Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovių - G. B. ir A. M. B. atstovams - advokatui S. D. ir advokato padėjėjui E. D.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. O. 2017-12-19 patikslintą ieškinį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu (jo išlikusiomis dalimis) tvarkos nustatymo bei dėl pripažinimo teisės atlikti gyvenamojo namo dalies kapitalinio remonto darbus be bendraturčių sutikimo, taip pat pagal atsakovių - G. B. ir A. M. B. 2018-02-15 priešieškinį dėl pripažinimo teisės sutvarkyti statinio liekanas ir išregistruoti statinį be bendraturčio sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas E. O. 2017-12-19 pateiktu (paskutiniu) patikslintu ieškiniu prašė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

Iš ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, ginčo šalių ir jų atstovų teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, matyti, kad ginčo šalys gera valiai negali susitarti dėl naudojimosi išlikusiomis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimis (t.y. pamatais). Atsižvelgiant į tai, tokia tvarka turi būti nustatyta teismo keliu (Lietuvos Respublikos CK 4.81 str. 1 d.).

Faktas, kad ginčo gyvenamasis namas (likusios jo dalys - pamatai) stovi miško ūkio paskirties žemės sklype, priešingai nei kad teigia atsakovės (jų atstovai), nedaro ir negali daryti jokių kliūčių siekiant nustatyti naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu (išlikusiais jo pamatais). Ginčo gyvenamasis namas teisės aktų nustatyta tvarka (parengus kadastrinių matavimų (namų valdos techninės apskaitos) bylą Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas ir įregistruotas viešame registre kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas. Gyvenamasis namas ilgą laiką realiai egzistavo bei buvo tinkamai eksploatuojamas pagal paskirtį. Ginčo gyvenamasis namas ir šiuo metu realiai egzistuoja, tik yra blogos techninės būklės (dalinai sunykęs). Remiantis tuo, ieškovas E. O. turi teisę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančia gyvenamojo namo dalimi tokios būklės, kokios ji faktiškai yra (Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. 1 d.). Ieškovo E. O. galimybę įgyvendinti savo, kaip savininko teises, net ir į tokios blogos būklės gyvenamojo namo dalį jau tiesiogiai yra pripažinęs ir Kauno apygardos teismas 2016-10-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (kurioje dalyvavo tos pačios ginčo šalys). Aukštesnės instancijos teismas konstatavo, kad namo pamatai ir dalis sienų išlikę, todėl šalys gali atsidalyti net ir tokios blogos būklės pastatą natūra (10 lapas; 16 punktas). Iš to seka, kad ieškovas E. O., įgyvendindamas savo, kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininko, teises, turi teisę reikalauti nustatyti naudojimosi išlikusiomis minėto gyvenamojo namo dalimis (t.y. pamatais) tvarką. Kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės objektu (pagal analogiją - naudojimosi tvarkos nustatymo objektu) gali būti tik nugriautų statinių pamatai, yra konstatuota ir aukštesnės instancijos teismų praktikoje (žr. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-779-267/2013).

antra, ginčo gyvenamojo namo idealiosios dalys pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę yra lygios, t.y. ieškovui E. O. priklauso 1/2 jo dalis, o bendrai abiem atsakovėms (G. B. ir A. M. B.) taip pat priklauso 1/2 jo dalis (arba po 1/4 dalį kiekvienai iš atsakovių);

trečia, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2016-02-17 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (kurioje dalyvavo tos pačios ginčo šalys) yra tiesiogiai konstatuota, kad ginčo gyvenamajame name gyveno ieškovo ir atsakovių mamos; viena naudojosi viena namo puse, kita - kita puse (sprendimo 6 lapas) (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 2 p.); šią faktinę aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta nešališka liudytoja G. L., kuri nurodė, jog namo kairėje pusėje gyveno B., o namo dešinėje pusėje gyveno O.;

ketvirta, ginčo gyvenamasis namas yra sunykęs, yra išlikę tik jo pamatai, jokios izoliuotos gyvenamosios patalpos (kambariai, kadastrinių matavimų (namų valdos techninės apskaitos) byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėti indeksais nuo 1-1 iki 1-9) realiai nebeegzistuoja, kas suponuoja tai, kad abi ginčo gyvenamojo namo pusės (abiejų pusių išlikę pamatai) yra lygiavertės - identiškos ir vienodos.

Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes teismas laiko, kad ieškovo pasiūlyta ir MB “Anoniminiai architektai” 2017 m. spalio mėn. 15 d. parengtame projekte (jo patikslinime) nustatyta naudojimosi išlikusiomis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimis (pamatais) tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, yra racionali ir protinga bei niekaip nepažeidžia atsakovių - G. B. ir A. M. B., teisių bei teisėtų interesų.

Kaip jau buvo minėta, tarp ankstesnių ginčo gyvenamojo namo savininkių - S. O. ir E. B. nuo seno buvo nusistovėjusi naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka – pirmoji naudojosi viena (dešiniąja) namo puse, antroji naudojosi kita (kairiąja) namo puse. Šiuo metu ginčo gyvenamasis namas yra sunykęs, yra išlikę tik jo pamatai ir dalis rastinių sienų, kas leidžia konstatuoti, kad abi ginčo gyvenamojo namo pusės (abiejų pusių išlikę pamatai) yra identiškos ir vienodos, neturi kokybiškai geresnių ar blogesnių savybių. E. O. iniciatyva MB “Anoniminiai architektai” 2017 m. spalio mėn. 15 d. parengtame projekte (taip pat ir jo patikslinime) kiekvienam bendraturčiui (ieškovui; bendrai abiem atsakovėms) priskiriama naudotis realioji daikto dalis iš esmės atitinka turimas idealiąsias dalis pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Pagal parengtą projektą atsakovėms netgi realiai tenka naudotis kiek didesnė ginčo gyvenamojo namo dalis, nei kad jų bendrai turima 1/2 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (atsakovėms bendrai tenka naudotis dalis pažymėta “A” - 68,25 kv.m. ploto (7,30 m. X 9,35 m.), o ieškovui tenka naudotis dalis pažymėta “B” - 66,80 kv.m. ploto (7,3 m. X 9,15 m.).

Visos nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad ieškovo E. O. reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką išlikusiomis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimis (pamatais) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovas E. O. patikslintu ieškiniu taip pat prašė pripažinti jam teisę be bendraturčių - G. B. ir A. M. B. sutikimų, nustatyta tvarka gauti kapitalinio remonto atlikimui leidžiančius dokumentus ir atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės pusės kapitalinį remontą pagal MB “Anoniminiai architektai” 2017 m. parengtą projektinį pasiūlymą “Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šiaurinės pusės kapitalinio remonto projekto projektiniai pasiūlymai”. 2018-10-08 ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikė patikslintą (detalesnį) projektinį pasiūlymą.

Remiantis paskutiniuoju motyvu, atsakovės - G. B. ir A. M. B. taip pat civilinėje byloje pareiškė priešieškinį dėl teisės sutvarkyti statinio liekanas ir išregistruoti statinį be bendraturčio sutikimo.

Dėl pirmojo atsakovių nesutikimo leisti ieškovui atlikti jam priklausančios ginčo gyvenamojo namo dalies kapitalinį remontą motyvo teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 2 str. 19 d. ir Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 26 str. 1 d. miško ūkio paskirties žemėje yra galima tik specializuotų statinių (medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių) statyba. Tačiau jokie galiojantys teisės aktai nenustato draudimo atlikti kapitalinį remontą gyvenamojo namo, pastatyto dar (duomenys neskelbtini) m. (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis), kuris teisės aktų nustatyta tvarka (parengus kadastrinių matavimų (namų valdos techninės apskaitos) bylą Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo teisėtai suformuotas ir įregistruotas viešame registre kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, kuris ilgą laiką realiai egzistavo bei buvo realiai eksploatuojamas pagal paskirtį, ir kuris šiuo metu taip pat realiai egzistuoja, tik yra blogos techninės būklės (dalinai sunykęs). Tokių teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių draudimų nenurodė ir atsakovės (jų atstovai) nei pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu. Todėl pirmasis atsakovių atsisakymo duoti sutikimą ieškovui atlikti ginčo gyvenamojo namo dalies kapitalinį remontą motyvas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas jau anksčiau teisėtu, pagrįstu ir tenkintinu pripažino ieškovo E. O. reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu (išlikusiomis jo dalimis - pamatais) tvarkos nustatymo. Todėl nepagrįstu pripažintinas antrasis atsakovių atsisakymo duoti sutikimą ieškovui atlikti ginčo gyvenamojo namo dalies kapitalinį remontą motyvas.

Dėl trečiojo atsakovių nesutikimo leisti ieškovui atlikti jam priklausančios ginčo gyvenamojo namo dalies kapitalinį remontą motyvo teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 str. 53 p. statinio kapitalinis remontas - statyba, kurios tikslas - pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Todėl bendraturčio, tinkamai supažindinto su ketinamo atlikti statinio kapitalinio remonto projektiniais pasiūlymais, nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, išryškinantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos. Šiuo atveju susipažinus su MB “Anoniminiai architektai” 2017 m. parengtu projektiniu pasiūlymu “Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šiaurinės pusės kapitalinio remonto projekto projektiniai pasiūlymai” dėl ginčo gyvenamojo namo šiaurinės pusės kapitalinio remonto atlikimo (taip pat 2018-10-08 pateiktu jo patikslinimu) matyti, kad aiškinamajame rašte yra nurodoma, jog pastato išoriniai matmenys nekeičiami. Aiškinamajame rašte detaliai ir suprantamai nurodomi ketinami atlikti darbai, t.y. ketinama sutvirtinti esamus akmenų mūro pamatus, sutvirtinti arba naujai atstatyti medinę stogo konstrukciją įrengiant medinių gonkų stogo dangą, o stogo kraigo altitudė privalo atitikti seno remontuojamo stogo altitudę, ir kt. Dar daugiau, kiekviename projektiniame pasiūlyme esančiame gyvenamojo namo dalies brėžinyje aiškiai ir nedviprasmiškai pažymėta, kad remontuojamo statinio vidaus ir išorės matmenys pateikti remiantis kadastrinių matavimų bylos (t.y. namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis. Iš to seka, kad po kapitalinio remonto, atlikto pagal MB “Anoniminiai architektai” 2017 m. parengtą projektinį pasiūlymą (2018-10-08 pateiktą jo patikslinimą) kapitaliai suremontuoto gyvenamojo namo dalies techniniai parametrai iš esmės atitiks techninius parametrus užfiksuotus vienintelėje kadastrinių matavimų byloje (t.y. namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl nepagrįstais laikytini atsakovių - G. B. ir A. M. B. teiginiai, jog ginčo gyvenamojo namo dalis po kapitalinio remonto darbų atlikimo neatitiks kadastrinių matavimų bylos duomenų, kad pasikeis tam tikrų jo elementų (pvz. kamino) vieta, ir kt. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovui E. O. atlikus dalies gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbus pagal MB “Anoniminiai architektai” 2017 m. parengtą projektinį pasiūlymą (2018-10-08 pateiktą jo patikslinimą), tai niekaip nepaveiks atsakovėms paskirtos toliau naudotis gyvenamojo namo dalies (pažymėta “A”) techninių parametrų, nes kapitalinio remonto darbai bus atliekami išimtinai ginčo gyvenamojo namo dalyje, kuri paskirta naudotis tik ieškovui (pažymėta „B“). Todėl trečiojo atsakovių nesutikimo leisti ieškovui atlikti jam priklausančios ginčo gyvenamojo namo dalies kapitalinį remontą motyvas taip pat pripažintinas nepagrįstu.

Ketvirtasis atsakovių nesutikimo leisti ieškovui atlikti jam priklausančios ginčo gyvenamojo namo dalies kapitalinį remontą motyvas, t.y. kad ginčo gyvenamasis namas yra sugriuvęs ir sunykęs, jo atžvilgiu yra priimtas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012-05-16 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 06 įpareigojantis jo liekanas nugriauti ir išardyti, o teritoriją - sutvarkyti, sutampa su G. B. ir A. M. B. pareikšto priešieškinio faktiniu pagrindu. Todėl šis motyvas vertintinas kompleksiškai su pareikšto atsakovių priešieškinio reikalavimu.

2018-02-15 pareikštu priešieškiniu atsakovės - G. B. ir A. M. B. prašė pripažinti joms teisę be bendraturčio E. O. sutikimo nugriauti statinio - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), liekanas ir sutvarkyti teritoriją, taip pat atlikti nugriausto statinio - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir išregistruoti statinį - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš nekilnojamojo turto registro.

Iš nagrinėjamos civ. bylos duomenų matyti, kad statinių naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas Kauno rajono savivaldybės administracija 2012-05-16 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 06 dėl gyvenamojo namo liekanų ir kitų kiemo statinių konstatavo, kad: gyvenamojo namo būklė avarinė; pastatas medinis, fiziškai pažeistas, sienos sugriuvę, dalies sienų nėra, likusios stovi be atramų, stogas medžių likučių, įkritęs į pastato vidų; likusios pastato konstrukcijos nebetinkamos eksploatuoti. Minėtu patikrinimo aktu viešojo administravimo subjektas pareikalavo - likusias statinio konstrukcijas nugriauti bei išardyti, taip pat sutvarkyti teritoriją, kad likusios jo dalys nekeltų grėsmės aplinkinių gyventojų gyvybei.

Ieškovas E. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012-05-16 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 06 jo neįpareigoja, nes jis nebuvo informuotas apie atliekamą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, į patikrinimą nebuvo kviečiamas, jame nedalyvavo, patikrinimo akto negavo. Apie jį jam tapo žinoma tik teisme nagrinėjant bylą dėl servitutų nustatymo. Tačiau teismas nurodytus ieškovo argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012-05-16 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 06 nėra apskųstas ir panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka, jis galioja pilna apimtimi ir yra skirtas visiems ginčo gyvenamojo namo bendraturčiams. Ieškovas E. O. teismo posėdžio metu pats tiesiogiai patvirtino, kad apie 2012-05-16 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 06 jis sužinojo 2016 m., civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu. Tačiau nurodyto individualaus administracinio akto neskundė, teisės aktų nustatyta tvarka jo neginčijo, nors tokią galimybę turėjo. Šiuo atveju, ieškovo nurodyti motyvai - kad apie atliekamą ginčo gyvenamojo namo patikrinimą jis nežinojo, kad į patikrinimą nebuvo kviečiamas, kad jame nedalyvavo, kad patikrinimo akto negavo - galėtų būti reikšmingi administracine tvarka ginčijant (prašant panaikinti) Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012-05-16 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 06, tačiau neturi reikšmės šioje civilinėje byloje kilusio ginčo nagrinėjimui. Todėl laikytina, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012-05-16 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 06 yra teisėtas ir galiojantis.

Teismas pažymi, kad anksčiau minėtas patikrinimo aktas buvo surašytas remiantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-825 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nuostatomis. Nurodytas teisės aktas neteko galios nuo 2017-01-01. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas Statybos techninio reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Tiek anksčiau galiojęs aprašas, tiek ir šiuo metu galiojanti tvarka, nenustato kaip ir kokiu būdu subjektai, kuriems yra adresuotas patikrinimo aktu suformuluotas reikalavimas, turėtų jį įvykdyti. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Kauno rajono savivaldybės administracijos specialistė J. Š. nurodė, kad: gavęs nurodymą savininkas (bendrasavininkiai) privalo sutvarkyti statinio liekanas taip, kad jos nekeltų pavojaus aplinkiniams; savininkas (bendrasavininkiai), vykdydamas nurodymą, gali ir atstatyti sugriuvusį statinį; patikrinimo akto surašymas bei jame suformuluotas reikalavimas sutvarkyti statinio liekanas keliančias pavojų, nereiškia to, kad pastatas turi būti išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro.

Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovas E. O. tiek nagrinėjant ankstesnę civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek iki šios civilinės bylos iškėlimo, tiek ir jau nagrinėjant šią civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), visada kryptingai siekė atlikti turimos ginčo gyvenamojo namo dalies kapitalinio remonto darbus. Ieškovui įgyvendinus šį sumanymą, bus atstatyta jam priklausančio gyvenamojo namo dalis bei tokiu būdu bus įvykdytas ir 2012-05-16 statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 06 suformuluotas nurodymas - pašalintas pavojus aplinkiniams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012-05-16 statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 06 nėra nustatytas joks konkretus terminas, per kurį minėtame patikrinimo akte suformuluotas nurodymas turėtų būtį įvykdytas. Iš to seka, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012-05-16 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 06 ir jame suformuluotas nurodymas (be jo įvykdymo termino) savaime nėra kliūtis ieškovui E. O. atlikti turimos ginčo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies kapitalinio remonto darbus. Kapitalinis remontas yra vienas iš tokio nurodymo įvykdymo būdų, nes aukštesnės instancijos teismų praktikoje yra tiesiogiai pripažįstama, kad pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 40 str. l d. 4 p. ir Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. nuostatas, kai statinys kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, statinio keliamas pavojus gali būti pašalinamas keliais būdais - statinį suremontuojant, statinį rekonstruojant arba jį nugriaunant (žr. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-198-479/2016; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-02-19 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-102-267/2015; ir kt.).

Kaip jau buvo minėta, atsakovės priešieškiniu (jį grįsdamos išimtinai Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012-05-16 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 06 bei Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. (analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir minėto patikrinimo akto surašymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 4 p.)) prašė pripažinti joms teisę be bendraturčio E. O. sutikimo nugriauti ginčo gyvenamojo namo liekanas, sutvarkyti teritoriją, atlikti naujus kadastrinius matavimus ir išregistruoti jį iš nekilnojamojo turto registro. Tačiau toks atsakovių reikalavimas negali būti laikomas teisėtu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 p. įtvirtinta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčo gyvenamojo namo būklė - fiziškai pažeistas, o fizinio nusidėvėjimo procentas - 79 proc. Šiuos nekilnojamojo turto registro duomenis neginčijamai patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, kurios liudija, kad yra visiškai išlikę gyvenamojo namo pamatai, taip pat dalis rąstinių sienų. Todėl negalima konstatuoti, kad gyvenamasis namas šiuo metu jau yra žuvęs ar išnykęs. Šiuo atveju atsakovės priešieškinyje suformuluotu reikalavimu (t.y. pripažinti joms teisę be bendraturčio sutikimo nugriauti ginčo gyvenamojo namo liekanas) iš esmės siekia sunaikinti vis dar egzistuojantį (tik fiziškai pažeistą) nuosavybės teisės objektą - gyvenamąjį namą, nes jis šiai dienai, kaip jau buvo minėtą, nėra nei žuvęs ar išnykęs, priešingai - jis realiai egzistuoja, nors ir yra fiziškai pažeistas, tačiau yra išlikusi jo 1/5 dalis - 21 proc. Kadangi 1/2 dalis ginčo gyvenamojo namo priklauso ieškovui E. O., tokiu būdu atsakovės kėsinasi sunaikinti ieškovo nuosavybę, kuri yra saugoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. bei kitų teisės aktų. Ieškovo E. O. valia yra visiškai priešinga - jis siekia išsaugoti nuosavybės teisės objektą (dalį gyvenamojo namo), siekia toliau naudoti nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo namo dalimi, ją valdyti bei ja disponuoti. Tai jis siekia daryti konkrečiu, teisės aktų leidžiamu būdu - kapitališkai suremontuodamas jam priklausančią ginčo gyvenamojo namo dalį.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis išdėstytais argumentais ir motyvais, teismas laiko, kad esant bendraturčių nesutarimui dėl ginčo gyvenamojo namo išlikusių dalių keliamo pavojaus pašalinimo būdo, prioritetas turi būti teikiamas tam būdui, kuris išsaugo asmens turimą nuosavybę - gyvenamojo namo (nagrinėjamo ginčo atveju - jo dalies) kapitaliniam remontui. Todėl ieškovo E. O. antrasis patikslinto ieškinio reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, o atsakovių priešieškiniu suformuluotas reikalavimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovo E. O. patikslintas ieškinys buvo patenkintas visiškai (100 proc.), todėl ieškovas turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovių - G. B. ir A. M. B. priešieškinis buvo atmestas, todėl atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje nėra atlyginamos.

Nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga liudija, kad ieškovas E. O. patyrė 3150,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro - 150,00 Eur dydžio sumokėtas ir nagrinėjamoje civilinėje byloje įskaitytas žyminis mokestis, taip pat 3000,00 Eur dydžio išlaidų suma advokatės D. Ž. teisinei pagalbai apmokėti.

Patikslintą ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, ieškovui E. O. iš atsakovių - G. B. ir A. M. B. priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 3150,00 Eur. Bylinėjimosi išlaidos, ieškovui iš atsakovių priteistinos lygiomis dalimis, po 1575,00 Eur iš kiekvienos atsakovės.

Nagrinėjamoje civ. byloje susidarė ir 21,52 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Patikslintą ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, nurodytos išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovių - G. B. ir A. M. B., t.y. po 10,76 Eur, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 96 str., 183 str., 185 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškov o E. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2017-12-19 patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti naudojimosi tvarką išlikusiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), paskiriant ieškovui E. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis gyvenamojo namo dalimi (pamatais), plane pažymėta “B”, o atsakovėms - G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo dalimi (pamatais), plane pažymėta “A”, pagal MB “Anoniminiai architektai” 2017 m. spalio mėn. 15 d. parengtą projektą “Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dėl naudojimosi tvarkos nustatymo išlikusiais gyvenamojo namo pamatais”.

Pripažinti ieškovui E. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) teisę be bendraturčių - G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimų, nustatyta tvarka gauti kapitalinio remonto atlikimui leidžiančius dokumentus ir atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės pusės kapitalinį remontą pagal MB “Anoniminiai architektai” 2017 m. parengtą projektinį pasiūlymą “Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šiaurinės pusės kapitalinio remonto projekto projektiniai pasiūlymai”.

Atsakovių - G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2018-02-15 priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui E. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių - G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, po 1575,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) iš kiekvienos atsakovės.

Priteisti valstybei iš atsakovių - G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, po 10,76 Eur (dešimt eurų ir 76 ct.) iš kiekvienos atsakovės, teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (Nurodytos sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.