- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- 1-165-114/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 03-1-00603-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Smolskas
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Kaltinamasis
- M. K.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Smolskas, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, nukentėjusiajai D. Š., vertėjai Veronikai Rybalčenko, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,
M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini), 2006-06-22 Anykščių rajono apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 4 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, teistas 2007-12-10 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 2d. 9 p., 180 str. 2 d. ir 178 str. 4 d. – 11 m. laisvės atėmimo, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2009 m. kovo 16 d., apie 22.05 val., 20-ojo būrio kieme, keršydamas dėl praeityje buvusių asmeninių nesutarimų, tyčia, suvokdamas, kad jo veiksmai gali sukelti J. Š. mirtį, peiliu dūrė vieną kartą į kaklą, po to peiliu dūrė du kartus į nugarą, padarydamas J. Š. durtinį pjautinį kairės kaklo pusės sužalojimą, kiauryminį ryklės sužalojimą, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į virškinimo traktą, nukraujavimu, šoku ir, padarydamas durtines-pjautines žaizdas dešinėje ir kairėje juosmens pusėje, tyčia nužudė J. Š..
Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. K. kaltė padarius minėtą nusikaltimą įrodyta šiais įrodymais:
Kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad būryje, kuriame atlikinėja bausmę, buvo vyresniuoju. J. Š. netiko jo vadovavimas, jis skųsdavo jį, įžeidinėdavo, tyčiojosi. Visa tai jam atsibodo ir 2009-03-16, apie 22 val., pasikvietė J. Š. į lauką pasikalbėti. Eidamas iš lokalinio sektoriaus pasiėmė peilį duonai pjaustyti, norėjo pagąsdinti Jurijų. Abu nuėjo prie sandėliukų, aiškinosi tarpusavio nesutarimus. J. Š. jo atžvilgiu pavartojo necenzūrinius žodžius, tuomet jis susinervino, išsitraukė peilį ir dūrė, pataikydamas į kaklą. Po to dar du kartus dūrė į nugaros sritį ir pamatė, kad J. Š. iš burnos bėga kraujas. Numetęs peilį, nubėgo pas pareigūnus ir pasakė, kad sužeidė kitą nuteistąjį, durdamas peiliu į kaklą ir nugarą. Buvo iškviesti medikai. Nužudyti J. Š. nenorėjo, tik pagąsdinti, nes buvo atsibodęs psichologinis spaudimas ir provokacijos. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. ( b.l. 99-104, 107 ).
Nukentėjusioji D. Š. paaiškino, kad nužudytasis J. Š. yra jos sūnus. Jis atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Sūnus minėjo, kad buvo susimušęs su vienu iš nuteistųjų, bet daugiau nesiskundė. Dėl ko buvo nužudytas jos sūnus, nežino. Civilinį ieškinį pareikš civilinio proceso tvarka. ( b.l. 35-36 ).
Liudytojas V. S. paaiškino, kad yra pataisos namų direktoriaus budintysis padėjėjas. 2009-03-16, apie 22.15 val. į jo kabinetą atbėgo nuteistasis M. K. ir pasakė, kad sužalojo kitą nuteistąjį. Tuomet su kitais prižiūrėtojais nuėjo į įvykio vietą ir rado nuteistąjį J. Š. gulintį ūkio dalies kieme, kraujo klane. Pamatė, kad J. Š. iš burnos bėga kraujas, o kaklo srityje yra durtinė žaizda. Netrukus atėjo medicinos darbuotoja N. V. ir konstatavo J. Š. mirtį. ( b.l. 23-25 ).
Liudytojas G. J. paaiškino, kad yra budinčiosios pamainos prižiūrėtojas. 2009-03-16, apie 22.15 val., atbėgo nuteistasis M. K. ir informavo, kad sužalojo kitą nuteistąjį. Jis su kitais pareigūnais nuėjo į nurodytą įvykio vietą ir pamatė gulintį nuteistąjį J. Š.. Atvykusi medicinos darbuotoja konstatavo J. Š. mirtį. ( b.l. 28-30 ).
Liudytojas E. K., budinčios pamainos prižiūrėtojas, davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojai V. S. ir G. J.. ( b.l. 31-32 ).
Liudytojas P. P., vyresnysis prižiūrėtojas, paaiškino, kad 2009-03-16, apie 22.10 val., M. K. pranešus apie tai, kad jis sužalojo kitą nuteistąjį, nuėjo į įvykio vietą prie dirbtuvių ir rado gulintį nuteistąjį J. Š.. Nugaros srityje ir galvos srityje buvo daug kraujo. Netrukus atvyko medicinos darbuotoja ir bandė gaivinti J. Š., bet po kurio laiko konstatavo, kad jis mirė. Apžiūrėjus įvykio vietą, maždaug už 5 metrų buvo rastas peilis, ant kurio matėsi kraujo dėmės. ( b.l. 33-34 ).
Liudytoja N. V., dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja, paaiškino, kad 2009-03-16, apie 22.20 val., buvo informuota apie sužeistą nuteistąjį. Nuskubėjusi į ūkio dalies kiemą, rado ten ant žemės gulintį J. Š.. Šalia jo buvo kraujo dėmė, burna pilna kraujo, vyzdžiai išsiplėtę, į šviesą nereagavo. Apžiūrėjusi J. Š., jo kakle pamatė durtinę žaizdą, o ties stuburu – dar dvi durtines žaizdas. Ji bandė gaivinti J. Š., tačiau jis nerodė gyvybės ženklų ir ji konstatavo mirtį. ( b.l. 26-27 ).
Be to, kaltinamojo M. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra patvirtinta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:
Parodymų patikrinimo vietoje metu M. K. parodė vietą, kur išsitraukė peilį ir dūrė J. Š. į kaklą, o po to, pastarajam pasisukus – du kartus į nugarą. ( b.l. 108-109 ).
2009-03-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas bendras įvykio vietos bei pačio nužudytojo vaizdas. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, peilis ir rankinis laikrodis. ( b.l. 3-11 ).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M301/09(02) konstatuota, kad J. Š. mirties priežastis yra durtinis pjautinis kairės kaklo pusės sužalojimas, kiauryminis ryklės sužalojimas. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu į virškinimo traktą, nukraujavimu, šoku. J. Š. mirė 12-24 val. iki jo lavono autopsijos. J. Š. konstatuota durtinis-pjautinis kaklo kairės pusės sužalojimas: durtinė-pjautinė kairės kaklo pusės žaizda, sužalojimo kanalas, einantis per kaklo paodę ir raumenis tarp bendrosios miego arterijos – vidinės Jungo venos komplekso ir slankstelių skersinių ataugų, nepažeidžiant stambiųjų kaklo kraujagyslių, per šoninę ryklės sieną ir aklinai besibaigiantis ryklės ertmėje; durtinis-pjautinis dešinės nugaros pusės sužalojimas: durtinė-pjautinė žaizda dešinėje juosmens pusėje, sužalojimo kanalas nugaros paodėje ir raumenyse. Konstatuoti sužalojimai padaryti duriančių-pjaunančių savybių vienašmeniu įrankiu, turėjusiu stačiakampio pavidalo pentį neišreikštomis briaunomis, pradinėje dalyje neaštrius ašmenis, kurie panirimo per odą metu buvo nukreipti dešinėn. Žaizdose užsifiksavo grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai. Konstatuoti durtiniai-pjautiniai sužalojimai padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje (po vieną trauminį poveikį kiekvienam sužalojimui). Sprendžiant pagal kraujavimo į virškinimo traktą šaltinį bei tikėtiną kraujavimo intensyvumą durtinis-pjautinis kaklo sužalojimas padarytas keleto valandų iki mirties bėgyje, tiksliai nustatyti sužalojimo laiko mirties atžvilgiu, negalima. Kiti konstatuoti durtiniai-pjautiniai sužalojimai padaryti galimai artimu kaklo sužalojimo padarymui laiku. Kaklo sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą kur šiuo atveju tapo mirties priežastimi. Juosmens sužalojimai J. Š. gyvam esant būtų vertinami pagal sveikatos sutrikdymo trukmę, jie galėjo turėti įtakos mirčiai, tačiau šiuo atveju kaip izoliuoti sužalojimai mirties priežastimi netapo. Sužalojimų J. Š. rankose nekonstatuota. Atsakyta 3-ame išvados punkte. Nustatyti J. Š. kūno padėties sužalojimų padarymo metu, pagal turimus duomenis, negalima. J. Š. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. J. Š. lavono vidaus organuose pirazolono grupės junginių, fenotiazinų, benzodiazepinų, barbitūratų, efedrino, amfetaminų, opijatų, difenhidramino ir amitriptilino nerasta ( b.l. 75-79 ).
Atlikus J. Š. marškinėlių, žaizdų ir įvykio vietoje išimto peilio teismo medicinos kriminalistinį tyrimą (Specialisto išvada Nr. MK-U 48/09 (01), nustatyta, kad tikėtina, kad J. Š. odos žaizdos ir jas atitinkantys marškinėlių pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu.
Tirti pateiktos nugaros žaizdos atitinka marškinėlių nugarinės dalies pažeidimus pagal lokalizaciją ir išilgines ašies kryptis ( b.l. 67-74 ).
Atlikus aerologijos ir DNR tyrimą (Specialisto išvada Nr. S 184/09 (01), nustatyta, kad ant peilio, peilio rankenos, J. Š. marškinėlių, M. K. sportinių kelnių yra J. Š. kraujas su 99,9999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, M. K. ranku nagų nuokarpose su panagių tyrimu gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. K. DNR profiliu su 99,9999999999% tikimybe. Ant M. K. sportinio bato (2 obj.) yra žmogaus kraujo pėdsakai. Kam konkrečiai priklauso pasakyti negalima, nes atlikus DNR tyrimą, negauta DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui. Nuoplovoje nuo peilio rankenos žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, negauta DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui. Ant M. K. sportinio bato (3obj.) žmogaus kraujo nerasta. Ant M. K. palaidinės, sportinio švarko, džemperio, trumpikių, kepurės, puskojinių, batų raištelių dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta ( b.l. 57-65 ).
2009-03-16 23.10 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos sveikatos priežiūros tarnyboje apžiūrėjus nuteistojo M. K., gim. (duomenys neskelbtini), 20-4 b., visą kūną, jokių sužalojimų nerasta ( b.l. 86 ).
Visi minėti įrodymai patvirtina, kad J. Š. nužudė kaltinamasis M. K.. Nusikaltimą M. K. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai numato, kad nužudymas laikomas padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nori ją atimti. Kaltinamasis M. K. teigia, kad nenorėjo nužudyti J. Š., o tik pagąsdinti, tačiau tokie parodymai vertintini kaip gynybinė pozicija. Trys gilūs dūriai – vienas į kaklą, kiti du į nugarą, t.y., į gyvybiškai svarbias sritis, negali būti traktuojami kaip noras pagąsdinti ir tokios aplinkybės teismui leidžia pagrįstai teigti, kad J. Š. nužudymas padarytas tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi nustatyta, kad J. Š. mirties priežastis buvo kaltinamojo tyčiniai veiksmai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d.
Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi.
Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad jis priskiriamas labai sunkiems (LR BK 11 str.) nusikaltimams, į nepataisomas šio nusikaltimo pasekmes (J. Š. mirtis), į kaltinamojo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikaltimo padarymo būdą ir motyvus. Kaltinamasis teistas, nusikaltimą padarė atlikinėdamas bausmę už įvairius nusikaltimus, taip pat ir už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą. Laisvės atėmimo vietoje vėl padarė labai sunkų nusikaltimą – nužudė J. Š., todėl galima teigti, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, išvadų nedaro, nevertina žmogaus gyvybės ir, būdamas jauno amžiaus, šiuo nuosprendžiu jau pripažįstamas nužudęs antrą žmogų. (duomenys neskelbtini)pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktoje charakteristikoje M. K. charakterizuojamas neigiamai. Teismo psichiatrijos išvadoje Nr. 945PK-54 konstatuojama, kad M. K. nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, o teismo psichiatrijos aktu Nr. 39 kaltinamajam diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kuris netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismas, vadovaudamasis LR BK 27 str., konstatuoja, kad M. K. pripažintinas pavojingu recidyvistu. Minėto straipsnio 2 d. 1 punkte nustatyta, jog asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, kai turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Taigi, kaltinamasis M. K. atlikinėdamas bausmę už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, padarė naują labai sunkų nusikaltimą – nužudė J. Š., todėl jam taikytinos LR BK 27 str. nuostatos. Įvertinus bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės dydžiui turinčias reikšmės aplinkybes, M. K. skiriama laisvės atėmimo bausmė, kuri yra didesnė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Kardomojo kalinimo – suėmimo laikas neįskaičiuotinas į bausmės atlikimo laiką, kadangi tuo pačiu metu jis atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas LR BPK 94 str. nustatyta tvarka.
Vadovaujantis LR BPK 297-299 str., str., 301-308 str., str.,-
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 12 ( dvylikai metų ). Vadovaujantis LR BK 27 str., M. K. pripažinti pavojingu recidyvistu.
Paskirtąją bausmę, vadovaujantis LR BK 64 str., subendrinti su 2007-12-10 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 18 ( aštuoniolikai ) metų, pirmuosius penkerius metus bausmę atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y., nuo 2010 m. balandžio 16 d.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: peilį, M. K. sportinio kostiumo švarką, juodos spalvos kelnes, juodos spalvos sportinio kostiumo švarką, juodos spalvos glaudes, raudonos spalvos marškinėlius, juodos spalvos kepurę, dvi melsvos spalvos kojines, dvejus raištelius, dvejus sportinius batelius, biologinį pėdsaką nuo peilio rankenos šoninių kraštų ir priekinės, galinės rankenos dalių, M. K. seilių mėginį DNR tyrimui, M. K. lyginamąjį panagių turinį, M. K. lyginamąjį kraujo mėginį, J. Š. lavono lyginamuosius plaukų nuo galvos pavyzdžius, J. Š. lavono lyginamuosius panagių turinio pavyzdžius, J. Š. marškinėlius, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ – sunaikinti. J. Š. priklausiusį laikrodį „Komandirskije“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai D. Š..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.