Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-504-185-2011-59

Teisėja Henryta Gerdvilė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01084-2010-0

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. birželio 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d., 189 str. 3 d. ir nubaustas:

pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių;

pagal BK 189 str. 3 d. arešto bausme 22 paroms.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., bausmės subendrintos daliniu bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirta bausmė daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir nustatyta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. T., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2010 m. lapkričio 14 d., apie 24.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Labūnavos kaimo autobusų stotelėje, Kėdainių rajone, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kirviu sudavė M. B. į dešinę koją, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tris kartus kumščiu smogė V. B. į galvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. P. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

Be to, jis 2010 m. lapkričio 15 d., apie 00 val. 20 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kėdainių rajone, Labūnavos kaime, prie Serbinų g. 14 namo, žinodamas, kad mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson" yra gautas nusikalstamu būdu - M. T. užvaldytas plėšimo būdu iš M. B. - iš M. T. įgijo 200 litų vertės minėtą mobiliojo ryšio telefoną su jame buvusia 15 litų vertės išankstinio papildymo kortele „Labas" ir juo naudojosi iki 2010-11-24 buvo surastas kratos metu jo namuose.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistasis savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 189 str. 3 d., neneigia, tačiau prašo švelninti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės skyrimas - viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, o įstatymų leidėjo įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo principai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, todėl bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 56 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą recidyvistams už tyčinių nusikaltimų padarymą, numatantį, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Baudžiamasis įstatymas už A. P. padarytą nusikaltimą, įtvirtintą BK 284 str. 1 d. numato šias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 189 str. 3 d. - viešuosius darbus arba baudą, arba areštą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. tyčines nusikalstamas veikas padarė, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinius nusikaltimus. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas, o nusikalstamas veikas padaręs asmuo laikomas recidyvistu. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai už A. P. padarytą nusikaltimą nustatė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 56 str. 1 d.), o už baudžiamąjį nusižengimą - areštą.

Nustatydamas bausmių dydžius, teismas įvertino BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Padarytos dvi tyčinės baigtos nusikalstamos veikos, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), o kita – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 str.). Nusikaistamos veikos nukreiptos prieš viešąją rimtį, žmonių sveikatą, o taip pat nuosavybei. Yra teistas už labai sunkų nusikaltimą laisvės atėmimo bausme, tačiau būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, padarė minėtas nusikalstamas veikas. Taigi, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. P. išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, gyvenimo būdo nepakeitė ir dėl susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos yra linkęs nusikalsti. Apelianto baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismo paskirtos bausmės: už nusikaltimą - laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą - artima vidurkiui arešto bausmė, kolegijos nuomone, atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatas (BK 61 str.), neprieštarauja bausmės paskirčiai (BK 41 str.) ir savo dydžiu nėra per griežtos.

Bendrindamas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Bausmių bendrinimo taisyklės, įtvirtintos BK 63 straipsnyje numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Šiuo atveju įstatymas suteikia galimybę bendrinti pilnu arba daliniu bausmių bendrinimo būdu. Teismas, parinkęs nuteistajam palankesnį – dalinį bendrinimo būdą, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d. 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., nustatė subendrintiną 11 (vienuolikos) mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu A. P. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. nubaustas laisvės atėmimo bausme šešeriems metams. 2008 m. sausio 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi A. P. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jam neatlikus dvejų metų dešimt mėnesių dvylikos dienų laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis nusikalto šios neatliktos bausmės laikotarpiu, todėl teismas, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie griežtesnės 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos dvejų metų dešimt mėnesių dvylikos dienų laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir nustatė galutinę subendrintą trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.

Apeliantas teigia, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, jie jam atleido ir pretenzijų nereiškia. Tačiau, reikia pažymėti, kad šias aplinkybes pirmos instancijos teismas pripažino kaip atsakomybę lengvinančias ir jas įvertino skirdamas bausmes. Todėl dar labiau švelninti bausmę dėl tų pačių aplinkybių nėra pagrindo.

Nuteistasis skunde nurodo, kad augina du mažamečius vaikus, kuriems reikia tėviško dėmesio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. P., turėdamas pareigą rūpintis šeima, kurioje auga du mažamečiai vaikai, dėl savo paties atsakomybės stokos, padarė nusikalstamas veikas. Toks nuteistojo elgesys nėra tinkamas pavyzdys jo vaikams, todėl bausmės atlikimas nepadarys labai didelės žalos vaikų interesams.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.