Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

2022-06-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-128-834/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-03
Bylos Nr.
II-128-834/2022
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00262-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. G., Dalyvaujant Institucijos
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-128-834/2022Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00262-2022-0Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 3 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,

Sekretoriaujant Erikai Bernotaitei, Liucynai Vaisiliauskienei

Dalyvaujant pareiškėjui M. G. (toliau-Pareiškėjas),Dalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui V. B. (V. B.),

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo pareiškėjo M. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. kovo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2022 m. kovo 3 d. nutarimu M. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį paskyrė 500 Eur baudą už tai, kad jis ekstremalios situacijos paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu 152 "Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo" laikotarpiu, viešoje vietoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, parduotuvės kasoje kvėpuodamas ir bendraudamas su šalia dirbusia parduotuvės darbuotoja, kur akivaizdžiai neišlaikytas 2 metrų atstumas, taip sukeldamas pavojų išplisti COV1D-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų.

Šalies argumentai

M. G. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą bei administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Savo skundą Pareiškėjas motyvuoja tuo, kad teisės aktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas, nėra visuomenės sveikatos srities teisės aktas. Taip pat skunde nurodo, jog sprendžiant klausimą dėl Pareiškėjo kaltės, būtina atsižvelgti į tai, kad Operacijų vadovo sprendimo 1.1. papunktis įpareigojo parduotuvių veiklos vykdymą organizuojančius subjektus ar administracijas užtikrinti, kad vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai, paslaugų gavėjai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Taigi vykdydama Operacijų vadovo sprendimu parduotuvės administracijai duotą įpareigojimą, parduotuvė, kurioje lankėsi Pareiškėjas, jo manymu, privalėjo imtis bent jau šių priemonių: 1) kad lankytojai, prieš jiems patenkant į parduotuvę, patikimai ir įtikinamai būtų informuoti apie jų (lankytojų) pareigą dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę; 2) kad lankytojai, jiems paprašius, būtų tiksliai ir aiškiai informuoti apie tai, koks teisės aktas nustato lankytojo pareigą dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jis atvyko į parduotuvę, į ją laisvai pateko, jokių įspėjamųjų ženklų, kad parduotuvėje privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę, nepastebėjo, be to, ir administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, kad tokie įspėjamieji ženklai inkriminuoto pažeidimo padarymo dieną (2021-07-19) buvo prie įėjimo į parduotuvę ar pačioje parduotuvėje. Pareiškėjas nurodo, jog jis po parduotuvę vaikščiojo apie 10 minučių, per kurias niekas iš parduotuvės administracijos prie jo nepriėjo, neįspėjo ir nepaaiškino, kad nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę privaloma dėvėti ir, koks teisės aktas tokią pareigą nustato. Tik po to, kai Pareiškėjas priėjo prie parduotuvės kasos, joje tuo metu dirbusi darbuotoja atsisakė aptarnauti jį dėl to, kad Pareiškėjas nedėvi nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Kita vertus, Pareiškėjui paprašius nurodyti teisės aktą, kuriuo vadovaujantis yra reikalaujama parduotuvėje dėvėti kaukę, o taip pat paprašius nurodyti, koks teisės aktas suteikia teisę parduotuvei neaptarnauti pirkėjo, jei šis kaukės nedėvi, parduotuvės darbuotoja atsisakė pateikti Pareiškėjui bet kokius paaiškinimus. Taigi, Pareiškėjo manymu, šiuo konkrečiu atveju atsakomybė už įvykį tenka ne jam, o parduotuvės administracijai, kuri neįvykdė Operacijų vadovo sprendimu parduotuvės administracijai duoto įpareigojimo užtikrinti, kad Pareiškėjas, būdamas parduotuvėje, dėvėtų nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę - neįspėjo Pareiškėjo, leido Pareiškėjui laisvai patekti į parduotuvę be kaukės ir joje būti be kaukės pakankamai ilgą laiką (apie 10 minučių), tokiu būdu leidžiant Pareiškėjui pagrįstai manyti, kad nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios kaukės, Pareiškėjas jokio teisės pažeidimo nedaro. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad 2021-06-28 Vyriausybės nutarimu buvo panaikintas karantino režimas, kas, jo manymu, tapo pagrindu manyti, kad iki tol galioję reikalavimai, tame tarpe ir reikalavimas dėvėti kaukes, yra ne privalomas, o tik rekomenduojamas

Institucija savo rašytiniame su M. G. skundu nesutiko ir nurodė, kad Pareiškėjas buvo be burną ir veidą dengiančios kaukės viešoje vietoje, parduotuvėje, t. y. uždaroje patalpoje, kurioje paprastai vyksta žmonių judėjimas ir kontaktai nedideliu atstumu, vaikščiojo parduotuvėje tarp žmonių be kaukės. Šios veikos padarymo metu daugumos Lietuvos žmonių (re) vakcinacija, leidžianti sumažinanti šios infekcijos plitimą bei jos pavojingas pasekmes, buvo vos tik pradėta ir pilnai imunizuotų po šios ligos asmenų skaičius dar nebuvo didelis. Esant tokiai situacijai teisės aktuose nustatytas asmenų kontaktų ribojimas buvo svarbi priemonė infekcijos plitimui suvaldyti. Institucijos manymu, M. G. elgesys vertinamas kaip sukėlęs pavojų tokiai ligai išplisti. Taip pat, Institucijos manymu byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigūnas 2022 m. kovo 4 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), pakanka pripažinti M. G. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl mano, kad nuobauda pastarajam paskirta teisėtai ir pagrįstai. Institucijos vertinimu tai, kad Pareiškėjas nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą todėl Institucijos manymu, skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.

Pareiškėjas M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo be medicininės kaukės. Tuo metu pandemijos nebuvo, karantinas jau buvo pasibaigęs ir viešoje erdvėje buvo nurodyta, kad kaukių nešiojimas yra rekomendacinio pobūdžio. Negali pasakyti ar prie parduotuvės buvo užrašai dėl kaukių, greičiausiai buvo. Jis pasiėmęs prekes atėjo prie kasos, o pardavėja atsisakė parduoti prekes. Parduotuvėje jis buvo be jokios kaukės, o paprašytas užsidėti kaukę, jis jos neužsidėjo ir paprašė, pateikti įstatymą pagal kurį jis turi užsidėti kaukę. Parašė pareiškimą, kad jam nebuvo suteiktos paslaugos, tačiau pats gavo baudą. Į parduotuvę eina kelis kartus per savaitę. Iki nagrinėjamo įvykio eidavo be kaukės, konfliktinių situacijų nebūdavo. Kiek pamena, tu metu net nebuvo būtina medicininių, užteko ir paprastų kaukių. Jo nuomone ekstremalių situacijų vadovo sprendimai nelogiški. Taip pat jo manymu kaukes dėvi kas nori ir kam atrodo, kad pavojinga. Jam atrodo, kad nepavojinga. Parduotuvė turėjo užtikrinti, kad jis parduotuvėje būtų su kauke. Sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dėvėti kaukes neturi. Į administracinio nusižengimo protokolo surašymą atvykęs buvo, tačiau nieko nepasirašė. Į nutarimo surašymą neatvyko.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka, kad nutarime klaidingai įrašytas pažeistas teisės aktas. Pats Pareiškėjas neginčija fakto, kad buvo be kaukės. Apie užkrėtimo pavojų yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti galioti. Byloje yra paimtas pardavėjos paaiškinimas, kad Pareiškėjas vaikščiojo apie 10 minučių, o iš vaizdo medžiagos matėsi, kad už Pareiškėjo stovi keli asmenys. Įstatymas neįpareigoja įrodyti, kad Pareiškėjas serga. Ar po šio įvykio parduotuvėje buvo užfiksuota susirgimo faktų, duomenų neturima.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padarymą. Šios teisės normos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus, todėl kiekvienu atveju būtina nurodyti konkretų teisės akto reikalavimą, kurį kaltininkas pažeidė. Be to, 4 dalyje numatytos kvalifikuotos administracinių nusižengimų sudėtys, kuriose numatyta griežtesnė atsakomybė už 1 dalyje nurodytus pažeidimus, kai jie padaryti esant dviem papildomoms aplinkybėms: 1) minėtų teisės aktų pažeidimai padaryti karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, ir 2) sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ neteko galios nuo 2021 m. liepos 1 d.. O nusižengimo padarymo dieną galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimas Nr. 152 (Redakcija 2021, Nr. 2021-15157, galiojanti nuo 2021 07 03 su aktualiais pakeitimais) “Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo”.

Skundžiamame nutarime dalyje dėl teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, nurodoma, jog M. G. pažeidė 2021-06-30 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1563 dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų 2 punktą. Šis nutarime minimas pažeistas teisės aktas galiojo nuo 2021-07-01 iki 2021-08-16, t.y. galiojo nurodomo pažeidimo padarymo metu. Šio sprendimo 2 punktas įpareigojo ir vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

Skundžiamo nutarimo dalyje dėl pažeidimo esmės nurodoma, kad M. G. pažeidė 2021-08-13 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1864 dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų 2 punktą. Šis nutarimo dalyje „pažeidimo esmė“ nurodomas teisės aktas galiojo nuo 2021-08-16 iki 2022-04-30, t.y. nurodomo pažeidimo padarymo metu šis teisės aktas negaliojo, todėl negali būti taikomas.

Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse ir pakeisti Institucijos nutarimą, kaltinimą patikslinant (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-581-954/2021). ANK 635 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Naudojantis šia teise, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-53-788/2017).

Šiuo atveju matyti, kad skundžiamo nutarimo skirtingose dalyse nurodytos skirtingos pažeisto teisės akto redakcijos, tačiau pažymėtina, kad abiejų teisės aktų, t.y. tiek 2021-06-30 sprendimo Nr. V-1563 tiek 2021-08-13 sprendimo Nr. V-1864 redakcijų 2 punktas dėstomas vienodai. Be to, iš byloje esančio 2022 m. vasario 11 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame nurodyta tinkama ir galiojanti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo redakcija. Iš teismo posėdžio metu Pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad Pareiškėjas dalyvavo administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu ir suprato pažeidimo esmę. Atsižvelgiant į tai, bei į teismų praktiką, teismo nuomone, pakeitus skundžiamo nutarimo kaltinimo formuluotę, nurodant pažeidimo metu galiojančią pažeisto teisės akto redakciją, Pareiškėjo teisinė padėtis nėra bloginama, nes tai nekeičia administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, esmės, kodekso straipsnis ir jo dalis nesikeičia, be to, ir Pareiškėjas nenurodė, jog nesupranta, kuo yra kaltinamas, kad jam neaiški nusižengimo esmė, t. y. jis suvokė dėl kokio konkretaus nusižengimo padarymo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir atitinkamai rinkosi savo gynybos taktiką, teigdamas, kad jis nepadarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo. Taigi, teismas sprendžia, kad kaltinimas M. G. turi būti patikslintas, nurodant, kad jis 2021-07-19 apie 16.35 val., ekstremalios situacijos paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu 152 "Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo" laikotarpiu, viešoje vietoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, parduotuvės kasoje kvėpuodamas ir bendraudamas su šalia dirbusia parduotuvės darbuotoja, kur akivaizdžiai neišlaikytas 2 metrų atstumas, taip sukeldamas pavojų išplisti COV1D-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 "Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą numatytą LR ANK 45 str. 4 d..

Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad M. G. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu – paties Pareiškėjo paaiškinimais (neginčijo to fakto, kad buvo be kaukės ), Institucijos atstovo paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir vaizdo įrašais. Vien tai, kad Institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja Pareiškėjas ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Institucijos nutarimą.

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu Pareiškėjas pripažino, kad jis nedėvėjo kaukės. Iš vaizdo įrašų matyti, kad Pareiškėjas prie parduotuvės kasos stovi be kaukės, už juo arti eilėje stovi kiti žmonės su kaukėmis, o priešais jį sėdi kasininkė taip pat su kauke.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Pažymėtina, kad 2020 m. vasario 26 d. Nr. 152 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu (suvestinė redakcija nuo 2021-07-03-iki 2021-07-19) buvo paskelbta valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Taigi, matyti, kad ir nagrinėjamo įvykio metu galiojo valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės.

Šiuo atveju nustatyta, kad Pareiškėjas pažeidimo padarymo metu buvo viešoje vietoje, t.y. parduotuvėje, kur lankėsi ir žmonės, jis nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, parduotuvės kasoje kvėpuodamas ir bendraudamas su šalia dirbusia parduotuvės darbuotoja nesilaikė 2 metrų atstumo. Tokiais savo veiksmais Pareiškėjas sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų" 2 punkto reikalavimų.

Nors Pareiškėjas kelia abejonės dėl ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo priimtų sprendimų, visgi teismas pažymi, kad kol ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. V-1563 nenuginčytas administracine tvarka, jis yra galiojantis ir vykdytinas, jis nusižengimo padarymo dieną nustatė asmenims pareigą uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes.

Teismo vertinimu, kaukės nedėvėjimas viešoje vietoje atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, kadangi pavojus plisti ligai egzistuoja tiek kaukės nedėvint, tiek ir ją dėvint. Covid liga tiek pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis plinta pirmiausia perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės, ir ypač uždarose patalpose. Liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu, prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad asmuo gali užsikrėsti šia liga ir nekontroliuojamai ją platinti net pats to nežinodamas. Teisės aktai nustato sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų sąlygas ir tvarką, tačiau ji apima tik tam tikras asmenų grupes, o didėjant ligos išplitimui, be to, esant besimptomiams COVID-19 infekcijos atvejams, ištirti kiekvieną ligos atvejį ir jį kontroliuoti nėra įmanoma. Todėl pagrindinė priemonė ligos plitimui suvaldyti yra mokslu pagrįstų kovos su liga priemonių laikymasis, ir priešingai – laikytina, kad jų nesilaikymas sąlygoja ligos plitimą. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, nosį ir burną dengiančios kaukės pripažįstamos reikšminga priemone, taikytina kartu su kitomis priemonėmis siekiant sumažinti šios ligos plitimą, ypač uždarose patalpose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-23-511/2022).

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad jo manymu kaukes dėvi tik kas nori ir kam atrodo, kad liga pavojinga. Šiuo atveju pažymėtina, kad subjektyvus Pareiškėjo manymas, jog COVID-19 liga nėra pavojinga, neatleidžia jo nuo įstatyme numatytos pareigos dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę viešoje vietoje. Šiuo atveju pareigą uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes nustatė nagrinėjamo įvykio metu galiojęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų" 2 punktas. Teismo vertinimu, Pareiškėjo atsakomybės nenaikina to paties sprendimo 1.1 punkte nurodytas įpareigojimas ir paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų (toliau – paslaugos) veiklos vykdymą organizuojantiems subjektams ar administracijoms nustatytas įpareigojimas užtikrinti, kad paslaugų gavėjas dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Šiuo atveju Pareiškėjas neįvykdė jam pačiam minėto sprendimo 2 punktu nustatyto įpareigojimo, be to savo veiksmais rodė abejingumą teisės aktų nuostatoms. Be to, kaip jis paaiškino teismo posėdžio metu, jis neturėjo sveikatos problemų, dėl kurių negalėjo dėvėti kaukes.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą, Pareiškėjas privalėjo parduotuvėje dėvėti kaukę, o jos nedėvėdamas pažeidė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Institucijos nutarimu už minėtą administracinį nusižengimą pareiškėjas M. G. buvo nubaustas minimalaus dydžio administracine nuobauda – 500 Eur bauda.

Sprendžiant klausimą dėl M. G. skirtinos nuobaudos, pažymėtina, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-600-327/2017). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Šiuo atveju vertinant pažeidimo aplinkybes, nustatyta, kad įtakos pažeidimui kilti, turėjo ne tik Pareiškėjo veiksmai, bet ir pačios parduotuvės veiklos vykdymo valdymas, nes kaip matyti, pati parduotuvė, kurioje lankėsi Pareiškėjas neužtiktino jo, kaip paslaugų gavėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pareiškėjas į parduotuvę užėjo be papildomos kontrolės, po parduotuvę vaikščiojo apie 10 minčių, tačiau per tą laiką nesulaukė parduotuvės veiklos vykdymą organizuojančio subjekto ar administracijos reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemonės bei pats kreipėsi su pareiškimu į Instituciją. Taigi parduotuvė, kurioje Pareiškėjas lankėsi neužtikrino Institucijos nurodomos normos 1.1 punkto reikalavimų. Įvertinus paminėtas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, nutarimu paskirtą nuobaudą - baudą nuo 500 (penki šimtai) eurų mažintina iki 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų. Manytina, kad tokia bauda bus pasiekti nuobaudos tikslai (ANK 22 straipsnis).

Esant paminėtoms aplinkybėms, M. G. skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas M. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirtą 500 Eur bauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, mažinant iki 250 Eur (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 45 straipsnio 4 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. G. skundą tenkinti iš dalies.

Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 3 d. nutarime suformuluotą kaltinimą, nurodant, kad M. G. 2021-07-19 apie 16.35 val., ekstremalios situacijos paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, viešoje vietoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, parduotuvės kasoje kvėpuodamas ir bendraudamas su šalia dirbusia parduotuvės darbuotoja, kur akivaizdžiai neišlaikytas 2 metrų atstumas, taip sukeldamas pavojų išplisti COV1D-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuobaudos pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti M. G. 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė