Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-331-589/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-16
Bylos Nr.: e2A-331-589/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-32-3-00238-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas: K. S.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.2.4.6Teismo atsisakymas priimti įrodymą
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-331-589/2022Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00238-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.4.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, G. L., E. J. ir M. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-50-1173/2023 pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, priešieškinį ieškovei K. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, G. L., E. J., M. P. ir D. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. S. (toliau – ir ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė nustatyti, kad žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) bendrasavininkiai šiuo žemės sklypu naudojasi pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geovisata“ 2022 m. rugsėjo 23 d. parengtą „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ribų ir jų plotų) nustatymo planą M 1:500“: ieškovei K. S. paskirti naudotis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais indeksu „A1“, kurio ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais 21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-37-38-39-21, indeksu „B“, kurio ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais 1-2-3-14-13-12-11-20-21-39-40-1, indeksu „D1“, kurio ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais 11-12-13-14-4-15-16-17-18-19-20-11; Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), patikėjimo teise atstovaujančiai Lietuvos Respubliką, paskirti naudotis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais indeksu „A2“, kurio ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais 21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-37-38-39-21, indeksu „C“, kurio ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais 15-5-6-7-8-9-10-40-39-38-37-36-35-34-33-32-31-30-29-28-27-26-25-24-23-22-21-20-19-18-17-16-15, indeksu „D2“, kurio ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais 11-12-13-14-4-15-16-17-18-19-20-11, taip pat prašė priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad žemės sklypu faktiškai naudojasi pagal UAB „Geolimbas“ 2020 m. balandžio 22 d. plane numatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri neženkliai skiriasi nuo jos parengtame plane nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos; būtina atsižvelgti į ieškovės teisėtus lūkesčius, kadangi pirkdama žemės sklypą ieškovė pagrįstai tikėjosi naudotis atitinkamais žemės sklypo plotais, nurodytais UAB „Geolimbas“ 2020 m. balandžio 22 d. plane; ieškovės siūloma naudojimosi tvarka yra racionali ir suteikianti galimybę kiekvienai bendraturtei efektyviai naudotis žemės sklypu bei tinkamai, naudingai jį valdyti, atitinka proporcingumo principą; ieškovei individualiam naudojimuisi išskirtas žemės sklypo plotas yra kraštinis, apima patekimą į jos butą, šiai dienai ieškovė žemės plote, jos parengtame plane pažymėtame indeksu „B“, naudojasi kaip savo kiemu, turi savo daugiametį daržą, augina daržoves, rūpinasi aplinka; ieškovė, norėdama pagerinti žemės sklypo aplinkos estetinį vaizdą bei tikėdamasi apsaugoti turtą, savo naudojamoje žemės sklypo dalyje už savo pačios lėšas ėmėsi senos, sugriuvusios tvoros atstatymo darbų, norint ją įteisinti, reikia bendraturtės – atsakovės sutikimo, kurio ji neduoda, dėl to yra nagrinėjamas ginčas teisme dėl teisės be bendraturčio sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą; NŽT minėtoje byloje išreiškė poziciją, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas galėtų palengvinti statybos įteisinimą, išspręsti ginčus tarp bendraturčių, kylančius dėl naudojimosi žemės sklypu.

3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti kitos paskirties, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, 0,1275 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Kartografas“ 2022 m. balandžio 11 d. parengtą „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ribų ir jų plotų) nustatymo planą M 1:500“: K. S. paskirti atskirai naudotis 262 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, kurios riba plane pažymėta posūkių taškais 1-2-21-20-19-22-1; Lietuvos Respublikai paskirti atskirai naudotis 379 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, kurios riba plane pažymėta posūkių taškais 22-19-18-17-16-15-14-13-12-11-6-7-8-9-10-22; K. S. ir Lietuvos Respublikai paskirti bendrai naudotis 634 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A1, A2“, kurios riba plane pažymėta posūkio taškais 3-4-5-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-3. Taip pat prašė priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė, kad prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra patogi, racionali ir tarnaus geresniam nuosavybės valdymui, atitinka bendraturčių interesų proporcingumo principą, nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Ši tvarka minimizuoja prielaidas konfliktinėms situacijoms tarp žemės sklypo naudotojų atsirasti, jai pritaria valstybinės žemės dalies naudotojai bei tretieji asmenys byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovės patikslintas ieškinys ir atsakovės priešieškinis buvo atmesti, taip pat buvo priteista iš ieškovės trečiųjų asmenų G. L., E. J. naudai po 350 Eur, trečiojo asmens M. P. naudai –300 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ieškovei K. S. – 521/1275 dalys; Lietuvos Respublikai – 754/1275 dalys. Ieškovė nuosavybės teisę į žemės sklypo 521/1275 dalis įgijo 2020 m. liepos 31 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3775 pagrindu. Sklype yra daugiabutis gyvenamasis namas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame esantys butai priklauso ieškovei K. S. (butas Nr. 4, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tretiesiems asmenims G. L. (butas Nr. 1, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), M. P. (butas Nr. 2, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), E. J. (butas Nr. 5, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat yra pastatas – ūkinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio po 1/4 dalį priklauso tretiesiems asmenims G. L., E. J., D. B. ir 1/12 bei 1/6 dalys ieškovei K. S.. Atsakovė su trečiaisiais asmenimis sudarė Žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka sutartis: 2021 m. kovo 26 d. Žemės sklypo nuomos sutartį su G. L. (išnuomojo 0,0190 ha žemės sklypo), 2021 m. kovo 26 d. Žemės sklypo nuomos sutartį su E. J. (išnuomojo 0,0333 ha žemės sklypo), 2021 m. kovo 26 d. Žemės sklypo nuomos sutartį su M. P. (išnuomojo 0,0181 ha žemės sklypo).

7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės atstovo dėstytus argumentus, kad 2020 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė nusipirko ne idealiąsias žemės sklypo dalis, o konkrečią (realią) žemės sklypo dalį. Iš 2020 m. liepos 31 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, žemės sklypo plano rengimo bei derinimo bylos duomenų teismas sprendė, kad pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovė nusipirko ir buvo įregistruota jos nuosavybės teisė į 521/1275 idealiąsias žemės sklypo dalis, ieškovės nurodoma žemės sklypo dalis (UAB „Geolimbas“ 2020 m. balandžio 22 d. parengtame plane pažymėta indeksu „D“) nėra suformuota ir patvirtinta kaip atskiras (savarankiškas) nekilnojamojo turto objektas, jis nėra nurodytas nei pirkimo – pardavimo sutartyje nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, be kita ko, ieškovė buvo pateikusi prašymą suformuoti žemės sklypą ir buvo suformuotas vienas (vientisas) žemės sklypas, jis nebuvo padalytas į atskirus (savarankiškus) nekilnojamojo turto objektus.

8. Teismas nesutiko su ieškovės atstovo dėstytais argumentais, kad minėtu UAB „Geolimbas“ 2020 m. balandžio 22 d. planu patvirtintas ieškovės ir atsakovės susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismas nurodė, kad iš šio plano matyti, jog jo dalyje „Naudojamas plotas“ iš tiesų yra atskirai išskirtas indeksas „D“, nurodytas plotas 410 kv. m, kuris po lentele nurodytas prie K. S. pavardės, pasirašytas tik K. S., o prie Lietuvos Respublikos nurodyti kiti indeksai, tačiau šie duomenys savaime negali būti vertinami kaip bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Įvertinęs bylos duomenų visumą, tą aplinkybę, kad UAB „Geolimbas“ 2020 m. balandžio 22 d. planas parengtas ieškovės užsakymu ir iniciatyva, teismas darė išvadą, kad pirmiau minėti šiame plane nurodyti duomenys gali būti vertinami galimai kaip bendraturčių, šiuo atveju ieškovės, tam tikra valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tačiau, kaip rodo bylos dyomenys, šiuo atveju jis nebuvo įgyvendintas, t. y. pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį joje tarp bendraturčių nebuvo susitarta dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, taip pat tokio susitarimo nėra įregistruota ir Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo plano rengimo bei derinimo byloje taip pat nėra jokių duomenų apie kokį nors bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ieškovės prašymų dėl šio ar konkrečios žemės sklypo dalies naudojimosi asmeniškai ir pan. Teismas sprendė, jog savaime vien paminėti UAB „Geolimbas“ 2020 m. balandžio 22 d. plane nurodyti duomenys, įvertinus juos visų pirmiau aptartų duomenų ir aplinkybių visumoje, be kita ko, atsakovei neigiant buvus susitarimą, negali būti vertinami kaip bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismas taip pat pažymėjo, kad ši aplinkybė nėra esminė, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė šioje byloje prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal naujai pateiktus planus.

9. Teismas nurodė, kad nors ieškovės atstovas dėstė argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovė, sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį, siekė nusipirkti konkrečią žemės sklypo dalį, tokia buvo ieškovės tikroji valia, jog pirkimo – pardavimo sutartyje galimai dėl klaidos nebuvo nurodyta, kad ieškovė įsigijo konkrečią žemės sklypo dalį, kad su atsakove buvo susitarta dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir pan., tačiau byloje nereiškė reikalavimų dėl ieškovės nuosavybės teisių gynimo / pripažinimo, sandorių nuginčijimo ir pan. Šiuo atveju teismas nematė pagrindo peržengti ieškinio reikalavimo ribų, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, be kita ko, nuostata, jog Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas proceso metu nepagrįstai kritikavo atsakovės atstovo poziciją dėl trečiųjų asmenų teisių gynimo. Teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2014, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020, ir sprendė, jog tokia atsakovės atstovo pozicija byloje, priešingai nei teigė ieškovės atstovas, neprieštarauja įstatymui ir teismų praktikai. Tačiau teismas vertino, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė pasirinko netinkamą trečiųjų asmenų teisių gynimo teikiant byloje priešieškinį būdą.

11. Teismas darė išvadą, kad ieškovės parengtame plane numatytas sprendinys, kuriuo asmeniniam ieškovės naudojimui būtų priskirta žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, neatitinka patogumo, racionalumo, sąžiningumo kriterijų, akivaizdžiai pažeistų trečiųjų asmenų teises ir tenkintų tik išimtinai ieškovės asmeninius interesus.

12. Teismas nurodė, kad šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame esantys butai priklauso ieškovei ir tretiesiems asmenims, taip pat yra ūkinis pastatas, kurio atitinkamos dalys taipogi priklauso ieškovei ir tretiesiems asmenims. Iš į bylą pateiktų planų, fotonuotraukų matyti, kad patekti į žemės sklypą ir jame esantį daugiabutį gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus galima tik iš vieno viešojo kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į minėtus objektus galima patekti per dvi vietas, kurios ieškovės parengtame plane pažymėtos: žemės sklypo plote, kuris priskiriamas naudotis ieškovei, pažymėtas indeksu „B“, kurio ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais 3-14 (šiaurinis įvažiavimas); žemės sklypo plote, kuris priskiriamas naudotis atsakovei, pažymėtas indeksu „C“, kurio ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais 5-15 (pietinis įvažiavimas). Pagal ieškovės parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarką, patekimas į žemės sklypą ir jame esančius minėtus pastatus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (šiaurinis įvažiavimas) būtų priskirtas asmeniškai naudotis tik ieškovei, tuo tarpu atsakovei ir tretiesiems asmenims ieškovė siūlo naudotis pietiniu įvažiavimu. Iš trečiųjų asmenų, jų atstovo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad šiaurinis įvažiavimas į daugiabučio namo kiemą, prie ūkinio pastato naudojamas pagal senai nusistovėjusią tvarką, jokiu kitu įvažiavimu nebuvo naudojamasi: Be šio, iš prie bylos pridėtos namų valdos archyvinių dokumentų matyti, kad žemės sklypui numatytas įvažiavimas būtent iš šiaurinės dalies. Tą akivaizdžiai rodo ir bylą pateiktos fotonuotraukos, planai – visi įėjimai į pastatus suformuoti ir orientuoti iš vienos pusės – vidinės kiemo pusės, į kurią patenkama yra per šiaurinį įvažiavimą, būtent šis įvažiavimas skirtas patekimui į vidinį kiemą, patogiam priėjimui / įėjimui į žemės sklype esančius pastatus.

13. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės siūlomoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje tretiesiems asmenims siūlomas naudotis pietinis įvažiavimas nėra suformuotas, orientuotas į vidinį namo kiemą, iš kurio yra visi įėjimai į pastatus, jis yra už namo, už ūkinio pastato. Norint patekti / privažiuoti į daugiabučio namo kiemą, prie ūkinio pastato reikėtų apvažinėti / apeidinėti aplink ūkinį pastatą, kai tuo tarpu šiauriniu įvažiavimu į minėtus objektus patenkama akivaizdžiai paprasčiau, patogiau, taip yra suprojektuota ir namų valda. Iš trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, kad šiuo metu, kai ieškovė neleidžia naudotis šiauriniu įvažiavimu, į ūkinį pastatą jos patenka per apie 1 metro tarpelį, esantį tarp ūkinio pastato ir daugiabučio gyvenamojo namo, kuris be kita ko, yra su 90 laipsniu posūkiu (byloje pridėtos fotonuotraukos), arba turi apeidinėti aplink ūkinį pastatą. Iš trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, kad poreikis patekti prie ūkinio pastato yra, nes butuose yra krosninis šildymas, todėl reikia atsivežti malkų, jas susikrauti, taip pat susidėti kitus daiktus. Kaip nurodė tretieji asmenys, šiuo metu malkos yra supilamos pietinėje žemės sklypo pusėje, todėl reikia jas susinešioti į ūkinį pastatą. Be to, kaip matyti iš bylos – fotonuotraukų, planų, įėjimas į E. J. butą taipogi yra iš vidinės daugiabučio namo kiemo pusės, todėl pastarajai norint patekti į savo butą reikia eiti per minėtą tarpelį, o esant poreikiui į butą ar į ūkinį pastatą nusinešti didesnius daiktus, tektų apeidinėti aplink ūkinį pastatą. Teismas akcentavo ir tai, kad trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, jog pietiniu įvažiavimu niekada nebuvo naudojamasi kaip keliu, juo nebuvo važiuojama, jo danga yra natūrali žolė, yra iškirstų kelmų. Tuo tarpu šiauriniu įvažiavimu buvo važinėjama, jo gruntas yra tvirtas, supiltas. Taigi, pietinį įvažiavimą reikėtų tvarkyti, įsirengti, kas akivaizdu reikalautų papildomų investicijų, laiko sąnaudų ir kt., o ieškovė, siūlydama tokį būdą, nenurodė, kas atlygintų trečiųjų asmenų įvažiavimo įsirengimo išlaidas, nenurodė kad prisidėtų prie jo pagerinimo, patogesnio naudojimo. Nors iš fotonuotraukų, ieškovės atstovo pateikto vaizdo įrašo matyti, kad transporto priemone galima privažiuoti ir iki pat ūkinio pastato, tačiau įvertinęs visus paminėtus duomenis, teismas vien šios aplinkybės nelaikė pakankama teismo išvadoms pakeisti.

14. Teismas sutiko su atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentais, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės siūlomą planą, tretieji asmenys šioje byloje, netektų galimybės patekti prie gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės – techninės ir kitokios įrangos. Atitinkamai pagal šį planą atsakovei priskyrus naudotis žemės sklypo ploto dalimi, pažymėta indeksu „C“, kuri taipogi ribojasi su gyvenamuoju daugiabučiu namu, ieškovė netektų galimybės patekti prie minėtų gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų. Tokiu būdu būtų suvaržyta bendraturčių teisė vykdyti įstatyme nustatytą pareigą tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (pastato konstrukcijas). Juolab, tai svarbu šiuo atveju ir dėl to, kad kaip matyti iš bylos, santykiai tarp bendraturčių yra itin konfliktiški.

Šalies argumentai

15. Teismas taip pat sprendė, kad ir priešieškiniu siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti tvirtinama. Teismas nurodė, kad ieškovė pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo 521/1275 idealiąsias žemės sklypo dalis, tuo tarpu pagal atsakovės pateiktą naudojimosi žemės sklypų planą ieškovei asmeniškai priskiriama naudotis tik 262 kv. m, t. y. ženkliai mažesnė dalis, kai tuo tarpu bendram naudojimuisi priskiriama net 634 kv. m, kam, teismo manymu, nėra objektyvaus būtinumo. Kadangi ieškovės ir trečiųjų asmenų santykiai yra itin konfliktiški, kyla nuolatiniai nesutarimai dėl naudojimosi žemės sklypu, todėl atsakovės plane nurodytas neracionaliai didelis žemės sklypo bendras plotas, teismas sprendė, kad tokia tvarka taip pat nešalins ir nepadės išvengti kylančių ginčų bei nesudarys pagrindo efektyviai naudotis žemės sklypu.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktualūs yra kasacinio teismo išaiškinimai, nurodyti 2022 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-701/2022. Atsižvelgęs į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju, siekiant išspręsti ginčą tarp bendraturčių, užtikrinti trečiųjų asmenų teises, pirmiausia turi būti tinkamai išspręsti su žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka tretiesiems asmenims susiję klausimai dėl konkrečių žemės sklypo dalių nuomos, atsižvelgiant šiuos santykius reguliuojančius teisės aktų reikalavimus, tuo pačiu nepažeidžiant kitos bendraturtės (ieškovės) teisių ir teisėtų interesų naudotis savo nuosavybe.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

17. Ieškovė K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas ieškovės ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Tenkinus apeliacinį skundą, prašo priteisti ieškovei iš atsakovės visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus apeliacinio skundo, prašo priteisti ieškovei pusę pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3 422,66 Eur.

18. Nurodo, kad teismas visas ginčo aplinkybes, t. y. galimybes įvažiuoti į žemės sklypą, bendraturčių galimybe naudotis butais ir ūkiniu pastatu, išaiškino vadovaudamasis išimtinai atsakovės atstovo bei trečiųjų asmenų parodymais, suteikdamas šiems parodymams didesnę įrodomąją reikšmę, šių proceso dalyvių naudai, ir iš esmės nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, teismo posėdyje apklausto liudytojo matininko E. K. parodymų, nepaaiškindamas, kodėl jų nevertina. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą surengti išvažiuojamąjį teismo posėdį, taip pat prašymą išreikalauti iš trečiojo asmens M. P. visus įrodymus susijusius su savavališkos statybos, kuriais ji pakeitė gyvenamojo namo vidaus ir išorės pertvaras, padarinių šalinimu. Ieškovės nuomone, tokiu būdu teismas esminiais ginčo klausimais pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei neatskleidė bylos esmės.

19. Pažymi, kad teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi teismas, pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio teisėtumo ir pagrįstumo, konstatavo, jog NŽT ir trečiųjų asmenų G. L., E. J. ir M. P. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, tačiau ex officio (liet. pagal pareigas) nepripažino šių sutarčių niekinėmis ir negaliojančiomis.

Žemesnės instancijos teismas

20. Akcentuoja, kad teismas nekvalifikavo NŽT ir ieškovės sutartinių santykių (ikisutartinių santykių), neišsiaiškino sutarties šalių tikrųjų ketinimų, sudarant pirkimo – pardavimo sutartį bei žemės sklypo planą, tačiau ėmėsi spręsti, dėl ko šalys tarėsi pasirašydamos minėtus dokumentus ir padarė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad ieškovė norėjo įsigyti atidalintą žemės sklypą, o žemės sklypo planas nėra ir naudojimosi tvarkos planas. Teismas taip pat nesiaiškino, kokia buvo NŽT ir trečiųjų asmenų valia sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis ir konstatavo aplinkybes, t. y. NŽT negalėjo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarčių su nuomininkėmis G. L., E. J. ir M. P. kol tarp bendraturčių (ieškovės ir NŽT) nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurios bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirtos ir vertintos. Pažymi, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino NŽT atstovo neigimą buvus susitarimą dėl naudojimosi tvarkos.

21. Akcentuoja ir tai, kad teismo sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjama ir nebuvo įrodyta, net bylą nagrinėjančio teismo nebuvo nustatyta, kurioje gyvenamojo namo dalyje yra bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga ir kaip tretiesiems asmenims yra ribojama galimybė prie jų prieiti.

22. Nesutinka su teismo išvada, kad nustačius ieškovės naudojimosi žemės sklypu tvarką nebus užtikrintas pravažiavimas šiauriniu įvažiavimu. Nurodo, kad teismas išdėstė motyvus dėl galimybės naudotis šiauriniu ir pietiniu įvažiavimu, tačiau nevertino jokių byloje esančių įrodymų, nenurodė, kokių duomenų pagrindu teismas darė išvadas. Teismas taip pat nenurodė, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad namų valda buvo suprojektuota su šiauriniu įvažiavimu. Teismas nevertino Administracinės komisijos prie (duomenys neskelbtini) rajono tarybos savivaldybės 2016 m. spalio 29 d. apžiūros vietoje akto ir 2016 m. spalio 31 d. nutarimo skundžiamame sprendime ir dėl jų nepasisakė. Šie rašytiniai įrodymai paneigia teismo išvadas, kad negali būti naudojamasi pietiniu įvažiavimu.

23. Pažymi, kad teismas vaizdo įrašą ir fotonuotraukas įvertino vienu sakiniu – kaip nekeičiančiu teismo padarytos išvados, kas, ieškovės nuomone, neatitinka teismo sprendimo motyvuojamajai daliai keliamų reikalavimų, be to, tokiu būdu teismas perkėlė ieškovei neproporcingą įrodinėjimo naštą.

24. Akcentuoja, kad teismas neįvertino G. L. ir E. J. teismo posėdžių metų pateiktų parodymų, anot kurių, praėjimu tarp pastatų arba apeinant aplink ūkinį pastatą, pastaruosius kelis metus jie ir naudojasi. Taip pat jos patvirtino, kad kai ieškovė įsigijo jai priklausančią žemės dalį ir tretieji asmenys nustojo naudotis šiauriniu praėjimu tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų nebeliko konfliktų. Tokiu būdu teismas visiškai nevertino, kad faktinė nusistovėjusi naudojimusi žemės sklypu tvarka, kurią prašo patvirtinti ieškovė, iš esmės užtikrino šiai tvarkai keliamus tikslus, t. y. buvo išspręsti konfliktai tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų.

25. Akcentuoja ir tai, kad visi trečiųjų asmenų nurodyti nesutikimo su ieškovės naudojimosi tvarka argumentai yra hipotetinio pobūdžio, neįrodyti jokiais įrodymais, tačiau teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, visus trečiųjų asmenų argumentus laikė savaime įrodytais. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, kas atlygins trečiųjų asmenų įvažiavimo įsirengimo išlaidas, tačiau teismas nevertino, kad tretieji asmenys dešimtmečius gyvena savo nuosavybėje neįsirengdami įvažiavimo, todėl akivaizdu, kad jokių papildomų išlaidų įvažiavimui įsirengti nereikia. Nagrinėjamu atveju būtina vadovautis ir protingumo bei sąžiningumo principais. Be to, ieškovė pateikė vaizdo medžiagą, patvirtinančią, kad norint privažiuoti prie ūkinio pastato nereikia atlikti jokių papildomų kelio įrengimo darbų.

26. Atkreipia dėmesį į tai, kad tretieji asmenys kelia deklaratyvius argumentus, kad gali reikėti remontuoti bendrąsias gyvenamojo namo konstrukcijas, tačiau visų pirma, nepateikia jokių įrodymų tokiems argumentams pagrįsti. Be to, tretiesiems asmenims niekaip nėra ribojama galimybė esant poreikiui remontuoti bendrąsias pastato konstrukcijas. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai nurodė naudojimosi tvarkos planu išspręsti visas hipotetines situacijas dėl naudojimosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo konstrukcijomis.

27. Pažymi ir tai, kad teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas ir nepriteisė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įvertinant tai, kad tretiesiems asmenims teismas priteisė pusę patirtų bylinėjimosi išlaidų, netenkinus atsakovės priešieškinio, ieškovei teismas taip pat turėjo priteisti pusę bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3 422,66 Eur.

Šalies argumentai

28. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, G. L., E. J., M. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti, taip pat prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti iš ieškovės trečiųjų asmenų G. L., E. J., M. P. naudai visas jų bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose.

29. Nurodo, kad teismo sprendimas ginčijamoje dalyje yra nepagrįstas, kadangi atsakovės priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka jai keliamus patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijus, o šioje tvarkoje išskirtas bendro naudojimosi žemės sklypu plotas yra objektyviai būtinas ir atitinka visų žemės sklypo naudotojų (taip pat ir ieškovės) teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju privalu atsižvelgti į žemės sklypo paskirtį bei jame esančių statinių teisinį statusą ir faktinį išdėstymą šiame žemės sklype, t. y. bendram naudojimui skirto žemės ploto išskyrimas turi užtikrinti daugiabučio namo kiemo zonos buvimą, erdvės poilsiui, vaikų žaidimų aikštelėms bei kitų aukščiau nurodytų zonų sukūrimo galimybę, tad šis plotas turi būti pakankamas šių sklypo struktūrinių dalių buvimui. Pagal atsakovės pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo planą 634 kv. m žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu „A1, A2“, išskyrimas yra objektyviai būtinas užtikrinant minimalią aukščiau minimą daugiabučio žemės sklypo struktūrą. Kadangi žemės sklype yra pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame yra tretiesiems asmenims G. L., E. J., M. P. ir ieškovei K. S. priklausantys butai bei tretiesiems asmenims G. L., E. J., D. B. ir ieškovei K. S. priklausantis ūkinis pastatas, bendram naudojimui skirto žemės ploto išskyrimas turi leisti žemės sklypo naudotojams įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82, 4.83 straipsniuose numatytas teises ir aplink daugiabutį gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą turi būti paliekamas racionalaus dydžio žemės sklypo plotas. Pietinėje žemės sklypo pusėje nėra kelio, čia yra pieva, tad įrengti čia kelią kainuotų dideles lėšas (10 043,93 Eur), nors remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė sudaro 7 000 Eur, tad akivaizdu, jog naujo įvažiavimo įrengimas į sklypą kainuotų daugiau nei kad yra vertas pats žemės sklypas. Akcentuoja, jog šiuo atveju 634 kv. m bendro žemės sklypo ploto dalies išskyrimas visiškai nepaneigia ieškovės nuosavybės teisės ir juolab nesumažina jos nuosavybės teisės dalies visame sklype. Nustačius atsakovės siūlomą naudojimo žemės sklypu tvarką ieškovė galėtų naudotis 262 kv. m žemės sklypo dalimi asmeniškai ir 634 kv. m žemės sklypo dalimi bendrai, t. y. iš viso ji galėtų naudotis 896 kv. m žemės sklypo dalimi, t. y. naudojamas žemės sklypo plotas ne sumažėtų, o padidėtų.

30. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovė ieškinyje teigė, jog ieškovė žemės sklypu faktiškai ir naudojosi pagal plane numatytas ribas, tačiau išties ieškovė šia sklypo dalimi naudojasi tik nuo 2020 m., kai pradėjo rakinti vartus į ginčo sklypą ir tverti tvorą. Be to, dalį kiemo ieškovė yra užvertusi įvairiomis šiukšlėmis ir rakandais, tad neišvežus šių daiktų, naudojimasis minėta sklypo dalimi yra neįmanomas, tačiau ši aplinkybė negali suteikti ieškovei kokių nors prioritetų pasirenkant pageidaujamą žemės sklypo dalį.

31. Akcentuoja, kad iš liudytojos I. K. parodymų akivaizdžiai seka, jog faktinis naudojimasis sklypu nebuvo toks, apie kokį ieškinyje kalba ieškovė, o buvo priešingai – įvažiavimu naudojosi visi bendrasavininkai, niekas nekliudė įeiti per vartus, ieškovė jokio daržo neturėjo, o jos asmeniškai naudota dalis buvo ženkliai mažesnė. Be to, šie parodymai patvirtina, jog tariamas sklypo pietinėje dalyje tariamai esantis kelias yra pieva, o ne kelias. Savo parodymais liudytoja taip pat iš esmės patvirtino, kad šalims yra reikalingas apėjimas aplink ūkinį pastatą, tuo vėlgi pagrindžiant, kad atsakovės siūloma naudojimosi sklypu tvarka yra racionali, o bendro naudojimosi ploto išskyrimas yra būtinas.

Atsiliepimas

32. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į ieškovės K. S. apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

33. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais ir pritaria teismo sprendimo motyvams. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas, darydamas šias išvadas, vadovavosi ne išimtinai trečiųjų asmenų D. B., G. L. ir E. J. parodymais, bet vertino visus byloje surinktus įrodymus, o apeliantės argumentai, jog be trečiųjų asmenų paaiškinimų, kurie yra subjektyvaus pobūdžio byloje nėra jokių įrodymų, kad šiaurinėje dalyje buvo įvažiavimas į kiemą ir jis buvo naudojamas, yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems duomenims.

34. Pažymi, jog įstatymas numato ieškovui galimybę keisti tik pareikšto ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ir nenumato galimybės keisti juos abu kartu, todėl ieškovės 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2022 m. lapkričio 8 d. ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimai vertintini kaip naujo ieškinio pareiškimas ir pirminio ieškinio atsisakymas.

35. Pažymi ir tai, kad dalis išlaidų, tokios kaip prašymų parengimas dėl informacijos teikimo žemės sklypo planų rengėjams, prašymo parengimas dėl informacijos pateikimo notarei ir kt. galimai patirtos iki bylos nagrinėjimo pradžios. Tuo tarpu išlaidos, nurodytos kaip konsultacijos su matininkais dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tikslinimo, pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo parengimas yra susiję su pareikšto pirminio ieškinio trūkumais, ieškovei susipažinus ir pripažinus pagrįstais atsakovės ir trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytus nesutikimo su ieškiniu argumentus, kurie buvo pagrindas ieškovei keisti ne tik ieškinio dalyką, bet ir jo pagrindą.

36. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į G. L., E. J., M. P. apeliacinį skundą prašo šių trečiųjų asmenų apeliacinį skundą tenkinti.

37. Nurodo, kad pritaria šių apeliančių skundo argumentui, jog bylą išnagrinėjęs teismas ginčijamu sprendimu padarytos išvados, jog nėra objektyvaus būtinumo bendram naudojimuisi priskirti 634 kv. m plačiau nepagrindė ir neargumentavo. Teismas apsiribojo tik deklaratyvia išvada, jog ieškovės ir trečiųjų asmenų santykiai yra itin konfliktiški, kyla nuolatiniai nesutarimai dėl naudojimosi žemės sklypu, todėl atsakovės plane nurodytas neracionaliai didelis žemės sklypo bendras plotas akivaizdu, kad nešalins ir nepadės išvengti kylančių ginčų bei nesudarys pagrindo efektyviai naudotis žemės sklypu.

Žemesnės instancijos teismas

38. Pritaria apeliantų skunde išdėstytiems argumentams dėl būtinumo bendram naudojimuisi priskirti 634 kv. m plotą ir pažymi, jog net ir nustačius mažesnį ar visiškai atsisakius bendro naudojimo ploto ginčo žemės sklype, ieškovės ir trečiųjų asmenų santykiai netaps draugiški. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisminis ginčas tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų kilo būtent dėl ieškovės siekio nustatyti jos asmeniškai naudojamą ginčo žemės sklypo dalį, kad įteisinti nelegalios ieškovės (tvoros) statybos padarinius, pažeidžiant trečiųjų asmenų turtinius interesus. Siūlymas bendram naudojimuisi priskirti 634 kv. m plotą, vertinat ginčo sklype esančių pastatų išsidėstymą ir jų užimamą plotą, yra objektyviai būtinas, toks išskyrimas visiškai nepaneigia ieškovės nuosavybės teisės ir nesumažina jos nuosavybės teisės dalies visame sklype.

Atsiliepimas

39. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, G. L., E. J., M. P. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės trečiųjų asmenų G. L., E. J., M. P. naudai visas jų bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose.

40. Nurodo, jog tai, kad prie pirkimo – pardavimo sutarties yra pridėtas planas, yra sąlygota imperatyvių teisės normų reikalavimų, o ne siekio nustatyti naudojimosi sklypu tvarką ar parduoti konkrečią sklypo dalį. Minimame plane pažymėti „naudojimosi plotai“ negali būti laikomi naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi, juolab, jog šis planas jo parengimo ir žemės sklypo formavimo metu nebuvo suderintas su trečiaisiais asmenimis, kurie yra sklype esančių butų bei ūkinio pastato atitinkamų dalių savininkai. Šiuo atveju tarp ieškovės ir valstybės joks susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nebuvo ir nėra sudarytas, jis nebuvo ir nėra įregistruotas viešame registre. Pirmas perkantis žemės sklypo dalį pastatų ar butų savininkas neturi jokios pirmenybės teisės išsirinkti pageidaujamą to žemės sklypo dalį, kaip kad iš esmės teigia ieškovė.

41. Pažymi, jog tai, kad pietinėje sklypo dalyje yra neužstatytas žemės sklypo tarpas, nereiškia, jog šis tarpas gali būti laikomas tinkamu įvažiuoti ar pravažiuoti keliu. Iš esmės dauguma pievų tam tikru sausuoju periodu galima pravažiuoti, tačiau tai nereiškia, jog ši pieva jau tampa keliu ar įvažiavimu. Tai, kad šiaurinėje dalyje yra įvažiavimas pripažino ir pati ieškovė, su 2022 m. lapkričio 8 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo pateikdama fotonuotraukas ir užfiksuodama šiaurinį įvažiavimą šį failą pavadino Priedas Nr. 4. „Šiaurinis įvažiavimas į sklypą“, patvirtina daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus AB Rokiškio būtų ūkis 2022 m. sausio 6 d. raštas. Tai, kad sausuoju periodu ieškovės samdytas autobusiukas įvažiavo per pietinėje sklypo dalyje esantį neužstatytą žemės sklypo tarpą, nereiškia, jog šis tarpas tapo keliu. Ieškovės minėtoje administracinėje byloje nei atsakovė, nei tretieji asmenys nedalyvavo, tad minimi dokumentai jokios prejudicinės reikšmės neturi. Administracinėje byloje buvo sprendžiamas ieškovės administracinės atsakomybės klausimas ir situacija buvo tiriama tik šiuo aspektu, vertinant pareiškėjo V. V. pareiškimo motyvus.

42. Pažymi ir tai, kad jeigu ieškovė prašo bendram naudojimui priskirti 317 kv. m sklypo dalį, jai šioje dalyje turėtų tekti ne mažiau kaip 129,5 kv. m (317 kv. m x 0,40863) ir atitinkamai turėtų būti mažinama jai priskiriama asmeninio naudojimo dalis, o ne šios dalys nustatomos pagal ieškovės pageidavimus.

43. Akcentuoja, kad teismas suteikė proceso dalyviams galimybę pateikti papildomus įrodymus apie faktinę situaciją ir proceso dalyviai šia galimybe pasinaudojo, teikdami tiek fotonuotraukas, tiek filmuotą medžiagą, tiek įvairius rašytinius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, išvažiuojamojo teismo posėdžio nesurengimas neapribojo šalių įrodinėjimo teisės procese ir tai neturėjo esminės reikšmę teismui priimant sprendimą ieškovės atžvilgiu.

Atsiliepimas

44. Ieškovė K. S. atsiliepimu į G. L., E. J., M. P. apeliacinį skundą prašo šių trečiųjų asmenų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš jų ieškovei visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

45. Nurodo, kad atsakovės naudojimosi tvarkos plano sprendiniais siekiama daugiau negu pusę (262 kv. m) ieškovės nuosavybės teise įgytos žemės sklypo dalies priskirti trečiųjų asmenų bendram naudojimui. Ieškovės nuomone, tokie sprendiniai pažeidžia jos teisę į nuosavybę, be to, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų vertinimo kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų

46. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės K. S. ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, G. L., E. J., M. P. apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas ir juose išdėstytus argumentus.

47. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovės priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

48. Byloje nustatyta, kad 0,1275 ha žemės sklypas, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), dėl kurio naudojimosi tvarkos nustatymo vykta ginčas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei Lietuvos valstybei (754/1275 dalys), ir ieškovei K. S. (521/1275 dalys), nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį įgijusiai 2020 m. liepos 31 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3775 pagrindu. Ginčo žemės sklype, suformuotame atliekant kadastrinius matavimus, yra 1926 m. statybos daugiabutis gyvenamasis namas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame esantys butai nuosavybės teise priklauso ieškovei K. S. (butas Nr. 4, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tretiesiems asmenims G. L. (butas Nr. 1, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), M. P. (butas Nr. 2, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir E. J. (butas Nr. 5, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat 1930 m. statybos ūkinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio po 1/4 dalį priklauso tretiesiems asmenims G. L., E. J., D. B. ir 1/12 bei 1/6 dalys – ieškovei K. S.. Atsakovė su trečiaisiais asmenimis G. L., E. J. ir M. P. 2021 m. kovo 26 d. sudarė Žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka sutartis (išnuomojo atitinkamai 0,0190 ha, 0,0333 ha ir 0,0181 ha žemės sklypo, viso 0,0704 ha). Ieškovė prašo žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal jos pateiktą UAB „Geovisata“ 2022 m. rugsėjo 23 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pareikštu reikalavimu, pateikė priešieškinį ir prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal MB „Kartografas“ 2022 m. balandžio 11 d. planą.

49. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, skundžiamu sprendimu atmetė tiek ieškovės ieškinį, tiek atsakovės priešieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškovės plane numatytas sprendinys, kuriuo asmeniniam ieškovės naudojimui būtų priskirta žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“ (o būtent, kuriuo ieškovės asmeniniam naudojimui būtų priskirtas patekimas į žemės sklypą ir jame esančius kitus statinius nuo viešojo kelio – šiaurinis įvažiavimas), neatitinka patogumo, racionalumo, sąžiningumo kriterijų, akivaizdžiai pažeistų trečiųjų asmenų teises ir tenkintų tik išimtinai ieškovės asmeninius interesus, o atsakovės plane nurodytas neracionaliai didelis žemės sklypo 634 kv. m bendras plotas nešalins ir nepadės išvengti kylančių ginčų bei nesudarys pagrindo efektyviai naudotis žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovės priešieškinis šioje byloje pareikštas tinkamai neišsprendus su žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka tretiesiems asmenims susijusius klausimus dėl konkrečių žemės sklypo dalių nuomos, atsižvelgiant šiuos santykius reguliuojančius teisės aktų reikalavimus, tuo pačiu nepažeidžiant kitos bendraturtės (ieškovės) teisių ir teisėtų interesų naudotis savo nuosavybe.

50. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka tiek ieškovė, tiek dalis trečiųjų asmenų, kurių apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šalių pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus, savo išvadų tinkamai nepagrindė ir neargumentavo. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat esmingai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, neišsiaiškino visų bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių ir trečiųjų asmenų, jų atstovų rašytiniais bei žodiniais paaiškinimais, teisiniais argumentais, byloje esančia įrodymų visuma, su apeliacinių skundų argumentais iš dalies sutinka. Iš teismo sprendimo motyvų negalima spręsti, jog buvo nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės bei į jas atsižvelgta priimant sprendimą.

51. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

52. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama nustatyti jos siūlomą žemės sklypų naudojimosi tvarką, tvirtino ir įrodinėjo, kad tretieji asmenys patekti į žemės sklypą ir prie jiems priklausančių statinių nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės gali ir per pietinę žemės sklypo dalį, teikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvę klojant trinkelėmis, įvaža į žemės sklypą buvo suformuota būtent pietinėje žemės sklypo dalyje. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad šiaurinis įvažiavimas yra suformuotas patekimui į vidinį kiemą ir taip yra suprojektuota namų valda, rėmėsi trečiųjų asmenų, jų atstovo teismo duotais paaiškinimai bei byloje pateiktais 1958 m. namų valdos archyviniais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kokie buvo patvirtinti savivaldybėje sprendiniai dėl įvažos (-ų) į ginčo žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės šios gatvės rekonstrukcijos projekte, taip pat ar egzistuoja dar kokie nors teritorijų planavimo dokumentai, reikšmingi sprendžiant aptariamą klausimą.

53. CPK 210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu reikalinga bylos aplinkybėms ištirti, teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali paskirti daiktinių ir rašytinių įrodymų apžiūrą jų buvimo vietoje arba vietos apžiūrą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos arba servitutų nustatymo bylose, teismas siekdamas išsiaiškinti, ar siūlomas žemės sklypo naudojimo tvarkos projektas atitinka kasacinio teismo suformuluotus naudojimosi bendru žemės sklypu nustatymo kriterijus, ar be servituto nustatymo daiktu tikrai objektyviai neįmanoma naudotis, neturi apsiriboti tik žemės sklypų planais, bet turėtų atlikti ir vietos apžiūrą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496).

54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės be motyvų atmetė ieškovės atstovo prašymą surengti išvažiuojamąjį posėdį, nors tokiam prašymui neprieštaravo nei atsakovės, nei trečiųjų asmenų atstovai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje buvo tikslinga vietoje ištirti tikrąsias bylos aplinkybes, tame tarpe ir tai, kokia infrastruktūra yra šiuo metu ginčo žemės sklype (kur šiuo metu yra sodai, daržai, želdiniai, ir kt., kaip jie išsidėstę įvažiavimų atžvilgiu), kokio pločio įvažiavimas per visą jo ilgį yra numatytas tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktame projekte, kokia šiuo metu yra siūlomų įvažiavimų danga, koks šių įvažiavimų plotas ja šiuo metu padengtas. Byloje pateikti įrodymai atspindi tik fragmentus esamos infrastruktūros ir yra nepakankami realiai įvertinti faktinę situaciją bei šalių projektuose nurodomų įvažiavimų į žemės sklypą racionalumą, tinkamumą, taip pat įvertinti pateiktos sąmatos dėl pietinėje namo dalyje reikalingo įrengti įvažiavimo išlaidų pagrįstumą.

55. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

56. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, be kita ko, sutiko su atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentais, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės siūlomą planą, pagal kurį ieškovei būtų priskirta naudotis žemės sklypo ploto dalimi, pažymėta indeksu „B“, kuri ribojasi su daugiabučiu gyvenamuoju namu, kiti daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai, t. y. tretieji asmenys šioje byloje, netektų galimybės patekti, be kita ko, prie gyvenamojo namo bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės – techninės ir kitokios įrangos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, be butams priklausančių gyvenamojo namo mansardoje įrengtų elektros skaitiklių, prie kurių šiuo metu patenkama per M. P. savavališkai įrengtas duris, užtvėrus ankstesnį patekimą, šioje byloje nebuvo įrodinėjama ir nustatyta jokia kita gyvenamajame name esančios bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės – techninės ir kitokios įrangos buvimo vieta. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai netenkino ieškovės atstovo prašymo išreikalauti iš trečiojo asmens M. P. įrodymus apie tai, ar leista įteisinti minėtą savavališką statybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys neabejotinai yra reikšmingi, sprendžiant dėl siūlomų žemės sklypo naudojimo tvarkos projektų tinkamumo.

57. Skundžiamo sprendimo motyvuose teisingai nurodoma, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką NŽT turi pareigą užtikrinti tokio žemės sklypo bendraturčių susitarimo dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo sudarymą, kuris nepažeistų įstatymu ginamų statinių (butų) savininkų teisių, tai ji turėjo pateikti trečiųjų asmenų interesus atitinkančią poziciją dėl pareikšto ieškinio ir prašomos nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto; Žemės sklypo naudotojai neturi galimybės priiminėti sprendimų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, į jų interesus turi atsižvelgti NŽT, kuri valstybės vardu (ne)sudaro susitarimą su kitais bendraturčiais dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia NŽT pareiga, nepaisant jos procesinės padėties šioje byloje, negali būti aiškinama, kaip leidžianti byloje pateikti tik trečiųjų asmenų (ginčo žemės sklype esančių statinių bendraturčių) interesus atitinkantį žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą. CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika visiems savininkams garantuoja vienodą teisių apsaugą. Šiuo atveju ieškovė yra ne tik ginčo žemės sklypo bendraturtė, bet lygiai taip pat, kaip ir tretieji asmenys, yra jame esančių statinių bendraturtė, todėl nagrinėjamoje byloje turėjo būti siekiama ieškovės ir atsakovės, trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo tarpu atsakovę šioje byloje atstovaujanti NŽT, tiek teikdama atsiliepimą į ieškinį, tiek reikšdama priešieškinį, teikė ne savarankiškai, o trečiųjų asmenų iniciatyva 2022 m. balandžio 11 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos manymu, leidžia pagrįstai abejoti, ar šioje byloje pagrįstai nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės pateikto projekto tinkamumo.

58. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pirmiausia turi būti tinkamai išspręsti su žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka tretiesiems asmenims susiję klausimai dėl konkrečių žemės sklypo dalių nuomos, atsižvelgiant šiuos santykius reguliuojančius teisės aktų reikalavimus, nors ir paremta tinkamais kasacinio teismo išaiškinimais, nurodytais 2022 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-701/2022, tačiau šie išaiškinimai nagrinėjamoje byloje nėra aktualūs, kadangi byloje nėra ginčijamas atsakovės su trečiaisiais asmenimis G. L., E. J. ir M. P. 2021 m. kovo 26 d. sudarytų Žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka sutarčių teisėtumas. Net ir siekiant išspręsti šiuos santykius tinkamai (pirma tarp žemės sklypo bendraturčių (ieškovės ir atsakovės) sprendžiant klausimą dėl naujimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, o tik tada atsakovei su trečiaisiais asmenimis sudarant žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka sutartis), iš esmės turėtume tokį patį ginčą su tais pačiais dalyvaujančiais byloje asmenimis, tik G. L., E. J. ir M. P. tame ginče dalyvautų trečiaisiais asmenimis ne kaip žemės sklype esančių statinių bendrasavininkės ir žemės sklypo nuomininkės, o kaip faktinės žemės sklypo naudotojos.

59. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskreciją netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas, kuriuo atmestas tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atitinka šios nutarties 59 punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, tačiau, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, joje spręstinų klausimų kompleksiškumą bei byloje dalyvaujančių asmenų jau patirtas bylinėjimosi išlaidas, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka nei CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, nei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog bendraturčių ginčai dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo yra specifiniai. Bylos nagrinėjimo metu pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka abiejų ginčo šalių interesus. Spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir priimti sprendimą pagal savo iniciatyva ir neprieštaraujant ginčo šalims gautą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą. Įgyvendindamas šią teisę teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), siekti šalių interesų pusiausvyros (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

61. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nesilaikė vadovavimo procesui principo, neužtikrino tinkamo bylos išnagrinėjimo, neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, dėl to buvo neatskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

62. Dėl nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nevertina bei nepasisako dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, nes dėl jų rodomosios reikšmės turės spręsti bylą pakartotinai nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas. Perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei perskirstymo klausimai taip pat nespręstini (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl ieškovės prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir išreikalauti naujus įrodymus

63. Ieškovė K. S. apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kurio metu peržiūrėti ieškovės į bylą pateiktą vaizdo įrašą, surengti išvažiuojamąjį teismo posėdį, su tikslu įvertinti ieškovės siūlomus naudojimosi tvarkos sprendinius. Ieškovė taip pat prašė išreikalauti iš M. P. visus dokumentus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

64. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

65. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnio nuostatas teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

66. Kadangi nagrinėjamu atveju konstatuota, kad neatskleista bylos esmė ir būtina papildomai rinkti įrodymus, dėl ko skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, todėl ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių taip pat netenkinamas ieškovės prašymas išreikalauti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas