Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-09-07 · Civilinė byla Nr. e2-1083-464/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-07
Bylos Nr.
e2-1083-464/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
D. Š.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Agrorodeo“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1083-464/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00302-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 7 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir ieškinys civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrorodeo“ dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo paliktas nenagrinėtas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Agrorodeo“ 277 046,02 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį ir pateikė teismui prašymą nuo likusios dalies, t. y. 2 846 Eur mokėtino žyminio mokesčio jį atleisti dėl sunkios turtinės padėties arba analogiškais pagrindais likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas jam turėtų būti atidėtas, kitu atveju būtų apribotos jo teisės į teisminę gynybą. Ieškovo teigimu, tik didelių pastangų dėka jis sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, o didesnės pinigų sumos sumokėti negali, nes visas jo turtas yra areštuotas, teisme yra nagrinėjama byla dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs ieškovo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, 2017-02-23 nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir atleido ieškovą nuo 1 423 Eur žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimo, taip pat nustatė ieškovui terminą iki 2017-03-10 sumokėti kitą žyminio mokesčio dalį – 1 423 Eur ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad atleisti / atidėti ieškovui beveik nuo viso mokėtino žyminio mokesčio, šiam sumokėjus tik 100 Eur, nėra pagrindo. Ieškovas, nesutikdamas su minėta nutartimi, apskundė ją atskiruoju skundu. Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo 2017-02-23 nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovui naują terminą iki 2017-04-25 sumokėti likusią 1 423 Eur žyminio mokesčio dalį. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas ieškovą nuo pusės likusio jam sumokėti žyminio mokesčio mokėjimo, kai šis yra sumokėjęs vos 3,5 proc. reikiamos sumos, tinkamai įvertino ieškovo turtinę padėtį ir ieškovo prašymo turinį, iš esmės prašant atleisti jį nuo beveik viso mokėtino mokesčio. Tačiau tokia galimybe ieškovas galėtų pasinaudoti tik Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Ieškovas D. Š. 2017-04-26 pateikė Vilniaus apygardos teismui pakartotinį prašymą atidėti 1 423 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Šį prašymą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir pirmąjį savo prašymą, t. y. kad šiuo metu jis nėra finansiškai pajėgus sumokėti tokią didelę žyminio mokesčio sumą, kadangi visas jo turtas ir piniginės lėšos yra areštuoti. Pažymėjo, jog visus savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus jau yra pateikęs byloje kartu su ieškiniu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017-04-27 nutartimi naujo ieškovo D. Š. prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo netenkino, o ieškovo pateiktą ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad pateikdamas ieškinį ir sumokėdamas 100 Eur žyminį mokestį ieškovas jau prašė teismo atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba jo sumokėjimą atidėti. Taigi ieškovo turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai bei jo galimybės sumokėti žyminį mokestį jau buvo tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo įvertinti.Pateikdamas naują prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, ieškovas jokių naujų aplinkybių nenurodė, naujų įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuo ieškinio pateikimo iki šio prašymo nagrinėjimo ieškovo turtinė padėtis dar labiau pablogėjo ar atsirado kitos išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą jo prašymą tenkinti. Dėl šių priežasčių teismas ieškovo prašymą atmetė. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad iki Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nustatyto termino pabaigos atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nutarties dėl trūkumų pašalinimo reikalavimai nėra įvykdyti, o naujas prašymas žyminio mokesčio mokėjimą atidėti atmestas. Tokiu atveju egzistuoja pagrindas ieškinį, nepašalinus jo trūkumų, palikti nenagrinėtą.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas D. Š. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-04-27 nutartį panaikinti ir klausimą dėl likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą patenkinti, arba perduoti šį klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas kartu su ieškiniu teikė teismui prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, bet ne atidėti jo mokėjimą. Todėl teismo išvada, kad toks klausimas jau buvo išnagrinėtas tiek jo, tiek apeliacinės instancijos teismo, yra nepagrįsta. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, prašyme atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ieškovas nurodė naujus prašymą pagrindžiančius motyvus, o būtent, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki (dėl jam taikomų areštų jis negali disponuoti nei jam priklausančiu turtu, nei pinigais, negali vykdyti žemės ūkio veiklos ir gauti pajamų), tačiau teismui priteisus iš atsakovo reikalaujamą pinigų sumą ieškovas būtų pajėgus šį žyminį mokestį sumokėti. Žyminio mokesčio atidėjimas užtikrintų ieškovo teisę kreiptis į teismą, o tuo pačiu ir nepadarytų žalos valstybei, nes žyminis mokestis, išnagrinėjus bylą, vis tiek būtų jai priteistas iš kurios nors bylos šalies.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apelianto prašymo turinio

Atskirajame skunde apeliantas visų pirma ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad jo prašymas laikytinas pakartotiniu prašymu atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir tvirtina su ieškiniu pateikęs tik prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet ne dėl jo mokėjimo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais negali sutikti. Kaip matyti iš byloje esančio pirmojo apelianto prašymo, pateikto kartu su ieškiniu, šis procesinis dokumentas pavadintas „Prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo“, o jo dalykas suformuluotas kaip prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nepaisant to, analizuojant šio prašymo turinį in corpore (visą) akivaizdu, kad jame apeliantas net keletą kartų įvardijo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teigdamas <<...paminėtina, jog CPK 84 str. numato galimybę asmens prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį bei jo prašymo motyvus.>>, <<..ieškovas taip pat turėtų būti atleistas nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (sumokėtas 100 Eur dydžio žyminis mokestis) arba jam turėtų būti atidėtas likusio žyminio mokesčio mokėjimas analogiškais pagrindais.>>, <<...prašytina teismo (iš dalies) atleisti ieškovą D. Š. nuo likusios papildomo 2 846 Eur dydžio žyminio mokesčio už teikiamą ieškinį mokėjimo arba atidėti papildomo žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo...>>. Turiningojo aiškinimo principas, taip pat prašyme pateikiama nuoroda į žyminio mokesčio atidėjimo institutą reglamentuojančią CPK normą (CPK 84 str.), lemia tokią pačią apeliacinės instancijos teismo išvadą, kurią padarė ir pirmosios instancijos teismas, t .y. kad apeliantas savo procesiniame dokumente, susijusiame su žyminio mokesčio mokėjimu, teikiant ieškinį, iš esmės suformulavo du alternatyvius prašymus – atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti jo mokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, tam tikrų reikiamų rekvizitų procesiniame dokumente nebuvimas arba kiti netikslumai, nesudarantys kliūčių atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, neteikia pagrindo teismui jų neatlikti ar taikyti procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutą (CPK 115 str. 4 d.). Nurodytos aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad jau pirmuoju savo prašymu apeliantas D. Š. siekė vieno iš aukščiau minėtų alternatyvių savo prašymų patenkinimo. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas 2017-04-26 apelianto pateiktą prašymą klaidingai įvertino kaip pakartotinį prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, aiškiai stokoja pagrįstumo. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad Vilniaus apygardos teismo 2007-02-23 nutarties argumentacija, apibendrintai ir tais pačiais motyvais pasisakant dėl abiejų apelianto prašymų – atleidimo / atidėjimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio nepagrįstumo ir jų netenkinimo (t. y. neišskiriant prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo nepagrįstumo aptarimo), kitokio apelianto pareikštų prašymų pobūdžio įvertinimo nesuponuoja. Pats apeliantas daugiau ir išsamesnių argumentų, susijusių su būtinumu atidėti žyminį mokestį, nei nurodė pagrįsdamas prašymą atleisti jį nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies, taip pat nenurodė. Iš Vilniaus apygardos teismo 2017-02-23 nutarties turinio matyti, kad teismas išsamiai įvertino byloje esančią ir ieškovo turtinę padėtį apibūdinančią informaciją, dėl to jo prašymus ir patenkino iš dalies – nutarė atleisti ieškovą nuo pusės likusios nesumokėtos žyminio mokesčio sumos, atitinkamai, kitus prašymus atmesdamas. Atskirojo skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teisme klausimas dėl žyminio mokesčio atidėjimo būtinumo apeliantui nebuvo išnagrinėtas, nėra teisiškai reikšmingi. Savo atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-02-23 nutarties pats apeliantas nekvestionavo tos nutarties dalies, kuria nebuvo atsižvelgta į apelianto alternatyviai suformuluotus prašymus dėl žyminio mokesčio jam atidėjimo, teisėtumo bei pagrįstumo, tokių argumentų skunde nenurodė, taip pat atskirajame skunde nekėlė ir tokio kausimo, kad teismas, nutaręs netenkinti dviejų prašymų, t. y. atleisti / atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepagrįstai išplėtė šio prašymo ribas. Kadangi apeliacinis procesas vyksta pagal specialias taisykles – nagrinėjimo dalyką šios instancijos teisme sudaro atskirojo skundo faktinis bei teisinis pagrindas (CPK 320 str., 338 str.), apeliacinės instancijos teismas neturėjo prielaidų peržengti atskirojo skundo ribas ir pasisakyti tais klausimais, kurių savo atskirajame skunde pats apeliantas nekėlė. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos apeliacinis teismas nevertino apelianto turtinės padėties, jo pareigos bei galimybių sumokėti konkretaus, pirmosios instancijos teismo 2017-02-23 nutartyje nustatyto dydžio žyminį mokestį. Priešingai, Lietuvos apeliacinis teismas 2017-04-13 nutartyje išsamiai ir argumentuotai patikrinęs minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą šią nutartį paliko nepakeistą, t. y. sutiko, kad egzistuoja pagrindas taikyti būtent atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo institutą, kad apeliantas slepia nuo kreditorių tikrąją savo turtinę padėtį, kad jis turi galimybę dirbti ir gauti pajamas.

Dėl prašymą pagrindžiančių motyvų naujumo ir jų ankstesnio įvertinimo

Nepaisant pirmiau padarytos išvados, kad apeliantas jau buvo pateikęs alternatyvų prašymą atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimą, asmens teisė, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, ir vėl pateikti teismui analogišką prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iš esmės nepaneigiama. Tačiau, viena vertus, šios pasikeitusios aplinkybės neabejotinai turi būti pagrįstos visiškai naujais argumentais ir / ar rašytiniais įrodymais, kita vertus, tokia teise, kaip ir bet kuria kita procesine teise, negali būti piktnaudžiaujama ar vilkinamas procesas (tam tikrų atskirų procesinių klausimų išsprendimas). Nagrinėjamoje byloje pirmojo prašymo nepakankami tikslus ir korektiškas suformulavimas, galimai tikintis, kad teismas taikys trūkumų pašalinimo institutą, antrojo prašymo pateikimas tik po to, kai pasibaigė jau ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas naujas terminas žyminiam mokesčiui už teikiamą ieškinį sumokėti (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, naujas prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą elektroniniu parašau pasirašytas 2017-04-25 22:43:14, į bylą pateiktas 2017-04-26, o 1 423 Eur žyminis mokestis turėjo būti sumokėtas ir teismui pateikti šį faktą patvirtinantys įrodymai iki 2017-04-25), taip pat apelianto siekis paneigti akivaizdžius faktus, jog toks prašymas buvo pareikštas ir anksčiau, leidžia apelianto veiksmuose įžvelgti nesąžiningo procesinio elgesio požymius. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad apeliantas nei naujų aplinkybių, nei naujų argumentų ar įrodymų, lyginant su pateiktais ankstesniame savo prašyme, nepateikė. Tiek su ieškiniu pateiktame prašyme, tiek 2017-04-26 pateiktame prašyme, tiek ir atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad jis negali naudotis jam priklausančiu turtu, kadangi visas jo turtas yra areštuotas kreditorių naudai, be to, teisme yra nagrinėjamas apelianto prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios aplinkybės nėra naujos, jos buvo žinomos bei teismų įvertintos nagrinėjant ir pirmąjį apelianto prašymą. Kokių nors naujų duomenų, kurie dar nebuvo vertinami ir reikalautų atskiro aptarimo, apeliantas pakartotiniame savo prašyme nenurodė. Nagrinėjamu klausimu aktuali yra ir teismų praktika, kurioje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas taikomas tik tuomet, kai asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas ir yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku ji gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą, arba turi turto, kurios sąskaita galėtų vėliau sumokėti mokestį) ( (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2011-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-425/2011). Apeliantas gerėjančios ar greitu metu pagerėsiančios savo turtinės padėties aplinkybe nesiremia, priešingai, akcentuoja faktinę aplinkybę, jog teismui jis yra pateikęs prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo. Todėl aptariami argumentai nesąlygoja tokios išvados, kurios padarymo siekia apeliantas, t. y. kad šioje byloje priėmus sprendimą jis taptų pajėgus sumokėti priteistą žyminį mokestį. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliaciniam teismui yra žinoma informacija, jog apeliacinės instancijos teismas nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą atsisakyti iškelti apeliantui fizinio asmens bankroto bylą, o šią nutartį apeliantas yra apskundęs kasaciniu skundu (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.). Dar vienas atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad apeliantui laimėjus nagrinėjamą bylą žyminis mokestis būtų priteistas iš atsakovo ir dėl to valstybės interesai nebūtų pažeidžiami, teisiškai nėra reikšmingas, nes egzistuoja lygiai tokia pati galimybė, kad apeliantas ginčą pralaimės. Todėl šis argumentas neeliminuoja apelianto pareigos sumokėti teismo nustatytą žyminio mokesčio dalį.

Dėl teisminės gynybos prieinamumo

Atskirojo skundo argumentai, susiję su teisminės gynybos prieinamumu, su apribota apeliantui teise pasinaudoti teismine gynyba, atsisakius atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimą, yra deklaratyvūs ir atmestini. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Teismų praktikoje buvo pasisakyta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).Visiems vienodos pareigos kreipiantis į teismą sumokėti žyminį mokestį nustatymas, išimčių iš šios taisyklės pačiame įstatyme įtvirtinimas (CPK 83 str., 84 str.), diskrecijos teisės teismui vertinti kiekvieną atvejį ir individualiai kiekvieno asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį numatymas kaip tik ir užtikrina teisę į teisminę gynybą. Todėl net ir sutinkant su apeliantu, kad žyminio mokesčio sumokėjimas neturi suvaržyti asmens galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo padaryti išvadą, kad apelianto teisė pasinaudoti teismine gynyba yra suvaržyta, pirmiau jau atleidus jį nuo didelės dalies (nuo pusės) žyminio mokesčio sumokėjimo ir nenustačius teisinių bei faktinių prielaidų likusios nesumokėtos sumos mokėjimui atidėti.

Dėl procesinės bylos baigties

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškovo pateiktas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra pakartotinis, priešingai nei nurodo ieškovas, ne atsisakė jį nagrinėti, bet šį prašymą išnagrinėjo ir jį atmetė ta pačia nutartimi, kuria ir sprendė, ar buvo pašalintos aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį. Pažymėtina, teismas turėjo ir kitą procesinę galimybę – pirmiau išspręsti ieškinio grąžinimo klausimą ir dėl to atsisakyti prašymą, susijusį su žyminiu mokesčiu, priimti, kadangi iki naujo apeliacinės instancijos teismo nustatyto termino trūkumams pašalinti pabaigos (iki 2017-04-25) į bylą nebuvo pateikti 1 423 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo įrodymai, o pakartotinis prašymas dėl šios dalies žyminio mokesčio atidėjimo iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo pateiktas pavėluotai, tik 2017-04-26, kuomet terminas trūkumams ištaisyti jau buvo pasibaigęs.CPK 115 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalino procesinio dokumento trūkumų, jis laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui. Tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Šia teisės norma skundžiamos nutarties motyvuojamoje ir rezoliucinėse dalyse rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai įvardijama, kad apelianto D. Š. ieškinys paliekamas nenagrinėtu,Ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas, kurį, kaip procesinę šios bylos baigtį, nurodė pirmosios instancijos teismas, skiriasi nuo atsisakymo priimti ieškinį dėl nepašalintų jo trūkumų instituto, nes taikomas tik tokiu atveju, kai šio procesinio dokumento trūkumai nustatomi jau priėmus jį teisme ir iškėlus civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d., 296 str. 1 d. 7 p. ir jo 2 bei 3 dalys). Nagrinėjamu atveju apelianto ieškinys dar nebuvo priimtas ir civilinė byla teisėjos rezoliucija neiškelta (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; civilinės bylos medžiaga).Todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso aptartą nutarties rezoliucinės dalies rašymo apsirikimą (klaidą) ir nurodo, kad D. Š. ieškinys laikomas nepaduotu ir jam grąžinamas (CPK 276 str., 302 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą

Ištaisyti klaidą nutarties rezoliucinėje dalyje, kuria ieškovo D. Š. ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrorodeo“ paliktas nenagrinėtu, nurodant, kad šis ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Teisėja Dalia Kačinskienė