Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-10 · Civilinė byla Nr. 2A-851-577/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-10
Bylos Nr.
2A-851-577/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15813-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Suinteresuotas asmuo
L. Z., Valstybės įmonė Turto bankas
Pareiškėjas
J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-851-577/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15813-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.4.5.2; 3.2.4.1; 3.2.4.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – L. Z., Valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodydama, jog po savo tėvo V. Z. mirties 2008 m. rugsėjo 3 d. ji faktiškai priėmė jo palikimą. Nurodo, jog po tėvo mirties liko jam nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini); V. Z. buvo pripažintas neveiksniu, o pareiškėja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo paskirta savo tėvo globėja ir turto administratore. Pareiškėjos teigimu, ji persikėlė gyventi į minėtą butą, kadangi jai reikėjo prižiūrėti savo tėvus, padėti jiems buityje, suteikti tėvui higienines paslaugas. Nurodo, jog pareiškėja minėtame bute gyveno nuo 2008 metų, ten liko gyventi po savo tėvo mirties ir gyvena iki šiol. Pareiškėja po tėvo mirties bute gyveno, jį prižiūrėjo, mokėjo visus komunalinius mokesčius ir tvarkė kaip nuosavą, todėl, pareiškėjos manymu, priėmė tėvo palikimą faktiniu valdymu. Pareiškėja, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po jos tėvo V. Z. mirties 2008 m. rugsėjo 3 d. priėmė palikimą faktiškai pradėdama j į valdyti. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškimą jame išdėstytais argumentais.

Suinteresuotas asmuo L. Z. (mirusiojo V. Z. sūnus, pareiškėjos brolis) atsiliepime su pareiškimu nesutiko. Nesutikimą grindė aplinkybe, kad palikėjas V. Z. 1992 m. balandžio 29 d. testamentu visą savo turtą paliko savo vaikaitei (pareiškėjos dukrai) D. K., kuri palikimą priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti (apmokėjusi komunalines išlaidas). Suinteresuoto asmens manymu, kadangi testamentinė įpėdinė D. K. mirė, po jos mirties likusį turtą turi paveldėti jos sutuoktinis bei vaikas. Pažymėjo, kad po tėvo mirties per įstatymo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo notaro biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kurio nėra atšaukęs, todėl taip pat turi teisę į po tėvo V. Z. mirties likusio turto dalį. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens L. Z. atstovė su pareiškimu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. Z. palikimo paveldėjimą, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo turto priėmimą valdyti. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, jog pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. pareiškėjos J. K. pareiškimą tenkino; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2008 m. rugsėjo 3 d. priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

4.1. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, proceso dalyvių bei liudytojos E. J. paaiškinimus ir nustatęs, jog pareiškėjos tėvui V. Z. susirgus, pareiškėja apsigyveno jam priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), ir jame gyvena iki šiol; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėja buvo paskirta savo tėvo globėja ir turto administratore. Nuo 2008 m. liepos 1 d. pareiškėja minėtame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą, kuri nėra pasikeitusi iki dabar, po tėvo V. Z. mirties mokėjo komunalinius mokesčius už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas, atliko buto remontą, sprendė, kad pareiškėjos pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo, kad ji po tėvo mirties priėmė palikimą pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti, pagrįstas ir jį tenkino.

4.2. Teismas taip pat pažymėjo, jog suinteresuoto asmens L. Z. nurodoma aplinkybė, kad jis dėl palikimo priėmimo Vilniaus m. 29-ame notaro biuro notarei S. Š. pateikė pareiškimą apie palikimo po tėvo V. Z. mirties priėmimą, nagrinėjamos bylos atveju neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kad pareiškėja po jos tėvo V. Z. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Tokia išvadą padarė atsižvelgdamas į tai, kad vieno iš įpėdinių pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui neeliminuoja kito įpėdinio teisės priimti palikimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, kadangi įstatymas įtvirtina galybę priimti palikimą bet kuriuo iš minėtų būdų, kartu nenustatydamas, jog vienas iš jų būtų prioritetinis kito atžvilgiu (CK 5.50 straipsnis). Teismas nurodė, kad tokiu atveju įpėdinių paveldėto turto dalis nustato paveldėjimo teisės liudijimus išduodantis notaras.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo L. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017m. birželio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Suinteresuotas asmuo L. Z. nurodo, kad 2008-11-21 Vilniaus m. 29-jame notaro biure pateikė pareiškimą apie palikimą po savo tėvo V. Z. mirties priėmimą. Po šio pareiškimo notarui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-06 sprendimu buvo pripažintas galiojančiu 1992-04-29 V. Z. (suinteresuoto asmens tėvo) testamentas, kuriuo V. Z. paliko visą savo turtą anūkei D. K.. 2017-02-01 D. K. mirė. D. K. buvo sudariusi santuoką, turi nepilnametį vaiką. Tuo tarpu pareiškėja šiuos duomenis apie D. K. sutuoktinį ir nepilnametį vaiką nuslėpė, nors, anot apelianto, šie asmenys turi būti įtraukti į bylos nagrinėjimą. Kadangi nebuvo išreikalauta iš notaro biuro po V. Z. mirties paveldėjimo byla, apelianto vertinimu, nebuvo atskleista bylos esmė, nes pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nebuvo galima išnagrinėti teisingai. Be to, pasak apelianto, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas; pirmos instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nes neįtraukė į bylą testamentinės įpėdinės D. K. (Š.) įpėdinių pagal įstatymą, jos vyro M. Š. ir nepilnamečio vaiko. Apeliantas prašo prijungti prie bylos 2008-11-21 pareiškimą apie palikimo priėmimą po V. Z. mirties; nurodo, kad šio atskiro dokumento neteikė pirmos instancijos teismui, nes prašė išreikalauti iš notarės visą bylą.

Pareiškėja J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto skundą atmesti; su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Visiškai neaišku, kieno teises gina apeliantas. Vilniaus m. 29 –ojo notarų biuro rašte pažymėta, kad gautas mirusiojo V. Z. sūnaus L. Z. 2016-11-16 pranešimas, kuriame jis nurodo, kad jis nėra V. Z. įpėdinis. Kadangi apeliantas nelaiko savęs įpėdiniu, todėl neaišku, kokios įtakos gali turėti skundžiamas sprendimas jo teisių pažeidimui. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl D. K. įpėdinių įtraukimo į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis, tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstai neįtraukė šių asmenų į bylą, nes Vilniaus m. 29-ojo notarų biuro 2017-03-07 rašte aiškiai nurodoma, kad visas mirusiojo V. Z. turtas 1992 -04-29 testamentu, pripažintu galiojančiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19530-433/2013, yra paliktas mirusiojo vaikaitei D. K. (pareiškėjos dukrai), tačiau ji nėra pateikusi Vilniaus m. 29-ajam notaro biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir notaro biure nėra duomenų, kad ji buvo kreipusis dėl palikimo priėmimo, todėl jos galiojantis testamentas jokių teisinių pasekmių jos įpėdiniams šioje situacijoje nesukelia. Skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad duomenų apie tai, kad D. Š. palikimo atsiradimo vietos notarui būtų pateikusi pareiškimą apie palikimo priėmimą, byloje nėra, yra visiškai pagrįsta. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, jog jos vienkartinis butui suteiktų komunalinių paslaugų apmokėjimas savaime nereiškia, kad D. Š. priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog atsiskaitymas už komunalines paslaugas atliktas 2013 m., t.y. nuo palikimo atsiradimo parėjus daugiau nei 4 metams. Nenustatęs, kad D. Š. būtų kreipusis į teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas pagrįstai konstatavo nenustatęs aplinkybių, kad ji ar jos įpėdiniai po V. Z. mirties įstatymo nustatyta tvarka ir terminais būtų priėmę jo palikimą. Šioje byloje nėra absoliutaus negaliojimo pagrindo; mano, kad apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis siekdamas užvilkinti teismo sprendimo įsiteisėjimą. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą apelianto skundą prašė bylą nagrinėti pagal byloje esančius įrodymus ir bylą spręsti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekse (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas besąlygiškai turi būti panaikintas. Šio proceso teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti.

Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Pažymėtina, kad įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-159/2007, 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015, 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017, 2017-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 ir kt.).

Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tame tarpe dėl palikmo priėmimo fakto nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXV skyrius, XXVI skyrius, CPK 444 str.). CPK 443 str. nustatytos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės; šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Kasacinio teismo plėtojamoje praktikoje nagrinėjant juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo akcentuojama tai, kad suinteresuotais asmenimis privalomai kviestini kiti įpėdiniai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. K. yra V. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Pareiškėjos tėvas V. Z. 1992 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 22-2684 pagrindu nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). V. Z. 2008 m. rugsėjo 3 d. mirė. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad po V. Z. mirties Vilniaus m. 29-ame notaro biure 2008 m. spalio 1 d. buvo įregistruotas palikimo priėmimo faktas. Vilniaus m. 29- ame notaro biuro notarės S. Š. 2017 m. kovo 7 d. rašte dėl informacijos suteikimo Nr. S-44 nurodoma, kad mirusiojo palikimą 2008 spalio 1 d. priėmėjo sutuoktinė P. M., pateikdama Vilniaus m. 29-ajam notaro biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimas P. M. buvo paliktas Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarės R. J. 2005 m. lapkričio 10 d. patvirtintu testamentu Nr. RJ-8022, kuris Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2174-553/2012 buvo pripažintas negaliojančiu. Jokių kitų veiksmų paveldėjimo byloje P. M. neatliko. Po P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jokie asmenys nėra priėmę jos palikimo. Minėtame notarės rašte nurodytą informaciją apie 2005 m. lapkričio 10 d. testamento pripažinimą negaliojančiu patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-412-599/2012 pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei P. M. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė R. J., J. K. bei D. K., ieškovo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo L. Z. ieškinį tenkino – pripažino V. Z. testamentą, patvirtintą Vilniaus m. 32-jo notarų biuro notarės R. J. 2005 m. lapkričio 10 d. (registro Nr. RJ-8022), negaliojančiu. Notarės S. Š. 2017 m. kovo 7 d. rašte nurodoma, kad suinteresuotas asmuo (mirusiojo sūnus) L. Z. 2008 m. lapkričio 21 d. priėmė mirusiojo palikimą, pateikdamas Vilniaus m. 29-ajam notaro biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Notarė taip pat pažymėjo, kad visas V. Z. turtas 1992 m. balandžio 29 d. testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto valstybinės notarų kontoros notarės D. P., ir pripažintu galiojančiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19530-433/2013, yra paliktas mirusiojo vaikaitei D. K., tačiau ji nėra pateikusi Vilniaus m. 29-ajam notaro biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir notaro biure nėra duomenų, kad ji buvo kreipusis dėl palikimo priėmimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19530-433/2013 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams L. Z., J. K., P. M. dėl testamento pripažinimo galiojančiu ieškinį tenkino – pripažino 1992 m. balandžio 29 d. V. Z. testamentą, 1992 m. balandžio 29 patvirtintą Vilniaus miesto notarinės kontoros notarės D. P., registro Nr. 1-1858, galiojančiu. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Bylos duomenimis V. Z. testamentinė įpėdinė D. Š. (buv. K.) (duomenys neskelbtini) mirė. Duomenų, kad D. Š. palikimo atsiradimo vietos notarui būtų pateikusi pareiškimą apie palikimo priėmimą, byloje nėra.

Pažymėtina, jog aptariamu atveju buvo nagrinėjama dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, ar pareiškėja J. K. po V. Z. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą valdyti. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja yra mirusiojo dukra, suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas palikėjo sūnus – L. Z., tačiau palikėjo kiti įpėdiniai (mirusios testamentinės įpėdinės šeimos nariai, t.y. sutuoktinis ir jos vaikas) į bylos nagrinėjimą įtraukti nebuvo.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ne tik esamos bylos duomenis, bet ir kitoje, jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-19530-433/2013 esančius įrodymus; teismas nurodė, jog atsiskaitymo knygelės lapas ir kvitas patvirtina, jog D. Š. (buv. K.) atsiskaitė už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario mėnesį suteiktas komunalines paslaugas (b.l. 53, c.b. Nr. 2-19530- 433/2013, b.l. 20), juos įvertino, nurodydamas, kad šie duomenys apie D. Š. vienkartinį butui suteiktų komunalinių paslaugų apmokėjimą savaime nereiškia, kad D. Š. priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, juo labiau, kad atsiskaitymas už komunalines paslaugas atliktas 2013 m. kovo mėnesį, t. y. nuo palikimo atsiradimo praėjus daugiau nei ketveriems metams, kai tuo tarpu įstatymas nustato, kad palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Be to, pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, kad D. Š. būtų kreipusis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o teismas nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š. po V. Z. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis). Atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą, teismas konstatavo nenustatęs aplinkybės, jog D. Š. ar jos įpėdiniai po V. Z. mirties įstatymo nustatyta tvarka ir terminais būtų priėmę jo palikimą (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi, akivaizdu, pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl D. Š. ir jos įpėdinių palikimo po V. Z. mirties priėmimo, sprendė dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų ir darė išvadas, kurios turėtų įtakos D. Š. įpėdinių teisėms, pareigoms ir jų teisiniam statusui. Apeliacinio teismo įsitikinimu, šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių, pareigų ar teisinio statuso, kas sudaro pagrindą konstatuoti absoliutų šio procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Pripažinus absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, nepasisako. Siekiant, kad būtų ištaisytas apeliacinėje instancijoje nustatytas civilinio proceso normų pažeidimas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Suinteresuotam asmeniui L. Z. grąžintinas jo sumokėtas už apeliacinį skundą žyminis mokestis (CPK 87 str.1d.8p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 301-302 straipsniais, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti suinteresuotam asmeniui L. Z., a.k(duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Teisėja Jadvyga Mardosevič