Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2025-10-09 · Civilinė byla Nr. e2-12851-793/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-09
Bylos Nr.
e2-12851-793/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04657-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Petras Mineikis
Ieškovas
N. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos rajono 3-iasis biuras, Ž. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12851-793/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04657-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.6.2.; 2.5.1.; 2.5.3. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Petras Mineikis,sekretoriaujant Monikai Karpienei,dalyvaujant ieškovės N. B. atstovei advokato padėjėjai J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Klaipėdos rajono 3-iasis biuras, Ž. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašo: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė N. B. priėmė palikimą po J. B. (J. B.) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo; pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2023 m. birželio 6 d. Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarės L. M. išduotą Palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimą po J. B. (J. B.) mirties ((duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad ieškovės tėvai J. B. ir V. B. susituokė 1972 m. sausio 7 d. Klaipėdos Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje jiems gimė du vaikai: Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini). Šeima nuo 1977 m. gyveno bute, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu nutraukta J. B. ir V. B. santuoka, tačiau pats teismo sprendimas civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruotas tik 2003 m. 1992 m. rugsėjo 5 d. V. B. privatizavo butą, esantį adresu, (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji manė esanti vienasmenė buto savininkė, kadangi tuo metu nežinojo, jog nežiūrint į tai, kad teismas sprendimu yra nusprendęs santuoką nutraukti, santuoka laikoma nutraukta tik nuo jos registracijos civilinės metrikacijos įtaigoje dienos. 2012 m. Dėl smurto artimoje aplinkoje J. B., be kita ko, buvo įpareigotas gyventi skyriumi nuo ieškovės, dėl to apsigyveno namo, kuriame yra butas, laiptinėje. 2013 m. J. B. buvo apgyvendintas V. G. slaugos namuose, esančiuose Gargžduose. Apie tėvo mirtį ((duomenys neskelbtini)) ieškovė ir jos artimieji sužinojo tik po mamos mirties. Ieškovės mama V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pasikreipusi į notarą dėl mamos palikimo priėmimo ieškovė sužinojo, jog V. B. nebuvo vienasmenė buto adresu, (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nuo 1977 m., savininkė. Notarė ieškovę ir jos seserį Ž. B. informavo, kad nežiūrint į tai, kad butas įregistruotas V. B. vardu, ½ šio buto dalis, kaip įgyta santuokos metu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė jos sutuoktiniui J. B.. Po tėvo J. B. mirties ieškovė J. B. priklausančią turto dalį valdė ir naudojo sąžiningai ir atvirai kaip savo, gyveno jam su V. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, mokėjo mokesčius bei rinkliavas, susijusius su buto išlaikymu. Šiame būste ieškovė su dukra gyvena iki šiol, jį išlaiko savo asmeninėmis lėšomis, rūpinasi būstu kaip savu. Pirmos eilės įpėdinė - palikėjo dukra Ž. B. tėvo palikimo nepriėmė, į jį nepretenduoja. 2023 m. birželio 6 d. Klaipėdos rajono 3-iojo notaro biuro notarė L. M. Lietuvos Respubliką atstovaujančiai Valstybinei mokesčių inspekcijai išdavė J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Valstybės įmonė (toliau ir VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš valstybės.

3. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodo, kad teismui įvertinus visus byloje esančius duomenis ir manant, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti, VMI neprieštaraus palikimo priėmimo fakto nustatymui bei 2023 m. birželio 6 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimui.

4. Trečiasis asmuo Ž. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad visiškai pritaria ieškovės prašymui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po jų tėvo mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą – tėvui priklausančią buto, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), dalį, valdyti.

Šalies argumentai

5. Ieškovė pateikė 2025 m. birželio 25 d. prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos, kuriuo pateikė teismui rašytinius įrodymus, kuriuose esantys duomenys patvirtina, kad po tėvo mirties ji savo lėšomis vykdė mirusiajam teikusią prievolę išlaikyti jam priklausančią būsto dalį.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės N. B. atstovė advokato padėjėja J. J. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad ieškovės mama butą, esantį adresu, (duomenys neskelbtini) valdė viena ilgą laiką. Po ieškovės mamos mirties bute su dukra gyvena ir turtą valdo išimtinai ieškovė, ji viena moka už komunalinius patarnavimus, atlygina daugiabučio namo modernizavimui paimtą kreditą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas (šiuo atveju ieškovė) negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto ieškovę negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas, kad ieškovė galėtų priimti tėvo palikimą.

8. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini), ieškovės motina V. B. mirė (duomenys neskelbtini) J. B. ir V. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. B. ir V. B. santuoką sutraukė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad 1992 m. rugsėjo 5 d. (tuo metu santuokos nutraukimas su J. B. nebuvo įregistruotas) pirkimo – pardavimo sutarties, pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 Įstatymą Nr.I-1374 Nr. 5-33176, pagrindu V. B. įsigijo nekilnojamą turtą – 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. 2197-7003-4016:0034, adresu, (duomenys neskelbtini).

9. Po tėvo J. B. ir mamos V. B. mirties jų dukra ieškovė N. B. butu, esančiu adresu, (duomenys neskelbtini), rūpinosi vienasmeniškai, šia aplinkybę pagrindžia pateiktuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys: uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „I.“ 2025-05-23 pranešime Nr. 103444-852, nurodoma, kad Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo, Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartys objektui (duomenys neskelbtini) sudarytos V. B. vardu, išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas mokamos iki 2025-05-16, įsiskolinimų nėra; akcinės bendrovės (toliau ir AB) „K.“ 2025-05-12 Pranešime dėl informacijos suteikimo Nr. 2025/S.4-5/1.E-684, nurodoma, kad objektui (duomenys neskelbtini) už teikiamas paslaugas skola yra 31,34 Eur (mokėjimo terminas iki 2025-05-31); UAB „K. R.“ 2025-05-08 pažymoje apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nurodoma, kad objektui (duomenys neskelbtini) už teikiamas paslaugas įsiskolinimas yra 0,00 Eur; AB „K. E.“ mokėjimų administratorės el. paštu teikiamos informacijos, nurodoma, kad objektui (duomenys neskelbtini) skolos už šilumos energiją nėra; UAB „Il.“ mokėjimų ir ataskaitų skyriaus administravimo vadybininkė el. paštu nurodė, kad už renovaciją pagal 2021-04-15 daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) paskolos sutartį Nr. C/D-21KL-P1546/279, adresu (duomenys neskelbtini), visada mokama laiku, nuo 2024 m. kovo mėn. nė karto nebuvo vėluojama sumokėti įmokos. Visos įmokos apmokėtos N. B..

10. Iš 2024-05-22 Testamentų registro išrašo Nr. SR10-2766(24) nustatyta, kad po J. B. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika, dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Iš 2024-05-24 Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-4762 nustatyta, kad J. B. turi du vaikus Ž. B. ir N. B. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.11 straipsnis). Ieškovė N. B. yra J. B. dukra, pirmos eilės įpėdinė, tačiau ji palikimo nepriėmė. N. B. yra kita pirmos eilės įpėdinė, tačiau ji atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir į J. B. palikimą nepretenduoja. Duomenų apie kitus pirmos ir antros eilės įpėdinius byloje nėra.

11. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

12. Taigi palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

13. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

15. Byloje esantys įrodymai, aptarti šio sprendimo 9 punkte, įrodo, kad mokesčiai už butui adresu, (duomenys neskelbtini), teikiamus komunalinius patarnavimus po J. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) ir V. B. mirties ((duomenys neskelbtini)), yra mokami, taip pat nustatyta, kad bute gyvena N. B. su dukra A. B., todėl laikytina, kad už komunalinius patarnavimus moka ieškovė. Byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti šiomis aplinkybėmis. Ieškovė taip pat moka periodines įmokas pagal 2021-04-15 daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) atnaujinimo (modernizavimo) paskolos sutartį Nr. C/D-21KL-P1546/279. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ieškovė po J. B. mirties toliau naudojasi butu, esančiu adresu, (duomenys neskelbtini), jame gyvena, moka mokesčius, ir pripažinti, jog po J. B. mirties ieškovė valdė jam priklausiusią 1/2 buto dalį, po V. B. mirties ji valdo visą butą, šį turtą prižiūri, juo rūpinasi. Ieškovės veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save turto savininke po savo tėvo mirties.

16. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė N. B. priėmė palikimą po J. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. B. priėmė po savo tėvo J. B. mirties atsiradusį palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

17. Iš 2024-05-22 Testamentų registro išrašo Nr. SR10-2766(24) nustatyta, kad po J. B. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika, dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2023 m. birželio 6 d. Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarės L. M. išduotą Palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimą po J. B. mirties.

18. CK 5.62 straipsniu nustatyta, kad palikimas pereina valstybei kai: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Pagal CK 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui.

19. Nustačius, kad N. B. priėmė po savo tėvo J. B. mirties atsiradusį palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2023 m. birželio 6 d. Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarės L. M. išduotą palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimą, po J. B. mirties.

20. Ieškovė neprašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 445 straipsniu,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą.

Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2023 m. birželio 6 d. Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarės L. M. išduotą palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimą po J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Petras Mineikis