- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-05
- Bylos Nr.
- II-581-1123/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00727-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. T.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9558-2022, priimto administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22163984218, panaikinimo (toliau – ir Skundas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Institucijos priimto nutarimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9558-2022 (toliau – ir nutarimas) E. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2022 m. balandžio 5 d., apie 17.15 val., Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 81, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 20 punkto reikalavimus.
2. Nutarimu E. T. paskirta 80 Eur bauda.
II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjo E. T. 2022 m. gegužės 16 d. skundą pateiktą administracinio nusižengimo byloje ROIK 22163984218, gautą per elektroninį „EPP“ portalą.
4. Skunde nurodoma, kad, nutarime minimu laiku, pareiškėjas lankėsi Dariaus ir Girėno g. esančioje parduotuvėje Lytagra. Ten telefonu jis tarėsi dėl pirkinių su žmona. Kalbėdamas išėjo iš parduotuvės ir įsėdo į stovėjimo aikštelėje pastatytą savo automobilį. Šalimais sankryžoje manevravo policijos mikroautobusas. Automobilyje buvo įrengta laisvų rankų įranga, tad kalbėdamas jis užvedė automobilį, prisisegė saugos diržą, įsitikino, jog policijos automobilis nejuda jo kryptimi, telefonui susisiejus su laisvų rankų įrangą, toliau kalbėdamas su žmona, padėjo telefoną į dėklą ir nuvažiavo minėta gatve. Kiek vėliau, automobilių grūstyje, iš galo privažiavo policijos automobilis, jį sustabdė ir surašė jam administracinio nusižengimo protokolą. Policijos pareigūnai jis parodė automobilyje įrengtą laisvų rankų įrangą, pasiūlė skambučiu įsitikinti, kad ji veikia tinkamai. Taip pat paprašė, esant galimybei, peržiūrėti policijos mikroautobuse sumontuotų kamerų vaizdo įrašus ir įsitikinti, jog kalbėdamas rankomis nesinaudojo, apart to, kad padėtų telefoną saugiai. Tačiau pareigūnė jo argumentų išklausyti nebuvo linkusi, nuėjusi į savo automobilį, surašė protokolą. Pareiškėjo teigimu, automobiliui stovint užrakintam, galimybės susieti telefoną su laisvų rankų įranga nėra, kol automobilis neužvestas.
Atsiliepimas
5. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjo E. T. skundo netenkinti ir Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
6. Institucija nurodo, kad, jų vertinimu, byloje surinktų įrodymų, kuriais rėmėsi pareigūnas skundžiamame nutarime, pakanka pripažinti E. T. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Jie mano, kad nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašu ir kita medžiaga.
7. Anot Institucijos, nors apeliantas teigia, kad vairuodamas automobilį naudojosi laisvų rankų įranga, nėra pagrindo netikėti pareigūnų tarnybiniame pranešime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nusižengimas užfiksuotas geromis oro sąlygomis, švietė saulė, matomumas buvo geras, atstumas susilyginus su priešinga kryptimi atvažiuojančiu automobiliu buvo apie 1,5 – 2 metrai. Institucija taip pat atkreipia dėmesį, kad E. T. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį traukiamas pakartotinai, už analogišką nusižengimą E. T. buvo baustas 2021 m. lapkričio 2 d.
8. Institucijos nuomone, tai, kad apeliantas nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes Institucija vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.
III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys
9. Pareiškėjas E. T., apklaustas teismo posėdyje, paaiškino, kad įvykio metu jis telefonu kalbėjo parduotuvėje, iš kurios išėjęs įsėdo į automobilį. Užvedus automobilį, telefonas jungėsi prie laisvų rankų įrangos, kad prisijungtų, reikia šiek tiek laiko. Jis telefonu kalbėjo tik tol, kol užvedė variklį, užsidegė šviesos, automobilis veikė, tačiau nejudėjo. Jis įdėjo telefoną į dėklą ir pradėjo važiuoti. Matyt tuo momentu, kai jis užkūrė variklį kalbėdamas telefonu, pareigūnai interpretavo, kad jis važiuodamas kalbėjo telefonu. Pareigūnai privažiavo iš galo. Jis kalbėjo telefonu net kai pareigūnai priėjo prie jo jau po sustabdymo. Tik tada jis išjungė telefoną. Jis pasiūlė pareigūnams pasižiūrėti, kad viskas veikia tinkamai, žmonai taip pat pasakė, kad jį policija stabdo. Nebuvo taip, kad jis važiuodamas naudojosi telefonu be laisvų rankų įrangos. Padėti telefoną ir po to fiziškai surinkinėti numerį nepatogu ir nelabai įmanoma. Telefono dėklas yra automobilio priekyje ant panelės. Vairuodamas rankose jis telefono nelaikė, rankose yra vairas, reikia vairuoti ir perjunginėti pavaras. Jo žmona kalbėdama girdėjo, kad jis kalba su laisvų rankų įranga, jis mano, kad tai reikšminga detalė. Galima būtų ir telefonų išklotinę paimti, kad jis su žmona kalbėjo, ir ji tikrai girdėjo, kad jis kalba per laisvų rankų įrangą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vado M. S. 2022 m. balandžio 5 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. balandžio 5 d., apie 17.15 val., tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) borto Nr. V1723, kartu su būrio vade G. L. S. jie važiavo nuo Dariaus ir Girėno g. 61 link J. Dobkevičiaus g., Vilniuje. Kirtus Dariaus ir Girėno g. sankryžą su F. V. g. ties Dariaus ir Girėno g. 81, jie pastebėjo priešpriešais atvažiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas kaire ranka naudojosi mobilaus ryšio priemone, kurią laikė ties kaire ausimi. Atstumas iki minėto automobilio buvo apie 5 metrus, o, jiems susilyginus su atvažiuojančiu automobiliu, atstumas sumažėjo iki 1,5 – 2 metrų. Oro sąlygos buvo geros, švietė saulė. Minėtą automobilį jie sustabdė ties Dariaus ir Girėno g. 50. Automobilį vairavo E. T.. Vairuotojas su pažeidimu nesutinka, sakydamas, kad jis tik padėjo mobilaus ryšio priemonę už snapelio nuo saulės ir kalbėjo su žmona per „bluetooth“. E. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, įteikta kopija, teisės ir pareigos išaiškintos. Filmuota Body 1739 (b. l. 13).
11. Pagarsinus minėtą tarnybinį pranešimą teismo posėdyje, pareiškėjas E. T. nurodė, kad jis važiavo iš aikštelės, o pareigūnai stovėjo sankryžoje, jie iš priešpriešos atvažiavo. Jis nenori kritikuoti pareigūnų, tačiau tuo metu buvo kruša ir lietus, o ne švietė saulė. Policijos pareigūnas neišlipo iš automobilio, o atėjo būrio vadė, jis su ja ir bendravo. Policijos automobilis buvo sankryžoje, jei gerai atsimena, Motorų g., jei taip žiūrint, jis buvo toliau nuo Dariaus ir Girėno g., o jis (E. T.) buvo arčiau dėl centro, važiuodamas jis matė policijos automobilį, tačiau neatkreipė dėmesio, nes taisyklių nepažeidinėjo. Pareigūnai stovėjo sankryžoje ir nejudėjo, 17.15 val. ten yra labai didelė grūstis ir pareigūnai privažiavo jam iš galo, jis nustebo, kai jie privažiavo.
12. Liudytoja D. T., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad jai yra žinoma, kad E. T. yra nubaustas. E. T. niekada nekalba telefonu vairuodamas. Parduotuvėje „Litagra“ jie derino pirkimą, paskui E. T. įsėdo į automobilį ir telefonas persijungia į laisvų rankų įrangą. Ji labai abejoja, kad jis aikštelėje galėjo vairuoti ir manevruoti, laikydamas rankoje telefoną. Pokalbio metu E. T. pasakė, kad pareigūnai jį stabdo. Jie niekad nebėgioja skųstis dėl to, kad nubaudė, tačiau šį kartą ji net iš garso girdėjo, kad telefonas persijungė į laisvų rankų įrangą, kai vyras įsėdo į automobilį. Užvedus variklį ji jautė, kad jis nekalba į įrenginį, o kalba per laisvų rankų įrangą. Užvedus automobilį visada automatiškai persijungia į laisvų rankų įrangą.
13. Liudytojas M. S., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad jis atsimena įvykį. Įvykio metu, važiuojant ir kirtus sankryžą, priešpriešais atvažiavo automobilis, kuriame vairuotojas naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Atstumas iki minėto automobilio buvo iki 5 metrų. Pravažiuojant ir susilyginus su automobiliu, pro šoninį langą jis pamatė, kad automobilio vairuotojas kairėje rankoje, prie kairės ausies laikė telefono aparatą. Atstumas iki vairuotojo buvo maždaug 1,5 – 2 metrai. Jie (pareigūnai) apsisuko ir sustabdė automobilį prie D. Girėno g. 50. Prie automobilio priėjo kolegė G. L. S., pabendravusi grįžo ir pasakė, kad vairuotojas su pažeidimu nesutinka, kad jis tik įjungė „Bluetooth“ ir garsiniu pokalbiu bendravo su žmona, o telefonu nesinaudojo. Tarnybinį automobilį vairavo jis (M. S.). Kiek pamena, būtent jis pastebėjo pažeidimą, nes kolegė sėdėjo dešinėje, o jam (M. S.) gavosi akių kontaktas su vairuotoju. Dėl pažeidimo jis yra 100 procentų įsitikinęs. Jis tai matė pro šoninį langą, jo matymas truko iki minutės, kol automobiliai prasilenkė. Jie (pareigūnai) pravažiavo, apsisuko ir pasivijo automobilį, jį sustabdė ties Naujininkais, Dariaus ir Girėno g. 50. Kadangi prie automobilio vairuotojo ėjo kolega S., ji grįžusi pasakė, kad asmuo su nusižengimu nesutinka, su žmona bendravo per garsiakalbį ir telefonu nesinaudojo. Ar yra laisvų rankų įranga telefone ir automobilyje, tikrinta nebuvo. Norint naudotis „Bluetooth“, papildomos įrangos nereikia. Kitų aplinkybių jie nesiaiškino, nes jis akivaizdžiai matė, kaip asmuo telefoną laikė kairėje rankoje, pridėjęs prie kairės ausies.
14. Liudytoja G. L. S., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad, jei neklysta, šis įvykis yra dėl naudojimosi mobilaus ryšio telefonu. Ji patruliavo su kolega M. S. Dariaus ir Girėno g., ir jie pastebėjo, kad vairuotojas naudojasi mobiliuoju telefonu. Automobilio markės ir numerių ji dabar neatsimena. Automobilis buvo sustabdytas, vairuotojui paaiškinta sustabdymo priežastis ir surašytas protokolas. Asmuo su pažeidimu nesutiko, sakė, kad nesinaudojo mobilaus ryšio telefonu. Ji pamatė, kad asmuo naudojasi telefonu. Jie (pareigūnai) važiavo link Dariaus ir Girėno g. numerių didėjančia tvarka, o automobilis, kuriame asmuo naudojosi telefonu, važiavo kita puse, mažėjančia tvarka. Pažeidimą pareigūnai pastebėjo prasilenkiant su automobiliu. Ji pamatė, kad vairuotojas laikė prie ausies mobiliojo ryšio telefoną, tiksliai nepamena, kuria ranka laikė, tarnybiniame pranešime surašyta. Bet, jei ji gerai atsimena, tai su kaire ranka laikė telefoną ir, pamatęs pareigūnus, ranką nuleido. Automobilis buvo sustabdytas įjungus švyturėlius ir garsinį signalą. Ji neatsimena, kur telefonas buvo automobilio sustabdymo metu, tačiau vairuotojas sakė, kad jis naudojasi „Bluetooth“ ir žmona gali tai įrodyti, nors žmonos automobilyje nebuvo. Ji nepamena, ar jie tikrino, ar automobilyje yra laisvų rankų įranga, gal vairuotojas pats rodė laisvų rankų įrangą. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad negalima naudotis telefonu, kai vairuoja transporto priemonę. Oro sąlygas ji sunkiai atsimena. Ji negali patvirtinti, kad buvo kruša, tarnybiniame pranešime yra tikslesnė informacija.
15. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus tarnybinio pranešimo ištrauką „oro sąlygos buvo geros, švietė saulė“, liudytoja G. L. S. patvirtino, kas surašyta tarnybiniame pranešime.
16. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas byloje esantis vaizdo įrašas. Atidarius vaizdo įrašą, jo apačioje nurodyta data (2022-04-05) bei laikas (vaizdo įrašas prasideda 17:14:01 val.). Vaizdo įraše matosi vaizdas pro policijos pareigūnų automobilio priekinį langą, pareigūnų automobilis juda, važiuoja gatve, pirma eismo juosta. Pro langą matosi dangus, oro sąlygos geros, šviečia saulė, nors danguje matosi ir debesys. 17:14:23 val. pareigūnų automobilis, degant žaliam šviesoforo signalui, pravažiuoja sankryžą. 17:14:30 val. matosi, kaip pareigūnų automobilis, pravažiavęs sankryžą, prasilenkia su kitoje gatvės pusėje priešpriešais esančiu automobiliu „VW Passat“, kuris yra antroje eismo juostoje. Minėtas automobilis stovi automobilių spūstyje prie šviesoforo, tačiau prieš pat pareigūnų automobiliui jį pravažiuojant, pajuda iš vietos. Dėl vaizdo įrašo kokybės prasilenkimo metu nesimato nei automobilio „VW Passat“ numerių, nei to, kas dedasi automobilio viduje. Už minėto automobilio važiuoja kitas, baltas automobilis. 17:14:35 val. pareigūnų automobilis apsisuka ir, jau kitoje gatvės pusėje, pradeda vytis nuvažiuojantį minėtą automobilių srautą. 17:15:10 val. pareigūnų automobilis pasiveja minėtą automobilį „VW Passat“ ir privažiuoja šiam iš už galo, matosi, kad minėto automobilio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) Tačiau vaizdo įraše pro automobilio „VW Passat“ galinio vaizdo stiklą dėl atspindžių vis dar nesimato, kas vyksta automobilio viduje. Toliau vaizdo įraše matosi, kaip minėtas automobilis sustabdomas, prie vairuotojo pusės lango prieina policijos pareigūnė, kuri bendrauja su vairuotoju. Matosi, kad dangus priešais automobilius yra stipriai apsiniaukęs. Vaizdo įrašas yra be garso, todėl pokalbio nei tarp policijos pareigūnų, nei tarp pareigūnės ir vairuotojo, nesigirdi.
Žemesnės instancijos teismas
17. Peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą teismo posėdyje, pareiškėjas nurodė, kad įvykio metu buvo bjaurus debesis, baisi kruša, jo automobilis yra už balto automobilio. Pareigūnai jį (E. T.) ne iš karto sustabdė. Jis su žmona kalbėjo balandžio 5 d., telefone jau nėra išsisaugojusio pokalbio, bet galima būtų kreiptis į operatorių ir paprašyti telefoninių pokalbių išrašo. Pokalbį jis pradėjo dar neįsėdęs į automobilį ir jį tęsė jau automobilyje, palaukė, kol automobilyje įsijungs laisvų rankų įranga, ir tęsė pokalbį. Prisijungimas prie „Bluetooth“ trunka keliolika sekundžių ir automatiškai susisiekia. Kitu atveju reikia nutraukti pokalbį, užvesti automobilį ar palaukti, kol susijungs, tačiau dabar viskas įvyko automatiškai. Kelyje išvažiuodamas iš aikštelės, jis kalbėjo per „Bluetooth“ ir tik padėjo telefoną į laikiklį. Į dėklą telefoną jis įdėjo išvažiuodamas iš aikštelės, kuri yra gatvėje.
18. Liudytoja G. L. S., peržiūrėju minėtą vaizdo įrašą, nurodė, kad oro sąlygos buvo geros, kai buvo užfiksuotas pažeidimas, o kai automobilis buvo sustabdytas, tada jau apsiniaukė. Laikas, nurodytas tarnybiniame pranešime (17.15 val.) buvo tikslus laikas, kai buvo padarytas pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas.
19. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
20. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
21. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą Atitinkamai KET 20 punkte yra numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas; transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Įstatymo leidėjas Kelių eismo taisyklių 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtino sąvoką – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Teismų praktikoje aiškinant šią sąvoką plačiąja prasme – draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y.: skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone, įskaitant ir telefono laikymą, nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, varžo jo veiksmus ranka ir kelia grėsmę eismo saugumui (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-231-462/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis byloje Nr. AN2-598-498/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-266-634/2017). KET 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis leidžiama tik naudojant laisvų rankų įrangą arba stovinčioje transporto priemonėje ir tik išjungus jos variklį, t. y. pašalinus atsitiktinio automobilio pajudėjimo tikimybę.
22. E. T. kategoriškai neigė jam inkriminuojamą nusižengimą, teigdamas, jog iš pateikto vaizdo įrašo nėra aišku ar asmuo laiko kažką savo rankose. Jo teigimu, jis telefonu kalbėjo parduotuvėje, iš kurios išėjęs įsėdo į automobilį, kur toliau tęsė pokalbį, užvedus automobilį, telefonas prisijungė prie laisvų rankų įrangos, jis telefonu kalbėjo tik tol, kol užvedė variklį, tačiau automobiliui nejudant.
23. Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti institucijos 2022 m. gegužės 5 d. nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė teisingas išvadas, jog E. T. 2022 m. balandžio 5 d., apie 17.15 val., Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 81, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, tokiais veiksmais pažeisdamas KET 20 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
24. Teismo vertinimu, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nėra pagrindo. Pažymėtina tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis su sutuoktine kalbėjo naudojant laisvų rankų įrangą, telefoną laikė rankoje tik užvedęs automobilį, kol įsijungs laisvų rankų įranga, tačiau automobilio nevairavo. Teisme apklausta sutuoktinė D. T. tvirtino, kad niekada vyras nekalba telefonu vairuodamas, ji paaiškino, jog tą kartą vyras kalbėjo su ja telefonu ir ji iš garso girdėjo, kad telefonas persijungė į laisvų rankų įrangą, kai tik vyras įsėdo į automobilį. Užvedus variklį ji jautė, kad jis nekalba į įrenginį, o kalba per laisvų rankų įrangą. Užvedus automobilį visada automatiškai persijungia į laisvų rankų įrangą. Iš paties pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad asmuo pripažįsta, jog kurį laiką jis laikė telefoną rankoje, tai yra kol užvedė automobilį ir telefonas persijungė į laisvų rankų įrangą, tačiau neigia aplinkybę, jog jis vairavo automobilį, laikydamas rankoje telefoną.
25. Faktą, kad E. T. naudojosi mobiliojo ryšio priemone, telefonu, patvirtina M. S. 2022 m. balandžio 5 d. tarnybinis pranešimas bei teismo posėdyje apklausto šio policijos pareigūno ir G. L. S. parodymai. Teismo posėdžio metu abu policijos pareigūnai nurodė tokias pat aplinkybes, tai yra tvirtino, jog maždaug 5 metrų atstumu priešpriešais atvažiojančio automobilio vairuotojas naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Pravažiuojant ir susilyginus su automobiliu, pro šoninį langą jie pamatė, kad automobilio vairuotojas kairėje rankoje, prie kairės ausies laikė telefono aparatą. Atstumas iki vairuotojo buvo maždaug 1,5 – 2 metrai. Jie (pareigūnai) apsisuko ir sustabdė automobilį prie D. Girėno g. 50, Vilniuje. Atstumas buvo nedidelis, vizualiai kliūčių matyti visą vaizdą niekas netrukdė, oro sąlygos buvo geros, ir tik jau sustabdžius pažeidėją, oro sąlygos pasidarė blogos.
26. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kadangi nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei E. T. skunde nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti pareigūnų nešališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. E. T. kaltę įrodo ir pateiktas vaizdo įrašas. Nors pareiškėjas viso proceso metu nurodo, kad iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, kad rankose yra laikomas telefonas, visgi teismas su tokia pozicija nesutinka, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad E. T. vairuojamas automobilis buvo nedideliu atstumu nuo policijos pareigūnų, todėl pažeidimas pareigūnams buvo tiksliai matomas, todėl teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų M. S. ir G. L. S. parodymais, kad jiems nekilo abejonių, nes aiškiai matė prasilenkiant su prieš priešais pravažiuojančiu E. T. automobiliu jo laikomą mobilaus ryšio telefoną.
27. E. T. paaiškinimus, kad transporto priemonėje, kurią vairavo, yra integruota laisvųjų rankų įranga, kuri automatiškai įsijungia, teismas vertina tik kaip pareiškėjo gynybinę versiją, kuri yra nepagrįsta jokiais įrodymais ir laikytina deklaratyvaus pobūdžio. Tokias aplinkybes nurodė ir apklausta teisme sutuoktinė, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad ji yra suinteresuotas asmuo, šiais D. T. parodymais nesivadovauja. Tuo tarpu, faktas, kad E. T., vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kaip minėta, yra įrodytas pareigūnų nurodytomis įvykio aplinkybėmis, tarnybiniu pranešimu, pateikto vaizdo įrašo duomenimis.
28. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad institucijos, priėmusios nutarimą, pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai administracinio byloje priėmė nutarimą. Atsižvelgiant į tai, keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4,6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
Pareiškėjo E. T. skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-9558-2022, priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22163984218 nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.