- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- 1-345-1181/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37407-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zina Vilnienė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Vladimiras Kononov
kaltinamajam D. M., jo gynėjui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui (Vladimir Kononov),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. M. 2022 m. rugsėjo 30 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje ištirtų įrodymų esmė
2. Kaltinamasis D. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis yra praktiškai nevartojantis alkoholio. Iš vakaro prieš įvykį jis su kaimynais (duomenys neskelbtini), baigę darbą penkiese gėrė nedaug brendžio. Turėjo 0,7 l butelį, tačiau jo nebaigė išgerti. Jis grįžęs namo pavalgė, išgėrė tą likusį brendžio kiekį, jo nebuvo daug, nepilna konjakui skirta stiklinė. Jis žiūrėjo televizorių ir neskubėdamas tą brendį iki kokios 2–3 val. nakties suvartojo. Tada nuėjo miegoti. 2022 m. rugsėjo 30 d. atsikėlė apie 10–11 val. išgėrė butelį stipraus alaus. Tačiau apsvaigęs nesijautė. Vėliau gavo žinutę, kad yra gauta siunta, kurią reikia atsiimti. Buvo jo sutuoktinės (duomenys neskelbtini), jis norėjo jai padaryti staigmeną, todėl važiavo atsiimti siuntos, kurioje buvo sutuoktinei skirta suknelė. Tikrai nesijautė apsvaigęs, todėl kartu su savimi pasiėmė vaiką. Nuvažiavęs atsiimti siuntos, to padaryti negalėjo, nes siunta buvo neapmokėta, todėl važiavo atgal. Važiuojant jo automobilis buvo „užspaustas“ kito automobilio, tai jam sukėlė labai didelį stresą, todėl jau atvažiavęs prie savo namų vartų, laukdamas, kol atsidarys vartai, išgėrė automobilyje turėtą 0,2 l butelį alkoholio, tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti „Starka“. Ir pavažiavus nedidelį atstumą, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie, patikrinę jo blaivumą, nustatė, kad jis yra neblaivus. Jis savo kaltės neneigė, iškart pripažino savo kaltę, atsiprašė. Supranta, kad pasielgė labai blogai, labai dėl to pergyvena. Jaučia didelę atsakomybę prieš savo šeimą. Jis vairavo įmonei, kurios (duomenys neskelbtini) yra jo (duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį. Savo poelgį vertina siaubingai. Pakenkė savo reputacijai, jam tai nebūdinga. Vairavimo teisė jam yra reikalinga, nes šiuo metu įrenginėja savo namą. Baigęs planuoja įsidarbinti apsaugos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nežino, kur bus jo darbo vieta, gali tekti važinėti, taip pat reikia rūpintis šeima. Viena dukra yra (duomenys neskelbtini) metų, ji vairuoja, kartu negyvena, gyvena (duomenys neskelbtini). Kita dukra yra (duomenys neskelbtini) metų. Sutuoktinė yra vairuojanti.
3. Laiduotoja V. D. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra kaltinamojo žmona. Sutuoktinio padarytą veiką vertina neigiamai, pasekmės skaudžios. Kaltinamasis labai pergyvena, tai atsiliepia jo sveikatai, jam kyla kraujo spaudimas. Ji turi neigiamą požiūrį į alkoholį. Šeimoje vaikai neturi matyti alkoholio. Ji pati nevartojanti. Jų šeimoje nebūna jokių išgertuvių, jų šeima yra labai rami. Per šeimos šventes atvyksta kaltinamojo mama, dukra iš pirmos santuokos. Kaltinamasis labai pergyvena dėl savo poelgio, viską jai papasakojo. Laikotarpis, kol laukė teismo buvo labai įtemptas, kėlė daug streso. Ji nematė, kad įvykio dieną kaltinamasis būtų vartojęs alkoholį. Matė, kad vakarykštę dieną su kaimynais baigęs darbus vartojo nedidelį kiekį alkoholio. Buvo įprasta diena. Ji gali garantuoti, kad jos sutuoktinis tikrai daugiau nevartos alkoholio. Ji savo sutuoktiniui tikrai yra autoritetas, jis jos klauso. Kaltinamasis yra geras žmogus, labai darbštus, visuomenininkas. Nors ji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau, jeigu būtų skiriamas užstatas, neatsisakytų laidavimo, sumokėtų iš savo santaupų. Sutuoktiniui ši situacija buvo labai didelė pamoka, jis tikrai neturi problemų su alkoholiu.
4. Kadangi kaltinamasis D. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
5. Liudytoja V. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. ji, jos vyras D. M. ir dukra A. visą dieną buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Po pietų, maždaug apie 13.30 val., D. buvo išėjęs į parduotuvę. Po to ji, D. ir jų dukra A. buvo lauke, ji nuėjo į namus, nes jai reikėjo sumokėti mokesčius. Apie 17.30 val., D. pasakė, kad važiuoja su A. į parduotuvę, ji pamatė tik kai jis su dukra jau sėdėjo automobilyje „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dukra sėdėjo keleivio vietoje kėdutėje, buvo prisegta, sėdėjo patenkinta. Automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas įmonės vardu, įmonė „(duomenys neskelbtini)“, įmonės (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). D. su dukra išvažiavo. Apie 18 val., ji išgirdo, kaip lauke pradėjo loti šuo, ji išėjo pažiūrėti, kas vyksta, pamatė, kad jos vyras D. grįžo namo su automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie automobilio stovėjo dar vienas nepažįstamas vyras, kuris kalbėjo su jos vyru, jos vyras sėdėjo prie automobilio vairo, ji pamatė, atvažiuojančią policiją, priėjo ir norėjo paimti vaiką, tačiau pareigūnai jai neleido, kol nesupildė dokumentų, paskui jai vaiką leido pasiimti. Ji nuėjo su vaiku į namus. Ji tik matė, kad jos vyrui davė pasitikrinti blaivumą su alkotesteriu, ji dar padėjo atplėšti pūtimo vamzdelį. Po to, kai policija išvažiavo ir vyras grįžo į namus, jis tikrai atrodė neblaivus. Iš namų su dukra jis išvažiavo blaivus, kai grįžo namo jis jau grįžo neblaivus. 2022 m. rugsėjo 29 d. jos vyras dirbo jų (duomenys neskelbtini), po darbų jis su kaimynais, su kuriais dirbo, vartojo alkoholį, tačiau jis tvarkingai grįžo namo, nebuvo stipriai neblaivus. 2022 m. rugsėjo 30 d. dienos metu ji irgi nematė, kad D. vartotų alkoholį, kiek ji matė, prieš išvažiuodamas iš namų jis taip pat buvo blaivus. Kodėl jis 2022 m. rugsėjo 30 d., apie 18 val., namo grįžo neblaivus, ji paaiškinti negali. Automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įmonės, tačiau juo jie naudojasi ir savo reikmėms, su juo važinėja ir ji, ir D. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 29–31).
6. Liudytojas E. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d., apie 17 val., iš Vilniaus aps. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad galimai neblaivus vairuotojas važiuoja link (duomenys neskelbtini). Budėtojas bendravo su pranešėju ir perdavinėjo jiems, kur važiuoti. Jie atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), įsuko prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo stovėjo du automobiliai, prie automobilio, kuris stovėjo arčiau namo, t. y. (duomenys neskelbtini) spalvos „Peugeot“ automobilis, prie vairuotojo durelių stovėjo vyras ir kalbėjosi su kitu vyru, kuris sėdėjo prie automobilio vairo. Automobilyje keleivio vietoje, specialioje kėdutėje dar sėdėjo vaikas. Jiems atvykus atėjo ir moteris. Visų pirma jie liudytojo paprašė pasitraukti, moteriai leido pasiimti vaiką, vyrui, kuris sėdėjo už automobilio vairo, buvo paaiškinta, kad viskas yra filmuojama ir įrašoma, vyro buvo paklausta, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, vyras to neneigė, jis sakė, kad alkoholį vartojo prieš 4 val. Jam buvo paaiškinta, kad turės pasitikrinti blaivumą. Jis sutiko, kiek pamena, pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas, o antru – 1,94 promilių girtumas. Buvo užpildyti visi reikalingi dokumentai, automobilis grąžintas savininkei. Įtariamajam įteiktas šaukimas atvykti į apklausą (b. l. 25–27).
7. Liudytojas K. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. jis važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) tilto, pastebėjo (duomenys neskelbtini) spalvos „Peugeot“ automobilį, kuris važiavo priešais jį, jis keistai manevravo po kelią, jis pagalvojo, kad galbūt jis naudojasi telefonu. Paskui „Peugeot“ automobilis nusuko važiuoti (duomenys neskelbtini) tiltu, jis važiavo paskui, kadangi jis irgi važiavo ta kryptimi. Važiuojant jau (duomenys neskelbtini) tiltu jis važiavo antra eismo juosta, o minėtas „Peugeot“ automobilis važiavo pirma eismo juosta, jis pastebėjo, kad jo ir „Peugeot“ automobiliai susilygino ir tuomet iš niekur nieko „Peugeot“ automobilis pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, tiesiai į jį, jis tai pastebėjęs išvažiavo į priešingą eismo juostą, kad išvengtų susidūrimo. „Peugeot“ automobilis įsirikiavo į antrą eismo juostą, jis taip pat grįžo į savo eismo juostą ir pradėjo vytis „Peugeot“ automobilį. Jis „Peugeot“ automobilį pasivijo prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis susistabdė „Peugeot“ automobilį, išlipo iš savo automobilio, priėjo prie jo ir atidarė vairuotojo duris, už „Peugeot“ automobilio vairo sėdėjo vyras, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis atrodė neadekvatus ir tikrai neblaivus, tačiau jį labiausiai šokiravo tai, kad šalia keleivio sėdynėje sėdėjo mažas apie (duomenys neskelbtini) metų vaikas. Tuomet jis pradėjo aiškinti „Peugeot“ automobilio vairuotojui, kad taip daryti negalima, tada jis užtrenkė savo automobilio duris ir pradėjo važiuoti, jis grįžo atgal į savo automobilį ir pradėjo vytis „Peugeot“ automobilį, taip pat tik įsėdęs į savo automobilį iš karto paskambino 112, jį sujungė su policijos pareigūnais. Kadangi buvo penktadienis, po pietų automobilių mieste buvo daug. Minėtą „Peugeot“ automobilį jis pastebėjo prie (duomenys neskelbtini), važiuojantį (duomenys neskelbtini), „Peugeot“ automobilis mėtėsi per juostas, važiavo pakele, vėliau automobilis įsuko link (duomenys neskelbtini), jis važiavo paskui ir sakė pareigūnams, kur važiuoja „Peugeot“ automobilis. Jis pasivijo „Peugeot“ automobilį prie (duomenys neskelbtini), „Peugeot“ automobilio vairuotojas pats sustojo, jis taip pat sustojo ir pribėgo prie jo, tuomet jau išgirdo ir policijos pareigūnų garsus ir, sulaukęs, kol jie atvažiavo, nurodė „Peugeot“ automobilio vairuotoją, kuris vairavo būdamas neblaivus. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 21–23).
8. Iš K. J. 2022 m. rugpjūčio 30 d. Paaiškinimo matyti, kad jis paaiškinime nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir duodamas parodymus (b. l. 19).
9. Iš E. Z. 2022 m. rugsėjo 30 d. Tarnybinio pranešimo be kita ko matyti, kad 2022 m. rugsėjo 30 d., apie 17.51 val., gavę pranešimą apie galbūt neblaivų vairuotoją, jis su kolegomis nuvyko į pranešėjo nurodytą vietą, (duomenys neskelbtini), iš „Peugeot“ automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo vairuotojas, nustatyta jo tapatybė – D. M., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, automobilio viduje ant priekinės sėdynės keleivio pusėje sėdėjo mažametė mergaitė, D. M. dukra. Vairuotojo paklausus, ar jis vartojo alkoholį, jis nurodė, kad vartojo prieš 4 valandas. Patikrinus vairuotojo blaivumą, pirmo tikrinimo metu 18.08 val. buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 18.27 val. – 1,94 promilių girtumas (b. l. 8).
10. Iš 2022 m. spalio 14 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC). Įrašas centro informacinėje sistemoje užregistruotas 2022 m. rugsėjo 30 d. 17 val. 51 min., Centro informacinėje sistemoje užregistruoti skambučiai iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Girdimi vyro, BPC darbuotojo ir policijos pareigūnų balsai. Garso įrašo trukmė 8 min. 48 s. BPC – 112. Vyras – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatavas važiuoja. BPC – (duomenys neskelbtini)? Vyras – (duomenys neskelbtini), girtas, girtas. BPC – Kur? Vyras – Tai dabar link (duomenys neskelbtini) važiuoja. BPC – (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), čia kaip, palaukit? Vyras – Taip, (duomenys neskelbtini), čia va prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuoja. BPC – Koks ten, markė kokia automobilio? Vyras – Pežo atrodo, (duomenys neskelbtini). BPC – O Jūs važiuojate iš paskos, matote jį? Vyras – Nu va, tuoj aš jį pavysiu, bet jisai čia kreivuliuoja po visą kelią. BPC – Aš Jus sujungsiu. Vyras – Aš, aš... BPC – Nepadėkit ragelio. Jungiama su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnas – Alio. Vyras – (duomenys neskelbtini) važiuoja dabar, ties (duomenys neskelbtini) kilometru, girtas girtas, aš jį vejuosi, bet negaliu pavyt. Su vaiku. Policijos pareigūnas – O čia nuo (duomenys neskelbtini)? Vyras – Nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dabar ties (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas – Ties (duomenys neskelbtini). Sekundę palaukit, neatsijunkit. Vyras – (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) važiuoja, su mažu vaiku, girtas girtas. Policijos pareigūnas – Sekundę palaukit, nedėkit ragelio. Vyras – Nededu, aš gale jo važiuoju, jis bėga nuo manęs. (Po pauzės) Dabar privažiuos tuoj (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas – Supratau, supratau. Vyras – Tuoj, jeigu čia jisai. Jis jis, bėga jisai. Policijos pareigūnas – Jisai. Gerai gerai, supratau, bet dar (duomenys neskelbtini), va (duomenys neskelbtini) pravažiavot, ane? Vyras – Taip, taip, pravažiavom (duomenys neskelbtini), dabar va čia kur (duomenys neskelbtini) privažiuojam. Policijos pareigūnas – (duomenys neskelbtini), supratau. Vyras – Man dabar va galiu raudoną kirst? Policijos pareigūnas – Nu žiūrėkit atsargiai ten pėstieji gi yra. Vyras – Aš žinau, žinau, žinau, žinau. Kertu raudoną. Kertu raudoną ir paskui jį lekiu. Va dabar jį prilaiko prilaiko mašinos. Policijos pareigūnas – Aha, supratau. Vyras – Jo. Vajėzau, kaip jis čia kreivalioja, šakės. Va čia dabar jau baigėsi išskyrimas kelių, į vieną įeinam. (duomenys neskelbtini) va, va, va. Policijos pareigūnas – Taip, taip, taip, supratau supratau. Vyras – Va (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas – (duomenys neskelbtini). Vyras – Va, va, va, va, va, kažkur sukti, tuoj, tuoj, tuoj, tuoj, tuoj, tuoj, tuoj, tuoj. Kažkur į pirmą eilę perėjo. Policijos pareigūnas – Niekur nenusuko? Vyras – Oi ne ne, tiesiai (duomenys neskelbtini) važiuoja. Policijos pareigūnas – Supratau, bet ten jau susiaurėjimą pravažiavot Jūs? Vyras – Va dabar pačiam susiaurėjime. Policijos pareigūnas – Aišku. Vyras – Pačiam. Va dabar jisai apsisuka prie susiaurėjimo į kairę, priešinga juosta. Policijos pareigūnas – Apsisuka atgal, jo? Vyras – Jo, jo, jo. Blet, man maišo čia. Aš negaliu, jau dabar pamesiu jį. Bėga nuo manęs. Blet. Jis, jis grįžta dabar, grįžta. Policijos pareigūnas – Taip, aš jau perdaviau patruliams. Vyras – Va, va, užsuka, užsuka, užsuka, užsuko... Policijos pareigūnas – Į kurią gatvę? Vyras – Užsuko, dabar, tuoj tuoj tuoj privažiuoju. Į (duomenys neskelbtini). Va, va, va, va, va, va, va. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas – Lygtai patruliai ten prie pat jau. Vyras – Jau, tai va jisai dabar išlips. Va, va, va, prie pat (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ir čia jis jau sustojo. Dabar su vaiku sėdi mašinoj. Policijos pareigūnas – Pastebėkit biškį jį. Vyras – Va, va, aš gale jo stoviu. O dabar pajuda. Policijos pareigūnas – Jūsų kokia mašina? Vyras – Aš su „Volvo V70“. Vartus atidaro kiemo. Kiemo vartus atsidaro, bet neatsidaro vartai. „Volvo V70“ mano. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas – Neįvažiavo dar? Vyras – Ne, ne, ne, ne. Policijos pareigūnas – Pareigūnai bando pasivyt tenai, bet jiem dar biškį pavažiuot reikia iki Jūsų. Policijos pareigūnas – Pabūkit šalia jo, gerai, nes mes jau privažiuojam. Vyras – Jo. Policijos pareigūnas – Dar prilaikykit minutėlę, dar minutėlę palaikykit jį, dar pašnekėkit su juo, prašau. Policijos pareigūnas – Dar dar pašnekėkit su juo, dar minutę, minutę dar, jau prie pat. Pasakykit, kad užkirtot kelią jam, pasakykit. Vyras – Laba diena, va vaiką paimkit, va palaukit, va. Policijos pareigūnas – Bendraukit su pareigūnais, ačiū Jums labai. Vyras – Va, va, va, jau atvažiavo, viskas. Policijos pareigūnas – Viskas, Jūs labai Jums ačiū. Pabendraukit dar su pareigūnais, prašau. Vyras – Gerai. Garso įrašo pabaiga (b. l. 32–33).
11. Iš 2022 m. spalio 17 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė D. M. gynėjas advokato padėjėjas V. Kononovas. Vaizdo įrašo viršuje kairėje matomas užrašas „2022-09-30 17:29:03“. Vaizdo įrašo trukmė 1 min. 2 s. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip iš pagrindinio kelio į namo kiemą įsuka (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis, jis sustoja, paskui įsuka (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis. (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis pavažiuoja iki vartų. Paskui pavažiuoja ir (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis. Matosi, kad (duomenys neskelbtini) spalvos automobilyje, keleivio vietoje sėdi vaikas. Iš (duomenys neskelbtini) spalvos automobilio vairuotojo pusės išlipa vyras, kuris rankoje laiko telefoną ir su kažkuo šneka. Jis prieina prie (duomenys neskelbtini) spalvos automobilio vairuotojo durų. (duomenys neskelbtini) spalvos automobilio vairuotojo durys atsidaro. Vyras, kuris išlipo iš (duomenys neskelbtini) spalvos automobilio, stovi prie atidarytų (duomenys neskelbtini) spalvos automobilio vairuotojo durų. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 35–36).
12. Iš alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0439 2022 m. rugsėjo 30 d. rodmenų kvitų (atkreiptinas dėmesys į tai, kad alkotesteryje blogai nustatyta data ir laikas) matyti, kad pirmo tikrinimo metu D. M. nustatytas 2,05 promilių girtumo laipsnis, po devyniolikos minučių, antro tikrinimo metu nustatytas 1,94 promilių girtumo laipsnis (b. l. 10).
13. Iš alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0439 patikros sertifikato Nr. 1747059 matyti, kad alkotesteris Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0439 tinkamas naudoti iki 2023 m. vasario 17 d. (b. l. 11).
14. Iš 2022 m. rugsėjo 30 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Prietaisu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0439 pirmu tikrinimu 18.08 val. nustatytas 2,05 promilių neblaivumo laipsnis, o antru tikrinimu 18.27 val. buvo nustatytas 1,94 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 9).
15. Iš 2022 m. rugsėjo 30 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti išoriniai apgadinimai: visas automobilio kėbulas apibraižytas (b. l. 14–15).
16. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja, savininkė – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 13).
17. Iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė automobilio „Peugeot 307 SW 2.0“, 2003 m. gamybos, benzinas, kaina su PVM Lietuvoje 2022 m. spalio mėnesio duomenimis yra 1 290 Eur (b. l. 12).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
18. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
19. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. M. kaltė 2022 m. rugsėjo 30 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
20. Kaltinamasis D. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iš vakaro prieš įvykį jis su kaimynais (duomenys neskelbtini), baigę darbą penkiese gėrė nedaug brendžio. Turėjo 0,7 l butelį, kurio išgerti nebaigė, liko nepilna konjakui skirta stiklinė. Jis, žiūrėdamas televizorių, neskubėdamas tą brendį iki kokios 2–3 val. nakties suvartojo. Tada nuėjo miegoti. 2022 m. rugsėjo 30 d. atsikėlė apie 10–11 val. išgėrė butelį stipraus alaus. Vėliau gavo žinutę, kad yra gauta siunta, kurią reikia atsiimti. Buvo jo sutuoktinės (duomenys neskelbtini), jis norėjo jai padaryti staigmeną, todėl važiavo atsiimti siuntos, kurioje buvo sutuoktinei skirta suknelė. Tikrai nesijautė apsvaigęs, todėl kartu su savimi pasiėmė vaiką. Nuvažiavęs atsiimti siuntos, to padaryti negalėjo, nes siunta buvo neapmokėta, todėl važiavo atgal. Važiuojant jo automobilis buvo „užspaustas“ kito automobilio, tai jam sukėlė labai didelį stresą, todėl jau atvažiavęs prie savo namų vartų, laukdamas, kol atsidarys vartai, išgėrė automobilyje turėtą 0,2 l butelį alkoholio, tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti „Starka“. Ir pavažiavus nedidelį atstumą, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie, patikrinę jo blaivumą, nustatė, kad jis yra neblaivus. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. J. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. jis važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) tilto, pastebėjo (duomenys neskelbtini) spalvos „Peugeot“ automobilį, kuris važiavo priešais jį, jis keistai manevravo po kelią, jis pagalvojo, kad galbūt jis naudojasi telefonu. Važiuojant jau (duomenys neskelbtini) tiltu jis važiavo antra eismo juosta, o minėtas „Peugeot“ automobilis važiavo pirma eismo juosta, jis pastebėjo, kad jo ir „Peugeot“ automobiliai susilygino ir tuomet iš niekur nieko „Peugeot“ automobilis pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, tiesiai į jį, jis tai pastebėjęs išvažiavo į priešingą eismo juostą, kad išvengtų susidūrimo. „Peugeot“ automobilis įsirikiavo į antrą eismo juostą, jis taip pat grįžo į savo eismo juostą ir pradėjo vytis „Peugeot“ automobilį. Jis „Peugeot“ automobilį pasivijo prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis susistabdė „Peugeot“ automobilį, išlipo iš savo automobilio, priėjo prie jo ir atidarė vairuotojo duris, už „Peugeot“ automobilio vairo sėdėjo vyras, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis atrodė neadekvatus ir tikrai neblaivus, tačiau jį labiausiai šokiravo tai, kad šalia keleivio sėdynėje sėdėjo mažas apie (duomenys neskelbtini) metų vaikas. Tuomet jis pradėjo aiškinti „Peugeot“ automobilio vairuotojui, kad taip daryti negalima, tada jis užtrenkė savo automobilio duris ir pradėjo važiuoti, jis grįžo atgal į savo automobilį ir pradėjo vytis „Peugeot“ automobilį, taip pat tik įsėdęs į savo automobilį iš karto paskambino 112, jį sujungė su policijos pareigūnais. Kadangi buvo penktadienis, po pietų automobilių mieste buvo daug. Minėtą „Peugeot“ automobilį jis pastebėjo prie (duomenys neskelbtini), važiuojantį (duomenys neskelbtini), „Peugeot“ automobilis mėtėsi per juostas, važiavo pakele, vėliau automobilis įsuko link (duomenys neskelbtini), jis važiavo paskui ir sakė pareigūnams, kur važiuoja „Peugeot“ automobilis. Jis pasivijo „Peugeot“ automobilį prie (duomenys neskelbtini), „Peugeot“ automobilio vairuotojas pats sustojo, jis taip pat sustojo ir pribėgo prie jo, tuomet jau išgirdo ir policijos pareigūnų garsus ir, sulaukęs, kol jie atvažiavo, nurodė „Peugeot“ automobilio vairuotoją, kuris vairavo būdamas neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas E. Z. patvirtino, kad 2022 m. rugsėjo 30 d., apie 17 val., buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją. Atvykę į pranešėjo nurodytą vietą policijos pareigūnai nustatė automobilį „Peugeot“ vairavusio asmens tapatybę – D. M. ir patikrino jo blaivumą. Pirmojo tikrinimo metu D. M. buvo nustatytas 2,05 promilių, antrojo – 1,94 promilių girtumas. Minėti liudytojai taip pat parodė, kad nuo „Peugeot“ vairuotojo D. M. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, alkotesteriu pirmuoju pūtimu jam nustatytas 2,05 promilių girtumas, o antruoju pūtimu – 1,94 promilių girtumas. Iš esmės analogiškos policijos pareigūnų nustatytos aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūno E. Z. 2022 m. rugsėjo 30d. tarnybiniame pranešime (b. l. 8) ir K. J. 2022 m. rugsėjo 30 d. paaiškinime (b. l. 19). Be kaltinamojo, liudytojų parodymų ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime bei liudytojo paaiškinime nurodytų duomenų, aplinkybę, kad kaltinamasis D. M. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina ir alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 6810, Nr. ARFM-0439 2022 m. rugsėjo 30 d. 18.08 val. D. M. nustatytas 2,05 promilių girtumas, o 18.27 val. nustatytas 1,94 promilių girtumas (b. l. 10). Šiuos duomenis detalizuoja 2022 m. rugsėjo 30 d. neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, kad D. M. netrukus po įvykio nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 9). Byloje esantis alkotesterio Drager Alcotest 6810, Nr. ARFM-0439 patikros sertifikatas Nr. 1747059 patvirtina, kad neblaivumo nustatymo metu jis buvo tinkamas naudoti (b. l. 11). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
21. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog D. M. 2022 m. rugsėjo 30 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 307“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija.
22. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo D. M. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį
IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
23. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokato padėjėjas V. Kononovas prašė teismo atleisti kaltinamąjį D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos V. D. žinion, pateikė 2023 m. vasario 8 d. prašymą perduoti kaltinamąjį D. M. V. D. atsakomybei pagal laidavimą. V. D. teismo posėdyje nurodė, jog sutinka laiduoti už savo sutuoktinį D. M., prašė atleisti nuo atsakomybės be užstato, tačiau nurodė, kad net ir paskyrus užstatą, ji sumokėtų iš turimų santaupų, laidavimo neatsisakytų. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
24. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
25. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką D. M. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas. Trečia, kaltinamasis D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala.
26. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. M. yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), gyvena kartu su sutuoktine V. D., yra darbingo amžiaus, šiuo metu nedirbantis, nes, paties teigimu, atlieka savo gyvenamojo namo remonto darbus, tačiau juos baigęs planuoja įsidarbinti, turi sveikatos problemų – aukštą kraujo spaudimą, įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, anksčiau neteistas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis charakterizuojamas iš esmės teigiamai. Be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip nepateisinamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų.
27. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. M. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
28. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
29. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).
30. Nagrinėjamu atveju atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sutuoktinė V. D. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. D. anksčiau neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra, administracine tvarka nebausta. Pačios teigimu, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), šiuo metui yra vaiko priežiūros atostogose. Pažymėtina, kad apklausiama teismo posėdžio metu V. D. paaiškino, kad kaltinamojo elgesį ji vertina ypač kritiškai, ji yra įsitikinusi, kad ateityje kaltinamasis nedarys nusikalstamų veikų, ji ateityje stengsis daryti jam teigiamą poveikį.
31. Teismas sprendžia, kad V. D. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kadangi jų tarpusavio ryšys yra glaudus, susietas šeiminiais santykiais. Taigi, V. D. pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jos asmenybė teigiama, ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra dirbanti, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, su kaltinamuoju gyvena kartu, todėl, teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja V. D. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo bendrauja kasdien (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). V. D. skirtina kaltinamojo D. M. laiduotoja netaikant užstato, nes yra šeimos narys, šiuo metu jokių pajamų negauna, nes yra vaiko priežiūros atostogose, kaltinamojo veika atsitiktinio pobūdžio, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad V. D. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
32. Pažymėtina, kad BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-256-303/2018, 2K-64-511/2019).
33. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę D. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė ypač pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus kaltinamąjį apibūdinančių reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau neteistas, veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, yra vidutinio amžiaus, nedirbantis, turi sveikatos problemų, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, pats procesas turės įtakos D. M. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 4 d.
34. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė skirti 3 metų specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismo vertinimu, analogiška taisykle turi būti vadovaujantis ir nustatant baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2022, 2K-67-942/2022). Nagrinėjamu atveju yra nustatyta viena kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl manytina, kad nustačius kaltinamajam 3 metų specialiosios teisės atėmimo terminą, kuris atitiktų BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtino šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį, toks terminas neatitiktų kaltinamojo asmenybės pavojingumo, būtų neproporcingas ir akivaizdžiai per ilgas. Teismo vertinimu, būtent specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas dvejiems metams šiuo atveju yra proporcingas, atitinkantis teisingumo principą.
35. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam D. M., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Peugeot 307“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šią aplinkybę patvirtina byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 13), taip pat paties kaltinamojo, V. D. parodymai), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone, nes be jo D. M. nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.
36. Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, iš kurių viena – turto konfiskavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
37. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-788/2019). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad D. M. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo ne jam, o trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žinoma tai, kad D. M. automobilį panaudos nusikalstamai veikai daryti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konfiskuoti automobilio, tačiau svarstytinas konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš D. M. klausimas (BK 72 straipsnio 5 dalis).
38. Pažymėtina ir tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas, nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).
39. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš D. M. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, darbingas, nedirbantis, nes, paties teigimu, šiuo metu atlieka savo gyvenamojo namo remontą, tačiau planuoja įsidarbinti, automobilio vertė siekia santykinai nedaug – 1 290 Eur, taigi transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nagrinėjamu atveju nesukels nei kaltinamajam, nei jo šeimai neproporcingų neigiamų padarinių. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas įvertino aplinkybes, kad D. M. padarytas nusikaltimas, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo K. J. parodymų matyti, kad liudytojas buvo priėjęs prie sustojusio neblaivaus kaltinamojo, atkreipė jo dėmesį į tai, kad pastarasis yra neblaivus, tačiau nepaisant to, ignoruodamas aplinkybę, jog yra iš tiesų neblaivus, kaltinamasis sėdo už jam priklausančio automobilio vairo, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Be to, kaltinamasis, būdamas neblaivus, vežėsi savo mažametį vaiką. Teismo vertinimu, toks kaltinamojo elgesys, ignoruojant kitų asmenų pastabas dėl jo neblaivumo, rodo didesnį rūšinį kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, lyginant su kitų asmenų analogiškomis nusikalstamomis veikomis.
40. Teisiamojo posėdžio metu D. M. prašė jam skirtos baudos sumokėjimą išdėstyti 18 mėnesių. Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės, be kita ko ir baudos bausmė, nėra skiriamos. Nagrinėjamu atveju šiuo nuosprendžiu kaltinamajam yra skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (1 290 Eur) išieškojimas. BPK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą, to nenumato ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiamas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas).
VI. Dėl kardomųjų priemonių ir bylai tirti reikšmės turinčių daiktų klausimų išsprendimo
41. Kaltinamajam D. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
42. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Todėl, vadovaujantis BPK 94 straipsniu CD laikmena su joje esančiu vaizdo ir garso įrašu, prisegta prie bylos galinio viršelio, paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. M. (D. M.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoja paskirti V. D., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – be užstato.
Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.
Paskirti D. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 4 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. M. transporto priemonės „Peugeot 307“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 290 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt eurų).
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti valstybės įmonei „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašu, prisegtą prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.