Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. K. prašymą dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės sušvelninimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. prašymas atmetamas.

BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis privalo būti vykdomas, o intervencija į nuosprendį (nagrinėjamu atveju – nuosprendžiu paskirtą bausmę) galima tik tuo atveju, jei po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas.

Nagrinėjamu atveju M. K. įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neįsigaliojo joks įstatymas, kuris panaikintų nuteistojo padarytos veikos nusikalstamumą, švelnintų bausmę ar kitokiu būdu lengvintų jo teisinę padėtį. Skunde minimas 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573, įsigaliojęs 2025 m. vasario 1 d., neturi jokios įtakos nuteistojo M. K. teisinei padėčiai, kadangi po nuosprendžio priėmimo iki šios dienos BK 129 straipsnio 1 dalies dispozicija ar sankcijoje numatytų bausmių rūšys bei dydžiai nebuvo keičiami. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo M. K. prašymą ir sušvelninti jam Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl nuteistojo prašymas atmetamas. Aplinkybės, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, bandė padėti nukentėjusiajam, jau buvo įvertintos nuosprendžio priėmimo metu ir šiuo atveju neturi jokios įtakos, sprendžiant nuteistojo prašymą taikyti įstatymą, švelninantį nuteistojo teisinę padėtį.

Nuteistasis taip pat prašo į bendrą bausmę įskaičiuoti suėmime išbūtą laiką ir pagal ankstesnį nuosprendį atliktą bausmę. Pažymėtina, kad šis klausimas išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi, dėl šio prašymo pasisakyta ir įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pakartotinį prašymą Kauno apygardos teismui nuteistasis teikė ir 2024 m. lapkričio 19 d., prašymas išnagrinėtas Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

nuteistojo M. K. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.