Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, nuteistojo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nuteistiesiems M. V., A. U., M. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 140 str. 1d. (trys nusikalstamos veikos) 145 str. 2d. 187 str. 3d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 65 str. 1d.1p. a) papunkčiu ir 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinus terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinus su 2012-01-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-02-27 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant, M. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant bausmes, atliktas pagal 2012-01-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir 2012-02-27 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį. Priteista solidariai iš M. V., A. U. ir M. K. civiliniam ieškovams: S. S. 362,00 Lt. (trys šimtai šešiasdešimt du litai 00 ct.) ir M. Č. IĮ „duomenys neskelbtini“ 796,80 Lt. (septyni šimtai devyniasdešimt šeši lituai 80 ct.) turtinei žalai atlyginti. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. U. ir M. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2011 m. balandžio 8 d. apie 19.30 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) , praėjime už PC “Papartis” nukentėjusįjį R. R. prašydamas leisti paskambinti policijai, paėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną “Samsung GT-C3300K”, kurio vertė 339 litai, ir su minėtu telefonu pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą, nukentėjusiajam R. R. padarydamas 339 litų turtinę žalą.

Taip pat M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2011 m. sausio mėn. pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, Alytaus r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje tarpusavio konflikto metu su savo žmona J. V. tyčia sviedė į ją keturis virtuvinius peilius, iš kurių du J. V. įstrigo į dešinį šoną, dėl pjautinių žaizdų krūtinės ląstos dešinėje pusėje nukentėjusiajai J. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2011 m. gegužės 14 d., dienos metu, Alytaus r., (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje tarpusavio konflikto metu tyčia metė peilį į savo žmoną J. V., pataikydamas į dešinį šoną ir jį apibrozdindamas, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 145 str. 2 d. už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 13 d. 15.30 val. iki 2011 m. gegužės 17 d. 13.28 val., būdamas tiksliau nenustatytose vietose Alytaus r., iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia išsiųsdamas 4 SMS į tuo metu savo namuose Alytaus r., (duomenys neskelbtini), buvusios J. V. mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiais pranešimais grasindamas, kad „jei mane dabar kirs mentai, tai patikėk, kas tau bus“, „prašau meile mane paliksi tik kapuose“, „užmušiu, jei taip stumsi“, „kelk ragelį, reikia pakalbėti, ar man atvažiuoti“, bei 2011-05-16 telefoniniu pokalbiu, kurio metu pagrasino kastis duobes, taip pat 2011 m. gegužės 16 d. apie 23 val. ten pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grįžęs į namus, išdaužė durų stiklą, įsiveržė į namą, grasino nužudyti žmoną J. V. ir jos nepilnamečius vaikus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), L. N., gim. (duomenys neskelbtini) sakydamas, jog „nupjaus galvas ir pakas po velėna“, taip nukentėjusiąją J. V. terorizavo ir sistemingai baugino, naudodamas psichinę prievartą.

M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. U. ir M. K., laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 12 d. 22.00 val. iki 2011 m. balandžio 13 d. 5.00 val., nenustatytu laiku, Alytaus r., (duomenys neskelbtini), sugadindami keleivio pusės durelių spynelę, įsibrovė į ten stovėjusio vilkiko „IVECO/440E43“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kabiną, ir iš jos slapta pagrobė svetimą turtą, priklausantį vairuotojui S. S.: radijo stotį, kurios vertė 312 litų, navigacijos kroviklį, kurio vertė 50 litų, taip pat įsibrovė į rakinamą dešinį kuro baką ir iš jo išleido M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį kurą – 120 litrų dyzelino, kurio vertė 496,8 litai, tokiu būdu nukentėjusiajam S. S. padarė 362 litų turtinę žalą, M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 496,8 litų turtinę žalą.

Taip pat, M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 187 str. 3 d. už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. U. ir M. K. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 12 d. nuo 22.00 val. iki 2011 m. balandžio 13 d. 5.00 val. Alytaus r., (duomenys neskelbtini), tyčia supjaustė ten stovėjusio vilkiko „IVECO/440E43“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priekabos tentą, kurio vertė 300 Lt, padarydamas 300 Lt turtinę žalą, tokiu būdu sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-10-18 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Teigia, kad nei dėl vieno jam inkriminuoto nusikaltimo jo kaltei patvirtini nėra surinkta įrodymų. Jis pats visą laiką davė nuoseklius ir teisingus parodymus, tačiau teismas buvo šališkas ir tikėjo nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais. Dėl J. V. sužalojimo, ekspertizės akte tiksliai nenustatyta, kada jai buvo padaryti sužalojimai. Nurodo, kad pirminiais jo parodymais negalima tikėti, nes jie buvo užfiksuoti jam esant prastos fizinės būklės, jis davė nepilnus parodymus, nes norėjo, kad kuo greičiau baigtųsi apklausa, tačiau teismas į jo paaiškinius nereagavo, nesuteikė jam teisės užduoti prašymus kitiems asmenims, atmetė jo prašymus, taip užkirto kelią teisingam bylos procesui. Teismas rėmėsi nukentėjusiosios J. V. parodymais, nors jie nenuoseklūs ir prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams. Nukentėjusioji pati patvirtino, kad grasinimus jai rašė jos dabartinis sugyventinis, o ne apeliantas. Prašo ištirti jo nurodytas aplinkybes ir jį pagal BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 2 d. išteisinti. Nurodo, kad telefono iš R. R. nevogė, pats nukentėjusysis jam padavė telefoną, nukentėjussis jam jokių pretenzijų neturi, nes telefoną grąžino. Vagystę iš vilkiko apeliantas taip pat neigia, teigdamas, kad įvykio dieną buvo kitoje vietoje, ką patvirtino liudytojai. Teismas rėmėsi jį šmeižiančiais įrodymais, kuriuos davė nukentėjusiojo žmona J. V.. Apeliantas teigia, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas ir nuteisė jį per griežtai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas apeliantą kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmę bei priteisdamas civilinį ieškinį, įstatymus taikė tnkamai, BPK normų reikalavimų nepažeidė.

M. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nusikaltimų nepadarė, kad byla išnagrinėta šališkai, kad surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės ir teismo buvo vertinami neobektyviai, yra visiškai nepagrįstos ir neteisingos, vertinamos kaip jo gynybos versija. Teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o kitus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams.

Dėl R. R. telefono vagystės. Nukentėjusysis R. R. ir liudytojas S. I. parodė analogiškai, kad tik R. R. padavus M. V. savo telefoną, pastarais iš karto pabėgo. Šių asmenų parodymais netikėti teismui nebuvo jokio pagrindo. Pats nuteistasis neginčijo paties fakto, kad paprašė nukentėjusiojo paskolinti telefoną paskambinti, ir bekalbėdamas nuėjo su telefonu tolyn, ne tyčia, tikslo pasisaviniti telefoną neturėjo, jį vėliau grąžino nukentėjusiajam. Tokį savo elgesį jis aiškina kaip netyčinį, todėl mano, kad jo veiksmai negali būti vertinami kaip vagystė. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodė, kad kai su nukentėjusiojo telefonu atsitraukė nuo jo atgal ir nuėjo, telefoną pasiliko su savimi, vėliau atsitiktinai paliko pas A. U.. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nors nuteistasis nukentėjusiojo telefoną užvaldė ne jėga, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuopsprendyje, pagal LAT praktiką, kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti turtu ir neteisėtai jį užvaldo. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad apeliantas, gavęs telefoną pasinaudoti laikinai, kad paskambinti norimam abonentui, užvaldė svetimą turtą be savininko leidimo ar sutikimo, todėl jo veiksmai dėl R. R. mobiliojo ryšio telefono pasisavinimo teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip atvira vagystės pagal BK 178 str. 2 d.

Dėl vagystės iš automobilio (vilkiko) ir turto sugadinimo. M. V. kaltę dėl šių veikų neigė, nurodydamas, kad įvykio metu buvo kitoje vietoje, todėl nusikaltimų padaryti negalėjo. Surinktų įrodymų visetas neginčijamai patvirtina apeliantą padarius šias jam inkriminuotas veikas. Nors kiti du nusikalstamų veikų bendrininkai A. U. ir M. K. teisme savo ir tuo pačiu M. V. kaltę paneigė, tačiau teismas pagrįstai rėmėsi M. K. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kuriuose jis detaliai išdėstė įvykio aplinkybes, nurodė, kad jis naktį, M. V. prašymu atvyko pas pastarojo tėvus ir paėmė jį bei A. U., pakeliui jie nutarė apvogti vilkiką, ką ir padarė. Šiuos savo parodymus M. K. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Šiuos kaltinamojo M. K. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: telekomunkacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokole tarp kaltinamųjų užfiksuoti pokalbiai apie vagystę iš vilkiko, nukentėjusiosios J. V., liudytojo R. U. parodymai. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai patikėjo J. V. parodymais, nes ji suinteresuota jį apšmeižti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ta aplinkybė, jog minima liudytoja yra turėjusi asmeninių santykių su apeliantu, neduoda pagrindo netikėti jos parodymais, kurių objektyvumą ir teisingumą patvirtina kitų neabejotinų įrodymų visuma. Kitų byloje apklaustų liudytojų S. J. ir V. G. kaltinamojo M. V. motinos O. V. parodymai, kad M. V. nusikaltimo dieną buvo pas tėvus, nepaneigia apelianto kaltės jį padarius nusikaltimus nakties metu.

Dėl J. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo sukėlimo ir jos sistemingo bauginimo bei terorizavimo. Dėl LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų M. V. savo kaltę viso bylos tyrimo metu kategoriškai neigė, nurodydamas, kad smurto žmonos atžvilgiu niekada nenaudojo ir jos negąsdino, jis yra J. V. nepagrįstai apkaltintas, taip siekiant išvaryti jį iš namų. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas jo kaltę grindė vien tik nenuosekliais ir prieštaringais J. V. parodymais, kad netyrė jį teisinančių aplinkybių, dėl ko padarė neteisingas ir šališkas išvadas, yra neteisingi, nepatvirtini jokiais konkrečiais įrodymais, o grindžiami tik subjektyvia paties apelianto nuomone. Teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiosios J. V. parodymais, nes ji nuo pat bylos tyrimo pradžios nuosekliai nurodė visų jos atžvilgiu padarytų veikų aplinkybes. Jos parodymus patvirtino nepilnamečiai liudytojai G. M. ir M. M., kuirių parodymais abejoti teismui taip pat nebuvo pagrindo. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir rašytinė bylos medžiaga : specialisto išvados duomenys, daiktų apžiūros protokolo su nuotraukomis duomenys, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuoti bei telefono skambučių numerių išklotinės duomenys. Apeliantas prašo teismo vadovautis jo pateiktomis versijomis, o būtent - kad nukentėjusiosios sužalojimo dienomis jis nebuvo namuose, kad grasinančio turinio žinutes iš jo telefono galėjo parašyti kiti asmenys, kol jis miegojo, ir laikyti jas jo kaltę šalinčiais duomenimis. Su tokiais skundo argumentais apeliacinis teismas sutikti negali. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visus įrodymus, įvertino kiekvieną jų atskirai ir santykyje su kitais įrodymais, ir tik tuos, kurie veni kitus papildė, atitiko rašytinę bylos medžiagą, laikė objektyviais ir patikimais. O apelianto nurodytos aplinkybės yra absoliučiai nepagrįstos jokiais konkrečiais duomenimis, prieštaraujančios nustaytoms faktinėms aplinkybėms, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir išvadą, kad M. V. duoti parodymai vertintini kaip jo siekimas išvengti atsakomybės ir todėl vadovautis jo parodymais, o apeliaciniam teismui – ir skundo argumentais, nebuvo ir nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Skiriant nuteistajam bausmes už kiekvieną iš veikų bei bendrinant jas, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikalimo pobūdį, sunkumą, keliamą pavojų visuomenei, tyčios turinį. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Kolegija, įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.