- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- 1-86-849/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00345-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Atajeva
- Nukentėjusysis
- J. V., S. S., R. R.
- Civilinis ieškovas
- M. Č.
- Kaltinamasis
- M. V., A. U.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Rasai Naruševičienei, Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, kaltinamųjų gynėjams Jonui Zenevičiui, Sigutei Černienei, Vilmai Petrauskienei, nukentėjusiesiems J. V., S. S., nukentėjusiajam R. R., civilinio ieškovo M. Č. IĮ „Milčija“ atstovui P. Č., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, 9 kl. išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 10 kartų:
1) 1995-12-18 pagal LR BK 271 str. 1 d., 271 str. 3 d. – 4 m. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;
2) 1996-05-23 pagal LR BK 271 str. 2 d. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 43 str., - 5 metai laisvės atėmimo. 2000-03-17 teismo nutartimi pritaikius įstatymą dėl amnestijos bausmė sumažinta 1 m.;
3) 1997-04-09 pagal LR BK 116 str. 1 d., 272 str. 2 d. – 6 m. laisvės atėmimo su turto konfiksavimu, pritaikius LR BK 42 str. - 8 metai laisvės atėmimo. 2000-03-17 teismo nutartimi bausmė sumažinta iki 7 mėn. 2002-11-29 paleistas atlikęs bausmę;
Žemesnės instancijos teismas
4) 2003-08-26 pagal LR BK 178 str. 4 d. – 45 p. arešto;
5) 2004-11-30 pagal LR BK 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo;
Žemesnės instancijos teismas
6) 2005-03-21 pagal LR BK 182 str. 1 d., 302 str. 1 d. – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 63 str. 9 d., - 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo;
7) 2007-04-26 pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. – 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo;
8) 2009-01-08 pagal LR BK 178 str. 1 d. – 80 p. arešto;
9) 2009-02-02 pagal LR BK 281 str. 1 d. – 3 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., - 5 mėn. laisvės atėmimo;
10) 2009-03-24 pagal LR BK 138 str. 1 d. – 10 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 63 str. 4 d., 9 d., - 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, bausmes atlikęs, 2010-03-08 paleistas iš Alytaus pataisos namų,
11) 2012-01-19 pagal LR BK 145 str. 1d. 65 parų areštu;
12) 2012-02-27 pagal LR BK 290 str. 85 parų arešto, teistumai neišnykę,
kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2d. (2 veikos), 187 str. 3d., 140 str. 1d. (2 veikos), 145 str. 2d.,
A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas 6 kartus:
1) 1997-02-19 pagal LR BK 271 str. 2 d.– 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
2) 1997-03-28 pagal LR BK 122 str. – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 1998-07-09 paleistas lygtinai 1 m. 8 mėn. 16 d.;
3) 2003-06-04 pagal LR BK 178 str. 2 d. – 1 m. laisvės apribojimo;
4) 2004-05-11 pagal LR BK 178 str. 2 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo;
5) 2004-06-02 pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 63 str. 3 d. – 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo;
6) 2005-10-24 pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 180 str. 2 d., 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 4 d. - 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2009-04-01 paleistas lygtinai 1 m. 8 mėn. 1 d., bausmę atlikęs, turintis 6 neišnykusius teistumus,
M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus:
1) 2008-06-02 pagal LR BK 281 str. 2 d.– 70 MGL bauda;
2) 2009-11-09 pagal LR BK 235 str. 1d., 236 str. 1d. – 5 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m;
3) 2010-03-25 pagal LR BK 284 str. 1 d. – 7 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 63 str. 4 d., 9 d. - 9 mėn. laisvės atėmimo ir 9100 litų bauda. Laisvės atėmimo bausmę atliko 2010-06-10, teistumas neišnykęs, neatlikęs baudos bausmės, gyv. (duomenys neskelbtini)
kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2d., 187 str. 3d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. 2011 m. balandžio 8 d. apie 19.30 val. Alytuje, Lauko g. 2/ Naujoji g. 90, praėjime už PC “Papartis” nukentėjusįjį R. R. prašydamas leisti paskambinti policijai, paėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną “Samsung GT-C3300K”, kurio vertė 339 litai, ir su minėtu telefonu pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą, nukentėjusiajam R. R. padarydamas 339 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Taip pat M. V. 2011 m. sausio mėn. pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, Alytaus r., Krokialaukio sen., Krokialaukio k., Žuvinto g. 11, gyvenamojo namo virtuvėje tarpusavio konflikto metu su savo žmona J. V. tyčia sviedė į ją keturis virtuvinius peilius, iš kurių du J. V. įstrigo į dešinį šoną, dėl pjautinių žaizdų krūtinės ląstos dešinėje pusėje nukentėjusiajai J. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, , numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Be to, M. V. 2011 m. gegužės 14 d., dienos metu, Alytaus r., Krokialaukio sen., Krokialaukio k., Žuvinto g. 11, namo virtuvėje tarpusavio konflikto metu tyčia metė peilį į savo žmoną J. V., pataikydamas į dešinį šoną ir jį apibrozdindamas, tuo sukėlė jai fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Be to, m. V. laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 13 d. 15.30 val. iki 2011 m. gegužės 17 d. 13.28 val., būdamas tiksliau nenustatytose vietose Alytaus r., iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. 8-673-21605 tyčia išsiųsdamas 4 SMS į tuo metu savo namuose Alytaus r., Krokialaukio sen., Krokialaukio k., Žuvinto g. 11, buvusios J. V. mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. 8-672-34832 ir šiais pranešimais grasindamas, kad „jei mane dabar kirs mentai, tai patikėk, kas tau bus“, „prašau meile mane paliksi tik kapuose“, „užmušiu, jei taip stumsi“, „kelk ragelį, reikia pakalbėti, ar man atvažiuoti“, bei 2011-05-16 telefoniniu pokalbiu, kurio metu pagrasino kastis duobes, taip pat 2011 m. gegužės 16 d. apie 23 val. ten pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grįžęs į namus, išdaužė durų stiklą, įsiveržė į namą, grasino nužudyti žmoną J. V. ir jos nepilnamečius vaikus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), L. N., gim. (duomenys neskelbtini) sakydamas, jog „nupjaus galvas ir pakas po velėna“, taip nukentėjusiąją J. V. terorizavo ir sistemingai baugino, naudodamas psichinę prievartą, t.y. padarė nusikaltimą, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.
M. V., A. U. ir M. K., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 12 d. 22.00 val. iki 2011 m. balandžio 13 d. 5.00 val., nenustatytu laiku, Alytaus r., Simno sen., Verebiejų k., Taikos g. 32, sugadindami keleivio pusės durelių spynelę, įsibrovė į ten stovėjusio vilkiko „IVECO/440E43“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)AL312, priklausančio M. Č. IĮ „Milčija“, kabiną, ir iš jos slapta pagrobė svetimą turtą, priklausantį vairuotojui S. S.: radijo stotį, kurios vertė 312 litų, navigacijos kroviklį, kurio vertė 50 litų, taip pat įsibrovė į rakinamą dešinį kuro baką ir iš jo išleido M. Č. IĮ „Milčija“ priklausantį kurą – 120 litrų dyzelino, kurio vertė 496,8 litai, tokiu būdu nukentėjusiajam S. S. padarė 362 litų turtinę žalą, M. Č. IĮ „Milčija“ – 496,8 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Taip pat, M. V., A. U. ir M. K., veikdami bendrininkų grupėje, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 12 d. nuo 22.00 val. iki 2011 m. balandžio 13 d. 5.00 val. Alytaus r., Simno sen., Verebiejų k., Taikos g. 42, tyčia supjaustė ten stovėjusio vilkiko „IVECO/440E43“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)AL312, priklausančio M. Č. IĮ „Milčija“, priekabos tentą, kurio vertė 300 Lt, padarydamas 300 Lt turtinę žalą, tokiu būdu sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.
Kaltinamasis M. V. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino ir parodymus davė po visų apklaustų proceso dalyvių.
Dėl telefono vagystės parodė, kad jis sutiko R., kuris su draugeliu gėrė alų. Jis priėjo prie R., su jais kalbėjo. R. sakė, kad jo išsikrovė telefonas, todėl prašė R. duoti jam pakalbėti savo telefono. Kalbėdamas telefonu jis pasitraukė nuo R. ir jo draugo, ir tada pabėgo.
Dėl turto vagystės iš automobilio ir turto sugadinimo parodė, kad jis nebuvo įvykio vietoje ir nieko apie tai nežino, nes tuo metu buvo pas tėvą ir pjovė kiaulę. Parodymus dėl šių veikų davė spaudžiamas pareigūnų. Pripažino, kad pardavė kurą, kurį buvo atvežęs M. su Ž.
Dėl J. V. sužalojimo ir grasinimų parodė, kad gegužės 14 d. jos peiliais nemėtė, nes tuo metu buvo pas U. ir baliavojo, kad yra parašęs vieną žinutę, kad jei ji kvies policiją, bus blogai, kitų žinučių jai nerašęs. Kas jas rašė, nežino, nurodė, kad jo telefonu naudojosi ir Ž. K.. Gegužės 16d. grįžo namo ir nieko namuose nerado, o pats raktų neturėjo, todėl pabarškino į langą, dėl ko sudužo langelis. Grįžęs į namus, nuėjo miegoti, o ryte atbėgo žmona ir išvijo iš namų.
Kaltinamasis A. U. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino ir parodė, kad jis apie vagystes nieko nežino. Mano, kad kaltinamas pareikštas dėl to, kad buvo panašiu laiku, kai V. pjovė kiaulę ir jį M. parvežęs namo. Jis pardavęs krosninį kurą, likusį nuo kolūkio laikų, M. V. kaimynui, kuriam pamelavo, kad kuras tinkamas važiuoti automobiliu.
Kaltinamasis M. K. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų pripažino dėl to, kad pareigūnai darė jam spaudimą, o ikiteisminio tyrimo tesiėjai davė tokius parodymus dėl to, kad tyrėja jį iš anksto perspėjusi duoti tokius parodymus. Inkriminuojamų veikų padarymo metu jam skambino M., kuris tą dieną pjovė kiaulę, ir prašė pavežti į Krokialaukį.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji nepripažino savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau jų padarytos nusikalstamos veikos įrodytos nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Dėl atviros vagystės R. R. atžvilgiu.
Nukentėjusysis R. R. parodė, kad 2011-04-08 jis buvo kartu su S., kai prie jo priėjo M. V. ir paprašė jo telefono paskambinti policijai dėl mašinos, todėl jis davė M. V. telefoną Samsung. Tik gavęs telefoną, M. V. iš karto pabėgo.
Liudytojas S. I. parodė, kad įvykio dieną jis stovėjo su R. Priėjęs M. V. paprašė R. duoti telefono pakalbėti, nes jo išsikrovęs, o kai pasiėmė, iš karto pabėgo.
Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti Alytuje, Naujoji g. 90 kur buvo pagrobtas R. R. mobilaus ryšio telefonas (t.1, b. l. 15-18).
Kratos protokole užfiksuota, kad 2011-06-08 atliekant kratą A. U. gyvenamosiose patalpose rastas mobiliojo ryšio telefonas Samsung GT C3300K (t.1, b. l. 23).
Daikto apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėta rastas mobiliojo ryšio telefonas Samsung GT C3300K IMEI 353340042306020 (t.1., b. l. 24-26).
Akistatos protokolu užfiksuota nukentėjusiojo R. R. ir įtariamojo M. V. akistata, kurios metu R. R. patvirtino savo parodymus (t. 4, b. l. 56-57).
M. V. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu patikrinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-04-08 apie 18.00 val. prie ,,Paparčio“ susitiko su iš matymo pažįstamu vyriškiu R., lauke išgėrė alaus. Paprašė duoti pasiskambinti telefoną, R. pats surinko telefono numerį ir Mindaugui padavė telefoną. Mindaugas kalbėdamas atsitraukė nuo jo atgal ir nuėjo link stoties. Telefoną pasiliko su savimi, vėliau atsitiktinai paliko pas A. U., pirkti jo nesiūlė. Neprisipažįsta dėl to, kad atvirai pagrobė telefoną (t.2, b. l. 89-90, 96-97, 111-112, 117-120, 125-126), kur jisai nurodė vietą, kur pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (t. 2 b. l. 113-115).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis M. V. tyčia, turėdamas tikslą ką nors pagrobti, neteisėtai atvirai pagrobė svetimą turtą- nukentėjusiajam R. R. priklausantį telefoną, kurio vertė didesnė nei 1 MGL, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2d.
Nors kaltinamasis teigia, kad nenorėjo vogti telefono, ir jo nevogė, tik pasisavino, pasiskolino, tačiau pagal LAT praktiką vagystę kvalifikuojama ir tokie veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti turtu ir neteisėtai jį užvaldo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam pagal kaltinamojo prašymą davus šiam paskambinti nukentėjusiajam priklausantį turtą - telefoną, kaltinamasis jį paėmęs iš karto pabėgo, ką patvirtino nukentėjusysis R. R. ir liudytojas S. I., taip neteisėtai ir neatlygintai užvaldydamas svetimą turtą, atimant nukentėjusiajam galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis pripažino, kad prašė pas nukentėjusįjį telefono, kad galėtų paskambinti, o vėliau su juo pabėgo. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str.2d. numatyto nusikaltimo požymius.
Dėl slaptos vagystės iš automobilio ir turto sunaikinimo
Nukentėjusysis S. S. parodė, kad parvykęs iš Vilniaus, pasistatė mašiną prie savo namo Verbiejų km., Taikos gatvėje. Apei trečią valandą nakties jis atsikėlė, ir atėjęs į mašiną pamatė, kad kabinoje išversta ir pagrongti daiktai: racijos stotelė, navigacijos pakrovėjas, taksografo kortelės. Paskui priėjęs prie kuro bakų pamatė, kad iš dešinio bako, kuris buvo atrakintas raktu, pavogta 180 litrų. Apžiūrėjęs tentą, pamatė, kad nuo kelio pusės jis supjaustytas.
Nukentėjusioji J. V. parodė, kad įvykio dieną ji apie 5 valandą prabudo ir pamatė, kad nėra vyro. Kai jis grįžo, paklausė, kur buvęs, tačiau jis nutylėjo, o Lilija jo paklausė, kodėl taip smirdi saliarka. Kitą dieną jos vyras M. V. pasakė, kad vogė saliarką su M. K. ir A. U..
Liudytojas R. U. parodė, kad V. J. ir Mindaugas yra jo kaimynai. M. V. užpernais pavasarį pasiūlė jam pirkti kuro, tad jis pirko du kanistrus už 100 litų. Mindaugas sakė, kad kuras pečkurinis, ir yra ne jo tėvo, o U., kuris ir atvežė tą kurą.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas R. U. atpažino A. U., iš kurio pirko dyzeliną (t.1, b. l. 88-90).
Nukentėjusysis S. S. protokolu – pareiškimu dėl vagystės iš automobilio kreipėsi į polciiją (t.1., b.l. 50).
M. Č. IĮ ,,Milčija“ prašymu pranešė, kad apie 2011-04-13 vagystę iš IĮ ,,Milčija“ priklausančio vilkiko, pagrobus 120 litrų dyzelino ir sugadinus tentą. Dėl kuro vagystės padaryta 496,80 Lt žala, dėl tento sugadinimo 300 Lt žala (t.1, b. l. 51, 77-79).
Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti Alytaus r., Verebiejų k. prie namo Taikos g. 32, kur stovi krovininis automobilis IVECO su puspriekabe, kurios tentas apgadintas, šalia automobilio prilaistyta dyzelino (t.1, b. l. 52-60).
Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas, kuriuo užfiksuoti pokalbiai kaip M. K., A. U. ir M. V. apvogė vilkiką (t.1, b. l. 108, 126).
Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuoti pokalbiai, kaip M. K. kalbasi su A. U., kad M. ieško policija. Taip pat pokalbis tarp A. U. sugyventinės ir M. K., kad kartu su U. visur važinėjo ir nieko nebuvo, o dabar policija viską žino (t.1, b. l. 108, 126).
Kaltinamojo M. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011 m. balandžio mėn., savaitė ar pusantros prieš šv. Velykas vakare V. paprašė jį ir U. nuvežti į Krokialaukį iš Riečių kaimo. M. savo automobiliu „Audi 80“ šviesiai mėlynos spalvos M. V. šeimą - jį, žmoną J. ir vaiką bei U. su sugyventine atvežė pas V. į Krokialaukį. Juos paliko ir grįžo į Riečius. Paskui naktį jam paskambino M. ir prašė parvežti A. į Riečius. Atvažiavus, be U., kartu važiavo ir M. Trise važiavo pro Verebiejus. Pagrindinėje gatvėje - pakalnėje pamatė „furą“ – vilkiką su priekaba, stovinčią šalikelėje. M. pasakė, kad būtų galima kurą „nuleisti“. Tada visi trys sustojo. M. su atsuktuvu iš mašinos išlaužė kuro bako dangtelį. A. buvo specialiai pasiėmęs iš namų šlangą ir jos pagalba visi trys leido dyzeliną. 4 bakus turėjo pasiėmę iš U. – 3 po 20 l ir vieną 30 l. Juos prisipildė pilnus, gal kiek nusilaistė ant žemės. Kol su U. sunešiojo bakus į mašiną, M. išlaužė tuo pačiu atsuktuvu kabinos dureles ir įlindo į kabiną. Jis iš kabinos atsinešė raciją, vaistinėlę dar kažkokį laidą. Be to, jis buvo perpjovęs priekabos tentą, norėjo pažiūrėti, koks krovinys. Sakė, kad kažkokios supakuotos dėžės. Dar norėjo patikrinti, kas tose dėžėse, bet nutarė, kad nereikia, užteks šiam kartui. Kurą nuvežė pas A. U. į namus, pasidėjo, o raciją ir kitką, ką paėmė iš kabinos, pasiliko M. U. pasiliko namuose, o jis M. nuvežė į Krokialaukį, grįžo atgal į namus. Kitą dieną ir vėliau M. raciją siūlė pirkti tiek Krokialaukyje, tiek Alytuje, nežino, ar pardavė. M. U. buvo skolingas 200 Lt, todėl U. jam nurašė skolą. Po kelių dienų U. vežė dyzeliną parduoti į Krokialaukį, kur M. surado kam parduoti. Pardavė kažkokiems kaimynams ( t. 3, b. l. 165-166, 170-171) buvo patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje apklausoje (t. 3 b. l.,172-173).
M. K. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaltinamojo rodoma įvykio vieta, kur 2011 m. balandžio mėn. pirmoje pusėje apvogė ,,fūrą“ Alytaus rajone Verebiejų k. (t.3, b. l. 174-177).
Liudytoja O. V. parodė, kad neatsimena tiksliai datos, kada pjovė aviną – kažkur 2011 metų apie balandį pradžioje, tuomet sūnus buvo tris dienas pas tėvą.
Liudytojas S. J. parodė, kad pavasarį, dar buvo šalta, kai jį M. V. tėvas j. jį pakvietė papjauti aviną, ir buvo M. su žmona atvažiavęs padėti jam.
Liudytojas V. G. parodė, kad prieš rudenį, netoli žiemos laiko buvo nuvykęs pas J. V., kur ten pjovė baroną M. V.. Buvo ten ir J., kuris padėjo nulupti tą aviną.
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamieji M. V., M. K. ir A. U., veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, turėdamas tikslą ką nors pagrobti, neteisėtai pagrobė svetimą turtą- nukentėjusiajam S. S. priklausantį 362 Lt. vertės turtą ir M. Č. įmonei ,,Milčija“ priklausantį 496,80 L:t. vertės turtą, t.y. turtą, kurių vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL sumos, bei sugadino M. Č. įmonei ,,Milčija“ priklausančio vilkiko tentą, kurio vertė viršija 1 MGL., bet neviršija 3 MGL sumos. Tokie kaltinamųjų veiksmai atitinka LR BK 178 str. 2d. ir 187 str. 3d. numatytų nusikalstamų veikų požymius.
Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, tačiau tokia jų pozicija laikytina kaip kaltinamųjų siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, o jų paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip nenuoseklūs ir neatitinkantys nustatytų bylos aplinkybių.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. V. teigė, kad įvykio dieną jis buvo pas tėvą kaime ir niekur nebuvo išvykęs, kad kurą jam parduoti atvežė M. K. su Ž., o vogtos racijos jis nematęs ir nieko apie ją nežinantis, kad nieko apie vilkiką ir vagystę iš jo nežinantis. Kaltinamieji A. U. ir M. K. taip pat neigė vagystę iš vilkiko kabinos ir tento sugadinimą, tačiau tokius kaltinamųjų parodymus paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Apklausti teismo posėdyje patys kaltinamieji M. K. ir A. U. parodė, kad kaltinamasis M. V. po kiaulės pjovimo buvo išvažiavęs iš tėvo namų. A. U. parodė, kad tą dieną, kai V. pjovė kiaulę, po to jį M. parvežęs namo, o M. K. parodė, kad inkriminuojamų veikų padarymo metu jam skambino M., kuris tą dieną pjovė kiaulę, ir prašė, kad jį pavežtų į Krokialaukį. Nukentėjusioji J. V. taip pat parodė, kad įvykio dieną M. V. naktį namuose nebuvo, o grįžo, smirdėjo saliarka. Tai rodo, kad įvykio dieną visi trys kaltinamieji buvo išvykę iš M. V. namų.
Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kurą parduoti M. V. atvežė A. U., o ne Ž., ką patvirtino pats kaltinamasis A. U. ir liudytojas R. U., pirkęs iš M. V. kurą. Be to, R. U. atpažino pagal nuotrauką asmenį - A. U., iš kurio pirko kurą. Taigi, M. V. paaiškinai yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl vertinti kritiškai.
Nors apklausta liudytoja kaltinamojo M. V. motina O. V. parodė, kad 2011m. balandžio mėnesį buvo pjaunamas avinas ir M. V. tris dienas buvo pas tėvą ir niekur nebuvo išvažiavęs, tačiau tokius jos parodymus teismas vertina kritiškai, kaip motinos siekį padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kiti teismo posėdyje kaltinamojo M. V. prašymu apklausti liudytojai S. J. ir V. G. nenurodė jokių reikšmingų bylai aplinkybių - jie tik patvirtino faktą, kad V. pjovė aviną, tačiau negalėjo patvirtinti M. V. nurodo alibi, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pas tėvą.
Kaltinamasis M. K. taip pat neigė savo kaltę, tačiau savo poziciją dėl kaltės kaltinamasis pakeitė tik teisiamojo posėdžio metu.
Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. kardinaliai pakeitė savo parodymus - jis paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teisėjai, teigdamas, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė.
Savo parodymų pakeitimą M. K. motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar ikiteisminio tyrimo teisėja jam būtų darę spaudimą duoti parodymus prieš save, todėl jo parodymus teisme teismas laiko nepatikimais ir jais nesivadovauja, o vadovaujasi ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais jo parodymais, iš kurių matyti visi trijų kaltinamųjų vagystės iš vilkiko padarymo ir turto sugadinimo aplinkybės. Šie jo parodymai neprieštarauja bylos esmei, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys- pokalbiai apie vagystę iš vilkiko tarp kaltinamųjų, užfiksuoti telekomunkacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokole, nukentėjusiosios J. V. parodymai, kad įvykio dieną M. V. naktį namuose nebuvo, o kai jis grįžo, smirdėjo saliarka.
Kaltinamasis A. U. neigė S. S. turto ir dyzelino pagrobimą, motyvuodamas, kad tuo, kad jis M. V. kaimynui pardavė krosninį kurą, likusį nuo kolūkio laikų. Šias jo aplinkybes patvirtino apklaustas teismo posėdyje liudytoju R. U., pirkęs iš jo kurą, tačiau pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio liudytojas R. U. pakeitė savo parodymus, nurodydamas visiškai naujas aplinkybes, teigdamas, kad M. V. ir A. U. jam pardavė pečkurinį kurą, kuris buvo juodos spalvos, ir kurį sumaišęs su geresniu kuru pylė į traktorių, kad kuras yra A. U. tėvo, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių apie pirktą kurą jis nenurodė, o teigė, kad jam pasiūlė pigiau pirkti dyzelinį kurą, kuris yra M. V. tėvo. Toks liudytojo versijų nenuoseklumas vertintas kritiškai, kaip jo, M. V. tėvų kaimyno, siekis padėti kaltinamiesiems padėti išvengti atsakomybės, todėl teismas šio liudytojo parodymus laiko nepatikimais ir nepatvirtinančiais kaltinamojo A. U. nurodomų aplinkybių, nes juos paneigia kiti byloje esantys ir aukščiau teismo aptarti įrodymai.
Laikytina įrodyta, kad kaltinamieji M. V., M. K. ir A. U. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d. ir 187 str. 3d.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymus sveikatos sutrikdymo bei žmogaus terorizavimo ir sistemingo bauginimo
Nukentėjusioji J. V. parodė, kad sausio pabaigoje ar vasario pradžioje buvo į palankynas atvažiavę draugai. Jiems išvažiavus, su M. V. kilo konfliktas: netoli stalo stovėjo spintelė, nuo kurios M. V. stvėrė keturis virtuvinius peilius ir sviedė į ją, du iš jų pataikė į šoną - vienas iškrito, kitą išsitraukė pati. Ant kūno nuo peilių liko randai. Jis ir anksčiau svaidydavo peilius, bet nepataikydavo vis ir tai ji nuo kitų slėpė, nes vyras buvo uždraudęs sakyti. Kadangi ji bijojo savo vyro M. V., į policiją nesikreipė.
Gegužės 14 d. susirgo vaikas, o gegužės 13 d. išėjęs iš namų vyras negrįžo, todėl jam grįžus gegužės 14d. pradėjo ant jo šaukti, kur jis buvo per naktį. Tuomet jis su piktumu metė į ją peilį ir pataikė į ją, tačiau peilis neįstrigo. Tuomet M. V. išvažiavo ir grįžo tik gegužės 15 d. su draugais. Ji pasakiusi jiems išvažiuoti, nes visi buvo girti. Tuomet M. V. ant jos užpyko, bet nemušė, ir ji pabėgo. Gegužės 16d. ji buvo namuose ir sakė, kad neleis V. į namus ir ji su vaikais nenusirengusi atsigulė, kad jeigu pasirodytų V., galėtų pabėgti pro verandą. Prieš vienuoliktą valandą nakties išgirdo privažiuojančią mašiną su muzika, o vėliau ir barškinimą į langą, duris. Ji neatidarė. Tuomet M. V. pradėjo rėkti, kad atidarytų, grasindamas, kad bus blogai. Išgirdo, kaip buvo išdaužytas langelis. Tuomet ji su vaikais pabėgo pro verandą pas S. Kadangi namuose buvo pamiršusi vaiko vaistus, grįžo jų pasiimti namo su kaimyne ir rado namuose gulintį V. Jam pasakė, kad šis išeitų, ir jis išėjo. Gegužės 17 d. jis jai skambino, bet ji neatsiliepė. Tuomet jis parašė grasinančią žinutę sūnui, kad ji atsidės sroką. Kai jai paskambino, klausė, ar ji priimsianti jį, kai ji atsakė nepriimsianti, jis pasakė, kad kaskitės tuomet duobes. Iš M. V. gavo ir daugiau grasinančių žinučių, kad jei jį kirs mentai, tai jai bus blogai. Jo žinutes ji suprasdavo kaip grasinimus pagal jo elgesį, nes M. V. jai ką nors jam pasakius, būdavo ją atsigulusią smaugia, o jei susibara, grasina nužudyti vaikus. Kai mėtė į ją peilius, ji irgi labai išsigando, nes ankščiau jai sakęs, kad ji nerėktų, nes jis galintis papjauti. Kai ji nepriėmė jo į namus, M. V. sakė, kad kaskitės dabar visi duobes ir jam vienodai, kad dar vieną sroką atsėdės. Jis nuolat rašydavo žinutes, norėdamas ją įbauginti.
Savo parodymus J. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausoje (t. 2, b. l. 43-46).
Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis nepilnametis M. M. parodė, kad kartu su mama J. V., dvejais broliais ir sese gyvena Krokialaukyje. Kartu gyveno ir patėvis M. V.. Jo santykiai su patėviu M. V. iki tol, kol jis atsisėdo į kalėjimą, buvo pakankamai normalūs. Po to, kai sėdo – o prabuvo kalėjime 1 m. ir 3 mėn. – jo elgesys pasikeitė. Namuose būdavo rečiau, o laiką leisdavo su draugais. Ir tie lankydavosi pas juos, išgerdavo. Pats jis niekur nedirbo, o dirbo padienius darbus, kas pasamdydavo. Jeigu mama pasakydavo kokį aštresnį žodį, ar pastabą, jis reaguodavo audringai, yra mamą sumušęs ne kartą. Buvo taip, kad ir jo akivaizdoje, būdavo, kad ir jam nematant. Vieną kartą buvo trenkęs į pilvą ir jam, dar prieš sėdimą. Kai mamą mušdavo, jis nesikišdavo, nes bijojo. Mama papasakojo, kad M. į ją buvo sviedęs peilius, parodė randus dešiniame šone. Pats tų svaidymų nematė. Nenori, kad mama su M. toliau gyventų, nes jo elgesys neprognozuojamas, priklausomas nuo nuotaikos. Gegužės 17 d. grįžo automobiliu vakare visas girtas. Visi nujautė, kad gali kilti konfliktas, nes išvakarėse mama buvo pasakiusi M. išsikraustyti ir buvo su visais rūbais, jeigu reikėtų bėgti, buvo užsikabinę duris. M. patraukė, kad durys uždarytos, lakstė aplinkui langus ir daužėsi, rėkė: „-Įleisk, nes išdaužysiu langus“. Jie su mama jau buvo susibūrę verandoje, pasiruošę bėgti. Pasigirdo, kad jis išdaužė langą, tada jie išbėgome iš namų pas kaimynę S. Buvo brolis, mama, sesė, M. ir M. draugo A. mergaitė L. bei mažasis broliukas. Jau anksčiau M. buvo gąsdinęs, kad nupjaus galvą, pakas. Jam atrodo, kad galvojo, jog po tokių gąsdinimų bijos kreiptis į policiją. M. bijo M. keršto, nes mano, kad M. gali kerštauti ir ką nors bloga jiems padaryti. M. grasindavo, kad jeigu mama nepriims jo gyventi, jis nukirs visiems galvas. Ž. M. negrasino, tik parašė SMS žinutę, ,,dzin man tas srokas ir jus nudesiu“. M. mušdavo brolį G., sesės (t.2 b. l. 62-64).
Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis nepilnametis G. M. parodė, kad jo patėvis M. V. su jais, t.y., mama ir broliu bei seserimi apsigyveno 2009 m. Po to mama su juo apsivedė, jis sėdo į kalėjimą, o grįžo praėjusiais metais. Galima sakyti, kad jis nuo pat pradžių buvo agresyvus tiek mano mamos, tiek jųų atžvilgiu. Jau po mėnesio po pažinties jis pradėjo mušti mamą. Dažnai geria, bet mušasi tiek blaivas, tiek girtas. Ypač priekabiauja prie jo – dėl pažymių, jeigu koks prastesnis – muša: pagaliais arba kumščiais. Kenčia nuo jo ir vyresnis brolis M. Brolis yra lėtas, tai jį visaip užgaulioja, vadina „flegma“, necenzūriniais žodžiais. Brolis išvis su juo nešneka. Mamos santykiai su juo įtempti, dėl to, kad jei mama nors kokį priekaištą pasako, tuoj iš karto gauna atkirtį: juos išveja, o pats puola mamą mušti. Šių metų žiemą M. grįžo girtas vakare. Jie jau miegojo. Tai jis prisikėlė mamą ir jie virtuvėje aiškinosi. Rytą virtuvėje pamatė ant grindų, ant kibiro pritaškyta kraujo. Paklausė mamos, kas atsitiko. Bet tąkart mama sakė, kad iš nosies bėgo kraujas. Tik neseniai pastebėjo, kad mamos dešiniame šone matyti randai. Paklausė, iš kur jie. Tada mama papasakojo, jog būtent tada, kai buvo pritaškyta kraujo, „M.“ (kartais jį pavadina tėvu, kai nori, kad nesugestų jo nuotaika, kartais vadinu Mindaugu) buvo sviedęs į ją keturis peilius, iš kurių du pataikė į dešinį šoną. 2011 m. gegužės mėn. prieš maždaug savaitę ketvirtadienį, kai G. grįžo iš mokyklos, virtuvėje pamatė sulaužytą peilį. Mamos paklausė, kas atsitiko. Ji atsakė, kad tas „durnius“ į ją metė peilį ir apibrozdino dešinį šoną. „M.“ jau buvo dingęs iš namų, vėliau matė jį prie parduotuvės, jis buvo girtas, nors važinėjo automobiliu. Nors ir būna girtas, automobiliu tiesiog „skraido“ ir girtumas už vairo nekliudo sėsti. Ne vieną kartą mamą buvo sumušęs ir kumščiais – ne kartą vaikščiojo mėlynais paakiais. Vartoja narkotikus ir geria alkoholį, piktnaudžiauja vaistais, niekur nedirba. Gegužės 16 d. mama sukrovė jo daiktus ir parašė žinutę, kad jis išsikraustytų. Nuo to jis buvo ištisai girtas, negrįžo nakvoti. Ryte grįžo, pavalgė ir vėl išlėkė. O vakare gegužės 17 d. grįžo automobiliu vakare visas girtas. Visi jau nujautė, kad gali kilti konfliktas ir buvo atsigulę apsirengę visais rūbais, jeigu reikėtų bėgti, buvo užsikabinę duris. „M.“ patraukė, kad durys uždarytos, lakstė aplinkui langus ir daužėsi, rėkė: „-Įleisk, nes išdaužysiu langus ir pakasiu“. Jie su mama jau buvome susibūrę verandoje, pasiruošę bėgti. Pasigirdo, kad jis išdaužė langą, tada jie išbėgo iš namų pas kaimynę S. Buvo brolis, mama, sesė, G. ir M. draugo A. mergaitė L. bei mažasis broliukas. Mama kvietė policiją, bet policijos pareigūnai atvažiavo tik kitą dieną, kai mama dar kartą paskambino, nes nors M. buvo dingęs, tačiau broliui atsiuntė žinutę, jog: „-grįžtu, man nesvarbu tas „srokas“, pakasiu“. Be to, grįžę rado išdaužytą durų lango stiklą. Prieš brolio gimimą, kai mama 2010 m. gruodžio mėn. gulėjo ligoninėje, M. buvo pagrasinęs mamai sms žinute, kad „vaikus supjaustys ir prikals prie sienos“, nes jis tuo tarpu lakstė, neprižiūrėjo mūsų ir mama jam buvo dėl to papriekaištavusi (t.2 b. l. 69-70).
Liudytoja O. V. parodė, kiek pas ją atvažiuodavo sūnus M. V. su žmona, ji nemačiusi, kad sūnus naudotų prieš marčią smurtą ir negirdėjusi, kad būtų ką jai pasakęs. Parodė, kad J. gyvena su Ž. ir jis turėjęs M. telefoną, kad kai jis skambino sūnui, jo telefonu atsiliepė Ž. ir pasakė, kad M. nėra namie.
Įvykio vietos apžiūrios protokolu apžiūrėta įvykio vieta, namas esantis Alytaus r., Krokailaukyje, Žuvinto g. 11 (t 1, b. l. 154-157).
Specialisto išvadoje konstatuota, kad J. V. kūno sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b. l. 165-166).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfikusota, kad J. V. pateikė savo telefoną, kuriame yra grasinančios žinutės siųstos iš M. V. telefono (t.1, b. l.167), kurio apžiūra buvo užfikusota Daikto apžiūros protokole (t 1, b. l. 168-171).
J. V. nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti J. V. parodymai, iš kur į ją buvo mėtomi peiliai (t.1, b. l .49-54).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. V. pateikė marškinėlius, 3 peilius (t 4, b. l. 60), kurių apžiūra buvo fiksuota Daiktų apžiūros protokole (t.4., b. l .61-67).
Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuotos SMS žinutės, kuriomis M. V. grasino J. V., J. V. pokalbis su policija, pokalbis kuriuo metu M. V. grasino J. V. (t.1, b. l. 126).
Telefono skambučių numerių išklotinėse matyti, kada abonento numeris, kuriuo naudojasi M. V. bendravo su J. V. priklausančiu abonento numeriu (t 2, b. l .4-39).
Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveiktos sutrikdymo.
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis M. V. 2011m. sausio mėnesio tiksliai nenustatytą datą dėl įvykių senumo, siekdamas sužaloti J. V., mėtydamas į ją peilius, nežymiai ją sužalojo, o 2011-05-14 tyčia į J. V. metė peilį ir pataikė į ją, , taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka LR BK 140 str. 1d. numatyto nusikaltimo požymius.
M. V. teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl padarytų nesunkių sveikatos sužalojimu ir fizinio skausmo sukėlimo J. V., tačiau tokia jo pozicija laikytina kaip kaltinamojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, o jo paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip nenuoseklūs ir neatitinkantys nustatytų bylos aplinkybių.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. V. teigė, kad peilių į J. V. nemėtė, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia byloje ištirti ir teismo įvertinti įrodymai.
Nuketėjusioji paaiškino, kad vykusių tarpusavio šeiminių konfliktų metu, 2011m. sausio mėn. M. V. metė į ją 4 virtuvinius peilius, iš kurių du pataikė jai į dešinį šoną - vienas iškrito, kitą išsitraukė pati, dėl ko ant jos kūno liko randai, o 2011-05-14 vėl buvo metęs į ką peilį, tačiau šį kartą jis neįstrigo, tik apibrozdino odą.
Netikėti nukentėjusios parodymais teismas neturi pagrindo - jie yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, neprieštaringi, juo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.
J. V. parodymai buvo patikrinti vietoje ir užfiksuoti Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti, kurie neprieštarauja jos duotiems parodymams nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu (t.1, b. l .49-54).
Apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažamečiai nukentėjusiosios vaikai G. ir M. martininkai taip pat patvirtino J. V. nurodomas aplinkybes dėl peiliais jai padarytų jai sužalojimų.
Specialisto išvadoje nurodyta, kad J. V. krūtinės ląstos dešinėje pusėje pagal vidurio pažastinę liniją VIII-IX šonkaulių projekcijoje yra 2,5x0,4 cm randas, o toje pačioje kūno vietoje ties šonkaulių lanku yra 2,5x0,3 cm randas, ir kad šie randai galėjo susidaryti sugijus pjautinėms žaizdoms, kurios galėjo būti padarytos aštraus- pjaunančio daikto poveikyje galimai nurodytos veikos metu.
J. V. ikiteisminio tyrimo metu pateikė marškinėlius, kurie buvo apžiūrėti ir nufotografuoti. Iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad pateiktų marškinėlių galinės dalies, esančios visiškai netoli marškinėlių siūlės, dešinėje pusėje, jeigu žiūrėti į marškinėlius iš jų viršutinės dalies, ir kairėje pusėje, jeigu žiūrėti į juos iš apatinės marškinėlių dalies, yra kiauryminės skylės- pirmoji skylė 2x0,5 cm, ir antroji skylė 2,5x0,2 cm. (t. 4, 61-67), kas iš esmės atitinka specialisto išvadoje nurodytų randų dydžius.
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad šios dvi kaltinamojo veikos teisingai buvo kvalifikuotos pagal LR BK 140 str. 1d.
Dėl terorizavimo ir sistemingo bauginimo.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, kad M. V. terorizavo padaryti pavojingą veiką nukentėjusiosios J. V. sveikatai ir gyvybei, taip pat panaudodamas psichinę prievartą, ją sistemingai baugino.
Pagal BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų panaudodamas psichinę prievartą. Bet kurio iš šiame įstatyme numatyto veiksmo atlikimas duoda pakankamą pagrindą veikos kvalifikavimui pagal BK 145 str. 2 d.
Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.
Darydamas šią nusikalstamą veiką, kaltininkas psichinės prievartos pagalba siekia nukentėjusį įbauginti, atkeršyti jam ir pan.
Atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti, grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiu, gestais, raštu, telefonu, faksu, internetu nukentėjusiam ar kitiems asmenims, iš kurių jis tai sužino. Be to, grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas.
Šios nusikalstamos veikos subjektyviosio pusės požymis – kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suprasti, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti padaryti realiai ir, kad kaltininkas nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.
Nors kaltinamasis M. V. ir neprisipažįsta terorizavęs ir sistemingai bauginęs J. V., tačiau teismo posėdžio metu šiuos kaltinamojo parodymus paneigia ištirtų įrodymų visuma: nukentėjusiosios J. V., nepilnamečių nukentėjusiųjų M. M. ir G. M. parodymai, duomenys, užfiksuoti Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose - SMS žinutės, kuriomis M. V. grasino J. V., J. V. pokalbis su policija, pokalbis, kuriuo metu M. V. grasino J. V., telefono skambučių numerių išklotinė, iš kurios matosi, kad iš abonento numerio, kuriuo naudojasi M. V., inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo skambinama J. V. į jai priklausančio abonento numerį.
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis M. V., tiek skambindamas nukentėjusiajai J. V. telefonu, tiek rašydamas jai sms žinutes, grasino ją „nukirsti“, „pakasti kapuose“, užmušti, ir kadangi M. V. ne kartą J. V. atžvilgiu yra naudojęs fizinį smurtą ne tik mušant J. V., bet ir svaidant į ją peilius, tokį kaltinamojo elgesį nukentėjusioji suprato kaip realią grėsmę jos gyvybei bei sveikatai. Bylos duomenys patvirtina, kad M. V. tiek pokalbiais, tiek siųsdamas bauginančio pobūdžio žinutes telefonu, grasino sistemingai, ne mažiau trijų kartų nuo 2011 -05-13 iki 2011-05-17, ir tokiais kaltinamojo veiksmais išreikštas grasinimas psichiškai traumavo nukentėjusiąją, kėlė jai nuolatinę baimę, nervinę įtampą, nerimą, stresą.
Aptartų įrodymų visuma teismui leidžia spręsti, kad kaltinamasis M. V. siekė sudaryti įspūdį nukentėjusiajai, jog grasinimas bus realizuotas, o nukentėjusioji J. V. turėjo pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Teismui nekyla abejonių ir dėl to, kad kaltinamasis M. V. suvokė, kad savo veiksmais kelia nukentėjusiajai baimę dėl jos sveikatos, verčia ją nuolat nesaugiai jaustis, ir to norėjo, todėl M. V. veika vertinama kaip padaryta tiesiogine vieninga tyčia.
Konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 2d.
Civilinis ieškinys.
Civiliniai ieškovai pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo: S. S. - 362 litų dydžio ir M. Č. IĮ ,,Milčija“ dėl 796.80 litų (t 1, b. l. 75, 77-79).
Kaltinamieji su civiliniais ieškiniais nesutiko.
Turtinė žala šiems civiliniams ieškovams padaryta bendrais tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, kurias jie privalo visiškai atlyginti (BPK 109 str., CK 2.263 str. 2 d.), todėl reikalaujamos sumos solidariai priteistinos iš visų kaltinamųjų.
Bausmės skyrimo klausimai.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis M. V. anksčiau teistas 12 kartų. Paskutines nusikalstamas veikas, už kurias jis dabar yra teisiamas, padarė neišnykus teistumui, todėl M. V. veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (LR BK 27 str.).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad M. V. iš ankstesnių savo teistumų išvadų nedaro ir yra linkusi nusikalsti asmenybė, todėl jam skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės (LR BK 56 str.1d.).
Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. V. padarė 5 tyčinius nusikaltimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos BK priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, ir 1 baudžiamąjį nusižengimą.
Kaltinamasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, padarydamas kitiems asmenims žalą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę dėl vagystės ir automobilio ir turto sugadinimo sunkina tai, kad šias veikas padarė bendrininkų grupėje, o kūno sužalojimą padarė ir fizinį skausmą sukėlė būdamas nebliavus.
M. V. baustas administracine tvarka 2 kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 3 , b. l. 42-44), į psichikos – priklausomybių ligų įskaitas neįrašytas (t.3, b. l. 48).
Dėl nurodytų motyvų M. V. už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką skirtinos bausmės, mažesnės nei įstatymo sankcijose numatytas bausmės vidurkis.
Kadangi kaltinamojo M. V. padarytos nusikalstamos veikos- vagystė iš automobilio ir turto sugadinimas priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, bendrinant paskirtas bausmes, taikytinas bausmių apėmimas (LR BK 63 str. 5d. 2 p.), vėliau subendrintą bausmę bendrinant su kitomis paskirtomis bausmėmis dalinio sudėjimo būdu (LR BK 63 str. 1d. ir 4d.).
Kadangi nusikalstamas veikas M. V. padarė iki 2012-01-19 ir 2012-02-27 nuosprendžių, kurie nebuvo subendrinti, jam paskirta subendrinta bausmė bendrintina su 2012-01-19 ir 2012-02-27 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis taikant BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių nuostatas, įskaitant bausmes, iš dalies atliktas pagal ankstesnius nuosprendžius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2011-05-24 iki 2012-10-18.
M. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis A. U. anksčiau teistas 6 kartus. Paskutines nusikalstamas veikas, už kurias jis dabar yra teisiamas, padarė neišnykus teistumui, todėl A. U. veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (LR BK 27 str.), todėl jam skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės (LR BK 56 str.1d.).
Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. U. padarė 1 tyčinį apysunkį nusikaltimą ir 1 baudžiamąjį nusižengimą.
Kaltinamasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, padarydamas kitiems asmenims žalą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę dėl vagystės ir automobilio ir turto sugadinimo sunkina tai, kad šias veikas padarė bendrininkų grupėje.
A. U. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 3 , b. l. 145-147), į psichikos – priklausomybių ligų įskaitas neįrašytas (t.3, b. l. 151).
Kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra vedęs ir vienas išlaiko šeimą, yra ūkininkas.
Vertintina ir tai, kad kaltinamasis praeityje nors ir buvo šešis kartus teistas, tačiau 2009-04-01 atlikęs bausmę pagal 2005-10-24 nuosprendį, jis ilgą laiką nedarė jokių nusikalstamų veikų.
Dėl nurodytų motyvų A. U. už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką skirtinos bausmės, mažesnės nei įstatymo sankcijose numatytas bausmės vidurkis.
Kadangi kaltinamojo A. U. padarytos nusikalstamos veikos- vagystė iš automobilio ir turto sugadinimas priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, bendrinant paskirtas bausmes, taikytinas bausmių apėmimas (LR BK 63 str. 5d. 2 p.).
Taip pat aukščiau nurodyti motyvai yra pakankamas pagrindas manyti, jog šiuo nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo t.y. neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės (BK 41 str.), todėl A. U. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas (LR BK 75 str.), skiriant jam įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-06-13 iki 2011-07-05.
A. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. U. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė- dokumentų paėmimas, 2011-12-05 teismo nutartimi buvo panaikinta (t. 4, b.l. 135).
Kaltinamasis M. K. anksčiau teistas 3 kartus. Paskutines nusikalstamas veikas, už kurias jis dabar yra teisiamas, padarė neišnykus teistumui ir neatlikus bausmės - nesumokėjus baudos, todėl M. K. veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (LR BK 27 str.), todėl jam skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės (LR BK 56 str.1d.).
Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. K. padarė 1 tyčinį apysunkį nusikaltimą ir 1 baudžiamąjį nusižengimą.
Kaltinamasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, padarydamas kitiems asmenims žalą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę dėl vagystės ir automobilio ir turto sugadinimo sunkina tai, kad šias veikas padarė bendrininkų grupėje.
M. K. turi vieną galiojančią nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą (t. 4 , b. l.14-17), į psichikos – priklausomybių ligų įskaitas neįrašytas (t.4, b. l. 21).
Dėl nurodytų motyvų M. K. už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką skirtinos bausmės, mažesnės nei įstatymo sankcijose numatytas bausmės vidurkis.
Kadangi kaltinamojo M. K. padarytos nusikalstamos veikos- vagystė iš automobilio ir turto sugadinimas priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, bendrinant paskirtas bausmes, taikytinas bausmių apėmimas (LR BK 63 str. 5d. 2 p.).
Kadangi nusikalstamas veikas M. K. padarė iki 2011-12-27 nuosprendžio, tačiau po 2010-03-25 priimto nuosprendžio, ir šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės nebuvo subendrintos, šiuo nuosprendžiu jam paskirta subendrinta bausmė bendrintina su 2011-12-27 nuosprendžiu paskirta bausme taikant BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių ir 65 str. 2d. nuostatas, įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, ir paskirta bausmė bendrintina su 2010-03-25 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies pridedant neatliktos dalies bausmės dalį pagal 2010-03-25 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį-baudą taikant LR BK 64 str. 1d. ir 3d. ir 65 str. 2d. nuostatas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-09-17 iki 2012-09-19 (t.3, b.l. 160-161).
M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. K. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė- dokumentų paėmimas, 2011-12-05 teismo nutartimi buvo panaikinta (t. 4, b.l. 135).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- marškinėliai, saugomi Alytaus apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini J. V..
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl nusikalstamos veikos R. R. atžvilgiu ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. dėl nusikalstamos veikos 2011 m. sausio mėn. ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. dėl nusikalstamos veikos 2011-05-14 ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2d. ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš automobilio ir paskirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3d. ir paskirti jam bausmę - areštą 30 (trisdešimt) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 65 str. 1d.1p. a) papunkčiu paskirtas bausmes dėl vagystės iš automobilio ir turto sugadinimo pagal LR BK 178 str. 2d. ir 187 str. 3d. subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę- terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. papunkčiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir M. V. paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2(dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2012-01-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-02-27 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant, ir M. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant bausmes, atliktas pagal 2012-01-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir 2012-02-27 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2011-05-24 iki 2012-10-18.
M. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš automobilio ir paskirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3d. ir paskirti jam bausmę - areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 65 str. 1d.1p. a) papunkčiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę bausmę- terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 7 ir 8 p. bausmės vykdymo metu įpareigoti A. U. :
- neišeiti iš namų nuo 23 iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2d. 6 p., 71 str. A. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (1950 Lt.) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000). Įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-06-13 iki 2011-07-05.
A. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš automobilio ir paskirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3d. ir paskirti jam bausmę - areštą 20 (dvidešimt) parų;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 65 str. 1d. 1p. a) papunkčiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę- terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis ir 65 str. 2d. paskirtą bausmę subendrinti su 2011-12-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir M. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal 2011-12-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d. ir 3d. ir 65 str. 2d. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2010-03-25 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies pridedant neatliktos dalies bausmės dalį pagal 2010-03-25 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį - baudą, ir M. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9.100 Lt. baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-09-17 iki 2012-09-19.
M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš M. V., A. U. ir M. K. civiliniam ieškovui S. S. 362,00 Lt. (tris šimtus šešiasdešimt du litus 00 ct.) kaltinamųjų nusikalstamomis veikomis padarytai turtinei žalai atlyginti.
Priteisti solidariai iš M. V., A. U. ir M. K. civiliniam ieškovui M. Č. IĮ „Milčija“ 796,80 Lt. (septynis šimtus devyniasdešimt šešis litus 80 ct.) kaltinamųjų nusikalstamomis veikomis padarytai turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - marškinėlius, saugomus Alytaus apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. V..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems – nuo nuorašo jiems įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.