Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-222-440/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03493-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5; 3.1.12.1; 3.1.12.12.1.2; 3.1.12.12.3.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20; 3.3.1.19.8 (S)

2022 m. balandžio 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-103-1119/2022 pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui D. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, BIGBANK AS filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Pro Invest Group“, uždarajai akcinei bendrovei „Craftsoft“, uždarajai akcinei bendrovei „Saldo Finance“, individualiai įmonei „Aujama – credit“ dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo bei kreditorinių įsipareigojimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. M. patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. liepos 30 d. apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta tarp ieškovės A. M. ir atsakovo D. M., dėl atsakovo kaltės; 2) po akto įrašo panaikinimo ieškovei palikti pavardę „M.“; 3) nepilnamečių vaikų V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir U. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su mama A. M.; 4) priteisti iš atsakovo D. M. nepilnamečiams vaikams V. M. ir U. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 300,00 Eur kiekvienam vaikui, pradedant nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; vaikų motiną A. M. paskirti vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) priteisti iš atsakovo D. M. nepilnamečiams vaikams V. M. ir U. M. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 9 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos po 1615,57 Eur kiekvienam; 6) patvirtinti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais: 1. Kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš motinos namų arba kitos sutartos vietos šeštadienį 11.00 val., grąžinant vaikus į motinos namus arba kitą sutartą vietą sekmadienį 18.00 val. 2. Kol sūnus U. M. lankys vaikų darželį, vaiko tėvas galės bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės trečiadieniais nuo 17.00 iki 19.00 val. tėvo pasirinktoje vietoje, pasiimant vaiką iš darželio ir gražinant vaiką motinai į jos namus arba kitą sutartą vietą pasimatymui pasibaigus. 3. Sūnui U. M. pradėjus lankyti pradinę mokyklą iki pradinės mokyklos pabaigos vaiko tėvas galės bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės trečiadieniais po vaiko pamokų pabaigos iki 19.00 val. tėvo pasirinktoje vietoje, pasiimant vaiką iš mokyklos pamokoms pasibaigus ir gražinant vaiką motinai į jos namus arba kitą sutartą vietą pasimatymui pasibaigus. 4. Kol sūnus V. M. lankys pradinę mokyklą vaiko tėvas galės bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės trečiadieniais po vaiko pamokų pabaigos iki 19.00 val. tėvo pasirinktoje vietoje, pasiimant vaiką iš mokyklos pamokoms pasibaigus ir gražinant vaiką motinai į jos namus arba kitą sutartą vietą pasimatymui pasibaigus. 4. Vaikams pradėjus lankyti pagrindinę mokyklą, vaikų tėvas D. M. galės bendrauti su vaikais kiekvienos savaitės darbo dienomis, paimant vaikus iš mokyklos po pamokų trečiadieniais, šios savaitės ketvirtadieniais nuvedus vaikus į mokymo įstaigą, paimant po pamokų šios savaitės ketvirtadienį ir gražinant motinai A. M. į motinos namus arba kitą sutartą vietą. 5. Tėvo atostogų metu, pagal prieš 2 savaites iki atostogų pradžios su vaikų motina suderintą laiką, vaikų tėvas, atsakovas D. M. bendraus su vaikais dvi savaites iš eilės (jeigu tai netrukdys vaikų mokslui) savo arba senelių iš tėvo pusės namuose. 6. Vaikų atostogų metu tėvas bendraus su vaikais 3 dienas iš eilės (priklausomai nuo tėvo galimybių dėl užimtumo darbe), įspėjus apie bendravimo pradžią prieš 2 savaites vaikų motiną. 7. Švenčių dienomis tėvas bendraus su vaikais: poriniais metais: vasario 16 d., gegužės 1 d., Tėvo dieną, (duomenys neskelbtini) – per savo gimtadienį, liepos 6 d., lapkričio 1 d., sausio 1 d., per Šv. Velykas, gruodžio 24 d. – per Kūčias, vaiko tėvas D. M. vaikus pasiims bendravimui iš motinos namų arba kitos sutartos vietos šventės išvakarėse 17.00 val. ir gražins vaikus į motinos namus arba kitą sutartą vietą šventės dienos pabaigoje 18.00 val.; neporiniais metais: kovo 11 d., (duomenys neskelbtini) – per savo gimtadienį, Tėvo dieną, birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., (duomenys neskelbtini) – per sūnaus U. M. gimtadienį, (duomenys neskelbtini) – per sūnaus Vakario gimtadienį, gruodžio 25 d.–26 d. – per Šv. Kalėdas, vaiko tėvas sūnus paims bendravimui iš motinos namų arba kitos sutartos vietos šventės išvakarėse 17.00 val. ir gražins į motinos namus arba kitą sutartą vietą šventės dienos pabaigoje 18.00 val. 8. Jeigu dėl svarbios priežasties (pvz. vaikų tėvas laikinai yra išvykęs iš Lietuvos į kitą šalį arba vaikai yra laikinai išvykę į kitą šalį, dėl vaikų arba tėvo ligos ir dėl kitų nenumatytų svarbių priežasčių) pagal sudarytą grafiką vaiko tėvas negalės matytis ir bendrauti su vaikais, tai jo pasimatymas ir bendravimas su jais perkeliamas į kitą artimiausiąjį savaitgalį. 9. Apie bendravimo grafiko pakeitimą vaikų tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą likus savaitei iki bendravimo datos. 10. Vaikams būnant pas tėvą, jis įpareigotinas visiškai išlaikyti vaikus savo sąskaita. 11. Vaikų motina, ieškovė A. M., įsipareigoja vaikų tėvui D. M. netrukdyti bendrauti su vaikais pagal sudarytą grafiką ir, vaikams vykstant bendrauti pas tėvą, perduoti jam vaikų sezoninius drabužius, higienos priemones bei kitus daiktus, reikalingus vaikams. 12. Jeigu vaikų tėvas norės su vaikais atostogauti užsienyje, ieškovė įsipareigoja tam netrukdyti ir iš anksto pasirūpinti vaikų kelionės dokumentais (pasais). 13. Vaikams būnant su tėvu, įpareigoti atsakovą netrukdyti vaikams bendrauti su motina telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis, pati ieškovė įsipareigoja vaikams būnant su ja, netrukdyti jiems bendrauti su tėvu (ir tėvui su vaikais) telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis, jeigu tai netrukdys vaikų mokslui bei poilsiui bei nedelsiant informuoti vaikų tėvą apie vaikų ligas, nelaimingus atsitikimus su jais, pasikeitus vaikų telefono Nr. bei gyvenamosios vietos adresui. 14. Įpareigoti atsakovą pranešti vaikų motinai tikslų adresą, kuriuo bus vaikai bendraujant su tėvu. 15. Įpareigoti atsakovą nereikalauti vaikų pasiėmimo bendravimui prieš jų valią, nenuteikinėti vaikų prieš motiną, nedaryti jokios neigiamos įtakos vaikams. Ieškovė įsipareigoja nenuteikinėti vaikų prieš tėvą ir atsižvelgti į vaikų norą bendrauti su tėvu; 7) Kreditorinius įsipareigojimus BIGBANK AS filialas pagal 2020 m. vasario 1 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Pro Invest Group“, UAB „Craftsoft“, IĮ „Aujama credit“, UAB „Saldo Finance“ pripažinti atsakovo D. M. asmenine prievole; 8) priteisti ieškovei jos patirtas ir valstybei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

2. Nurodė, kad šalys pradėjo gyventi kartu, vedė bendrą ūkį iki santuokos įregistravimo. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus V. M. Šalys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2014 m. liepos 30 d. padarytas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie bažnytinės santuokos įtraukimą į apskaitą. U. M. gimė santuokoje (duomenys neskelbtini)

3. Santuokos metu atsakovas nesirūpino šeima, dėl atsakovo pomėgio lošti, šeimai nuolat trūko pinigų. Atsakovui pradėjus grįžus iš darbo (duomenys neskelbtini), jis tapo piktas, vis rečiau būdavo namuose, susirašinėjo su kitomis moterimis, ieškovei paklausus, atsakovas neneigė, kad turi kitą moterį ir 2021 m. sausio 9 d. atsakovas išėjo iš namų. Nuo tos dienos šalys nebegyvena kartu. Sutuoktinių santykiai nutrūko dėl atsakovo kaltės, jo kaip sutuoktinio pareigų nevykdymo, nesirūpinimo šeima ir dėl jo neištikimybės.

4. Nepilnamečiai šalių vaikai gyvena kartu su ieškove, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Jos pajamos nedidelės – 449,15 Eur, kiekvienas vaikas gauna po 70 Eur išmoką. Teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas pradėjo mokėti kiekvienam vaikui 200 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda nepakankamai, todėl nuo 2021 m. sausio 9 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos susidarė 1615,57 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui. Ieškovės paskaičiavimu kiekvienam vaikui kas mėnesį reikia skirti 600 Eur, tačiau gaudama mažas pajamas, ji tiek skirti lėšų vaikų išlaikymui negali. Atsakovas yra abejingas savo vaikams, nemoka užimti vaikų, todėl tikslinga nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

5. Santuokoje šalys neįgijo nekilnojamojo turto bei dalintino kilnojamojo turto. Apie tai, kad atsakovas azartinių žaidimų mėgėjas, matyti iš 2020 m. vasario mėnesio civilinėje byloje esančio jo sąskaitos išrašas: tik per vieną mėnesį atsakovas net 68 kartus lošė už pinigus UAB „Lošimų strateginė grupė“. Dėl atsakovo pomėgio lošti susidarė skolos. Atsakovo prašymu santuokos metu, ieškovė atsakovo kreditorinių įsipareigojimų įvykdymui (dėl jo skolų kreditoriams padengimui vykdomosiose bylose) savo vardu 2020 m. vasario 1 d. paėmė iš BIGBANK AS 6000,00 eurų kreditą, bendra grąžintino kredito suma su palūkanomis sudaro 9616,69 Eur, kredito grąžinimo terminas 2027 m. gruodžio 17 d. Kredito likutis 2021 m. spalio 11 d. buvo 5051,19 Eur. 2020 m. vasario 1 d. ieškovė gautą kredito sumą per tris kartus išėmė iš savo sąskaitos ir perdavė atsakovui. Pinigus atsakovas tuoj pat įnešė į savo sąskaitą ir šias lėšas (59996,42 Eur) nurašė antstoliai atsakovo skoloms padengti. Nurašius atsakovo skolas, antstoliai užbaigė vykdomas vykdomąsias bylas, kuriose skolininku buvo vienas atsakovas. Kreditas buvo ne šeimos poreikių tenkinimui, o atsakovo asmeninių skolų padengimui, todėl prievolė BIGBANK AS filialui pagal 2020 m. vasario 1 d. kredito sutartį pripažintina atsakovo asmenine prievole. Atsakovas tam, kad ieškovė grąžintų kreditą BIGBANK AS, nuo 2021 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. į ieškovės sąskaitą pervedė 1330 Eur sumą. Iš šios sumos ieškovė kreditoriui pervedė 961,14 Eur, o likusią 368,86 Eur sumą ieškovė nukreipė atsakovo vaikų išlaikymo įsiskolinimo dalies padengimui.

6. Trečiasis asmuo BIGBANK AS prašė teismo pripažinti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė liktų asmeniškai atsakinga už įsipareigojimų vykdymą pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis), o kitus klausimus civilinėje byloje prašome spręsti Teismo nuožiūra. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje dėstoma pozicija dėl 2020 m. vasario 1 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo atsakovo asmenine prievole. Nurodė, kad prievolės perkėlimas atsakovui prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, kadangi Kredito sutartis yra sudaryta su ieškove. Trečiasis asmuo įvertino ieškovės kreditingumą, ir turėjo pagrįstą teisinį lūkestį, kad ieškovė liks asmeniškai atsakinga už prievolės įvykdymą pagal Kredito sutartį visu Kredito sutarties vykdymo laikotarpiu. Prievolė padengti Kredito sutarties pagrindu atsiradusius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo turėtų likti asmenine ieškovės prievole ir ši prievolė negali būti vienašališkai modifikuota be kreditoriaus sutikimo.

7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina ir ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma atitinka nepilnamečių vaikų teisės ir teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. sausio 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) tarp D. M. ir A. M. apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytą 2014 m. liepos 30 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl D. M. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę „M.“, o atsakovui paliko pavardę „M.“. Nustatė nepilnamečių vaikų V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. M.. Priteisė iš atsakovo D. M. nepilnamečiam vaikui V. M. išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir 1615,57 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą nuo 2021 m. sausio 9 d. iki 2021 m. liepos 1 d. Priteisė iš atsakovo D. M. nepilnamečiam vaikui U. M. išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir 1615,57 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą nuo 2021 m. sausio 9 d. iki 2021 m. liepos 1 d. Paskyrė ieškovę A. M. nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė nepilnamečių vaikų V. M. ir U. M. ir atsakovo D. M. bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendraus su vaikais: kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš motinos namų arba kitos sutartos vietos šeštadienį 11.00 val., grąžinant vaikus į motinos namus arba kitą sutartą vietą sekmadienį 18.00 val.; kol sūnus U. M. lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vaiko tėvas galės bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės trečiadieniais nuo 17.00 iki 19 val. tėvo pasirinktoje vietoje, pasiimant vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir gražinant vaiką motinai į jos namus arba kitą sutartą vietą pasimatymui pasibaigus; sūnui U. M. pradėjus lankyti ugdymo įstaigą pagal pradinio ugdymo programą (1-4 klasės) iki 4 klasės pabaigos vaiko tėvas galės bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės trečiadieniais pasibaigus vaiko pamokoms iki 19 val. tėvo pasirinktoje vietoje, pasiimant vaiką iš mokyklos pamokoms pasibaigus ir gražinant vaiką motinai į jos namus arba kitą sutartą vietą pasimatymui pasibaigus; kol sūnus V. M. lankys ugdymo įstaigą pagal pradinio ugdymo programą (1-4 klasės) vaiko tėvas galės bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės trečiadieniais pasibaigus vaiko pamokoms iki 19 val. tėvo pasirinktoje vietoje, pasiimant vaiką iš mokyklos pamokoms pasibaigus ir gražinant vaiką motinai į jos namus arba kitą sutartą vietą pasimatymui pasibaigus; vaikams pradėjus lankyti ugdymo įstaigą pagal pagrindinio ugdymo programą (5-8 klasės ir gimnazija), vaikų tėvas D. M. galės bendrauti su vaikais kiekvienos savaitės darbo dienomis, paimant vaikus iš mokyklos pasibaigus pamokoms trečiadieniais, šios savaitės ketvirtadieniais nuvedus vaikus į ugdymo įstaigą, paimant po pamokų šios savaitės ketvirtadienį ir gražinant motinai A. M. į motinos namus arba kitą sutartą vietą; tėvo atostogų metu, pagal prieš 2 savaitės iki atostogų pradžios su vaikų motina suderintą laiką, vaikų tėvas bendraus su vaikais dvi savaitės iš eilės (jeigu tai netrukdys vaikų mokslui) savo arba senelių iš tėvo pusės namuose; vaikų atostogų metu tėvas bendraus su vaikais 3 dienas iš eilės (priklausomai nuo tėvo galimybių dėl užimtumo darbe), įspėjus apie bendravimo pradžią prieš 2 savaites vaikų motiną; švenčių dienomis tėvas bendraus su vaikais: poriniais metais: vasario 16 d., gegužės 1 d., Tėvo dieną, (duomenys neskelbtini) – per savo gimtadienį, liepos 6 d., lapkričio 1 d., sausio 1 d., per Šv. Velykas pirmąją šv. Velykų dieną, gruodžio 24 d. – per Kūčias, – vaikų tėvas vaikus pasiims bendravimui iš motinos namų arba kitos sutartos vietos šventės išvakarėse 17.00 val. ir gražins vaikus į motinos namus arba kitą sutartą vietą šventės dienos pabaigoje 18.00 val.; neporiniais metais: kovo 11 d., (duomenys neskelbtini) – per savo gimtadienį, Tėvo dieną, birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., (duomenys neskelbtini) – per sūnaus U. M. gimtadienį, (duomenys neskelbtini) – per sūnaus Vakario gimtadienį, per Šv. Velykas antrąją Šv. Velykų dieną, gruodžio 25 d.–26 d. – per Šv. Kalėdas, vaikų tėvas sūnus paims bendravimui iš motinos namų arba kitos sutartos vietos šventės išvakarėse 17.00 val. ir gražins į motinos namus arba kitą sutartą vietą šventės dienos pabaigoje 18.00 val.; jeigu dėl svarbios priežasties (pvz. vaikų tėvas laikinai yra išvykęs iš Lietuvos į kitą šalį arba vaikai yra laikinai išvykę į kitą šalį, dėl vaikų arba tėvo ligos ir dėl kitų nenumatytų svarbių priežasčių) pagal sudarytą grafiką vaikų tėvas negalės matytis ir bendrauti su vaikais, tai jo pasimatymas ir bendravimas su jais perkeliamas į kitą artimiausiąjį savaitgalį; apie bendravimo grafiko pakeitimus vaikų tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą likus savaitei iki bendravimo datos; vaikams būnant pas tėvą jis visiškai išlaiko vaikus savo sąskaita; vaikų motina, ieškovė A. M., įsipareigoja vaikų tėvui D. M. netrukdyti bendrauti su vaikais pagal sudarytą grafiką ir, vaikams vykstant bendrauti pas tėvą, perduoti jam vaikų sezoninius drabužius, higienos priemones bei kitus daiktus, reikalingus vaikams; ieškovė įsipareigoja netrukdyti vaikų tėvui atostogauti su vaikais užsienyje ir iš anksto pasirūpinti vaikų kelionės dokumentais (pasais); vaikams būnant su tėvu, atsakovas įpareigojamas netrukdyti vaikams bendrauti su motina telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis, pati ieškovė įsipareigoja vaikams būnant su ja, netrukdyti jiems bendrauti su tėvu (ir tėvui su vaikais) telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis, jeigu tai netrukdys vaikų mokslui bei poilsiui bei nedelsiant informuoti vaikų tėvą apie vaikų ligas, nelaimingus atsitikimus su jais, pasikeitus vaikų telefono numeriams (-iui) bei gyvenamosios vietos adresui; įpareigojo atsakovą pranešti vaikų motinai tikslų adresą, kuriuo bus vaikai bendraujant su tėvu; įpareigojo atsakovą nereikalauti nepilnamečių vaikų pasiėmimo bendravimui prieš vaikų valią, nenuteikinėti vaikų prieš motiną ir nedaryti jokios neigiamos įtakos vaikams; ieškovę įsipareigojo nenuteikinėti vaikų prieš tėvą ir atsižvelgti į vaikų norą bendrauti su tėvu. Pripažino, kad santuokos nutraukimas D. M. ir A. M. turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2021 m. sausio 9 d. Pripažino prievoles pagal 2021 m. kovo 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Solo Finance“, 2021 m. kovo 15 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su IĮ „Aujama-credit“, 2021 m. gegužės 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Craftsoft“, 2021 m. kovo 12 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Pro Invest Group“ asmeninėmis atsakovo D. M. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo D. M. valstybei 422,00 Eur žyminį mokestį, 30,21 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir 504,06 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

9. Teismas nustatęs, atsakovas nepateikė prieštaravimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pagrindo, neteigė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, įvertinęs, kad ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji iš atsakovo susirašinėjimo „Facebook“ sužinojo, kad atsakovas prisipažino mylintis kitą moterį, ir atsakovas šito ieškovei neneigė, todėl 2021 m. sausio 9 d. atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina, sprendė, kad ieškovė įrodė atsakovo kaltės preziumpcijai reikšmingas aplinkybes – kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina dėl neištikimybės, todėl padarė išvadą, kad santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės. Taip pat nesant tarp šalių ginčo dėl pavardžių nutraukus santuoką, teismas po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokos metu turėtos pavardės – „M.“ ir „M.“. Taip pat teismas nustatęs, kad šalys neturi dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, bei tai, kad ieškovė nereikalauja iš atsakovo išlaikymo, šių klausimų byloje nesprendė.

10. Teismas įvertinęs išvadą teikiančios institucijos išvadą, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, vaikų gyvenimo sąlygos yra tinkamos, taip pat įvertinęs vaikų nuomonę, kad jie nori gyventi su mama, tačiau taip pat nori bendrauti su tėčiu, padarė išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus.

11. Teismas nustatęs, kad tėvo ir vaikų emocinis-psichologinis ryšys yra susiformavęs, atsakovas bendrauja su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis ir tiesiogiai, vertino, kad siekiant skatinti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais bei nesant duomenų, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais darytų jiems žalą, sprendė nustatyti ieškovės teismui pateiktą vaikų ir tėvo bendravimo tvarką, patikslinant dalyje dėl bendravimo Šv. Velykų metu.

12. Teismas nustatė, kad kiekvienam šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti reikalingas 600 Eur išlaikymas. Teismas vertino, kad ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, kad atsakovas dirba, gauna pajamas ir turi galimybę prisidėti prie vaikų išlaikymo. Teismas išminusavo iš vaiko poreikių sumos kas mėnesį gaunamas 70,00 Eur išmokas vaikui, ir sprendė, kad suma, nuo kurios skaičiuotina kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma yra 530,00 Eur, tačiau įvertinęs, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams šiek tiek didesnė kas mėnesį mokamą periodinę išmoką – po 300,00 Eur kiekvienam vaikui, nelaikytina esminiu nukrypimu nuo tėvų lygybės principo atsižvelgiant į šalių gaunamų pajamų santykį (ieškovė kas mėnesį gauna apie 450,00 Eur, atskaičius mokesčius, o atsakovas – apie 1815,00 Eur, atskaičius mokesčius).

13. Teismas vertino, kad atsakovas 2021 m. sausio 9 d. paliko šeimą ir iki ieškinio pateikimo teismui dienos teikė nepakankamą išlaikymą vaikams, t. y. iki 2021 m. gegužės 10 d. pervedė ieškovei iš viso 1330,00 Eur, iš kurių ji 961,14 Eur padengė skolinius įsipareigojimus kreditoriams, o 368,86 Eur panaudojo vaikų išlaikymui, ir padarė išvadą, kad kiekvienam vaikui išlaikyti susidaręs išlaikymo įsiskolinimas yra 1615,57 Eur.

14. Teismas nustatė, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2021 m. sausio 9 d., atsakovas palikęs šeimą, ja nesirūpina, ieškovei iki civilinės bylos iškėlimo nebuvo žinoma apie atsakovo po 2021 m. sausio 9 d. prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Teismas įvertinęs, kad atsakovo įsipareigojimai UAB „Solo Finance“ pagal 2021 m. kovo 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), IĮ „Aujama-credit“ pagal 2021 m. kovo 15 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Craftsoft pagal 2021 m. gegužės 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Pro Invest Group“ 2021 m. kovo 12 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurių ieškovė nepasirašė ir nedavė sutikimo šias sutartis sudaryti, o gauti vartojimo kreditai buvo panaudoti atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti ir buvo prisiimti atsakovo po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, bendro ūkio nebevedė, sprendė, kad šie atsakovo įsipareigojimai yra asmeninės atsakovo prievolės, pagal kurias jis atsako savarankiškai savo asmeniniu turtu.

15. Nustatė, kad pagal 2020 m. vasario 1 d. ieškovės ir kreditoriaus BIGBANK AS filialo vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vartojimo kreditas suteiktas asmeniniams ieškovės poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad ieškovė kredito sutarties sudarymo metu nebuvo informavusi kreditoriaus, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo tarpusavio susitarimas dėl pagal kredito sutartį gautų piniginių lėšų perdavimo atsakovui ir jų panaudojimo. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius, remdamasis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu), kai ieškovė nenurodė pagrindo taikyti šio principo išimtį, nustatytą įstatymų, ir reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis, pagrįstai ir teisėtai nesutiko su prievolės šalies pakeitimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovas D. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nenustačius absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 13 d. sprendimą pakeisti taip: 1) panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) tarp atsakovo D. M. ir ieškovės A. M. apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytą 2014 m. liepos 30 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) ieškovės A. M. ieškinį dalyje dėl nepilnamečių vaikų V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimo po 1615,57 Eur kiekvienam vaikui atmesti; 3) priteisti iš atsakovo D. M. nepilnamečiui vaikui U. M. išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) priteisti iš atsakovo D. M. nepilnamečiui vaikui V. M. išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) pakeisti nustatytą atsakovo D. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, joje numatant, kad tomis dienomis, kai pagal darbdavio patvirtintą pamainos grafiką ieškovė A. M. dirbs, nepilnamečiai vaikai U. M. ir V. M. lieka nakvoti su tėvu D. M. jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Kas antrą savaitgalį penktadieniais 18 val. atsakovas D. M. pasiima nepilnamečius vaikus U. M. ir V. M. iš jų motinos A. M. gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus motinai sekmadieniais 18 val.; 6) kitą teismo sprendimo dalį palikti galioti nepakeistą; 7) priteisti atsakovui D. M. iš ieškovės A. M. 800,00 Eur išlaidas advokato paslaugoms bei valstybei sumokėtą 126,70 Eur žyminį mokestį; 8) priimti apelianto teikiamus įrodymus; 9) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

16.1. Ieškovė atstovaujama advokatės, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. nesivadovavo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tai sudarė pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau teismas šio trūkumo nepastebėjo.

16.2. Teismas 2021 m. spalio 14 d. 9.30 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi atšaukė ir paskyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį 2021 m. spalio 18 d. 9.30 val., tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovui teismo šaukimas atvykti į šį parengiamąjį teismo posėdį buvo įteiktas. Atsakovas 2021 m. lapkričio 29 d. paštu gavo ieškovės patikslintą ieškinį, tačiau jam šaukimas 2021 m. gruodžio 27 d. atvykti į teismą nebuvo įteiktas. Atsakovas nebuvo atstovaujamas advokato, todėl nesuprato savo teisių ir pareigų, neišstudijavo atidžiai jam įteiktų kai kurių procesinių dokumentų turinio, nebuvo prisijungęs prie elektroninės bylos. Atsakovas laiku neparengė atsiliepimo į ieškinį, nes neturi pakankamai lėšų sudaryti susitarimui su advokatu.

16.3. Byla buvo išnagrinėta iš esmės vienintelio teismo posėdžio metu – 2021 m. gruodžio 27 d., nedalyvaujant atsakovui, kai jam apie teismo posėdį nebuvo pranešta. Šaukimai ar pranešimai dalyvaujantiems asmenims įteikiami CPK 117-132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtu pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Minėtose proceso teisės normose nėra numatytas teismo šaukimų įteikimas elektroniniu paštu. Bylos išnagrinėjimas atsakovui nepranešus apie teismo posėdį taip, kaip tai numatyta CPK 117-132 straipsniuose ir jam nedalyvaujant, yra pripažintinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16.4. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis iš esmės tik ieškovės paaiškinimais, nepagrįstai nustatė tik atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo. Nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kadangi ieškovė teismo posėdžio metu nurodydama, kad atsakovas jai nuo 2021 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. pervedė 1330 Eur, iš kurių iškovė vaikams panaudojo tik 368,86 Eur, o likusią dalį įsipareigojimų kreditoriams padengimui, patvirtina, jog atsakovas iš dalies rėmė šeimą, pagal galimybes vykdė savo pareigas, numatytas CK 3.27, 3.35 straipsniuose ir ne dėl to iširo šeima. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių atsakovo kaltės dėl šeimos iširimo prezumpcijos faktą, numatytą CK 3.60 straipsnyje.

16.5. Teismas, neapklausęs paties atsakovo, neišsiaiškinęs tikrųjų santuokos iširimo priežasčių, nepagrįstai kaltę dėl santuokos iširimo perkėlė išimtinai atsakovui. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo praėjus vos pusmečiui nuo tos dienos, kai atsakovas dėl pakankamai ilgą laiką užsitęsusios įtampos šeimoje, nesusikalbėjimo, nuolat kylančių barnių nusprendė pagyventi skyrium. Ieškovė teisingai nurodė, jog jai yra žinoma tai, kad išėjęs iš namų, atsakovas apie mėnesį laiko gyveno viešbutyje, prašė leisti pagalvoti dėl jų santykių ateityje. Duomenų, kad atsakovas išėjo gyventi pas kitą moterį byloje nėra. Net ir nustačius, kad po 2021 m. sausio 9 d. atsakovas pradėjo bendrauti su kita moterimi, ši faktinė aplinkybė jau nebegalėtų teismo būti vertinama kaip atsakovo neištikimybė, nulėmusi šeimos iširimą, nes šeimos santykiai, kaip ir pripažįsta ieškovė, iširo 2021 m. sausio 9 d., o kas šeimoje vyko iki tol, teismas nenustatė.

16.6. Teismas nepagrįstai, nesant byloje jokių objektyvių duomenų sprendime konstatavo atsakovo priklausomybę azartiniams lošimams. Priklausomybė yra liga, kurios faktą gali patvirtinti tik specialisto išvada, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Pokerio žaidimo faktas pats savaime negali būti traktuojamas kaip priklausomybė azartiniams lošimams. Teismo išvados dėl atsakovo kaltės dėl šeimos iširimo padarytos pažeidžiant materialinės teisės normas, netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus, todėl šioje dalyje teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl keistinas, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

16.7. Teismo išvados dėl atsakovo kaltės dėl šeimos iširimo padarytos pažeidžiant materialinės teisės normas, netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

16.8. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo dalyje. Ieškovė teigia, kad atsakovui pervedus į ieškovės sąskaitą 1330 Eur ne visi pinigai buvo panaudoti vaikams, dalis – 961,14 Eur buvo skirta paskolų dengimui ir teigia, kad atsakovas teikė nepakankamą išlaikymą vaikams. Tačiau byloje nėra duomenų apie solidarias šalių prievoles, taip pat nėra duomenų, kad darydamas pavedimus atsakovas būtų nurodęs, jog dalis pinigų yra skiriama paskolos dengimui. Apeliantas teikė vaikams išlaikymą pagal išgales ir nevengė vaikų išlaikyti, juo labiau, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečios išlaikymo sumos. Susitikęs su vaikais pirkdavo jiems maistą, mokėjo už pramogas.

16.9. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, nepagrįstai nustatė priteistino išlaikymo dydį – periodines išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį po 300 Eur kiekvienam vaikui. Teismas apelianto galimybių tenkinti vaikų poreikius nepagrindė objektyviais duomenimis. Teismas rėmėsi iš VSDFV gautu išrašu apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir padarė klaidingą išvadą, kad atsakovas per mėnesį gauna apie 1815,00 Eur pajamas, atskaičius mokesčius. Tikslesni duomenys nebuvo surinkti ne dėl atsakovo nerūpestingumo, o dėl nežinojimo, nesugebėjimo tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis. Taip pat sprendžiant dėl priteistino vaikams išlaikymo dydžio, teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Teismas spręsdamas dėl vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, nevertino vaikų poreikių, o atsižvelgė į ieškovės prašomą išlaikymo sumą, bei į teismo nustatytas tėvų gaunamas pajamas, taip pritemdamas prie ieškinyje nurodyto išlaikymo dydžio. Apeliantas sutinka teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

16.10. Nesutinka su teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Teismo sprendimu ribojamos apelianto galimybės maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime ir puoselėti stiprų dvasinį ryšį su sūnumis. Ieškovė teismui nenurodė, kad dirba slenkančiu darbo grafiku ir iš darbo grįžta vėlai ir vaikai namie būna vieni. Apeliantas pageidauja, kad tomis dienomis, kai ieškovė dirba, nepilnamečiai vaikai būtų su juo visą naktį. Be to, kas antrą savaitgalį vaikus atsakovas pageidauja pasiimti penkiadieniais 18 val. ir grąžinti vaikų motinai sekmadieniais 18 val.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. M. prašo atsakovo D. M. bei jo atstovės advokatės Silvos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2- 103-1119/2022, panaikinimo arba pakeitimo atmesti, palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeista. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

17.1. Nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovė prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovė iki ieškinio teismui padavimo dienos kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – VGTP) tarnybos Šiaulių skirių su 2021 m. kovo 2 d. prašymu vykdyti privalomąją meditaciją. Tačiau negavus apelianto sutikimo dėl mediacijos vykdymo ieškovei VGTP tarnyba išdavė 2021 m. balandžio 12 d. pažymą, kurioje nurodė, kad negautas kitos šalies sutikimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo ir laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja meditacija.

17.2. Nesutinka su apelianto argumentais, kad jis nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Iki parengiamojo teismo posėdžio atsakovui ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodytu adresu buvo įteikti visi ieškovės procesiniai dokumentai, bet atsakovas nesureagavo jam siunčiamus dokumentus, nepateikė jokio atsiliepimo į jam įteiktą patikslintą ieškinį arba savo priešieškinio. Atsakovui įteiktame 2021 m. liepos 12 d. teismo pranešimas, teismas raštu išsamiai ir aiškiai išaiškino jo teises ir pareigas. Apeliantas patvirtino, kad teismas siuntė procesinius dokumentus adresu, kuriame gyvena jo motina. Per pirmą teismo posėdį, kuriame atsakovas dalyvavo, pastarasis nenurodė kito adreso, kuriuo teismas turi siųsti jam adresuotus dokumentus. Atsakovas teismo buvo tinkamai informuotas apie teisme iškelta civilinę bylą ir pats turėjo būti atidus ir rūpestingas, domėtis teisminiu procesu, bylos eiga. Be to, 2021 m. rugsėjo 13 d. parengiamojo teismo posėdžio pradžioje, teismas atsakovą pakartotinai informavo apie jo teises ir pareigas ir atsakovas patvirtino, kad teises ir pareigas suprato, todėl apeliacinės instancijos teismas, apelianto argumentus, kad jis nesuprato savo teisių ir pareigų, neišstudijavo procesinių dokumentų turinio, turėtų vertinti kritiškai. Tai, kad apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neturėjo advokato ir nebuvo prisijungęs prie elektroninės bylos, yra jo paties nerūpestingumas.

17.3. Tai, kad atsakovui nebuvo įteiktas šaukimas į 2021 m. spalio 18 d. parengiamąjį teismo posėdį, rodo jo nerūpestingumą, kadangi laiškininkas neradęs atsakovo namuose, buvo palikęs pranešimą dėl laiško atsiėmimo pašte, tačiau atsakovas jo neatsiėmė, todėl laiškas su procesiniu dokumentu buvo grąžintas teismui. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde patvirtino, kad teismo šaukimą į 2021 m. lapkričio 24 d. 9.30 val. teismo posėdį gavo net 2021 m. spalio 19 d., todėl jis turėjo pakankamai laiko papildomai susipažinti asmeniškai su visa civiline byla ir pateikti į jį atsiliepimą, bet savo teise nepasinaudojo. Apelianto apeliaciniame nurodytus argumentus, kad jis neturėjo galimybės pasisamdyti advokatą dėl sunkio materialinės padėties, turi būti vertintina kritiškai, kadangi byloje esantys duomenys iš SODROS patvirtina, kad 2021 m. liepos mėnesį atsakovas gavo 3208,05 Eur, 2021 m. rugpjūčio mėnesį – 2558,53 Eur, rugsėjo mėnesį 2339,32 Eur pajamų, be to apelianto nurodyta aplinkybė, kad 2021 m. balandžio mėnesį, jam darbdavys įteikė pranešimą dėl darbo sąlygų pakeitimo nuo 2021 m. gegužės 1 d. neatitinka tikrovės. Apeliantas nepasinaudojo galimybe kreiptis į VGTP tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.

17.4. Nesutinka su apelianto argumentais, kad jam šaukimas į 2021 m. gruodžio 27 d. teismo posėdį nebuvo įteiktas, kadangi atsakovas įrodymų, kad jam teismo šaukimas nebuvo įteiktas nepateikė. Teismas atsakovui teismo šaukimą išsiuntė elektroniniu paštu kartu su prisijungimo duomenimis per ZOOM programą. Civilinėje byloje yra atsakovo 2021 m. rugsėjo 13 d. prašymas dėl teisminės meditacijos, kurį jis užpildė savo ranka ir nurodė savo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo jam 2021 m. gruodžio 22 d. buvo išsiųstas teismo šaukimas ir 2021 m. gruodžio 23 d. prisijungimo duomenys. Be to, atsakovas privalėjo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinė mis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, todėl laikytina, kad jam apie teismo posėdį, vadovaujantis CPK 133 straipsnius, pranešta tinkamai.

17.5. Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pirmos instancijos teismo sprendime teisingai konstatavo, kad šalių turtiniai santykiai nutrūko nuo 2021 m. sausio 9 d. ir dėl atsakovo kaltės nutrūko jų šeimyninis gyvenimas bei kiekvieno iš buvusių sutuoktinių prievoles, prisiimtas nuo 2021 m. sausio 9 d., pripažino jų asmeninėmis prievolėmis. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašų, matyti, kad atsakovas – lošėjas, azartinių žaidimų mėgėjas, lošia iš pinigų; pvz., iš byloje esančios atsakovo 2020 m. vasario mėnesio sąskaitos išrašo matyti, kad tik per vieną mėnesį jis lošė už pinigus UAB „Lošimų strateginė grupė“ net 68 kartų, todėl esant tokiam rašytiniam įrodymui dėl apelianto priklausomybės azartiniams žaidimams, apelianto reikalaujama „specialisto išvada“, nėra reikalinga. Daugybė atsakovo kreditorinių įsipareigojimų, atsiradusių be ieškovės žinios, patvirtina atsakovo pomėgį, ir tai kad jis, kaip sutuoktinis, netinkamai vykdė savo pareigas.

17.6. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio neatsižvelgė į tai, kad jis išeidamas iš namų neapsiėmė jokio sugyvento turto ir viską paliko ieškovei, tačiau apeliantas nenurodė, koks turtas buvo paliktas ieškovei. Bendro gyvenimo metu sutuoktiniai jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįsigijo. Ieškovė ir atsakovas apsigyveno ieškovės motinos bute, kuris buvo visiškai įrengtas, su visa buitine technika ir baldais. Atsakovas į šitų butą neįdėjo nė cento, todėl nebuvo jokio dalintino turto. Išeidamas iš namų atsakovas pasiėmė jam priklausančius asmeninius daiktus ir paliko šeimą.

17.7. Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio netinkamai įvertino/neįvertino jo materialinę padėtį bei vaikų poreikius. Kaip matyti iš apeliacinio skundo priedų: už 2021 m. lapkritį apeliantui priskaičiuota 2159,92 Eur, už 2021 m. gruodį – 2218,66 Eur, už 2022 m. sausį – 2163,87 Eur, taigi apelianto darbo užmokestis pasikeitė neženkliai. Apeliantas negalvoja apie vaikų poreikius – nesutinka su išlaikymo dydžiu, nes turi daug skolų, todėl jam pačiam nieko nelieka.

17.8. Nesutinka su apelianto tvirtinimu, kad šalių vaikai lieka namuose vieni, kai ieškovė būna darbe, nes jos darbas pamaininis. Toje pačioje laiptinėje su ieškove, vienu aukštu žemiau gyvena jos močiutė-pensininkė, kuri ieškovei nesant namuose prižiūri vaikus.

17.9. Ieškovė niekada netrukdė tėvui susitikti su vaikais, skatino jų tarpusavio bendravimą. Vaikai yra maži, todėl iniciatyvą turėjo rodyti tėvas. Apeliantas palikęs šeimą nepakankamai rūpinosi vaikais. Apeliantus su vaikus bendravimui pasiima tik vieną kartą per mėnesį, be to vaikai grįžta netvarkingi, murzinais rūbais, nors ieškovė duoda rūbų persirengimui. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, kad netikslinga keisti sprendimą dalyje dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos ir nustatyti tėvui dar papildomą penktadienį, nes tai tik išbalansuos vaikus, juo labiau, kad apeliantas nėra rūpestingas tėvas ir, paimdamas vaikus bendravimui, visiškai jais nesirūpina, nežaidžia su jais, nepaleidžia savo telefono iš rankų, nemoka vaikų užimti.

17.10. Nepritaria apelianto prašymui skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi žodinis bylos nagrinėjimas tik užvilkins teismo procesą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, jam nepranešęs apie 2021 m. spalio 18 d. parengiamąjį teismo posėdį ir 2021 m. gruodžio 27 d. teismo posėdį, todėl ši aplinkybė pripažintina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.

20. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

21. Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2020 kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymą, rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kurioje pažymima, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr.38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

22. EŽTT yra pabrėžęs svarbą, kad atsakovui būtų tinkamai įteiktas pirmasis pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 77). EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent), informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53).

23. EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).

24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantui 2021 m. liepos 20 d. asmeniškai įteikti ieškinys, 2021 m. liepos 8 d. patikslintas ieškinys, 2021 m. liepos 9 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo, 2021 m. liepos 9 d. nutartis, kuria atsakovas įpareigotas pateikti duomenis apie gaunamas pajamas, banko sąskaitos duomenis ir turimus įsipareigojimus kreditoriams. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas per teismo nurodytą terminą būtų pateikęs atsiliepimą į ieškinį ir 2021 m. liepos 8 d. patikslintą ieškinį bei pateikęs teismui 2021 m. liepos 9 d. nutartyje nurodytus duomenis. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį posėdį 2021 m. rugsėjo 13 d. 9.30 val. ir informavo šalis apie jų pareigas pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu (CPK 226 straipsnis). 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, teismo šaukimas į 2021 m. rugsėjo 13 d. parengiamąjį teismo posėdį išsiųsti apeliantui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. rugpjūčio 21 d. įteikta apelianto mamai D. M. Iš 2021 m. rugsėjo 13 d. pažymos apie parengiamojo teismo posėdžio eigą matyti, kad parengiamajame teismo posėdyje apeliantas dalyvavo ir, kaip pagrįstai ieškovė nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą, teismas apeliantui išaiškino atsakovo procesines teises ir pareigas, apeliantas patvirtino, kad teises ir pareigas suprato.

25. Apeliantas pranešime patvirtino, kad jam yra pranešta apie 2021 m. spalio 6 d. 13.30 val. paskirtą parengiamąjį posėdį. Apeliantas 2021 m. rugsėjo 13 d. pateikė teismui prašymą skirti teisminę mediaciją ir šiame prašyme nurodė savo elektroninio pašto duomenis, gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Teismas 2021 m. spalio 4 d. nutartimi pakeitė parengiamojo teismo posėdžio datą ir laiką ir parengiamąjį teismo posėdį paskyrė 2021 m. spalio 14 d. 9.30 val. Teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi atšaukė 2021 m. spalio 14 d. parengiamąjį teismo posėdį ir skyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį 2021 m. spalio 18 d. 9.30 val. Šaukimas į parengiamąjį tesimo posėdį ir 2021 m. spalio 7 d. nutartis išsiųsti atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau 2021 m. spalio 23 d. buvo grąžinti teismui, neįteikus apeliantui, pažymint, kad neatsiėmė per saugojimo terminą. 2021 m. spalio 13 d. teisme gautas 2021 m. spalio 11 d. patikslintas ieškinys. Teismas 2021 m. spalio 14 d. priėmė nutartį, kuria be kita ko, įpareigojo apeliantą pateikti duomenis apie su kitais kreditoriais sudarytas vartojimo kredito sutartis ir pateikti duomenis apie skolos likutį. 2021 m. spalio 11 d. patikslintas ieškinys ir 2021 m. spalio 14 d. nutartis apeliantui įteikti 2021 m. spalio 23 d. Kaip matyti iš 2021 m. spalio 18 d. pažymos apie parengiamojo teismo posėdžio eigą, parengiamajame teismo posėdyje apeliantas nedalyvavo ir teismas skyrė teismo posėdį 2021 m. lapkričio 24 d. 9.30 val. Apeliantas apeliaciniame skunde patvirtina, kad šaukimas į 2021 m. lapkričio 24 d. paskirtą teismo posėdį jam buvo įteiktas. Iš 2021 m. lapkričio 24 d. pažymos apie teismo posėdžio eigą matyti, kad apeliantas teismo posėdyje nedalyvavo ir teismas atsižvelgęs, kad ne visiems tretiesiems asmenims šaukimai, patikslintas ieškinys įteikti, bylos nagrinėjimą atidėjo ir paskyrė kitą teismo posėdį 2021 m. gruodžio 27 d. 9.30 val. Apeliantui šaukimas į teismo posėdį išsiųstas 2021 m. lapkričio 24 d. jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau byloje nėra duomenų, kad paštu siųstas šaukimas į 2021 m. gruodžio 27 d. teismo posėdį būtų įteiktas apeliantui. 2021 m. lapkričio 24 d. teisme gauta IĮ „Aujama-credit“ ir apelianto sudaryta vartojimo kredito sutartis išsiųsta apeliantui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir 2021 m. lapkričio 29 d. įteikta apeliantui. Iš byloje esančio elektroninio laiško, matyti, kad 2021 m. gruodžio 22 d. 16.53 val. apeliantui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas teismo šaukimas į 2021 m. gruodžio 27 d. paskirtą teismo posėdį ir nurodytą patvirtinti elektroninio laiško gavimą (t. 3, b. l. 9). Byloje duomenų, kad atsakovas būtų patvirtinęs, jog gavo minėtą elektroninį laišką, nėra. Iš 2021 m. gruodžio 27 d. pažymos apie teismo posėdžio eigą matyti, kad apeliantas teismo posėdyje nedalyvavo. Nurodyta, jog atsakovui teismo šaukimas įteiktas jo nurodytu elektroniniu adresu.

26. CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.

27. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas, be kita ko, yra pažymima, jog nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

28. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar apeliantui šaukimai į 2021 m. spalio 18 d. teismo parengiamąjį posėdį ir 2021 m. gruodžio 27 d. teismo posėdį įteikti tinkamai. Kaip jau minėta šios nutarties 25 punkte, apeliantui visais atvejais procesiniai dokumentai buvo siunčiami jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir dažniausiai būdavo įteikti. Apeliantui teismo šaukimas į 2021 m. spalio 18 d. teismo parengiamąjį posėdį buvo išsiųstas 2021 m. spalio 7 d. jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau, kaip pagrįstai nurodė apeliantas, jam teismo šaukimas nebuvo įteiktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2021 m. spalio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nenagrinėjo bylos iš esmės. Apeliantui teismo šaukimas į 2021 m. gruodžio 27 d. paskirtą teismo posėdį buvo išsiųstas 2021 m. lapkričio 24 d. apelianto deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Pažymėtina, kad byloje apskritai nėra duomenų apie teismo šaukimo į teismo posėdį siųsto paštu įteikimą apeliantui, bei nėra duomenų apie grąžintą voką teismui su neįteiktu procesiniu dokumentu. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas iki bylos nagrinėjimo iš esmės negavęs duomenų, ar apeliantui apskritai buvo paliktas pranešimas apie teismo siųstą procesinį dokumentą, turėjo galimybę pasitikrinti AB Lietuvos pašto internetinėje svetainėje pagal siuntos numerį, tačiau byloje nėra tokių duomenų, kad teismas būtų pasinaudojęs tokia galimybe. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš byloje esančios 2021 m. spalio 18 d. duomenų iš VSDFV, apeliantas dirbo, tačiau teismas, nesant duomenų, kad apeliantui buvo įteiktas teismo šaukimas, procesinio dokumento į darbovietę nesiuntė (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant jokių duomenų, kad teismo šaukimą įteikiantis asmuo būtų palikęs pranešimą apie įteiktiną dokumentą apeliantui jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikytina, kad apeliantui teismo šaukimas nebuvo įteiktas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

29. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šaukimą į 2021 m. gruodžio 27 d. paskirtą teismo posėdį 2021 m. gruodžio 22 d. išsiuntė apeliantui jo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir laikė, kad tokiu būdu teismo šaukimas apeliantui buvo įteiktas tinkamai.

30. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

31. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175 ¹ straipsnio 10 dalis).

32. Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punkte įtvirtinta, kad, jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą.

33. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepatenka į asmenų grupę, kurie privalo gauti procesinius dokumentus elektroninėmis ryšių priemonėmis. Pažymėtina, kad iš byloje esančio apelianto 2021 m. rugsėjo 13 d. prašymo dėl teisminės mediacijos vykdymo matyti, jog apeliantas nurodė savo elektroninio pašto adresą, tačiau šiame prašyme apeliantas nenurodė, kad sutinka gauti teismo procesinius dokumentus elektroniniu paštu. Kaip minėta byloje nėra duomenų, jog apeliantas būtų patvirtinęs, jog 2021 m. gruodžio 22 d. teismo siųstą elektroninį laišką jis gavo. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad apeliantas nebuvo davęs sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis bei nepatvirtino, jog teismo siųstą elektroninį laišką, kuriuo buvo apeliantui išsiųstas teismo šaukimas į 2021 m. gruodžio 27 d. teismo posėdį, kurio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės, nelaikytina, kad apeliantui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Teisėjų kolegija nustačiusi, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės apie teismo posėdį nepranešus atsakovui ir jam nedalyvaujant, ir be kita ko, atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe, sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti, jog yra CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas ir, juo remiantis, perduotina bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia klausimo dėl naujų įrodymų, pateiktų su apeliaciniu skundu priėmimo.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

35. CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Atsakovas paduodamas apeliacinį skundą, 2022 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 sumokėjo 126,70 Eur žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, atsakovui grąžintinas paduodant apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia klausimo dėl naujų įrodymų, pateiktų su apeliaciniu skundu priėmimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti atsakovui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paduodant apeliacinį skundą sumokėta 126,70 Eur (vieno šimto dvidešimt šešių eurų 70 ct) žyminį mokestį.

Išaiškinti atsakovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.