- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-63-730/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02967-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2 241,45 Eur negrąžintą paskolą, 199,28 Eur dydžio paskolos palūkanas pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2024 m. gegužės 30 d., 102,78 Eur administravimo mokestį, 20,62 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 22 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. birželio 30 d.), 22 proc. dydžio nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 16 d.) nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 36,24 Eur sumos), 201,12 Eur sutarties sudarymo mokestį, 48,97 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65 Eur žyminį mokestį ir 484 Eur už teisines paslaugas. Nurodė, kad šalys 2023 m. rugsėjo 29 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 4 000 Eur paskolą (3638 Eur paskolos suma ir 362 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 18 mėnesių terminui, tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, dėl ko ieškovė 2024 m. gegužės 16 d. išsiuntė raginimą su įspėjimu, jog sutartį nepadengus skolos nutrauks, tačiau atsakovui nereaguojant, ieškovė šalių sudarytą sutartį nutraukė.
2. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2241,45 Eur negrąžintos paskolos, 199,28 Eur paskolos palūkanų pagal sutartį už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2024 m. gegužės 30 d., 72,54 Eur administravimo mokesčio, 20,62 Eur nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. birželio 30 d., 22 procentų dydžio nuostolių atlyginimo (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. liepos 2 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 16 d.) nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 36,24 Eur sumos, 48,97 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 504,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė, pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2023 m. rugsėjo 29 d. paskolos sutarties Nr. 53354479 sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio, priteisė iš atsakovo 14,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pagrindiniai teismo sprendimo už akių motyvai:
3.1. Dėl 2 241,45 Eur paskolos (vartojimo kredito) dalies priteisimo nurodė, kad šalys 2023 m. rugsėjo 29 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį. Pagal šią sutartį atsakovui buvo suteiktas 4 000 Eur vartojimo kreditas 18 mėn. terminui. Atsakovas tinkamai nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė. Teismas atsižvelgęs į tai, jog atsakovas kredito nustatytu laiku ir tvarka tinkamai negražino, į tai, jog ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė, nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 2 241,45 Eur kredito.
3.2. Dėl 199,28 Eur palūkanų priteisimo nurodė, kad palūkanos yra paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2024 m. gegužės 30 d.. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė, pagal sutartį mokėtinų įmokų nemokėjo, pažeidė prievolę, sprendė, kad reikalavimas dėl 199,28 Eur dydžio palūkanų, paskaičiuotų nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2024 m. gegužės 30 d. yra pagrįstas ir tenkinamas.
3.3. Dėl 102,78 Eur administravimo mokesčio priteisimo nurodė, kad atsakovas pagal sutartį įsipareigojo sumokėti 204,09 Eur administravimo mokesčio. Pažymėjo, kad pagal aktualią teismų praktiką, vartojimo kredito sutarties prieš terminą nutraukimas atleidžia abi sutarties nuo sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kadangi šiuo atveju ieškovė paskolos sutartį 2024 m. gegužės 30 d., tai yra prieš termino pabaigą, atitinkamai ieškovė neturi pagrindo reikalauti viso administravimo mokesčio. Teismas sprendė, kad už visą laikotarpį ieškovė gali reikalauti ne daugiau kaip 173, 85 Eur administravimo mokesčio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra sumokėjęs 101,31 Eur šio mokesčio, ieškovei priteistina 72,54 Eur administravimo mokesčio.
3.4. Dėl 201,12 Eur sutarties sudarymo mokesčio nurodė, kad ieškovė ieškinyje paaiškino, kad sutarties sudarymo mokestį persivedė sau paskolos sutarties sudarymo pradžioje. Teismas įvertinęs sutarties sąlygas sprendė, kad ieškovė sukūrė modelį, pagal kurį atsakovui skaičiuojamas neteisėtas sutarties sudarymo mokestis, kurį ieškovė sutarties sudarymo metu įsiskaitė iš platformoje laikomų lėšų, suteikdama galimybę atsakovui šį mokestį padengti atidėtais mokėjimas. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės laikytinos pagrindu pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio, todėl nusprendė ieškovės reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio netenkinti.
3.5. Dėl 20,62 Eur nuostolių, negautų pajamų priteisimo teismas nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus sutartį, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir/ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių prievolių tinkamą įvykdymą, sudaromos prielaidos išvadai, jog ieškovės nuostolių faktas yra įrodytas, todėl atsakovo atžvilgiu taikoma civilinė atsakomybė, iš atsakovo ieškovei priteisiant 20,62 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 22 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. birželio 30 d. ir 22 proc. dydžio nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas).
3.6. Dėl 48,97 Eur delspinigių priteisimo teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteisiami 48,97 Eur delspinigiai, kadangi jie paskaičiuoti taikant 0,05 proc. normą ir prašoma priteisti suma neviršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyto dydžio ir skaičiavimo laikotarpio.
3.7. Dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškovės reikalavimai tenkinami 91,88 procento, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 504,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti 201,12 Eur sutarties sudarymo mokestį, 22 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo sutarties sudarymo mokesčio paskirtį. Nurodo, kad remiantis portalo naudojimosi sutarties 7.5 punktu, organizatorius turi teisę investuoti į paskolos gavėjų paskolas aukcione, o tokio investavimo atveju ir organizatoriui taikoma pirmenybė – t. y. organizatoriaus siūlymas yra visuomet pirmas. Organizatorius į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos ir užtikrina, kad visu paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu operatoriaus pagal paskolos sutartį paskolos gavėjui suteikta paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos paskolos sumos.
4.2. Nurodo, kad pagal su atsakovu sudarytą paskolos sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Remiantis paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktu, sutarties sudarymo mokestis – šios sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (3 638 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (362 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės sąskaitą, kaip atlygis organizatoriui, remiantis Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalimi, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, tai yra investuotojams, pagal paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis.
4.3. Nurodo, kad sutarties sudarymo mokestis yra dalis operatoriui mokamo atlygio ir atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimus. Kaip nurodyta specialiose sąlygose bei Bendrųjų sąlygų 1.29 bei 1.16 punkte - sutarties sudarymo mokestis yra skolintojų paskolintos sumos dalis, t. y. jį finansuoja skolintojai ir paskolos gavėjas įsipareigoja šį mokestį grąžinti. Remiantis bendrųjų sąlygų 3.18 punktu, paskolos davėjas suteikia įgaliojimus (paveda) organizatoriui išmokėti paskolos sumą iš paskolos davėjo elektroninių pinigų sąskaitos į paskolos gavėjo banko sąskaitą. Paskolos davėjo įgaliojimo suteikimas paskirstyti lėšas jo elektroninių pinigų sąskaitoje ir depozitinėje sąskaitoje yra esminė šios sutarties sąlyga, be kurios organizatorius nebūtų sudaręs sutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Faktinės bylos aplinkybės.
7. Ieškovė su atsakovu 2023 m. rugsėjo 29 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė, patikrinusi atsakovo kreditingumą, suteikė atsakovui 4 000 Eur paskolą (3638 Eur paskolos suma ir 362 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 18 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą paskolos sumą, sumokėti palūkanas, administravimo mokestį ir sutarties sudarymo mokestį nustatyto dydžio mėnesinėmis įmokomis. Šalių sutarta metinė palūkanų norma - 22 procentai, sutarties sudarymo mokestis 9,05 procento, mėnesinis administravimo mokestis 0,97 procento.
8. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ieškovei, mokėti sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas bei mėnesinį administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Delspinigių apskaičiavimo pažyma patvirtina, kad atsakovas grąžino ieškovei dalį kredito sumos, liko negrąžinta 2 241,45 Eur dydžio kredito dalis. Kadangi atsakovas praleido sutartinių prievolių įvykdymo terminus, nevykdė sutartinių prievolių, ieškovė 2024 m. gegužės 31 d. pranešimu vienašališkai nutraukė šalių sudarytą sutartį.
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus dėl negrąžinto kredito priteisimo, mokėjimo palūkanų, nuostolių atlyginimo, delspinigių priteisimo, iš dalies tenkino reikalavimą dėl administravimo mokesčio priteisimo, atmetė ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, pripažindamas negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2023 m. rugsėjo 29 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio.
Dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygiui taikomų reikalavimų.
10. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilęs dėl VKĮ 25³ straipsnio, įtvirtinančio reikalavimus tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, atitinkamų nuostatų (6 ir 6¹ dalių) aiškinimo ir taikymo. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtis, pagal kurią 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visa vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.
11. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai. Be to, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis privalo būti įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir negali viršyti VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų (tai yra visos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negali būti didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos).
12. Sutarties sudarymo mokesčiui apskaičiuoti apeliantė siekia pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi. Nurodo, kad sutarties sudarymo mokestis yra skolintojų paskolintos sumos dalis, tai yra jį finansuoja skolintojai, o paskolos gavėjas (atsakovas) įsipareigoja šį mokestį grąžinti. Skolintojai suteikia įgaliojimus ieškovei išmokėti paskolos sumą iš skolintojų Elektroninių pinigų sąskaitos į paskolos gavėjo banko sąskaitą. Skolintojų įgaliojimų suteikimas ieškovei paskirstyti lėšas yra esminė sutarties sąlyga. Be to, apeliantės vertinimu, VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatos (ribojimai) taikytinos sudarant vartojimo kredito sutartį, kai derinamos paskolos (vartojimo kredito) sutarties sąlygos ir sudaromas įmokų mokėjimo grafikas, bei tais atvejais, kaip paskolos (vartojimo kredito) sutartis vykdoma pagal grafiką, tačiau netaikytinos paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą atvejais. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai atmestini.
13. Bendrosiose šalių 2023 m. rugsėjo 29 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygose (1.23 punktas) skolintojas (paskolos davėjas) yra apibrėžiamas kaip tinkamai identifikuotas portalo vartotojas, teikiantis siūlymus paskolos gavėjams ir skolinantis jiems savo lėšas laikantis Naudojimosi sutarties, paskolos sutarties bei kitų portale nustatytų sąlygų. Šiuo atveju nei šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrosiose, nei specialiosiose sąlygose, nei naudojimosi sutartyje ieškovė (apeliantė) nėra išskiriama kaip viena iš skolintojų kiekvieno paskolos (vartojimo kredito) suteikimo atveju.
14. Taip pat pabrėžtina, kad šiuo atveju ieškovė (apeliantė), siekdama pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, turi investuoti ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą sudaromą vartojimo kreditą (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nors minėtą aplinkybę nurodo, tačiau šioje civilinėje byloje tokių duomenų nepateikus, laikoma, kad ieškovė šiuo atveju neįrodė ir savo teisės į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatyta išlygą egzistavimo (CPK 178 straipsnis). Be to, VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies turinys nesuponuoja, kad joje įtvirtinti ribojimai taikytini tik sutarties sudarymui ir jos vykdymui, todėl ieškovės (apeliantės) pateikto apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad paskolos (vartojimo kredito) sutartį nutraukus VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis yra netaikytina, atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovės, kaip tarpusavio skolinimosi platformos organizatorės, atlygis yra suskaidytas į dvi dalis: į 204,09 Eur sutarties administravimo mokestį ir 362 Eur sutarties sudarymo mokestį. Taigi bendras ieškovės atlygis pagal vartojimo kredito sutartį iš viso sudarė 566,09 Eur, o iš šios sumos sutarties sudarymo mokestis sudaro 63,95 procento, todėl ieškovės atlygio dalis, sietina su sutarties sudarymo momentu, viršija įstatyme (VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis) įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjo vykdant sutartį grąžinta kredito suma, ribą, kas lemia tokio mokesčio neteisėtumą (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-793-538/2024).
16. Pažymėtina, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis draudžia sutarties sudarymo metu išskaityti didesnę nei 25 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį tiek iš paskolos gavėjo, tiek ir iš skolintojams priklausančių sumų (platformos). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šalių sudarytos sutarties sąlygos dėl sutarties sudarymo yra pripažintinos negaliojančiomis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir tai sudaro pagrindą atmesti apeliacinio skundo reikalavimus dėl šio mokesčio priteisimo.
Dėl sutarties administravimo mokesčio.
17. Ieškovė prašė priteisti 204,09 Eur sutarties administravimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas 72,54 Eur sutarties administravimo mokestį už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 30 d.).
18. Ieškovė šios sprendimo už akių dalies neginčijo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra nuspręsta išeiti už apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas dėl šio mokesčio priteisimo (ne)pagrįstumo pasisako.
19. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, pagal kurią tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis sietinas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintomis įmokomis. Nors dalį atlygio, neviršijančią 25 procentų, ieškovė pagal įstatymą galėjo skaičiuoti kitokia tvarka, teisėto susitarimo dėl tokio atlygio ieškovė į sutartį neįtraukė, už sutarties sudarymą nusimatydama neteisėto dydžio atlygį sutarties sudarymo mokesčio forma. Tačiau administravimo mokestį ieškovė skaičiavo už viso paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu teikiamas paslaugas, t. y. iš esmės laikydamasi VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų. Taigi, ieškovė gali reikalauti iš atsakovo tik administravimo mokesčio dalies, proporcingos atsakovo vykdant sutartį sumokėtoms įmokoms (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-793-538/2024).
20. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog už laikotarpį, nuo sutarties sudarymo iki jos vienašališko nutraukimo atsakovas turėjo pareigą sumokėti 173,85 Eur administravimo mokestį. Atsakovas iki sutarties nutraukimo (2024 m. gegužės 30 d.) sumokėjo 101,31 Eur administracinio mokesčio. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo atliktus aritmetinius skaičiavimus, į tai, jog taip pat ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra skundžiama, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino mokėtino administravimo dydžio reikalavimą iki 72,54 Eur sumos, todėl šiuo atveju taip pat nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl administravimo mokesčio apskaičiavimo.
Dėl procesinės bylos baigties.
21. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
22. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurį naikinti ir ar pakeisti apeliantų apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl ko nutariama apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
23. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovės prašymas priteisti apeliaciniame procese turėtų išlaidų atlyginimą vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.