Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Mariaus Dobrovolskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų V. P. ir IĮ V. P. šeimos gydytojo kabineto apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. P., IĮ V. P. šeimos gydytojo kabineto ieškinį atsakovui Z. P., trečiajam asmeniui L. P. dėl turto išlaikymo išlaidų priteisimo, leidimo remontuoti turtą be atsakovo sutikimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovai V. P., IĮ V. P. šeimos gydytojo kabinetas 2015-03-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Z. P. dėl turto išlaikymo išlaidų priteisimo, leidimo remontuoti turtą be atsakovo sutikimo ir žalos atlyginimo. Ieškovai nurodė, kad V. P. ir atsakovui nuosavybės teise priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovai paaiškino, kad 2012-02-10 šiame name dėl krosnių, židinių bei atsakovui priklausančių dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo kilo gaisras. Gaisro metu sudegė atsakovui priklausančios pastato dalies stogas, perdengimas, laiptinė, namo sienos, mansardoje įrengti kambariai bei visas turtas, taip pat buvo sugadintos ieškovui priklausančios namo dalies sienos, perdengimai ir stogas. Ieškovai nurodė, kad namas šiuo metu yra avarinės būklės, todėl šiam turtui išsaugoti yra būtina atlikti statinio remontą. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas yra namo bendraturtis, todėl jis privalo atlyginti būsimas remonto išlaidas proporcingai savo turimai bendrosios nuosavybės teisės daliai. Ieškovai teigė, kad namo bendrojo naudojimo konstrukcijų, kurios ribojasi su atsakovo valdoma statinio dalimi, kapitalinis remontas kainuos 14 983,58 Eur, todėl atsakovui tenkanti išlaidų dalis sudaro 13 200,53 Eur, tačiau atsakovas atsisako šias išlaidas atlyginti. Ieškinyje nurodoma ir tai, kad IĮ V. P. šeimos gydytojo kabinetas iki gaisro naudojosi 33,79 kv. m. ploto name esančia negyvenamąja patalpa, kuri 2009 metais buvo suremontuota ieškovės lėšomis. Ieškovai paaiškino, kad siekiant bent iš dalies sutvarkyti po gaisro sugadintas patalpas įmonė pirko statybines medžiagas bei uždengė laikiną namo stogą ir dėl to patyrė 1 789 Eur išlaidų. Ieškovai teigė, kad siekiant atkurti iki gaisro buvusią patalpų būklę ir toliau vykdyti veiklą patalpų remontui papildomai būtina skirti 1 731 Eur. Ieškovai nurodė, kad gaisras kilo dėl atsakovo kaltės, todėl jis privalo atlyginti įmonei padarytą 3 520 Eur dydžio žalą. Ieškinyje ieškovai nurodė ir tai, kad siekiant atlikti dalies statinio kapitalinį remontą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą yra reikalingas bendraturčio sutikimas atlikti remonto darbus, tačiau atsakovas sutikimo nedavė. Dėl to ieškovai teismo prašė priteisti ieškovui V. P. iš atsakovo 13 200,53 Eur bendro turto išlaikymo išlaidų, priteisti ieškovei IĮ V. P. šeimos gydytojo kabinetui iš atsakovo 3 520 Eur turtinei žalai atlyginti, leisti gauti namo, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekto rengimui reikalingas sąlygas, parengti kapitalinio remonto projektą, jį derinti, gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovo sutikimo, taip pat leisti kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo atlikti šio namo kapitalinį remontą be atsakovo sutikimo ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-10-13 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovų po 492 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad V. P. su sutuoktine L. P. ir atsakovas nuo 2013-12-13 yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Byloje nustatyta, kad 2012-02-10 dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo šiame name kilo gaisras, kurio metu sudegė dalis pastato. Teismas nustatė, kad iki šios dienos namas po gaisro nėra suremontuotas. Teismas sprendė, kad namo bendraturčiai privalo susitarti dėl tolesnio šio statinio valdymo, naudojimo ir disponavimo, todėl kol toks susitarimas nėra pasiektas, ieškovo reikalavimas dėl 13 200,53 Eur su bendrosios dalinės nuosavybės teisės valdomu turtu susijusių išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas. Teismas atsižvelgė į tai, kad po gaisro namo bendrojo naudojimo konstrukcijos neišliko, todėl ieškovo prašoma priteisti suma yra susijusi ne su statinio išlaikymo išlaidomis, o su jo atstatymu ir dėl to negali būti laikoma, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti bendrą turtą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atlikus ieškovų siūlomą rekonstrukciją medicinos punkto patalpos būtų keletą kartų pagerintos ir tai žymiai viršytų iki gaisro buvusią statinio vertę. Teismas pažymėjo, kad ieškovas 2013-12-13 privatizavo patalpas, kurios iš esmės buvo be bendrųjų pastato konstrukcijų bei negalėjo būti naudojamos pagal paskirtį ir dėl to sumokėjo mažesnę turto kainą. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovė neįvykdė 2009-05-08 su savivaldybe sudarytoje panaudos sutartyje numatytos pareigos apdrausti ginčo turtą ir tuo prisidėjo prie nuostolių atsiradimo. Teismo sprendime konstatuota, kad IĮ V. P. šeimos gydytojo kabinetas nebuvo patalpų savininke, todėl jos patirtos išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovo. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė pagal panaudos sutartį visus pagerinimo darbus įsipareigojo atlikti savo sąskaita, o gaisro metu padarytus nuostolius turėjo atlyginti draudimo bendrovė, kurioje privalėjo būti apdraustos patalpos. Dėl to teismas sprendė, jog IĮ V. P. šeimos gydytojo kabineto reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra nepagrįsti. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė be svarbių priežasčių praleido sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Dėl tų pačių sprendime nurodytų motyvų teismas atmetė ir ieškinio reikalavimus dėl leidimo remontuoti turtą be atsakovo sutikimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl apeliantų pateiktų prašymų.

Ieškovai 2016-01-27 pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2016-01-25 dalinės ekspertizės aktą, kuriuo įrodinėja, jog ginčo namas neatitinka esminių statinio reikalavimų ir nėra tinkamas naudoti. Apeliantai teigė, kad šis dalinės ekspertizės aktas buvo surašytas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovai būtų sąmoningai nepateikę bylai reikšmingų įrodymų. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas ieškovų pateiktą 2016-01-25 dalinės ekspertizės aktą prideda prie bylos bei vertina jį su kitais byloje esančiais įrodymais.

Ieškovai 2016-02-17 apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nurodė, jog Šilutės rajono savivaldybės administracija 2016-02-25 atliks ginčo pastato techninės priežiūros patikrinimą, todėl šios institucijos pateikta išvada turės esminę reikšmę bylai. Kolegija atsižvelgia į tai, kad šis prašymas pateiktas baigus bylos nagrinėjimą ir teismo 2016-01-28 nutartimi nusprendus atidėti apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties paskelbimą. Pažymėtina, kad atidėjus teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą teismas neturi teisės priimti ir vertinti įrodymų bei spręsti proceso dalyvių pateiktų prašymų, todėl apeliantų 2016-02-17 prašymą ir kartu su juo pateiktus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti. Pažymėtina ir tai, kad teismas, išėjęs priimti sprendimą, turi teisę atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes ar ištirti naujus įrodymus (LR CPK 256 str., 302 str.). Nagrinėjamu atveju kolegija nenustatė bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindų.

Ieškovai skunde nurodė, kad teismas neatliko ginčo šalių teisinių santykių vertinimo, todėl teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CPK 268 str. 4 d. nustatyta, kad teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti LR CPK 270 str. nustatytus reikalavimus. Pagal LR CPK 270 str. 4 d. 4 p. nuostatas teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Kolegija atsižvelgia į tai, kad šioje byloje ieškovai reiškė reikalavimus dėl turto išlaikymo išlaidų priteisimo, leidimo remontuoti turtą be atsakovo sutikimo ir žalos atlyginimo. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, aptartos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios LR CK nuostatos ir pasisakyta dėl visų ieškovų pareikštų reikalavimų. Įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus kolegija konstatuoja, kad šis procesinis sprendimas atitinka LR CPK 270 str. reikalavimus, nes šiuo sprendimu yra atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo skundžiamą teismo sprendimą ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Ieškovai skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog šalims priklausančiame pastate po gaisro neišliko bendrojo naudojimo objektų. Apeliantai teigė, kad dalis pastato konstrukcijų išliko, tačiau yra avarinės būklės, todėl atsakovas privalo atlyginti dalį šioms konstrukcijoms išsaugoti reikalingų išlaidų. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. P. su sutuoktine L. P. ir atsakovas nuo 2013-12-13 yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Byloje taip pat nustatyta, jog 2012-02-10 šiame name kilo gaisras, kurio metu dalis statinio sudegė, todėl šiuo metu namas yra avarinės būklės ir negali būti naudojamas pagal paskirtį. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovas proporcingai savo turimai nuosavybės teisės daliai privalo atlyginti dalį namo bendrojo naudojimo konstrukcijų remonto išlaidų. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovų reikalavimus grindė tuo, jog namo konstrukcijų remontas ekonomiškai nėra tikslingas, nes turtas iš esmės yra sunaikintas. LR CK 4.82 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Byloje nustatyta, kad gaisro metu sudegė atsakovui priklausančios pastato dalies stogas, perdengimas, laiptinė, namo sienos, mansardoje įrengti kambariai bei visas turtas, taip pat apgadintos Šilutės r. savivaldybei priklausiusios namo dalies sienos, vidinė apdaila, lubos, lubų vidinė apdaila, stogas. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad gaisro metu sudegė iš esmės visa atsakovui priklausanti gyvenamojo namo dalis. Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-08 įsakymu savivaldybei priklausiusios patalpos pripažintos netinkamomis naudoti, o Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimu 2012-11-22 patalpos įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą, nes turto naudojimas pagal paskirtį nėra galimas. Iš ieškovų pateiktų įrodymų matyti, kad namo bendrojo naudojimo konstrukcijų, kurios ribojasi su atsakovo valdoma statinio dalimi, kapitalinis remontas kainuotų 14 983,58 Eur, todėl atsakovui tenkanti išlaidų dalis sudarytų 13 200,53 Eur. Iš byloje esančios lokalinės sąmatos matyti, kad atlikus šioje sąmatoje nurodytus darbus būtų išpilti nauji monolitiniai betoniniai pamatai po galine namo siena, apšiltintos ir apkaltos namo sienos, įrengtas naujas namo stogas virš ieškovui priklausančių patalpų. Akivaizdu, jog atliekant šiuos darbus būtų siekiama ne išsaugoti esamus bendrojo naudojimo objektus nuo žuvimo, palaikyti jų naudingas ir vertingas savybes, o sukurti iš esmės naujus bendrojo naudojimo objektus ir iš dalies atstatyti sugadintą statinį. Įvertinusi byloje esančius įrodymus apie statinio būklę ir sąmatoje nurodytų darbų pobūdį kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos yra skirtos atstatyti po gaisro sugadintą turtą ir nėra susijusios su namo išsaugojimui ir išlaikymui skirtomis išlaidomis LR CK 4.82 str. 3 d. prasme. Pažymėtina, kad pagal LR CK 4.75 str. 1 d. nuostatas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinis teismas LR CK 4.75 str. nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Nagrinėjamu atveju šalys dėl tolesnio bendro daikto naudojimo nėra susitarusios, taip pat byloje nebuvo pareiškusios reikalavimų, susijusių su tolesne bendro daikto valdymo, naudojimo ar disponavimo tvarka. Taigi galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik šalims susitarus dėl tolesnio bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo (statinio griovimo, remonto, rekonstrukcijos, atidalijimo ar kt.) gali būti sprendžiamas šiam tikslui reikalingu išlaidų atlyginimo klausimas. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 13 200,53 Eur su turto išlaikymu ir išsaugojimu susijusių išlaidų priteisimo.

Skunde nurodoma ir tai, kad dabartinė statinio būklė neatitinka statybos normatyviniuose dokumentuose nustatytų esminių statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, todėl abu bendraturčiai privalo pašalinti gaisro pasekmes ir teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti. Su šia skundo nuostata galima sutikti tik iš dalies. LR statybos įstatymo 40 str. 1 d. 2 p., 4 p. nuostatos numato, jog statinių naudotojai privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, taip pat suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Kolegija sutinka su apeliantų skundo nuostata tuo aspektu, jog statiniai privalo būti naudojami laikantis įstatymuose, taip pat normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Kartu kolegija atsižvelgia į tai, jog nagrinėjamu atveju ginčo statinys nėra naudojamas pagal tikslinę jo naudojimo paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad jeigu statinys kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, statinio keliamas pavojus gali būti pašalinamas ne tik jį suremontuojant, bet ir statinį rekonstruojant arba jį nugriaunant (LR statybos įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.). Kolegija pažymi, kad dėl konkretaus įstatyme numatyto būdo pasirinkimo kiekvienu atveju turi nuspręsti visi statinio bendraturčiai (LR CK 4.75 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atmetus ieškinio reikalavimą dėl turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų priteisimo statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nebuvo pažeisti.

Apeliantai skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl leidimo gauti namo kapitalinio remonto projekto rengimui reikalingas sąlygas, parengti kapitalinio remonto projektą, jį derinti, gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovo sutikimo bei leidimo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo atlikti šio namo kapitalinį remontą be atsakovo sutikimo. Apeliantai teigė, kad atmesdamas šiuos reikalavimus teismas apribojo ieškovo teisę naudotis jam priklausančia nuosavybe ir atlikti statinio remonto darbus. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad statinio kapitaliniam remontui atlikti turi būti nustatyta tvarka parengtas kapitalinio remonto projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas (LR statybos įstatymo 20 str. 1 d. 4 p., 23 str. 1 d.). LR statybos įstatymo 23 str. 10 d. nuostatos numato, jog statybą leidžiantį dokumentą siekiantis gauti asmuo privalo gauti statinio bendraturčio sutikimą. Kolegija pažymi, kad teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas gauti rašytinį bendraturčio sutikimą projekte nurodytiems darbams atlikti suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo poziciją dėl numatomų darbų atlikimo ir sudaro sąlygas išvengti galimo jo teisių ir interesų pažeidimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendraturtis, kaip suinteresuotas asmuo, turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos darbų. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas nustatyta tvarka būtų parengęs kapitalinio remonto projektą ir su šiuo projektu supažindinęs atsakovą, nors tokio projekto parengimui statinio bendraturčio sutikimas nėra reikalingas. Akivaizdu, jog nesusipažinęs su projekte numatytais sprendiniais ir numatomais atlikti darbais atsakovas negali įvertinti, ar ieškovo planuojami atlikti statinio remonto darbai nepažeis atsakovo teisių. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl leidimo remontuoti turtą be atsakovo sutikimo.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei 1 789 Eur patirtų išlaidų šalinant gaisro padarinius ir 1 731 Eur dydžio būsimų išlaidų atstatyti iki gaisro buvusią statinio būklę. Apeliantai teigė, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, nes dėl atsakovo kaltės kilus gaisrui ieškovė patyrė nuostolių. Apeliantai pažymėjo, kad atsakovo civilinei atsakomybei taikyti nėra reikšminga aplinkybė, jog ginčo patalpa ieškovei nepriklausė nuosavybės teise. Su šia skundo nuostata teismas nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės atsakomybės teisinių santykių atsiradimui būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (LR CK 6.246 str., 2.247 str., 6.249 str., LR CPK 178 str.). Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (LR CK 6.249 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-67/2011). Ieškovė paaiškino, kad siekiant bent iš dalies sutvarkyti po gaisro sugadintas patalpas įmonė pirko statybines medžiagas bei uždengė laikiną namo stogą ir dėl to patyrė 1 789 Eur išlaidų. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad gaisro metu ginčo name buvusi negyvenamoji patalpa – medicinos punktas nuosavybės teise priklausė Šilutės r. savivaldybei. Byloje taip pat nustatyta, kad Šilutės r. savivaldybė 2009-05-08 panaudos sutartimi perdavė šią patalpą neatlygintinai valdyti ir naudoti V. P. šeimos gydytojo kabinetui. Panaudos sutarties 8.4 p. numatyta, jog panaudos gavėjas įsipareigojo be savivaldybės tarybos rašytinio leidimo neperplanuoti ir nepertvarkyti turto arba jo dalies, gavus rašytinį leidimą ir atlikus turto pagerinimą, jį įforminti pagal teisės aktų reikalavimus. Taigi tik turto savininkė nagrinėjamu atveju turėjo teisę nuspręsti dėl tolesnio daikto naudojimo bei gaisro padarinių šalinimo būdo. Iš byloje esančio Šilutės r. savivaldybės 2013-04-16 rašto matyti, kad savivaldybė priėmė sprendimą parduoti patalpas, nes jų remontui buvo reikalingos didelės lėšos ir tolesnis patalpų valdymas savivaldybei nebuvo ekonomiškai tikslingas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad po gaisro ieškovė statybos darbus atliko gavusi patalpų savininkės rašytinį leidimą, todėl akivaizdu, kad ieškovė statinio remonto darbus atliko savo iniciatyva. Pažymėtina, kad ieškovės pareigos šalinti gaisro padarinius nebuvo numatyta ir įstatyme, nes pagal LR CK 6.638 str. 3 d. nuostatas panaudos gavėjas neatsako už atsitiktinį daikto žuvimą ar sugedimą jo normalaus naudojimo pagal sutartyje numatytą paskirtį metu. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad panaudos gavėjas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu daiktas dėl aplinkybių, už kurias panaudos gavėjas neatsako, tampa negalimu naudoti pagal paskirtį (LR CK 6.641 str. 3 d. 2 p.). Įvertinus nurodytas aplinkybes negalima daryti išvados, jog ieškovės patirtos 1 789 Eur dydžio išlaidos šalinant gaisro pasekmes buvo priverstinės ir būtinos, todėl atsakovo civilinė atsakomybė dėl šių ieškovės išlaidų nėra galima.

Kolegija taip pat nesutinka su skundo nuostata, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovei IĮ V. P. šeimos gydytojo kabinetui 1 731 Eur dydžio būsimas išlaidas atstatyti iki gaisro buvusią statinio būklę. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė nėra ginčo patalpos savininkė, todėl negali spręsti dėl jai nepriklausančio objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo. Nors ieškovė teigė, kad patalpos įmonei buvo perduotos patikėjimo teise, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta (LR CPK 178 str.). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad medicinos punktas nuosavybės teise priklauso V. P. ir L. P.. Dėl to ieškovės prašomos priteisti būsimos remonto išlaidos taip pat negali būti laikomos būtinomis ir priverstinėmis. Būtina įvertinti ir tai, kad V. P. 2013-12-13 įsigijo sugadintas ir naudoti netinkamas patalpas, todėl akivaizdu, jog ši aplinkybė turėjo įtakos turto įsigijimo kainai. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 1 731 Eur dydžio būsimų išlaidų priteisimo.

Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (LR CK 1.124 str.). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 8 d.). Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR CK 1.127 str. 1 d.). Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo po gaisro kilimo 2012-02-10, tačiau kolegija su šia teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, kad po gaisro kilimo ieškovei iš karto negalėjo būti žinomos gaisro kilimo priežastys, taip pat už jo kilimą atsakingas asmuo, todėl ieškovė savo pažeistų teisių nuo šio momento ginti negalėjo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2012-04-19 išdavė pažymą, kurioje buvo nurodyta tikėtina gaisro kilimo priežastis. Dėl to ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo 2012-04-19. Byloje nustatyta, jog ieškinys teismui pareikštas 2015-03-16. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepraleido LR CK 1.125 str. 8 d. numatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui pareikšti. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad ši aplinkybė skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui įtakos neturi, nes ieškinys buvo atmestas nenustačius pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimą palikti nepakeistą.