., 88,52 Eur administravimo mokestis, paskaičiuotas iki Paskolos sutarties nutraukimo, 25,04 Eur delspinigiai bei 116,74 Eur nuostolių (negautų pajamų už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 14 d. iki 2025 m. balandžio 16 d.) atlyginimas. Be to, teismas priteisė 18 proc. dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 16 d. iki visiško paskolos grąžinimo (bet ne ilgiau kaip iki 2031 m. gegužės 15 d.), nuo kiekvienos pagal sutartį turėjusios būti grąžintos paskolos dalies, neviršijant bendros 4537,49 Eur sumos. Teismas, tenkindamas iš dalies ieškinio reikalavimą dėl administravimo mokesčio priteisimo, nurodė, kad ieškovė, nutraukusi Paskolos sutartį, neturi pagrindo administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovės mokamų įmokų, kaip nurodyta Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl negali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ieškovė po sutarties nutraukimo nebeatlieka.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.24 punktą, skolintojų paskolinta suma – suma, kuri pagal paskolos gavėjo paraišką buvo sufinansuota skolintojų portalo aukcione ir kurią paskolos gavėjas akceptavo, ją sudaro paskolos suma. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punktą, sutarties (paskolos) sudarymo mokestis – paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sudarymo mokestis, mokamas paskolos gavėjo organizatoriui, kuris apima ir kreditingumo vertinimo mokestį. Šis mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos ir nurodomas sutarties specialiosiose sąlygose, jo mokėjimo tvarka nurodyta paskolos mokėjimo grafike. Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad atsakovė įsipareigojo mokėti 8,8 proc. dydžio sutarties sudarymo mokestį, skaičiuojamą nuo skolintojų paskolintos sumos.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė iš ieškinyje nurodytų ieškovės paaiškinimų, kad 704 Eur sutarties sudarymo mokestį ieškovė pervedė sau Paskolos sutarties sudarymo pradžioje, o atsakovei pervedė tik paskolos sumą, kad sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, jog sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Skolintojai suinvestavo atsakovės sutarties sudarymo mokestį, kuris buvo įskaitytas į ieškovės (organizatorės) sąskaitą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą skolintojams, t. y. investuotojams.

9. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Kauno apygardos teismo išaiškinimais, kad „ieškovė pati sukūrė veiklos modelį, pagal kurį atsakovei skaičiuojamas neteisėtas sutarties sudarymo mokestis, kurį ieškovė sutarties sudarymo metu įsiskaitė iš skolintojų platformoje laikomų lėšų, suteikdama galimybę atsakovei šį mokestį padengti atidėtais mokėjimas. Viena vertus, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vien aplinkybė, kad ieškovė šią sumą iš esmės išieško ne sau, o skolintojams, pati savaime nepaneigia aptariamo reikalavimo pagrįstumo, kadangi ieškovė skolintojų interesais veikia kaip platformos operatorė. Priešinga išvada užkirstų ieškovei galimybes reikšti ir kitus reikalavimus dėl sumų (pvz., paskolos ar mokestinių palūkanų), kurios išieškomos ne pačiai ieškovei, priteisimo, dėl kurių pagrįstumo teismui abejonių nekilo. Kita vertus, konstatavus, kad sutarties sudarymo mokesčio nustatymas prieštarauja įstatymui, darytina išvada, jog ieškovė pati turi grąžinti neteisėtai įsiskaitytą sumą, o jos reikalauti iš atsakovės neturi teisės. Nurodytos aplinkybės pripažintinos pagrindu pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis).“ (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartis Nr. e2A-1083-945/2024). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo išaiškinimai buvo pateikti analogiškoje kaip ši byloje, todėl nurodytų motyvų pagrindu netenkino ieškovės reikalavimo dėl 662,10 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo.

10. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisė iš atsakovės ir 5 proc. metines procesines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

11. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio sąlygos pripažinimo neteisėta ir pakeisti šią dalį, priteisiant ieškovei iš atsakovės 662,10 Eur sutarties sudarymo mokestį.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas vertino ieškinio reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio, neįsigilinęs į ginčo Paskolos sutarties nuostatas. Todėl teismui nagrinėjant ieškovės reikalavimą priteisti sutarties sudarymo mokestį nebuvo atskleista bylos esmė. Ieškovė, atsižvelgdama į VKĮ pakeitimus, kuriais buvo leista tam tikrą dalį operatoriaus patiriamų sąnaudų padengti sutarties sudarymo metu, taip pat vadovaudamasi VKĮ 25(3) straipsnio 6(1) dalyje įtvirtinta išimtimi šiuo metu yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 25(3) straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieškovės reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį, kaip dalies tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio pagal VKĮ 25(3) straipsnio 6(1) dalį. Ieškovė, investuodama į kiekvieną paskolą ne mažiau kaip 12 proc. kredito sumos, atitinka įstatymo numatytą išimtį, todėl šiam mokesčiui netaikomas reikalavimas proporcingai skaičiuoti operatoriui mokamą atlygį. Ieškovės investuota į atsakovės paskolą suma buvo 965 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, 880,36 Eur iš šios sumos buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12,06 proc. bendros vartojimo kredito sumos, o 84,64 Eur – sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Sutarties sudarymo mokestis buvo aiškiai nurodytas Paskolos sutartyje, įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą ir neviršijo įstatyme nustatytų ribų. Atsakovė buvo informuota apie šį mokestį, patvirtino jį ir įsipareigojo grąžinti kartu su paskola. Todėl reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo yra pagrįstas.

13. Atsakovė E. K. nepateikė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės sutarties sudarymo mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

16. Ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, įtraukta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą (VKĮ 22 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, 2024 m. gegužės 17 d. per ieškovės administruojamą tarpusavio skolinimo platformą tarp šalių buvo sudaryta Paskolos sutartis, pagal kurią atsakovei suteiktas 8000 Eur vartojimo kreditas (7296 Eur paskola ir 704 Eur sutarties sudarymo mokestis) 84 mėnesių terminui, nustatant 18 proc. metinę mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą, mėnesinį administravimo mokestį – 0,21 proc. (bendra suma – 796,93 Eur), paskolos sutarties sudarymo mokestį – 8,8 proc. (bendra suma 704 Eur). Sutartimi nustatyta bendra paskolos gavėjos mokama suma (paskolos suma + palūkanos + sutarties sudarymo mokestis + administravimo mokestis + kiti galimi mokesčiai) sudarė 14 501,80 Eur. Bendra paskolos kainos metinė norma - 24,81 proc.

17. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1. punktu atsakovė įsipareigojo mokėti skolos grąžinimo įmokas pagal paskolos grąžinimo grafiką. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 4.2 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas taip pat privalo mokėti palūkanas ir kitus mokesčius, sudarančius bendrą paskolos kainą, laikydamasis paskolos grąžinimo grafike nustatytų terminų. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.4 punktą bendra paskolos kaina – tai visos išlaidos, įskaitant palūkanas, sutarties sudarymo mokestį, administravimo mokestį, ir kitus su sutartimi susijusius mokėjimus. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 8.11 punkte nustatyta, kad nutraukus paskolos sutartį prieš terminą paskolos gavėjas privalo grąžinti visą paskolos sumą, sutarties sudarymo mokestį, administravimo mokestį už visą paskolos laikotarpį, iki paskolos sutarties nutraukimo dienos priskaičiuotas palūkanas kaip mokestį už naudojimąsi pinigais, netesybas.

18. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punkte nustatyta, kad sutarties sudarymo mokestis, tai paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka nurodyta paskolos grąžinimo grafike. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu, jei taip nurodyta specialiosiose sąlygose.

19. Ieškovė pateikė į bylą pažymą, kurios duomenimis, ji investavo į paskolos sumą 965 Eur: 880,36 Eur – paskolai, o 84,64 Eur – sutarties sudarymo mokesčiui. Ieškovė pervedė 6233,88 Eur UAB „Bendras finansavimas“, refinansuodama atsakovės skolą, bei išmokėjo į atsakovės banko sąskaitą likusią 1062,12 Eur paskolos sumą. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 704 Eur sutarties sudarymo mokestį įskaitė į savo sąskaitą pagal iš anksto gautą paskolos gavėjos pavedimą. Be to, ieškovė pateikė kartu su ieškiniu ir duomenis apie jos investicijas į paskolas 2024 m. gegužės 20 d.

20. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. nemokėjo laiku Paskolos sutarties grafike nurodytų įmokų. Todėl 2025 m. vasario 27 d. įspėjimu ieškovė įspėjo atsakovę dėl Paskolos sutarties vienašališko nutraukimo tuo atveju, jei ji negrąžins įspėjime nurodytos sumos (696,90 Eur) per 14 dienų. Atsakovė negrąžino skolos ieškovės nurodytu terminu, todėl Paskolos sutartis buvo vienašališkai nutraukta 2025 m. kovo 14 d., apie sutarties nutraukimą skolininkė informuota 2025 m. kovo 14 d. pranešimu, išsiųstu atsakovės elektroninio pašto adresu.

21. Portalo www.finbee.lt naudojimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir vartotojo 10.4 punkte nurodyta, kad Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu, jeigu taip nurodyta specialiosiose sąlygose. 8.1 punkte nustatyta, kad piniginės lėšos yra įskaitomos organizatoriui tik tuo atveju, kai tai yra organizatoriui priklausančios lėšos (sutarties sudarymo mokestis, administravimo mokestis, skolintojų mokamas paskolos sutarties pardavimo antrinėje rinkoje mokestis ir kt. mokėjimai, kurie yra nurodyti bendrojoje paslaugų teikimo sutartyje ir (ar) apie kuriuos vartotojas yra informuotas iš anksto).

22. Portalo www.finbee.lt naudojimo sutarties 2.10 punkte nurodyta, kad UAB „Finansų bitė“ yra organizatorė, prižiūrinti ir administruojanti tarpusavio skolinimo sistemą www.finbee.lt (Portalo naudojimo sutarties 2.12 punktas). Portalo naudojimo sutarties 9.2 punkte įtvirtinta, kad automatinis skolintojo reikalavimo teisės perleidimas ir automatinis organizatoriaus reikalavimo teisės perėmimas įvyksta, kai organizatorius išsiunčia pranešimą paskolos gavėjui apie Paskolos sutarties nutraukimą portalo duomenų bazėje esančiu elektroninio pašto adresu ar paskutiniu žinomu paskolos gavėjo gyvenamosios vietos adresu.

23. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Finansų bitė“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, motyvuodama savo skundą tuo, kad jai netaikomi įstatymo reikalavimai operatoriaus mokesčio skaičiavimui, sutarties sudarymo mokesčio sąlyga yra galiojanti ir ieškovei turėtų būti priteista visa likusi negrąžinta sutarties sudarymo mokesčio suma.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepriteisti ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovės E. K. sutarties sudarymo mokesčio

24. Vartojimo kreditų teikimą ir tarpusavio skolinimo veiklą reguliuoja Vartojimo kredito įstatymas, kurio paskirtis yra nustatyti vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą, vartojimo kredito gavėjų teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų ir paskolos davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais, nuostatos.

25. VKĮ 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą.

26. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio sąvoka įstatyme nepateikta. Ši sąvoka turi apimti įvairius mokesčius, nepriklausomai nuo jų pavadinimo, kuriuos taiko tarpusavio skolinimo platformos operatorius už savo, kaip operatoriaus, teikiamas tarpininkavimo paslaugas, sudarant ir administruojant vartojimo kredito sutartis per internetinę tarpusavio skolinimo platformą. Atitinkamai, ir sutarties sudarymo mokestis, ir administravimo mokestis turi būti vertinami sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei (tarpusavio skolinimo platformos operatorei) ir patenka į VKĮ 25(3) straipsnio reguliavimo sritį (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. e2A-2006-1187/2024, 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2339-871/2025).

27. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja VKĮ 25(3) straipsnio 6 ir 6(1) dalių nuostatos.

28. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojusio VKĮ 25(3) straipsnio 6 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad ne mažiau kaip 75 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Ši įstatymo norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl vertintina kaip imperatyvioji (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. e2A-2006-1187/2024).

29. Minėti įstatymo reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai (VKĮ 25(3) straipsnio 6(1) dalis).

30. Apeliantė nurodo, kad paskolos išmokėjimo metu ji, investuodama į kiekvieną paskolą ne mažiau kaip 12 proc. kredito sumos, sudarė sąlygas netaikyti imperatyvaus VKĮ 25(3) straipsnio 6 dalies reikalavimo. Todėl darytina išvada, kad ieškovė, siekdama pasinaudoti VKĮ 25(3) straipsnio 6(1) dalyje įtvirtinta išimtimi, turėjo investuoti ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą sudaromą vartojimo kreditą.

31. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys sudarė sutartį, kurioje susitarė dėl atsakovei taikomų sutarties sudarymo mokesčio bei administravimo mokesčio, kurie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą. Vertinant sutarties sudarymo mokestį ir administravimo mokestį sistemiškai kaip vieningą atlygį, nustatyta, kad ieškovės atlygis pagal Paskolos sutartį sudarė iš viso 1500,93 Eur (704 Eur + 796,93 Eur).

32. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl administravimo mokesčio priteisimo iš dalies, priteisdamas šį mokestį už laikotarpį iki Paskolos sutarties nutraukimo, bei visiškai atmetė ieškinio reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio, iš esmės tik vadovavosi Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties išvadomis, padarytomis, šiam teismui įvertinus Kauno apygardos civilinėje byloje Nr. e2A-1083-945/2024 nustatytas aplinkybes, tarp jų – tą aplinkybę, kad ieškovė nepagrindė įrodymais savo pozicijos dėl VKĮ 25(3) straipsnio 6(1) dalyje įtvirtintos išimties taikymo jai. Toje byloje ieškovė nebuvo pateikusi duomenų apie tai, kad ji veikė ne tik kaip tarpininkė tarp kreditorių ir skolintojos, bet ir pati įgijo kreditorės statusą, kuris lemtų jos galimybę taikyti kitokią atlygio skaičiavimo tvarką. Todėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties Nr. e2A-1083-945/2024 17 punkto išaiškinimai, pacituoti skundžiamame sprendime už akių, galėtų būti taikomi tik tuo atveju, jei ieškovė šioje byloje neįrodytų to, kad ji taip pat yra atsakovės kreditorė VKĮ numatyta apimtimi. Teisėjų kolegijai susipažinus su skundžiamo sprendimo už akių motyvais, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Kauno apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1083-945/2024, išvadomis, neištyręs ir nenustatęs aplinkybių, leidžiančių vadovautis minėta nutartimi.

33. Nagrinėjamu atveju apeliantė iškėlė klausimą dėl VKĮ 25(3) straipsnio, įtvirtinančio reikalavimus tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, 6 ir 6(1) dalių aiškinimo ir taikymo dar ieškinyje, pateikusi į bylą duomenis apie tai, kad ji investavo savo lėšas į atsakovės paskolą, bei duomenis apie jos tam tikrą dieną sutektas paskolas (žr. šios nutarties 19 punktą). Visgi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, nepasisakė dėl ieškovės nurodytų aplinkybių (ne)buvimo ir nevertino jų VKĮ 25(3) straipsnio 6 ir 6(1) dalių kontekste, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju svarbi ir įstatymo nuostata, pagal kurią tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis privalo būti įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) bei negali viršyti VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų (t. y. visos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negali būti didesnės kaip 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos).

35. Atsižvelgiant į tai, jog ir administravimo, ir sutarties sudarymo mokestis yra įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą (14 501,80 Eur), kuri susideda iš paskolos sumos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, administravimo mokesčio ir kitų galimų mokesčių, kaip tai nustatyta VKĮ 2 straipsnio 3 dalyje, darytina išvada, kad, ir sutarties sudarymo mokestis, ir administravimo mokestis turėtų būti vertinami sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei – tarpusavio skolinimo platformos operatorei, ir patenka į VKĮ 25(3) straipsnio reguliavimo sritį.

36. Teisėjų kolegija, nustačiusi pirmiau nurodytas aplinkybes, prieina prie išvados, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta ir įvertinta dalis ginčui svarbių aplinkybių, dėl to nebuvo atskleista bylos dalies esmė. Ieškovei esant tarpusavio skolinimo platformos operatorei, įtrauktai į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą dėl prievolių pagal paskolos sutartį nevykdymo ir su tuo susijusių pasekmių, turėjo aiškintis ginčui aktualias sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, vertinti jų teisėtumą bei su nurodytais mokesčiais susijusių ieškinio reikalavimų pagrįstumą VKĮ įstatymo kontekste. Tokią nagrinėtinų klausimų apimtį atitinkamo pobūdžio ginčuose patvirtina ir formuojama teismų praktika (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2006-1187/2024; 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2001-643/2024; 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2256-794/2024, 2025 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2303-1012/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-63-730/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1258-1097/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino ieškinio reikalavimus dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, neįsigilinęs į ginčo sutarties nuostatas ir VKĮ 25(3) straipsnio 6 bei 6(1) dalyse įtvirtintą reguliavimą. Dėl to nagrinėjant klausimą dėl ieškovės reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį (ne)pagrįstumo nebuvo atskleista bylos esmė.

37. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, jos veiklai taikomi VKĮ 25(3) straipsnio reikalavimai, todėl sprendžiant klausimą dėl ieškovei mokėtino atlygio, taip pat ir sutarties sudarymo mokesčio, dydžio ir atitikties imperatyvioms įstatymo normoms, svarbu buvo nustatyti ieškovės teisės į VKĮ 25(3) straipsnio 6(1) dalyje įtvirtintos išlygos (ne)buvimą, t. y. įvertinti, ar tarpusavio skolinimo platformos operatorė kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visa vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatorės pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Pirmosios instancijos teismas netyrė, nevertino šių aplinkybių, nepasisakė dėl jų. Šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė nurodė ieškinyje aplinkybes, jog pati investuoja į jos administruojamoje tarpusavio skolinimo platformoje skelbiamas paskolas, suteikdama ne mažiau nei 12 proc. bendros vartojimo kredito (paskolos) sumos visiems paskolos gavėjams. Dėl to svarbu įvertinti ir ginčo paskolos sutarties sąlygas, apibrėžiančias skolintoją (paskolos davėją), ir kitus duomenis, kuriuose ieškovė (apeliantė) (ne)išskiriama kaip vartojimo kreditų davėja, viena iš skolintojų kiekvienos paskolos (vartojimo kredito) suteikimo atveju, ir šiuos duomenis pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė, siekdama pasinaudoti VKĮ 25(3) straipsnio 6(1) dalyje įtvirtinta išimtimi, turi investuoti ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą sudaromą vartojimo kreditą. Nagrinėjamu atveju kartu su ieškiniu pateikti duomenys apie ieškovės investicijas į paskolas 2024 m. gegužės 20 d. savaime nepatvirtina jos teisės į VKĮ 23(3)straipsnio 6(1) dalyje įtvirtintą išimtį, nes, siekiant pasinaudoti minėta išimtimi, ieškovė turi įrodyti investavusi ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą sudaromą vartojimo kreditą, o ne tik į konkrečią dieną suteiktus vartojimo kreditus. Pirmosios instancijos teismui neįvertinus nurodytų aplinkybių, nebuvo galimybės spręsti dėl ieškovei mokėtino atlygio (tarp jo – sutarties sudarymo mokesčio) dydžio atitikties imperatyvioms įstatymo normoms, o tuo pačiu nebuvo galimybės įvertinti ieškinio reikalavimų dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio pagrįstumo.

38. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į VKĮ 2 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, bei į tai, kad ir administravimo, ir sutarties sudarymo mokestis yra įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą (14 501,80 Eur), kuri susideda iš: paskolos sumos (7296 Eur), palūkanų (5692,40 Eur), sutarties (sudarymo mokesčio (704 Eur), administravimo mokesčio (796,93 Eur) ir kitų galimų mokesčių (su vartojimo kredito sutartimi susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidos) turėjo vertinti ir sutarties sudarymo mokestį, ir administravimo mokestį sistemiškai kaip vieningą atlygį ieškovei. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar šis atlygis neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų (t. y. visos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negali būti didesnės kaip 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos). Pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar ieškovės atlygis pagal paskolos sutartį – 1500,93 Eur (704 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 796,93 Eur administravimo mokestis, arba atitinkamai 8,8 proc. ir 0,21 proc. dydžio) atitinka VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Neįvertinus nurodytų aplinkybių, nebuvo galimybės spręsti dėl ieškovei mokėtino atlygio (tarp jo – ir sutarties sudarymo mokesčio) dydžio atitikties imperatyvioms įstatymo normoms. Tuo pačiu nebuvo galimybės įvertinti ieškinio reikalavimų dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio pagrįstumo.

39. Teisėjų kolegija nurodo, kad tik tuo atveju, jeigu nagrinėjant bylą būtų nustatyta, jog ieškovė neįrodė savo teisės į VKĮ 25(3) straipsnio 6(1) dalyje nustatytą išlygą, turi būti sprendžiamas klausimas dėl pagrindo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o taip pat dėl ieškinio reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį (ne)pagrįstumo. Kaip minėta pirmiau, VKĮ 25(3) straipsnio 6 dalies imperatyvios nuostatos draudžia tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyti tokią savo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pagal kurią didesnė nei 25 proc. atlygio dalis nebūtų siejama su kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinta kredito dalimi.

40. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio argumentų bei paskolos sutarties bendrųjų sąlygų nustatyta, kad ieškovė, suteikdama atsakovei paskolą, įskaitė atsakovės 704 Eur sutarties sudarymo mokestį arba 46,90 proc. viso ieškovės atlygio (704 Eur x 100 proc. / 1500,93 Eur) į ieškovės sąskaitą paskolos išmokėjimo metu, nesiedama jo su atsakovės grąžinta kredito suma, o tai galbūt lemia tokio mokesčio neteisėtumą. Tokios išvados nepaneigia ir sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka pagal paskolos mokėjimo grafiką. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad VKĮ 25(3) straipsnio 6 dalis draudė didesnę nei 25 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį sutarties sudarymo metu išskaityti ir iš paskolos gavėjo (atsakovės), ir iš skolintojams priklausančių sumų (platformos). Taigi, tokiu atveju susidarytų situacija, kai ieškovė skaičiuoja atsakovei neteisėtą sutarties sudarymo mokestį, kurį ieškovė sutarties sudarymo metu įsiskaitė iš skolintojų platformoje laikomų lėšų, suteikdama galimybę atsakovei šį mokestį padengti atidėtais mokėjimais, nes sutarties sudarymo mokesčio, kuris sudaro 46,90 proc. viso atlygio, nustatymas, nesiejant jo su atsakovės grąžintų įmokų suma, prieštarautų įstatymui (VKĮ 25(3) straipsnio 6 dalis). Dėl to būtų pagrindas pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš atsakovės gautomis įmokomis yra sumokėjusi dalį šio mokesčio – 41,90 Eur (704 Eur – 662,10 Eur), būtų pagrindas spręsti dėl šios sumos grąžinimo atsakovei ja mažinant kitas ieškovei iš atsakovės priteistas sumas.

41. Teisėjų kolegija nurodo, kad tuo atveju, jeigu iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme būtų nustatyta, kad ieškovė neįrodė savo teisės į VKĮ 25(3) straipsnio 6(1) dalyje nustatytą išlygą, byloje svarstytinas ir klausimas dėl administravimo mokesčio priteisimo (ne)pagrįstumo pagal VKĮ 25(3) straipsnio 6 dalį. Pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies reikalavimą dėl administravimo mokesčio, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 88,52 Eur sumą, apskaičiuotą už laikotarpį iki Paskolos sutarties nutraukimo. Nors ieškovė apeliaciniu skundu šios pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies neginčijo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, ir sutarties sudarymo mokestis, ir administravimo mokestis turi būti vertinami sistemiškai kaip vieningas atlygis ieškovei, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ieškinio reikalavimo dėl administravimo mokesčio priteisimo (ne)pagrįstumą VKĮ 25(3) straipsnio 6 dalies kontekste.

42. VKĮ 25(3) straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, pagal kurią tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis sietinas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintomis įmokomis. Nors dalį atlygio, neviršijančią 25 proc., ieškovė pagal įstatymą galėjo skaičiuoti kitokia tvarka, ieškovė neįtraukė į sutartį teisėto susitarimo dėl tokio atlygio. Kitą atlygio dalį, įvardintą kaip sutarties administravimo mokestį, ieškovė skaičiavo už viso sutarties galiojimo laikotarpiu teikiamas paslaugas iš esmės laikydamasi VKĮ 25(3) straipsnio 6 dalies reikalavimų, siedama jį su atsakovės grąžintomis įmokomis. Toks ieškovės sukurtas veiklos modelis reiškia, kad ji gali reikalauti iš atsakovės tik sutarties administravimo mokesčio dalies, proporcingos atsakovės sumokėtoms įmokoms sutarties vykdymo metu. Gautais iš atsakovės mokėjimais ieškovė įskaitė 203,39 Eur (7296 Eur – 7092,61 Eur) arba 2,79 proc. (203,39 Eur × 100 proc. / 7296 Eur) paskolos sumos, todėl įgijo teisę į 22,23 Eur (796,93 Eur × 2,79 proc.) sutarties administravimo mokesčio. Gautomis įmokomis ieškovė įsiskaitė 73,72 Eur (796,93 Eur – 723,21 Eur) šio mokesčio. Todėl gali būti, kad ieškovė ne tik neturi teisės į papildomą šio mokesčio sumą ir 88,52 Eur administravimo mokesčio, bet, neįrodžius kitų aplinkybių, galbūt yra gavusi 51,49 Eur (73,72 Eur – 22,23 Eur) permoką, kuri tokiu atveju turėtų būti grąžinta atsakovei ja mažinant kitas ieškovei iš atsakovės priteistas sumas.

43. Tuo atveju, jei būtų konstatuotos sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio permokos, vadovaujantis Paskolos sutarties sąlygomis dėl gautų piniginių lėšų iš paskolos gavėjo įskaitymo tvarkos, galbūt permokėtomis sumomis (iš viso 93,39 Eur=41,90 Eur + 51,49 Eur) tokiu atveju turėtų būti mažinama ieškovei iš atsakovės priteista mokėjimo palūkanų suma. Be to, tokiu atveju, iš naujo vertintinas ir ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius, kuriuos ieškovė skaičiavo ir nuo vėluojamos sumokėti sutarties sudarymo mokesčio dalies, ir nuo skolos, kuri būtų susidariusi dėl galbūt neteisėtai panaudotos 93,39 Eur permokos. Tokiu atveju turėtų būti tikslinama bendra ieškovei iš atsakovės priteista suma, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos, bei, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš naujo spręstini ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų bei valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai.

44. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio dalių priteisimo, netyrė ir nevertino dalies ginčui svarbių aplinkybių, kurios turėjo būti įvertintos, vadovaujantis teisiniu reguliavimu ir formuojama teismų praktika. Teismas netyrė, nesiaiškino ir nepasisakė dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių dėl sutarties sudarymo mokesčio esme, prigimtimi ir paskirtimi; netyrė ir nesiaiškino ieškovės teisės į VKĮ 25(3) straipsnio 6(1) dalyje nustatytą išlygą (ne)buvimo; nepagrįstai vertino atsietai vieną nuo kito sutarties sudarymo mokestį ir administravimo mokestį, neatsižvelgė į teismų praktikoje formuojamą aiškinimą, jog šie mokesčiai vertintini sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei; nenustatė, ar toks atlygis atitinka VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, tuo atveju, jeigu nagrinėjant bylą būtų nustatyta, jog ieškovė neįrodė savo teisės į VKĮ 25(3) straipsnio 6(1) dalyje įtvirtintą išlygą egzistavimo, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl pagrindo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), bei dėl ieškinio reikalavimų priteisti sutarties sudarymo mokestį ir administravimo mokestį (ne)pagrįstumo VKĮ 25(3) straipsnio 6 dalies nuostatų kontekste. Tokiu atveju spręstina dėl nustatytų galbūt permokėtų atsakovės sumų įskaitymo, iš naujo vertintinas ir ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius, tikslintina bendra ieškovei iš atsakovės priteista suma, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, iš naujo spręstina dėl ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Teisėjų kolegija, įvertinus skundžiamo teismo sprendimo už akių turinį ir teismo nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą dalyje dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio neatsižvelgęs į nagrinėjamam teisiniam santykiui reikšmingo specialaus VKĮ teisinio reglamentavimo turinį, nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos. Todėl pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neatskleidė dalies reikšmingų faktinių bylos aplinkybių bei bylos esmės nurodytais aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

46. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų bylos dalies ginčytinais klausimais nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą reikšminga apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamo sprendimo už akių dalį ir perduoti toje dalyje bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

47. Teisėjų kolegijai nutarus, kad reikšminga bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patenkinti iš dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių dalį dėl pelno palūkanų, administravimo mokesčio, sutarties sudarymo mokesčio, delspinigių, 5 (penkių) procentų metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovės E. K. ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Palikti nepakeistą kitą sprendimo už akių dalį.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėSvetlana PaninaSigita Zubavičiūtė-Montvilienė