Šiaulių apygardos teismo nutarimas

2015-02-12 · Byla Nr. ATP-50-300/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-12-18Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutarimas · 2015-02-12Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-12
Bylos Nr.
ATP-50-300/2015
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-03439-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Pažeidėjas
A. V.
Advokatai
Albertas Kručkauskas
Kategorijos
  • 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-50-300/2015Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03439-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41.4; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 12 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį 2027 EUR bauda.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. buvo nubaustas už tai, kad jo vadovaujama bendrovė – UAB „P.“ pažeidė įstaigos – Valstybinės mokesčių inspekcijos teises, o būtent, turėdama mokestinę nepriemoką 2 317 416,65 Lt, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d., gaudama 577 344.70 Lt pajamų ir iš tų pinigų pervesdama tiekėjams 53 135,83 Lt, kitoms išlaidoms – 25 96,29 Lt, pagal vykdomuosius raštus – 4 078,54 Lt, taip nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ str. (Nr. XII-239. 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2246 (2013-05-07)) nustatyto atsiskaitymo grynaisiais pinigais eiliškumo, pažeisdama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punktą reikalavimą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 1 dalies reikalavimą sumokėti mokesčius to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytų terminų, pažeidė kreditorio – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos reikalavimo tenkinimo eilę bei tvarką.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovas advokatas Albertas Kručkauskas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą ir bylą nutraukti, kadangi 7 000 Lt administracinė nuobauda A. V. yra paskirta pasibaigus administracinės nuobaudos taikymo terminui ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas nėra trunkamasis teisės pažeidimas, nes jis yra padaromas konkrečiu laiku atliekant konkretų veiksmą arba veiksmus. Taigi teigia, kad šiuo atveju, skaičiuojant 6 mėnesių administracinės nuobaudos taikymo terminą nuo paskutinės galimos tariamo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. nuo 2014 m. vasario 28 d., jis suėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. Taip pat nurodo, jog sprendžiant, kad anksčiau minimas tariamai padarytas teisės pažeidimas galėtų būti trunkamasis, ir skaičiuojant 6 mėnesių administracinės nuobaudos taikymo terminą nuo jo paaiškėjimo dienos, terminas būtų suėjęs 2014 m. spalio 30 d. Nurodo, kad A. V. apylinkės teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis, būdamas UAB „P.“ generaliniu direktoriumi ir turėdamas pareigą veikti išimtinai bendrovės interesais, privalėjo patirti jo kaltinime nurodytas išlaidas, t. y. 53 135, 83 Lt dydžio sumą ir 25 196, 25 Lt dydžio sumą, iš viso 78 332, 08 Lt dydžio sumą, nes jos buvo skirtos ne atsiskaityti su tiekėjais, o jos buvo būtinos siekiant užtikrinti bendrovės gebėjimą toliau sklandžiai vykdyti komercinę veiklą ir išvengti bankroto, o kartu ir visiškai atsiskaityti su biudžetu. Dėl to teigia, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. nevykdė jokių atsiskaitymų su jokiais tiekėjais, dėl to negali būti laikomas pažeidusiu CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir dėl to atitinkamai būti traukiamas administracinėn atsakomybėn taikant ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį. Pabrėžia, kad UAB „P.“ yra komercinę veiklą vykdanti bendrovė, o netekusi galimybės atlikti būtinų bendrovės gyvavimui mokėjimų, t. y. mokėti už komunalines paslaugas, rūpintis turto būkle, prižiūrėti turtą ir ginti savo teises ir teisėtus interesus, ji netektų galimybės netrikdomai vykdyti komercinę veiklą ir bankrutuotų, o tai reiškia, kad niekada negalėtų atsiskaityti su biudžetu. Be to, nurodo ir tai, kad A. V. visu mokestinės nepriemokos egzistavimo laikotarpiu UAB „P.“ vardu sumokėjo daug didesnę tiek einamųjų mokesčių, tiek mokesčių, skirtų mokestinei nepriemokai dengti, sumą, tai patvirtinantys dokumentai buvo pateikti Šiaulių apylinkės teismui kartu su 2014 m. gruodžio 4 d. rašytiniais paaiškinimais. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo teigimu, apylinkės teismas nepasisakė dėl praleisto administracinės nuobaudos taikymo termino, neįvertino UAB „P.“ laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. patirtų išlaidų būtinumo, neatsižvelgė į faktą, kad minimos išlaidos buvo patirtos ne atsiskaityti su tiekėjais, bet būtinoms bendrovės gyvavimui reikmėms, ydingai kvalifikavo A. V. veiksmus ir taikė netinkamas materialinės teisės normas, t. y. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį bei ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį. Advokato įsitikinimu, ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje paminėtų veiksmų tinkamą atlikimą reglamentuoja LR ĮBĮ 35 straipsnis (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos laikymasis), 8 straipsnis (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimas), 22 straipsnis (kreditorių susirinkimo sušaukimas). Tai, pasak atstovo, reiškia, kad administracinė atsakomybė taikant ATPK 50 straipsnio 1 dalį asmeniui gali kilti tik dėl LR ĮBĮ normų pažeidimo, o pagal LR ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalį minimos normos yra taikomos tik bendrovės bankroto proceso metu. Dėl to advokatas nurodo manantis, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį gali kilti tik bendrovės, kuriai gresia bankrotas ir yra ruošiamasi kelti bankroto bylą vadovui, arba bendrovės, kuriai jau yra iškelta bankroto byla, administratoriui, už atitinkamų LR ĮBĮ normų nevykdymą, bet ne už tariamą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, pasak advokato, A. V. valdoma UAB „P.“ komercinę veiklą vykdo nuo 1998 m. 2013 m. spalio 1 d.–2014 m. vasario 28 d. laikotarpiu UAB „P.“ nebuvo iškelta bankroto byla, ji sėkmingai vykdė komercinę veiklą, nebuvo nemoki, gaunamų pajamų pakako sistemingai vykdyti bendrovės įsipareigojimus biudžetui, o 2013 m. spalio 1 d.–2014 m. vasario 28 d. laikotarpiu vykdyti atsiskaitymai nebuvo skirti atsiskaityti su bendrovės tiekėjais, kaip 2014 m. spalio 13 d. pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodo pareiškėjas, o ginčijamame sprendime nurodo Šiaulių apylinkės teismas. Dėl šios priežasties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovas yra įsitikinęs, kad UAB „P.“ negalėjo pažeisti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į anksčiau nurodytus argumentus, vienintelis pažeidimas, kurį A. V. galėtų būti pripažintas atlikęs, tai mokesčių į valstybės biudžetą nesumokėjimas laiku. Tačiau šiam administracinės teisės pažeidimui kvalifikuoti turėtų būti parenkamas vienas iš ATPK dvyliktojo skirsnio „Administraciniai teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje“ nuostatų, o būtent, ATPK 172 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 1 000 Lt. Pabrėžia ir tai, kad ATPK 172 straipsnio 1 dalis asmeniui gali būti taikoma tik surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, o, kadangi nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolo, pareiškėjas jo nėra surašęs, be to, yra praleistas administracinės nuobaudos taikymo terminas, pagrindas traukti A. V. administracinėn atsakomybėn taikant šį straipsnį neegzistuoja.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinis teisės pažeidimas yra laikytinas trunkamuoju – pagrįsta. Teisės teorijoje nurodoma, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamajam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamajam teisės pažeidimui. Priešingu atveju nuobauda už trunkamojo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį – tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-317/2009, N575-760/2009, N756-2996/2010, N575-507/2012, N575-727/2012, Vilniaus apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-871-200/2013, Kauno apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-59-238/2014).

Nagrinėjamoje byloje A. V. buvo nubaustas už tai, kad jo vadovaujama bendrovė – UAB „P.“ – laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d., pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos – reikalavimo tenkinimo eilę bei tvarką.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad A. V. inkriminuotas trunkamasis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, buvo nustatytas 2014 m. kovo 27 d. pradėjus ir 2014 m. balandžio 23 d. baigus operatyvų patikrinimą, ir 2014 m. balandžio 30 d. surašius operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. 464-350, kurioje nurodyta, kad UAB „P.“, vykdydamas veiklą ir gaudamas pajamas, atsiskaitydama su paskesnės eilės kreditoriais, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatas dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (3-4 b. l.).

Taigi, nors apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi A. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn terminą ir pratęsė 12 (dvylikai) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. balandžio 23 d., o iš to išplaukia, kad A. V. inkriminuoto teisės pažeidimo baigtumo momentą pirmosios instancijos teismas susiejo su jo paaiškėjimo diena, t. y. data, kada buvo baigtas operatyvus patikrinimas – 2014 m. balandžio 23 d., vis dėlto su tokia pirmos instancijos teismo išvada sutikti negalima.

Darydamas anksčiau nurodytą išvadą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina tik tai, kad atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeisti laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. Jokių kitų vėlesnių mokėjimų, kurių atlikimas galėtų būti vertinamas kaip kreditoriaus (šiuo atveju VMI) teisių pažeidimas, byloje esanti medžiaga nepagrindžia.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog operatyvinio patikrinimo metu buvo gauta informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą, tad pagal susiklosčiusią teismų praktiką šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo termino eiga turėjo būti skaičiuojama nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos, t. y. 2014 m. vasario 28 d., o ne nuo operatyvaus patikrinimo baigtumo momento, t. y. 2014 m. balandžio 23 d. Tai reiškia, kad administracinė nuobauda A. V. galėjo būti paskirta iki 2014 m. rugpjūčio 28 d., arba, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje turėjo būti pratęstas, tačiau tai turėjo būti padaryta dar iki 2014 m. rugpjūčio 28 d.

Vadinasi, A. V. nepaskyrus administracinės nuobaudos už ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą per ATPK 35 straipsnyje numatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tapo negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N556-594/2008, N502-767/2008).

Todėl, atsižvelgiant į ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. V. nutrauktina.

Teismui nustačius, jog nagrinėjamoje byloje yra pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminai, apeliacinio skundo argumentai dėl A. V. kaltės, ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies taikymo, paliktini nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą ir A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti suėjus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Vidmantas Mylė