- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-13
- Bylos Nr.
- e2-1028-385/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00590-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Ieškovas
- V. P., IĮ V. P. šeimos gydytojo kabineto
- Trečiasis asmuo
- L. P.
- Atsakovas
- Z. P.
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Renatai Majauskienei, dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovui adv. R. G., atsakovo atstovui adv. R. K., trečiajam asmeniui L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų V. P., IĮ V. P. šeimos gydytojo kabineto ieškinį atsakovui Z. P., trečiajam asmeniui L. P. dėl išlaidų priteisimo, žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Į posėdį neatvyko atsakovas, apie posėdį pranešta.
Šalies argumentai
Ieškovas V. P. prašo priteisti jam iš atsakovo Z. P. 13 200,53 Eur su bendrosios dalinės nuosavybės teisės valdomu turtu susijusių išlaidų, priteisti iš atsakovo individualiai įmonei “V. P. šeimos gydytojo kabinetas” 3 520,00 Eur žalos atlyginimo, leisti gauti namo, esančio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projekto rengimui reikalingas sąlygas, parengti kapitalinio remonto projektą, jį derinti, gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčio Z. P. sutikimo, leisti kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo atlikti šio namo kapitalinį remontą be bendraturčio Z. P. sutikimo, priteisti jam iš atsakovo 328 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti individualiai įmonei “V. P. šeimos gydytojo kabinetas” iš atsakovo 1 079 Eur bylinėjimosi išlaidų (1000 Eur teisinei pagalbai apmokėti ir 79 Eur žyminio mokesčio ir nurodo, kad jis ir atsakovas Z. P. yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. 2012-02-10 minėtame name dėl krosnių, židinių bei Z. P. dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo kilo gaisras, kurio metu sudegė Z. P. priklausančios pastato dalies stogas, perdengimas, laiptinė, namo sienos, mansardoje įrengti kambariai bei visas turtas. Taip pat žymiai buvo sugadintos V. P. namo dalies sienos, perdengimai, stogas. Dėl gaisro suniokotas beveik visas pastatas. Namas iki šiol nėra suremontuotas, yra avarinės būklės, todėl reikalinga atlikti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto remontą, nes tai yra būtina šio turto išsaugojimui. Pagal įstatymą namo bendraturtis Z. P. proporcingai savo turimai bendrosios nuosavybės daliai, turi apmokėti išlaidas namo remontui tam, kad namas būtų išlaikytas ir išsaugotas. Atsakovas šiuo klausimu bendrauti atsisakė, dėl bendrosios nuosavybės priežiūros po gaisro, kitų būtinų darbų pastatui išsaugoti atlikimo, visiškai nebendradarbiavo ir bendrąja nuosavybe nesirūpino. Kadangi suniokoto pastato būklė dėl gamtos jėgų poveikio vis blogėjo ir delsti su namo remontu nebuvo galimybės, 2014-11-07 jis raštu kreipėsi į atsakovą prašydamas duoti sutikimą ir finansuoti namo bendro naudojimo konstrukcijų kapitalinio remonto (atstatymo) darbus. Taip pat buvo prašoma raštu pateikti sutikimą dėl namo kapitalinio remonto ir kapitalinio projekto rengimui reikalingų sąlygų gavimo, kapitalinio remonto projekto rengimo, derinimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo bei raštu pateikti sutikimą dėl kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo atlikti namo kapitalinį remontą. 2014-02-02 atsakovo įgaliotas asmuo rašte nurodė, kad Z. P. dėl savo amžiaus ir turtinės padėties neturi jokių finansinių galimybių pradėti ir vykdyti namo atstatymo darbus, prašomų sutikimų projektinei dokumentacijai rengti nedavė. Kai vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kai šie bendraturčiai dar neturėjo realių išlaidų, atlygintinų nuostolių dydis nustatomas skaičiavimo būdu vadovaujantis lokaline sąmata. Jam su sutuoktine L. P. nuosavybės teise priklauso 33,79 kv. m ploto gydymo patalpos, o atsakovui šiame bendro 283,5 kv. m ploto name priklauso likusios patalpos. Todėl jo nuosavybės teise valdomos patalpos name sudaro 11,9 proc., atsakovo – 88,1 proc. Atsakovo proporcingai turimam nuosavybės teise pastato plotui mokėtina remonto suma sudaro 13 200,53 Eur (14 983,58 Eur x 88,1 proc.), kurią ir prašo priteisti.
Individuali įmonė “V. P. šeimos gydytojo kabinetas” pagal panaudos su Šilutės rajono savivaldybe sudarytą 2009-05-08 sutartį, naudojosi 33,79 kv. m ploto negyvenamąja patalpa – medicinos punktu. Perduotos patalpos buvo pakankamai prastos būklės, todėl 2009 m. liepos – rugsėjo mėn. įmonė atliko patalpų einamąjį remontą. Dėl kilusio gaisro ir jo gesinimo darbų metu, buvo sugadinta suremontuotų įmonės naudojamų patalpų sienų vidaus apdaila, lubos. 2012 m. rugpjūčio mėn. įmonė pirko statybines medžiagas bei pagal galimybes minimaliai sutvarkė naudojamas patalpas, remontui išleisdama 2 142,62 Lt. Nepaisant pastangų išlaikyti po gaisro suniokotas patalpas bent minimaliai tvarkingas, 2013 m. pabaigoje, pažeista šalčio ir drėgmės įgriuvo siena, buvo pažeista stogo konstrukcija, dėl to bet kokia veikla minėtose patalpose tapo visiškai negalima. Siekiant apsaugoti likusią pastato dalį nuo visiško sugriuvimo, buvo imtasi veiksmų jam išsaugoti – uždengtas laikinas stogas, dėl ko įmonė turėjo 4 034,71 Lt išlaidų. 2013-12-13 pirkimo - pardavimo sutartimi medicinos punktą iš Šilutės rajono savivaldybės nupirko jis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine L. P.. Medicinos punktą jis perdavė patikėjimo teise savo įmonei, kuri planuoja ateityje šiose patalpose vykdyti sveikatos priežiūros veiklą. Įmonei turi būti atlyginama šalinant gaisro padarinius patirta žala – 1 789 Eur (2142,62 Lt + 4034,71 Lt = 6177,33 Lt) bei būsimos išlaidos turtui po gaisro atstatyti į iki gaisro buvusią padėtį. Pagal sudarytą lokalinę sąmatą įmonei dėl gaisro metu sugadintų grindų, sienų ir lubų, padaryta 1 731 Eur (5 976,78 Lt) žala, nes tiek įmonei kainuos patalpos atstatymas į iki gaisro buvusią būklę. Gaisras kilo atsakovui Z. P. priklausančioje pastato dalyje, todėl jis laikytinas už gaisro kilimą atsakingu asmeniu. Atsakovas nesielgė kaip rūpestingas ir atidus asmuo, neužtikrino saugumo reikalavimų, nenumatė gaisro kilimo galimybės ir nesiėmė veiksmų tam išvengti. Tarp gaisro kilimo ir įmonei padarytos 3 520 Eur (1789 Eur + 1731 Eur) žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jei teismas manys, kad jis yra praleistas, atsižvelgiant į jo pastangas savo teisių pažeidimus pašalinti neteismine tvarka, taip apsaugant šalis nuo teisminio proceso metu patiriamų bylinėjimosi išlaidų ir pareigos pralaimėjusiai šaliai jas atlyginti atsiradimo, įvertinant atsakovo piktybinį tęstinį atsisakymą gera valia įvykdyti savo prievoles, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad senaties terminas po atsakovo nurodomos atsiliepime datos praleistas itin nežymiai ir dėl atsakovo kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti ir paaiškino, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia įstatymais, reguliuojančiais bendraturčių tarpusavio santykius ir pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę. Pagal įstatymą daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu, o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises - valdymo ir naudojimo, - balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Be to, kiekvieno buto, ar patalpų savininkas turi vieną balsą. Atsakovas, turėdamas balsų daugumą mano, kad namo bendrojo naudojimo konstrukcijų atstatymas yra visiškai netikslingas ir ekonomiškai nepagrįstas, todėl jis tokiai rekonstrukcijai nepritaria. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams, dėl to ieškovo reikalavimas padengti 13 200,53 Eur sumą rekonstrukcijai, yra nepagrįstas. Įstatymas nustato bendrosios taisyklės, įpareigojančios daugiabučio gyvenamojo namo bendraturtį proporcingai prisidėti prie bendro turto išsaugojimo ir išlaikymo, išimtį - butų ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Atsakovas gali atsisakyti apmokėti rekonstrukcijos išlaidas, nes patalpų savininkų sprendimas dėl rekonstrukcijos nėra priimtas, o jei ir būtų šaukiamas susirinkimas tokiam klausimui spręsti, atsakovas, turėdamas balsų daugumą, tokiam sprendimui nepritartų. 2009-05-08, t.y. sudarant Medicinos punkto panaudos sutartį su Šilutės r. savivaldybe, perduodamų Medicinos punkto patalpų balansinė vertė buvo 2 367 Lt. 2012-10-08 įsakymu Nr. Al-1108 Šilutės r. savivaldybės meras Medicinos punkto likutinę vertę nurodė 2 018 Lt. Aukcione Medicinos punkto pradinė kaina buvo nustatyta 3 000 Lt. Esant tokiai likutinei Medicinos punkto vertei, visiškai nelogiškas yra ieškovo reikalavimas ir siekis, kad atsakovas prisidėtų prie bendro naudojimo konstrukcijų atstatymo 13 200,53 Eur suma, kai paties Medicinos punkto vertė iki gaisro tik 2 367 Lt. Akivaizdu, kad gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų atstatymas yra ekonomiškai visiškai netikslingas ir nepagrįstas, o atlikus tokią rekonstrukciją Medicinos punktas ne tik kad bus atstatytas į pradinę, t.y. iki gaisro buvusią padėtį, bet bus dar ir kelis kartus pagerintas, nes remonto vertė - 14 983,58 Eur, beveik 22 kartus viršija iki gaisro buvusią Medicinos punkto vertę. Be to, svarbu yra ir tai, kad atsakovas yra garbaus amžiaus, silpnos sveikatos, turtinė padėtis sunki, todėl jis šiuo metu neturėtų jokių finansinių galimybių pradėti ir vykdyti namo atstatymo darbus pagal ieškovo pateiktą sąmatą.
Šalies argumentai
Ieškovas prašomas priteisti išlaidas patyrė laikotarpiu nuo 2012-08-08 iki 2012-08-30. Tuo laikotarpiu Medicinos punkto patalpos nuosavybės teise priklausė Šilutės r. savivaldybei, o jomis ieškovas naudojosi panaudos sutarties pagrindu. Savo veiksmais ieškovas Šilutės r. savivaldybei priklausantį turtą pagerino. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad turėjo savivaldybės sutikimą ir pritarimą tokiems remonto darbams. Nėra duomenų apie tai, kad savivaldybė pažadėjo tokias išlaidas ieškovui kompensuoti, ir kad Šilutės r. savivaldybė būtų perleidusi ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Todėl šie reikalavimas visiškai atmestinas.
Laikino stogo uždengimo išlaidos buvo patirtos laikotarpiu nuo 2014-01-17 iki 2014 m. rugsėjo mėn. Medicinos punktą jau po gaisro, t.y. 2013-12-13, iš Šilutės r. savivaldybės nusipirko ieškovas. Įsigydamas Medicinos punktą jis matė jo stovį ir būklę po gaisro, todėl sumokėjo atitinkamą kainą. Nelogiška, kad ieškovas įsigijęs apgadintą turtą už atitinkamą kainą, gali reikalauti turto atstatymo išlaidų. Akivaizdu, kad tokį reikalavimą galėtų reikšti tik gaisro metu buvęs Medicinos punkto savininkas - Šilutės r. savivaldybė. Neaišku, kokiu pagrindu ieškovas - Individuali įmonė “V. P. šeimos gydytojo kabinetas” nuostolių už laikino stogo įrengimą reikalauja iš atsakovo, tokį reikalavimą jis gal galėtų reikšti V. P..
Visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu Individuali įmonė “V. P. šeimos gydytojo kabinetas”, kuris nėra Medicinos punkto savininkas, reikalauja būsimų išlaidų už Medicinos punkto, kuris priklauso V. P., atstatymą. Akivaizdu, kad tokį reikalavimą galėtų reikšti V. P., t.y. Medicinos punkto savininkas. Nors ieškovas nurodo, kad jis medicinos punktą perdavė įmonei, tačiau pagal Individualių įmonių įstatymą turto perdavimo individualiai įmonei dokumentai turi turėti šiuos privalomus rekvizitus: dokumento pavadinimą, dokumento surašymo datą, individualios įmonės pavadinimą, kodą, individualios įmonės savininko vardą, pavardę ir asmens kodą, perduodamo (ar paimamo) turto pavadinimus, kiekius, matavimo vienetus, vertes ir bendrą sumą. Tuo atveju, kai individualiai įmonei perduodamas (ar iš jos paimamas) turtas registruojamas viešajame registre, turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentuose turi būti nurodytas turto kodas ar unikalus numeris viešajame registre. Kadangi joks turto perdavimo aktas į bylą nėra pateiktas, įmonės reikalavimas atlyginti būsimas išlaidas turi būti atmestas. Ieškovas Medicinos punktą įsigijo jau po gaisro, t.y. matydamas jo būklę ir sumokėdamas atitinkamą rinkos kainą. Nėra jokio pagrindo ieškovui tikėtis, kad nusipirkus sugadintą daiktą, jo remonto išlaidas kompensuos atsakovas. Tokį reikalavimą atsakovui galėjo reikšti tik gaisro metu buvęs Medicinos punkto savininkas - Šilutės r. savivaldybė. Tačiau savivaldybė jokių reikalavimų atsakovui niekada nereiškė.
Be minėtų priežasčių, atstovo nuomone, reikalavimas dėl 3 520 Eur žalos atlyginimo turi būti atmestas ir dėl praleistos ieškinio senaties. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas apie savo tariamą teisės pažeidimą sužinojo po gaisro kilimo, t.y. 2012-02-10. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas sutrumpintas 3 metų senaties terminas, todėl net ir galvojant, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą dėl žalos atlyginimo, toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas, nes 2015-02-10 suėjo ieškinio senaties terminas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad jam priklausančiai namo daliai kapitaliai suremontuoti būtina parengti kapitalinio remonto projektą ir jį pateikti savivaldybei leidimo tokiam remontui atlikti, gavimo. Projektinės dokumentacijos rengimui yra būtinas atsakovo, kaip bendraturčio pritarimas, o atsakovas tokio sutikimo neduoda, todėl prašo teismo leisti tokius veiksmus atlikti be jo sutikimo. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, nagrinėjamu atveju - teisę kapitališkai remontuoti rekonstruoti bendro daikto dalį, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas, šiuo atveju ieškovas, turi atskleisti atsakovui savo siekius. Tinkamu bendraturčio - galimo statytojo - būsimos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Ieškovas atsakovui nėra pateikęs jokių priešprojektinių pasiūlymų ar duomenų apie būsimą ar norimą rengti projektą, apie projektavimo mastus ir apimtis. Atsakovui visiškai nežinoma, kada ir ką ieškovas ketina remontuoti, kokius kapitalinio remonto darbus atlikti. Visiškai neaišku, kokiu būdu atsakovas turi duoti savo sutikimą, jei jam yra visiškai nežinoma projektavimo apimtis ir kitos svarbios būsimų statybų aplinkybės. Mano, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą yra teisėtas ir pagrįstas, nes ieškovas pats neįvykdė pareigos ir neatskleidė visos informacijos, būtinos atsakovui, kad galėtų priimti sprendimą duoti sutikimą, ar ne.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo L. P. palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti ir paaiškino tokias pačias aplinkybes, kaip ir ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas V. P. su sutuoktine L. P. ir atsakovas Z. P. nuo 2013-12-13 yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai: V. P. ir jo sutuoktinei šiame name priklauso 33,79 kv. m ploto gydymo paskirties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Z. P. priklauso 62,44 kv. m ploto salė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 70,13 kv. m ploto butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 44,61 kv. m ploto butas Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53,73 kv. m ploto butas Nr. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). V. P. su sutuoktine gydymo patalpas iš Šilutės rajono savivaldybės įsigijo 2013-12-13 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 10767. 2012-02-10 dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo, name kilo gaisras, kurio metu sudegė Z. P. priklausančios pastato dalies stogas, perdengimas, laiptinė, namo sienos, mansardoje įrengti kambariai bei visas turtas. Taip pat apgadintos Šilutės r. savivaldybei priklausančios namo dalies sienos, vidinė apdaila, lubos, lubų vidinė apdaila, stogas. Gaisro pasėkoje buvo suniokotas beveik visas pastatas: Z. P. namo dalis sudegė praktiškai visa, o savivaldybei priklausanti namo dalis nudegė taip, kad tapo avarinės būklės: sudegė galinė siena, kitos, anksčiau buvusios vidinėmis pertvaromis, sienos tapo lauko sienomis, beveik visiškai sudegė stogas – liko tik stogo fragmentas ir frontono dalis. Iki šios dienos namas po gaisro yra neremontuotas, todėl ieškovo nuomone, reikalinga atlikti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto remontą, nes tai yra būtina šio turto išsaugojimui. Taigi, ieškovas savo reikalavimus atsakovui kelia remdamasis bendrasavininkių tarpusavio santykius reguliuojančiomis teisės normomis. Jo nuomone, bendras turtas turi būti išsaugotas. Iš atsakovo pozicijos matyti, kad jis laikosi kitos nuomonės – ekonominiu požiūriu šį pastatą atstatyti yra nenaudinga. Vadinasi, bendrasavininkių nuomonės dėl tolimesnio pastato naudojimo, išsiskyrė. Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Tai reiškia, kad dėl tolimesnių daugiabučio gyvenamojo namo perspektyvų – remonto, rekonstrukcijos, perleidimo, nugriovimo, bendraturčiai turi susitarti. Kilus ginčui – bet kurio bendraturčio kreipimasis su ieškiniu į teismą. Akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo Z. P. 13 200,53 Eur su bendrosios dalinės nuosavybės teisės valdomu turtu susijusių išlaidų, nepagrįstas, nes neišspręstas bendraturčių ginčas dėl tolimesnio pastato naudojimo po įvykusio gaisro. Kad šalių pozicijos šiuo klausimu yra visiškai priešingos, matyti iš jų nurodytų aplinkybių. Tai ir suprantama, nes atsakovui reikalingos didžiulės lėšos jo namo dalies atstatymui, be to, galima manyti – ekonomiškai visiškai nenaudinga, tuo tarpu kai ieškovui, dėl palyginti nedidelio patalpų ploto ir mažesnių gaisro sužalojimų, jo dalies atstatymas būtų visapusiškai pagrįstas. Šioje vietoje reikėtų pažymėti, kad atlikus ieškovo siūlomą rekonstrukciją medicinos punkto patalpos būtų kelis kartus pagerintos, nes remonto vertė - 14 983,58 Eur, kas beveik 22 kartus viršija iki gaisro buvusią medicinos punkto vertę. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas vengia apmokėti išlaidas bendrąja nuosavybe esančiam daiktui išlaikyti ir išsaugoti bei akivaizdžiai siekia išvengti bet kokių iš daiktinės teisės kylančių prievolių bei žalos atlyginimo. Pagal CK 4.76 str. jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti bendrą turtą, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, namas yra beveik visiškai sunaikintas, faktiškai nėra išlikusių bendrojo naudojimo objektų, kuriuos reikėtų išlaikyti. Ieškovas 2013-12-13 privatizavo patalpas iš esmės be bendrųjų pastato konstrukcijų (stogo, perdengimo, lauko sienų), t.y. netinkamą pagal paskirtį naudoti turtą, kuriame pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jokia veikla nebuvo ir negalėjo būti vykdoma. Iš byloje esančio 2014-05-28 Statinio apžiūros akto akivaizdu, kad šiuo atveju turtą reikia ne išlaikyti, o atstatyti iš naujo, t.y. iš naujo reikia įrengti pamatus po galine nešančia siena, naujai įrengti nešančią lauko galinę sieną bei apšiltinti šoninę sieną, pilnai įrengti stogą virš išlikusio med. punkto patalpų ir pan. Nesant išlikusių bendrųjų pastato konstrukcijų, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti bendrą turtą ir kad dėl to ieškovas patiria nuostolių. Ieškovas taip pat nevykdo ir negali vykdyti minėtos pareigos išlaikyti bendrojo naudojimo objektus. Sprendžiant ieškovo minėto reikalavimo pagrįstumo klausimą reikia paminėti ir kai kuriuos ieškovo ir atsakovo veiksmus po kilusio gaisro. Ieškovas teigia, kad jis bandė su atsakovu geranoriškai tartis dėl tolimesnio namo likimo, tačiau, jo aiškinimu, atsakovas nesikalbėjo, nerodė jokio dėmesio iškilusiai problemai. Iš bylos medžiagos matyti, kad vienas iš pirmųjų rašytinių kontaktų buvo ieškovo 2012-05-09 pretenzija atsakovui per 10 dienų atlyginti 100 000 Lt žalą įmonei. Galima manyti, kad su tokiu reikalavimu atsakovas nesutiko ir nematė galimybės rasti abipusiai tenkinantį sprendimą. Kitas dalykas, dėl ko negalima sutikti su ieškovo pareikštu reikalavimu yra tai, kad 2013-12-13 ieškovas privatizuodamas pastato dalį, matė jos būklę, žinojo, kad patalpos yra po gaisro, todėl pardavimo kaina buvo atitinkama. Tiesa, neaišku kodėl, tačiau jokiame su privatizavimu susijusiame dokumente nėra užsimenama apie tai, kad parduodamos patalpos yra pažeistos gaisro. Atsakovas nurodė, kad savivaldybė, tol kol jai priklausė patalpos, jam nereiškė jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo. Iš 2009-05-08 savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutarties matyti, kad panaudos gavėjas - Individuali įmonė “V. P. šeimos gydytojo kabinetas” savo lėšomis per 30 darbo dienų nuo turto perdavimo jam dienos privalo apdrausti patalpas panaudos davėjo naudai nuo gaisro, gamtinių jėgų, ir kitos rizikos ir nedelsiant pateikti savivaldybės tarybos įgaliotam asmeniui draudimo įmonės išduoto liudijimo kopiją. Patalpos privalo būti apdraustos nepertraukiamai visą šios sutarties galiojimo terminą (sutarties 8.7. p.). Pagal sutarties 11.1.3. p. panaudos davėjas gali vienašališkai šią sutartį nutraukti prieš terminą. Taigi, nė viena iš sutarties šalių neįvykdė įsipareigojimų, tuo prisidėdamos prie nuostolio atsiradimo. Ieškovo aiškinimas, kad draudikai nedraudė patalpų dėl to, kad konstrukcijos yra medinės, niekuo nepagrįstas. Draudikas negali atsisakyti apdrausti prašomą turtą, tačiau gali būti taip, kad draudimo kaina yra aukšta.
Iš esmės reikia sutikti su atsakovo atstovo argumentais, kuriais jis prašo atmesti reikalavimą priteisti iš atsakovo individualiai įmonei “V. P. šeimos gydytojo kabinetas” 3 520,00 Eur žalos atlyginimo. Pagal CK 4.76 str. tik bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie patyrė, atlyginimą. 2012 m. rugpjūčio mėn. savo individualios įmonės vardu ieškovas pirkęs statybines medžiagas ir sutvarkęs naudojamas patalpas, dėl ko patyrė 2 142,62 Lt (620,55 EUR) išlaidų, nebuvo šių patalpų savininku ar vienu iš sudegusio namo bendraturčiu, todėl neturi teisės reikalauti nuotolių atlyginimo iš atsakovo. Kaip minėta anksčiau, tuometis medicinos punkto patalpų savininkas – savivaldybė, jokių pretenzijų atsakovui dėl nuostolių atlyginimo nepareiškė. Medicinos punkto patalpos individualiai įmonei “V. P. šeimos gydytojo kabinetas” buvo perduotos Šilutės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutarties pagrindu. Tad gaisro kilimo metu bei med. punkto remonto metu ši įmonė buvo negyvenamųjų patalpų naudotojas, kurio teises ir pareigas šio turto atžvilgiu reglamentavo minėtos turto panaudos sutarties nuostatos. Sutarties 8.4 p. numatė, kad šalys, t.y. Šilutės rajono savivaldybė ir individuali įmonė “V. P. šeimos gydytojo kabinetas” susitarė, kad panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal šią panaudos sutartį perduotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad individuali įmonė “V. P. šeimos gydytojo kabinetas” neturi teisės į nuostolių atlyginimą, nes visus pagerinimo darbus įsipareigojo atlikti savo sąskaita, o gaisro metu padarytus nuostolius turėjo atlyginti draudimo bendrovė, kurioje privalėjo būti patalpos apdraustos. 4.034,71 Lt (1 168,53 Eur) laikino stogo uždengimo išlaidų atsakovas neprivalo atlyginti, nes individuali įmonė “V. P. šeimos gydytojo kabinetas” neturi reikalavimo teisės, patirtų nuostolių atlyginimo gali reikalauti tik bendraturtis.
Reikia sutikti su atsakovo nuomone dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju ieškovas apie savo tariamą teisės pažeidimą sužinojo po gaisro kilimo, t.y. 2012-02-10, todėl 3 metų ieškinio senaties terminas suėjo 2015-02-10. Ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas tik dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). Ieškovas nurodo, kad praleistas terminas visai nežymiai, kad jis praleistas tik dėl atsakovo kaltės, todėl prašo jį atnaujinti. Šios priežastys nelaikytinos svarbiomis. Atsakovas 2014-12-12 ieškovui adresuotame laiške „Dėl 2014-11-05 pretenzijos dėl žalos atlyginimo ir sutikimo kapitaliniam remontui davimo“ nurodė, kad su pareikšta pretenzija nesutinka. Į 2015-05-09 individualios įmonės “V. P. šeimos gydytojo kabinetas” pretenziją atsakovas iš viso neatsakė. Tokiu būdu matyti, kad atsakovas nežadėjo ieškovui atlyginti tariamai jam padarytą žalą, tad ieškovas neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad reikalavimai bus patenkinti gera atsakovo valia. Tačiau per įstatyme numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą dėl pažeistų savo teisių gynimo į teismą nesikreipė. Ši aplinkybė yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovo reikalavimus priteisti iš atsakovo 3 520 Eur žalos atlyginimo.
Individualios įmonės “V. P. šeimos gydytojo kabinetas” reikalavimas iš atsakovo priteisti 1 731 Eur būsimų išlaidų už medicinos punkto patalpų atstatymą yra nepagrįstas. Šis reikalavimas glaudžiai susijęs su bendraturčių ginčo dėl tolimesnio namo naudojimo klausimo išsprendimu. Todėl reikalavimas turi būti atmestas.
Dėl tų pačių motyvų atmestini ieškovo reikalavimai leisti gauti namo, esančio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projekto rengimui reikalingas sąlygas, parengti kapitalinio remonto projektą, jį derinti, gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčio Z. P. sutikimo, bei leisti kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo atlikti šio namo kapitalinį remontą be bendraturčio Z. P. sutikimo.
Iš ieškovų atsakovo naudai priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. P. ir Individualios įmonės „V. P. šeimos gydytojo kabinetas“ Z. P. naudai po 492 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.