Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo M. K. prašymą dėl suėmime išbūto laiko įskaitymo į paskirtą bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas dvylikai metų laisvės atėmimo. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 str., subendrinta su 2007 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinat bausmė - aštuoniolika metų laisvės atėmimo. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y., nuo 2010 m. balandžio 16 d.

Lietuvos Apeliacinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendį paliko nepakeistą ir nuteistojo M. K. apeliacinio skundo netenkino. Šioje nutartyje teismas pasisakė ir dėl suėmime išbūto laiko įskaitymo į paskirtos bausmės laiką.

Teisme gautas M. K. prašymas, kuriame jis prašo paaiškinti, kodėl jam į Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę nebuvo įskaičiuotas atliktas bausmė laikas nuo 2006-12-04 iki 2009-03-16 bei suėmime išbūtas laikas nuo 2009-04-01 iki 2010-04-16. Nurodo, kad neaišku kokiais kriterijais remiantis, į kokias sąlygas atsižvelgiant teismas, priimdamas nuosprendį neįskaitė jam suėmime išbūto laiko.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.

BPK 361 straipsnio 2 dalis nurodo, kad teismas turi teisę priimti sprendimą įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai.

BK 66 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaip matyti iš bylos duomenų, M. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-165-114/2010 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2009 m. balandžio 1 d., kuris vėliau buvo tęsiamas. Ši kardomoji priemonė buvo paskirta ir tęsiama tuo metu, kai M. K. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu. 2010 m. balandžio 16 d. priėmus Kauno apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, ankstesnė laisvės atėmimo bausmė nebuvo atlikta, todėl galutinė subendrinta bausmė M. K. paskirta pagal dviejų nuosprendžių sutaptį, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį neatliktos bausmės (BK 64 straipsnis). Taigi proceso veiksmai su apeliantu nagrinėjamoje byloje buvo vykdomi pastarajam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo laikomas suimtas ar įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, tas pats nelaisvėje išbūtas laikas negali būti įskaičiuojamas į subendrintą bausmę dvigubai, t. y. konstatuojant, kad dėl suėmimo taikymo jau yra atlikta dalis už naujos nusikalstamos veikos padarymą skiriamos bausmės, ir tuo pačiu metu darant išvadą, kad suėmimo taikymo metu buvo atliekama ir ankstesniais teismo sprendimais skirta laisvės atėmimo bausmė. BK 64 straipsnyje nėra kalbama apie bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymą į naujuoju nuosprendžiu skiriamą galutinę bausmę. Esant tokiai situacijai, BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatos M. K. netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247/2010).

Dėl nuteistojo prašymo įskaityti į galutinę Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę bausmės atlikimo laiką nuo 2006-12-04 iki 2009-03-16 (nusikaltimo padarymo dienos), pažymėtina, kad 2007 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. K. buvo įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006-12-04 iki 2007-12-10, o priėmus Kauno apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir paskyrus 12 metų laisvės atėmimo bausmę, pastaroji buvo subendrinta iš dalies sudedant su likusia neatlikta bausme pagal Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.

Pagal BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktą apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas. Nuteistajam M. K. tokio pagrindo nėra, nes jam galutinė bausmė paskirta vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie bausmės už šioje byloje padarytą nusikaltimą pridėjus dalį neatliktos 2007 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2010 m. balandžio 16 d. Esant tokioms aplinkybėms teismas, neįskaitydamas į M. K. paskirtos bausmės laiką jo suėmimo laikotarpio nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. balandžio 16 d., baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir nuteistojo M. K. teisių nepažeidė, todėl M. K. prašymo nėra pagrindo tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1 dalimi, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

M. K. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.