- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-23
- Bylos Nr.
- e2-283-647/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03158-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- M. S.
- Trečiasis asmuo
- I. M., K. T., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Sporto inovacija“, M. T., Vilniaus rajono savivaldybė, akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“
- Advokatai
- Liudmila Grigorjeva, Alina Volynec
- Kategorijos
tretiesiems asmenims I. M., K. T., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Lilijai Krezub, M. T., akcinės bendrovės „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ atstovui G. J., Vilniaus rajono savivaldybės atstovui Slavomir Moroz,
ekspertei uždarosios akcinės bendrovės „Lukieva“ direktorei matininkei Genovaitei Indrulėnaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei M. S. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys – I. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Sporto inovacija“, K. T., M. T., Vilniaus rajono savivaldybė, akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti atsakovės M. S. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,1039 ha ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), servituto naudojimosi tvarkos nustatyto schemoje 2020 m. rugsėjo 14 d. parengtoje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Krianta“ pažymėtu indeksu S, suteikiantį teisę įrengti kelią, naudotis pėsčiųjų taku ir dviem kryptimis įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti prie ir išvažiuoti iš žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (viešpataujantys daiktas), priteisiant iš ieškovo A. M. atsakovės M. S. naudai 1 039 Eur vienkartinę kompensaciją; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškovui bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso 2,1681 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šį žemės sklypą atsirado 2020 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Privažiavimas prie ieškovui priklausančio žemės sklypo buvo numatytas 19 metrų pločio keliu. Šią aplinkybę patvirtina ieškovui priklausančio žemės sklypo plano duomenys. Iš plano matyti, kad tarp kelio ir ieškovo žemės sklypo yra griovys, kuris susidarė dėl kelio statybos darbų įrengiant kelio sankasą, įvažiuoti į žemės sklypą galima tik įrengus nuovažą nuo kelio. Ieškovo žemės sklypas iš pietų pusės ribojasi su trečiajam asmeniui UAB „Sporto investicija“ priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su keliu. Iš šio žemės sklypo plano duomenų matyti, kad tarp sklypo ir kelio yra griovys ir į šį žemės sklypą įvažiuoti galima taip pat tik įrengus nuovažą nuo kelio. UAB „Sporto investicija“ kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją (toliau - Kelių direkcija) su prašymu išduoti leidimą įrengti kelio nuovažą tikslu įvažiuoti į žemės sklypą. Kelių direkcija 2020 m. vasario 6 d. raštu Nr. (6.6)2-694 atsisakė išduoti leidimą įrengti nuovažą, nes valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną palei kelią suformuotą žemės sklypą. Kelių direkcija paaiškino, kad sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Dl-11/3-3, reikalavimus. Pagal Šio reglamento 165 punkto reikalavimus, krašto keliuose naujos sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. Artimiausia nuovaža Vievio kryptimi nuo žemės sklypo ribos yra 173 m, Nemenčinės kryptimi nuo žemės sklypo ribos - už 272 m. Todėl nėra juridinių galimybių leisti įrengti naują tiesioginę nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 108 į žemės sklypą.
Ieškovas kreipėsi į UAB „Krianta“, kuri 2020 m. rugsėjo 14 d. parengė kelio servituto nustatymo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), schemą (toliau - Servituto schema). Pagal Servituto schemą nuo esamos nuovažos per atsakovės žemės sklype esamą kelią numatomas servitutas privažiuoti prie ieškovo žemės sklypo, kuris ribojasi su atsakovės žemės sklypu tarp taškų 11-13. Servituto plotas 1 039 kv. m. Ieškovas per savo atstovę 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu kreipėsi į atsakovę siūlydamas nustatyti kelio servitutą notarine sutartimi. Atsakovė 2020 m. spalio 19 d. raštu atsisakė nustatyti servitutą notarine sutartimi. Atsisakymas grindžiamas šiais argumentais: kelio servitutas suvaržytų jos, kaip savininkės teises nevaržomai valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančių žemės sklypu; sumažės sklypo vertė; dėl triukšmo pablogėtų jos gyvenimo kokybė; sklype yra nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas - Mikulionių akmuo su plokščiadugniu dubeniu ir servitutinis kelias greta nurodyto akmens turės neigiamą poveiki kultūros vertybei, bei pasiūlė servitutą nustatyti nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė esančios sekančios nuovažos per žemės sklypus: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas mano, kad atsakovės nurodyti atsisakymo nustatyti servitutą notarine sutartimi nėra akivaizdžiai pateisinami. Atsakovei priklausančiame žemės sklype nuo kelio krašto įrengta nuovaža. Nuo ieškovo žemės sklypo vietos, kur jis ribojasi su valstybinės reikšmės keliu iki nuovažos į atsakovės sklypą yra apie 289 metrus. Patekimas į ieškovui priklausantį žemės sklypą yra labiau pateisinamas būtent keliu, esančiu atsakovei priklausančiame žemės sklype. Neturint privažiavimo prie jam ir sutuoktinei priklausančio žemės sklypo, ieškovas visiškai negali naudotis bei laisvai disponuoti priklausančiu žemės sklypu, jį naudoti normaliomis sąnaudomis, neturint privažiavimo ir negalint įrengti naujos nuovažos dėl teisinio reglamentavimo. Ieškovo prašomas nustatyti servitutas suprojektuotas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), faktinio kelio vietoje, yra 6,00 m pločio, 1039 kv. m. ploto, t. y. racionaliai naudojant žemę yra tinkamas būdas išspręsti ieškovo patekimą į jam priklausantį žemės sklypą ir tik tiek, kiek reikia transporto priemonėms įvažiuoti, ir išvažiuoti iš ieškovui priklausančio žemės sklypo.
Nurodė, kad apie 1/2 servituto ploto naudojama važiavimui, todėl konstatuotina, kad atsakovės nuosavybės teisės bus papildomai suvaržytos servituto nustatymu tik dėl 1/2 ploto, t. y. dėl 519 kv. m. Kadangi atsakovė ateityje planuoja savo žemės sklypą dalinti į mažesnius žemės sklypus, turės suplanuoti vidaus kelių tinklą. Taigi ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas atsakovės žemės sklypo nepablogins, nes žemės sklypo 1039 kv. m plote jau būtų įrengtas kelias. Pažymėtina ir tai, kad prašomo nustatyti servituto plotas (1039 kv. m.) lyginant su viso atsakovei priklausančio žemės sklypo plotu, sudaro tik 0,73 proc. sklypo ploto. Atsakovės siūlomoje servitutų nustatymo vietoje įvažiavimui su posūkiu į kairę pusę nėra tinkamo posūkio spindžio. Atsakovės siūlomas įvažiavimas yra per arti kelio Nr. 108. Iš esmės, norint patekti prie siūlomo įvažiavimo važiuojant Vievio kryptimi reikėtų pasukus į dešinę, staigiai sukti į kairę, nes siūloma vieta yra beveik pačioje sankryžoje. Tai reiškia, kad norint įrengti įvažiavimą atsakovės siūlomoje vietoje saugaus eismo organizavimui reikėtų įrengti žiedą arba įvažiavimą projektuoti toliau nuo sankryžos su keliu Nr. 108. Ir vienu ir kitu atveju tai pareikalautų papildomų servitutų ir neproporcingų ieškovo išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 14,1811 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, jo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Sklypo NTR išraše nurodyta, kad M. S. nuosavybės teisės į sklypą įregistruotos 1994 m. spalio 5 d. Valdybos potvarkio Nr. 681pv pagrindu, įrašas galioja nuo 1994 m. spalio 5 d. Paaiškina, kad šis žemės sklypas, kurio beveik du trečdaliai sudaro miškas, iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė atsakovės tėvui P. M., todėl jai, jo dukrai bei teisių perėmėjai nurodytu potvarkiu ir buvo atkurta nuosavybės teisė. Atkreipia dėmesį, kad jos sklypo NTR išrašo turinys parodo ir tai, kad nei šio sklypo servitutai kituose sklypuose, nei kitų sklypų servitutai šiame sklype neįregistruoti. Praneša ir tai, kad šiame sklype stovi ir jos šeimos gyvenamasis namas, kiti statiniai (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame gyvenamajame name ji ir jos sutuoktinis J. S. gyvena kartu keturiasdešimt šešis metus, t. y., nuo 1974 metų (kuomet susituokė) iki šiol. Tuo tarpu atsakovė, šiame gyvenamajame name gyvena nuo pat gimimo (nuo 1951 metų). Paaiškina, kad iki žemės reformos pradžios jos tėvai, vėliau ir ji, naudojo tik nedidelį šios žemės plotą - 60 arų, kadangi pagal tuo laiku galiojusius teisės aktus būtent tiek vienai šeimai buvo leista naudoti. Po to, kai jai buvo atkurta nuosavybė į visą tėvo P. M. iki nacionalizacijos turėtą žemę ir mišką (miškas užima beveik 64 procentus bendro ploto), šį jai sugrąžintą 1994 metais žemės ir miško plotą ji bei jos sutuoktinis J. S. nepertraukiamai naudoja ir valdo.
Nurodo, kad gavo ieškovo atstovės advokatės Liudmilos Grigorjevos parengtą 2020 m. rugsėjo 28 d. pasiūlymą dėl kelio servituto nustatymo jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, dėl privažiavimo ieškovui A. M. prie jam priklausančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovo pasiūlymą atsakovė atmetė, tačiau nurodė, kad ieškovo patekimas į jam ir jo sutuoktinei priklausantį žemės sklypą būtų įmanomas nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė esančios sekančios nuovažos per pakraščius žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje teigia, kad jis ir jo sutuoktinė negali privažiuoti prie jiems bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl servitutinis kelias per atsakovės valdomą sklypą būtų protingiausias ir racionaliausias problemos išsprendimas jų, sklypo savininkų, privačių fizinių asmenų, atžvilgiu. Tuo tarpu tiesa yra tokia, kad visa ieškovo argumentacija suformuluota siekiant pridengti tikruosius ieškovo ketinimus ir siekius, nes servitutinis kelias visų pirma reikalingas įmonei - UAB „Sporto inovacija“, kuri ketina vykdyti jai priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (šis sklypas išsidėsto greta ieškovui ir jo sutuoktinei priklausančio (aukščiau nurodyto) sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) komercinę veiklą. Vadinasi, išasfaltuotas privažiavimo kelias, kuriuo nurodyta įmonė galėtų pasiekti savo teritoriją (tuo pačiu ir visi kiti su šia įmone susiję asmenys - verslo partneriai, klientai, paslaugų teikėjai ir kt.) yra jai be galo svarbus ir reikalingas. UAB „Sporto inovacija“ priklausantis sklypas nesiriboja su jos sklypu, todėl ši Bendrovė nesiryžo reikalauti atsakovės sutikimo dėl servitutinio kelio nustatymo jai per jos žemės sklypą.
Ieškovas ir jo sutuoktinė jiems priklausantį 2,1681 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo vos prieš tris mėnesius, t. y. 2020 m. rugpjūčio 18 d. Apdairus ir protingas žmogus, prieš įsigydamas nekilnojamąjį turtą (šiuo atveju žemės sklypą), pirmiausia pasidomėtų ir išsiaiškintų, kaip gi ankstesni sklypo savininkai pasiekdavo šį sklypą. Nustačius, kad tam buvo (ir yra) kliūčių, ieškovas, būdamas protingu ir apdairiu žmogumi, turėjo spręsti šį klausimą su buvusiais sklypo savininkais, o nepavykus išspręsti, tokio sklypo nepirkti. Ieškovas pasielgė kitaip - jis kartu su sutuoktine šį problematišką sklypą ne tik kad nupirko, bet dar ir perkelia neišspręstą su buvusiais savininkais problemą (naštą) atsakovei, kaimyninio sklypo savininkei ir tokiu būdu pažeidinėja jos garantuotą konstitucinę teisę dėl nuosavybės neliečiamumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Kelias, kurį naudoja atsakovė, prieš daugelį metų išimtinai jos ir jos sutuoktinio lėšomis bei jėgomis buvo įrengtas vėl gi tik jų šeimos poreikiams patenkinti, t. y., atsakovei ir jos šeimos nariams (retkarčiais giminei, draugams) prieiti bei privažiuoti prie gyvenamojo namo. Tad šiuo keliu važinėja atsakovė ir jos sutuoktinis turimu lengvuoju automobiliu ir tai būna net ne kiekvieną dieną. Vien ši aplinkybė parodo, kad neigiamo poveikio greta esančiai kultūros vertybei esama situacija nedaro. Jokie tretieji pašaliniai asmenys šiuo keliu niekuomet nevažinėjo ir juo nesinaudojo, nes kelias veda tik iki atsakovės gyvenamojo namo. Dėl nurodytų priežasčių šis faktinis kelias niekada neturėjo nei servitutinio, nei vietinės reikšmės kelio statuso. Jis nėra ir įregistruotas, jo egzistavimą patvirtina tik faktinė situacija. Pats ieškovas informavo, kad įmonė UAB „Sporto inovacija“ gretimai nuo ieškovui priklausančio sklypo esančiame, šiai Bendrovei priklausančiame 0,8700 ha ploto žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ketina statyti sandėlius, kuriuose bus sandėliuojamos įvairios prekės. Nekelia abejonių, kad tokioje situacijoje vienos prekės bus vežamos į sandėlius, kitos - išvežamos iš sandėlių. Toks logistinis procesas neabejotinai vyks nepertraukiamai, kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro, gal ir kitu (naktiniu) paros metu. Prideda atsakovės padarytas keturias spalvotas fotonuotraukas, kurios sunumeruotos: Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, iš kurių vaizdžiai matyti išlygintas, sutvarkytas ir geltonu smėliu padengtas žemės plotas, o tai reiškia, kad šis plotas jau paruoštas tolimesniems statybos darbams vykdyti. Paaiškina, kad nurodytas sutvarkytas išlygintas plotas - tai ir yra komercinės paskirties žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis minėtai Bendrovei, kuri planuoja šioje vietoje vystyti komercinę veiklą, todėl būtent šiai Bendrovei komercijos tikslams yra gyvybiškai būtinas ieškovo prašomas nustatyti servitutinis kelias per atsakovei priklausanti žemės sklypą. Nežinant tikros faktinės situacijos kyla klausimas, kaip buvo įmanoma atlikti tokius logistine prasme rimtus, ilgo laiko ir specialios technikos reikalaujančius darbus, neturint, kaip argumentuoja ieškovas, jokios galimybės patekti į šį sklypą. „Google“ žemėlapiuose atsakovė rado ir atspausdino (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės planą (ištrauką), iš kurios matyti faktiškai susiformavęs kelias, kuris veda iki minėtai Bendrovei priklausančio sklypo, o tuo pačiu ir iki ieškovui su sutuoktine priklausančio, gretimai esančio, žemės sklypo. Šis planas (ištrauka) paneigia ieškovo teiginius dėl visiško negalėjimo patekti į prieš tai nurodytus du sklypus, kadangi būtent šiuo faktiniu keliu ir važinėjo pirmiau nurodyta specialioji technika, kurios pagalba minėtai Bendrovei priklausantis sklypas buvo sutvarkytas ir išlygintas. Atsakovė nurodo, kad UAB „Sporto inovacija“ vadovas yra A. M. (t. y. ieškovas), Bendrovės adresas: (duomenys neskelbtini) (t. y. ieškovo gyvenamosios vietos adresas). Ieškovui servitutinis kelias visų pirma reikalingas tam, kad būtu galima pasiekti nurodytą komercinės paskirties sklypą, kuriame jis planuoja vystyti komercinę veiklą. Ieškovas visus šiuos reikšmingus faktus nuo Teismo nuslėpė, savo ieškinį, motyvaciją ir suformuotą prašymą surašė taip, kad pridengė savo tikruosius ketinimus, t. y. nuslėpė faktą apie Bendrovės planuojamą vystyti komercinę veiklą, apie tai, kad šios Bendrovės faktinė buveinė bus ne kur kitur, o būtent šiame komercinės paskirties sklype, todėl akivaizdu, kad norint pasiekti jos teritoriją būtinas privažiavimas, kuri, kaip sumąstė ieškovas, jam būtų pigiausia ir patogiausia įrengti atsakovės žemės sklype, užimant jo dalį.
Negana to, kelio servituto nustatymo faktas ne tik savaime smarkiai sumažintų atsakovės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vertę, bet faktiškai dar ir sumažėtų atsakovės deklaruojamas sklypo plotas, už kurį ji gauna tiesiogines išmokas, finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų. Deklaruojamas 4,30 ha plotas - tai jos valdomame sklype esantis maksimalus žemės ūkio naudmenų plotas. Likusią žemę sudaro sodas, pievos ir ganyklos. Tuo tarpu didžiausią dalį užima miško žemė, kurios plotas - 9,0383 ha. Gaunamos tiesioginės išmokos atsakovei ir jos sutuoktiniui - tai svarbi finansinė parama, nes jų pensijos yra mažos (ji gaunu neįgaliojo pensiją, o sutuoktinis - senatvės pensiją), oriam gyvenimui jų niekaip nepakanka, todėl jos vyrui J. S. tenka labai sunkiai dirbti jų valdomoje žemėje, tikslu ją išlaikyti tokios būklės, kad Europos Sąjungos tiesioginių išmokų lėšos būtų kasmet paskirtos ir išmokėtos. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog niekada neketino savo sklypo dalinti į mažesnius sklypus ir nesupranta, iš kur ieškovas tokią informaciją ištraukė. Atsakovė prašo Teismo atsižvelgti į pirmiau nurodytus motyvus ir neleisti susidaryti tokiai situacijai, kad ieškovo verslo interesai gautų pranašumą ir laimėtų prieš jos kuklų asmeninį ir šeimyninį interesą, kuris yra sąžiningas ir teisingas - išlaikyti nepakitusio dydžio ir ribų jos valdomą nuosavybės teisėmis žemės sklypą, kuris yra šeimos turtas bei papildomų pajamų šaltinis.
Atsiliepimas
4. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ginčo teritorijos schemoje esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo savininkas K. T.) melioracijos sistemos įrenginiai yra nurašyti, o žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo savininkė M. T.) melioracijos sistemos įrenginiai yra iš dalies nurašyti. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad įvažiavimas į ieškovui nuosavybės teisę priklausantį žemės sklypą svarstytinas per žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad prie bylos medžiagos yra pateikta A. Chlebnikovo parengta melioracijos statinių lokalinė sąmata Nr. 3, tačiau nėra pateiktas Melioracijos įstatyme 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas kvalifikacijos atestatas, leidžiantis projektuoti melioracijos statinius. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vertinimu, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.119 straipsnio reikalavimus kelio servituto plotis turėtų būti 4 m, dėl to ieškovas turėtų motyvuotai paaiškinti, kodėl yra būtinas kitokio ploto ir ribų kelio servitutas.
5. Teismo posėdžio metu ieškovo A. M. atstovė advokatė Liudmila Grigorjeva prašo nustatyti servitutą įvažiavimui į ieškovo žemės sklypą per atsakovės važiuojamą keliuką. Ieškovui reikia prižiūrėti sklypą, šienauti, o nuovažos iš (duomenys neskelbtini) gatvės įrengti negalima, pagal kelių direkciją nuovažos įrengiamos kas 500 m. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas savo sklype vykdys komercinę veiklą nepagrįsti, kadangi yra apsaugos zona, kur neleidžiama jokia veikla. Prašo 6 m. servituto kelio ir priteisti vienkartinę kompensaciją atsakovei už servituto nustatymą jos žemės sklype. Atsakovės siūlomas servitutas pareikalautų daugiau sąnaudų, tai neracionalu, reikėtų apie 58 000 Eur, o per atsakovės sklypą – tik apie 16 000 Eur. Servitutinis kelias yra pakankamai toli nuo atsakovės gyvenamojo namo, didelio eismo srauto nebus, nes egzistuoja darbų sezoniškumas, todėl didelio nepatogumo atsakovė nepajus. Didesnio kelio ploto reikia, nes prisidės sankasos ir reikės įrengti kelkraščius. Atkirstu žemės plotu ir toliau atsakovė galės naudotis ir ją dirbti, o kelias užims apie 5 a. ploto. Ieškovas negalės vykdyti jokios veiklos UAB „Sporto inovacija“ sklype, nes nauja statyba jame nėra galima, todėl visi argumentai, kad tuo keliu važinės fūros, nepagrįsti.
Šalies argumentai
6. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad padarytų gerą kelią ir iki atsakovės namų už savo pinigus. Atsakovės siūlomo kelio įrengimas labai brangiai kainuos, nes reikės užpilti pelkę, užkasti griovius. Pirko sklypą nepasidomėjęs, ar turės privažiavimą ir nežinojo, kad negalės padaryti nuovažos. Niekas neinformavo, kad nėra privažiavimo, o NŽT šį klausimą spręsti paliko servituto keliu. Tikėjosi, kad kaimynai bus geranoriški ir sutiks su servitutu. Ieškojo žemės ūkio paskirties žemės, nes augina bites ir norėjo užsiimti ūkine veikla.
Atsiliepimas
7. Atsakovės M. S. atstovė advokatė Alina Volynec teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė yra pensininkė ir turi neįgalumą, gauna išmokas už pasėlius, todėl atsakovei svarbu išlaikyti vientisą žemės sklypą. Atsakovė siūlo alternatyvų patekimo būdą tarp tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų, trečiasis asmuo M. T. sutinka, kad palei jos sklypą būtų įrengtas įvažiavimas, nes tai būtų naudinga ir M. T.. Melioracijos įrenginiai iš trečiųjų asmenų M. T. ir K. T. sklypų jau yra išimti. Kelias, kuriuo naudojasi atsakovė, priklauso atsakovei, kelio oficialiai nėra, jis tik išvažinėtas. Atsakovės siūlomas variantas yra racionaliausias ir teisingiausias, kadangi siūlomas įvažiavimas nuo vietinės reikšmės, o ne valstybinio kelio, todėl būtų saugiau (priešingai nei nori ieškovas). Kelias eitų per trečiųjų asmenų sklypų pakraščius, o ne per sklypo vidurį, kaip nori ieškovas. Taip pat išspręstų M. T. problemą, kadangi ji neturi privažiavimo prie sklypo. Servituto kelią nuo (duomenys neskelbtini) gatvės palaiko ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija, kurios kompetencijos ribose yra (duomenys neskelbtini) g. Pagal teritorijų planavimo normas, patvirtintas aplinkos ministro 2014 m. įsakymu, inžinerinės infrastruktūros koridoriai skirti susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams. Atsakovės siūlomas kelias būtų 2,5 m. pločio ir po 0,75 m. kelkraščiams, todėl tokio pločio kelias būtų teisingas ir proporcingas ieškovo nurodomai bičių veiklai vystyti. K. T. priklausančio sklype yra apsaugos zona, kurioje negalima nieko statyti, todėl kelias niekaip neįtakotų sklypo vertės. Ieškovo siūlomas servitutas nuolat pažeidinėtų atsakovės teises į ramų ir saugų gyvenimą. Ieškovo pateiktos sąmatos neteisingos, kadangi nurodytas žymiai ilgesnis servituto kelias (ilgesnis apie 100 m.). Neabejotinai, kad kelias labai svarbus įmonei UAB „Sporto inovacija“. Pats ieškovas pateikė automobilių kelių direkcijos išduotas sąlygas privažiavimo keliui nuo (duomenys neskelbtini) gatvės rengti. Tai paneigia ieškovo argumentus, kad egzistuoja objektyvūs trukdžiai įrengti servitutinį kelią. Šio dokumento ieškovas neskundė, vadinasi tai galiojantis ir vykdytinas dokumentas. Atsakovė kasmet deklaruoja naudmenas ir gauna išmokas. Ieškovas siekia atsakovės sąskaita taupyti savo lėšas ir apriboti atsakovės teises, nes jam taip naudingiau ir patogiau. Be to, ieškovas nori 6 m. pločio kelio servituto, kad galėtų privažiuoti prie savo sklypo su sunkia technika. Pirkdamas tokius sklypus, kurie neturi privažiavimo, ieškovas jau numatė įsirengti privažiavimą mažiausiomis sąnaudomis per atsakovės sklypą. Nuovaža padaryta dėl Mikulionių akmens, o ne tam kad ja galėtų važinėti kas nori ir kada nori. Ieškovas nepaneigė to, jog komercinės paskirties žemės sklype jis ketina vykdyti komercinę veiklą. Tik nedidelė sklypo dalis yra apsaugos zonoje, o likusi dalis yra laisva, todėl ten galima statyba.
8. Trečiasis asmuo K. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra 6 m. bendro naudojimo kelias, suderintas su automobilių kelių direkcija, kuris veda prie penkių sklypų. Ta pati kelių direkcija rengė techninį projektą, gavo Europos Sąjungos lėšas ir darė kelią nuo Nemenčinės iki Kernavės ir nepadarė nuovažos. Jei ir leistų nustatyti servitutą per savo sklypą, tačiau jam nežinoma, kokio ploto bus servitutas, kas važinės tuo keliu, koks transportas važiuos, turi pateikti melioracijos projektus, iš kurio matytųsi nuotekų nubėgimas. Žemėtvarkos projekte buvo suprojektuoti žemės sklypai ir numatyti privažiavimai, kurį rengė matininkė K. R.. Tarp dviejų M. T. sklypų, kad. Nr. 678 ir Nr. 602, sklypų Nr. 232 ir Nr. 102 ir jo sklypo Nr. 669 buvo ir yra suprojektuotas 6 m. pločio kelias, nors faktiškai nuovažos nėra padaryta. Nurodė, kad 8 sklypą jau pardavė kitam asmeniui. Jo manymu, gali reikėti įrengti saugaus eismo sienutę, žiedą ar kitus saugaus eismo sprendinius iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tai nesaugu. Racionaliausias yra ieškovo siūlomas sprendimas.
9. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Lilija Krezub teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui būtinas privažiavimas prie sklypo, o atsakovės siūlomos alternatyvos pakomentuoti negali, nes nepateiktas konkretus pasiūlymas ir planas. Keliuko projekto nėra, tai susisiekimo koridorius, į kurį patekti neįmanoma.
10. UAB „Lukieva“ direktorė-matininkė Genovaitė Indrulėnaitė išvažiuojamojo teismo posėdžio metu paaiškino parengtą planą per trečiųjų asmenų M. T. ir K. T. sklypus. Kelio kadastriniai matavimai padaryti ir kelias eitų pagal K. T. sklypo pakraštį, jis pakeitė sklypo paskirtį į gyvenamosios paskirties. M. T. taip pat aktualus kelio klausimas, kadangi ji neturi privažiavimo.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo M. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad davė ieškovui sutikimą daryti servitutinį kelią per jos žemės sklypą. Pati prisidėti prie kelio įrengimo nenori. Nurodė, kad priėjimo prie savo sklypo neturi, gali pravažiuoti per K. T. žemę ir prižiūrėti savo sklypą. Sklypo kadastriniai matavimai padaryti, ar plane numatytas privažiavimas prie sklypų, nežino. Nurodė, kad dalis vieno žemės sklypo priklauso ir jos neįgaliam broliui, todėl privažiavimas prie sklypų yra svarbus. Jei ieškovui per brangu, gali ten kelio ir nedaryti.
12. Trečiojo asmens AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ atstovas G. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir mano, jog reikia vystyti servitutų tinklą. Tarp trečiųjų asmenų sklypų kelio nėra padaryta, ten yra laukas. Žemėtvarkos projektu nereikėtų vadovautis, nes anksčiau projektuotas kelias neturi numerio ir nėra įrengtas. Nuovažos įrengti nėra galimybės, nes tai būtų nesaugus sprendimas, yra greičio ribojimai, draudžiama lenkti ir pan. Tai privatus, o ne viešas interesas, nes valstybinės reikšmės keliai nėra skirti vystyti vietinės reikšmės kelių tinklą.
13. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas Slavomir Moroz teismo posėdžio metu nurodė, kad infrastruktūrinis koridorius šiuo metu yra užaklintas, nes nuovažos iš A. G. g. jis neturi. Šis plotas nėra įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą, todėl savivaldybė to ploto, kaip gatvės neadministruoja. Savivaldybei labiau priimtinas atsakovės siūlomas variantas per laisvos zonos koridorių ir nustatyti ten servitutą. Iš esmės pritartų ir ieškovo variantui. Galimybė numatyta prisidėti prie kelio įrengimo, bet ar prisidės, negali konkrečiai pasakyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei M. S. priklauso 14,1811 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovės žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Greta atsakovei priklausančio žemės klypo yra ieškovui A. M. kartu su sutuoktine I. M. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantis 2,1681 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos 2020 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypo naudojimo būdas – žemės ūkio, naudojimo pobūdis – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Ieškovo žemės sklypas iš pietų pusės ribojasi su trečiajam asmeniui bendrovei UAB „Sporto inovacija“ priklausančiu žemės sklypu, o vakarų pusėje ribojasi su atsakovės žemės sklypu. Trečiajam asmeniui UAB „Sporto inovacija“ priklauso 0,87 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Bendrovės nuosavybės teisės į žemės sklypą registruotos 2019 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Šis žemės sklypas pietinėje ir rytinėje pusėse ribojasi su valstybinės reikšmės keliu Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė. Iš viešai prieinamos informacijos nustatyta, jog ieškovas A. M. yra UAB „Sporto inovacija“ direktorius, o bendrovės buveinė yra registruota ieškovo gyvenamosios vietos adresu. Iš šiaurės rytų pusės ieškovo ir jo sutuoktinės sklypas palei valstybinės reikšmės kelią Nr. 108 ribojasi su trečiajam asmeniui M. T. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šis, ta pačia kryptimi, yra greta trečiajam asmeniui K. T. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o juos skiria valstybinė žemė.
Iš ieškovo pateiktos 2020 m. rugsėjo 14 d. UAB „Krianta“ parengtos Servituto naudojimosi tvarkos nustatymo schemos, nustatyta, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype planuojamas servitutas. Šioje schemoje servitutas pažymėtas S ir yra 1039 kv. m. ploto; nurodyta, kad projektuojamas (215) kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)); projektuojamas (222) servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)); pažymėtos žemės sklype esančios melioracinės sistemos bei įrenginiai. Atsakovės pateiktoje kartu su atsiliepimu į ieškinį valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras žemėlapio ištraukoje jos pažymėta galimo nustatyti kelio servituto vieta tretiesiems asmenims M. T. ir K. T. priklausančių sklypų vietose. 2021 m. liepos 22 d. trečiojo asmens K. T. pareiškime ieškovui nurodyta, kad šis trečiasis asmuo atsisako suteikti servitutą žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame nuosavybės teise sklype, kadangi įrengus kelią bus gadinamas valstybei priklausančios melioracijos sistemos. 2021 m. rugsėjo 10 d. trečiojo asmens M. T. sutikime A. M. ir 2021 m. spalio 19 d. pareiškime nurodyta, kad ji, kaip žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, sutinka leisti suformuoti ir įrengto 6 m. pločio servitutinį kelią jos sklypo rytiniu pakraščiu privažiavimui prie ieškovui priklausančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodytomis sąlygomis, tame tarpe, kad ieškovas padengs visas su kelio įrengimu ir įteisinimu susijusias išlaidas.
Atsakovės pateiktuose 2022 m. sausio mėnesio statinio projekto vadovo T. Š. parengtuose projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad tiek ieškovo prašomoje vietoje, tiek atsakovės pasiūlytoje vietoje, servituto kelias (važiuojamoji dalis) parodytas ir apskaičiuotas 3 m. pločio; paaiškinta, kad pagal Statybos rekomendacijas R36-01 „Automobilių kelių sankryžos“ 119-123 punktus, į sodybas gyvenvietėse pasirenkama tipinė nuovaža, plotis – 3 m.; paaiškinta ir tai, kad siūlomo privažiavimo iki ieškovo sklypo, kelio (gatvės) parametrai atitinka įrengiamos nuovažos parametrus – plotis 3 m. Atsakovės pateiktose teismui S. V. lokalinėse sąmatose nurodyta, kad 1) nuovažos ir privažiavimo įrengimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (atsakovės siūlymas) kainuotų 34 438,32 Eur; 2) privažiavimo įrengimas per atsakovės sklypą kainuotų 22 922,46 Eur. Ieškovo pateiktose teismui statybos inžinieriaus Andrejaus Chlebnikovo sąmatose dėl kelio įrengimo atsakovės siūlomoje vietoje nurodyta statybos ir montavimo darbų kaina 39 908,63 Eur, dėl kelio servituto nustatymo ieškovo siūlomoje vietoje – įrengimo darbų kaina 14 097,06 Eur.
Dėl servituto nustatymo sąlygų
15. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Dėl servituto nustatymo nagrinėjantys bylas teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas su sutuoktine nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovės M. S., trečiųjų asmenų M. T. ir UAB „Sporto inovacija“ žemės sklypais. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti servitutą per atsakovei M. S. priklausantį žemės sklypą pagal UAB „Krianta“ 2020 m. rugsėjo 14 d. parengtą kelio servituto nustatymo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), schemą, sumokant jai vienkartinę 1039 Eur kompensaciją. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas neturi galimybės kitaip naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kaip tik nustačius servitutą. Šiuo atveju akivaizdu, kad žemės sklypų savininkai nesutaria dėl servituto nustatymo, kadangi atsakovė atmetė ieškovo pasiūlymą pateikdama alternatyvą servitutą nustatyti per trečiųjų asmenų M. T. ir K. T. priklausančių žemės sklypų pakraščius, esančius lygiagrečiai valstybinės reikšmės kelio Nr. 108.
19. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas neturi galimybės įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininko, teisių kitaip, kaip tik apribojus (suvaržius) greta ieškovo sklypo esančių žemės sklypų savininkų teisių, t. y. nustatant servitutą. Taigi spręstina, jog yra įrodytos visos būtinosios sąlygos servitutui nustatyti, nes objektyviai nėra kito būdo išspręsti ieškovo nuosavybės teisių ir interesų naudotis jam priklausančiu sklypu pagal paskirtį užtikrinimo.
Dėl servituto turinio
20. Pažymėtina, kad jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017 35 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021 32 punktą). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė savo servituto nustatymo planus.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).
22. Teismas, vertindamas abiejų šalių pateiktas servituto nustatymo schemas, atsižvelgia į apribojimų išsidėstymą sklype, proporcingumo, teisingumo, racionalumo ir minimalaus savininko teisių (šiuo atveju atsakovės) ribojimo principus bei įvertina ieškovo atliktus veiksmus ieškant alternatyvių būdų patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos 2020 m. vasario 6 d. rašto matyti, kad ieškovas A. M. kreipėsi į Kelių direkciją su prašymu išduoti leidimą įrengti kelio nuovažą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad minėtas žemės sklypas priklauso trečiajam asmeniui UAB „Sporto inovacija“, kurio direktorius yra ieškovas A. M.. Kelių direkcija rašte nurodė, jog nėra juridinių galimybių leisti įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė, nes nuovažos įrengiamos ne arčiau kaip kas 500 metrų. Artimiausia nuovaža Vievio kryptimi yra už 173 m. nuo sklypo ribos, Nemenčinės kryptimi – už 272 m. nuo sklypo ribos. Be to, ieškovas kreipėsi į trečiuosius asmenis – M. T. ir K. T. dėl galimo servituto nustatymo per jų žemės sklypus (gautas neigiamas trečiųjų asmenų atsakymas, nors vėliau M. T. sutikimą davė). Taip pat siųstas pasiūlymas ir ieškovei, kuri nedavė sutikimo servivutinio kelio įrengimui per jos žemės sklypą. Šių aplinkybių pagrindu galima konstatuoti, jog ieškovas ieškojo įvairių galimybių išspręsti privažiavimo prie savo žemės sklypo klausimą, tačiau problemos savarankiškai išspręsti nepavyko.
23. Ieškovas prašo nustatyti servitutą, apimantį 0,1039 ha ploto kelią per atsakovės M. S. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Krianta“ pateiktą servituto naudojimosi tvarkos nustatymo schemą. Nurodo, kad jam reikalingas 6 m. pločio kelias privažiuoti ir išvažiuoti iš jam priklausančio žemės sklypo dviem kryptimis, naudotis pėsčiųjų taku, nes ketina vystyti bitininkystės veiklą. Neabejotina, kad ieškovui būtinas privažiavimas prie jam priklausančio žemės sklypo norint naudoti jį pagal paskirtį ir šiuo atveju toks sprendimas galimas tik nustačius servitutą bei apribojus kitų sklypų savininkų teises į jų žemės sklypus. Servituto būtinumą ieškovui konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1460-1012/2022. Pažymėtina, jog turi būti nustatytas pats optimaliausias ir racionaliausias būdas ieškovui patekti į savo žemės sklypą, tačiau tai nereiškia, jog galima neproporcingai suvaržyti kitų savininkų teises ir nustatyti bet kokios apimties servitutą.
24. Pagal ieškovo pateiktą UAB „Krianta“ 2020 m. rugsėjo 14 d. servituto naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, įvažiavimas numatytas iš valstybinės reikšmės (duomenys neskelbtini) g. per nuovažą, vedančią į atsakovei M. S. priklausantį žemės sklypą. Dalis atsakovei priklausančio žemės sklypo būtų atkirsta keliu, vedančiu į ieškovui priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, numatytas servituto plotas – 1039 kv. m. Pasak ieškovo, tai pats racionaliausias, mažiausiai investicijų pareikalausiantis būdas patekti jam į savo žemės sklypą. Atsikirsdama atsakovė nurodo, jog šis žemės sklypas jai gyvybiškai svarbus, kadangi deklaruoja pasėlius ir gauna išmokas iš Europos Sąjungos fondų, o nustačius servitutą, ne tik sumažės žemės sklypo vertė, bet ir praras dalį išmokų. Dar vienas svarbus aspektas atsakovei, tai ramybė, kadangi nuogąstauja, jog ieškovas vystys komercinę veiklą UAB „Sporto inovacija“ priklausančiame žemės sklype ir servitutiniu keliu nuolat važinės sunkusis transportas, klientai, užsakovai ir pan.
25. Atsakovė pateikė alternatyvų servituto nustatymo planą, parengtą 2023 m. sausio 17 d. UAB „Lukieva“ matininkės Genovaitės Indrulėnaitės. Pagal šią servituto naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, ieškovas savo žemės sklypą galėtų pasiekti iš vietinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) g. per trečiųjų asmenų M. T. ir K. T. priklausančių žemės sklypų pakraščius, esančius lygiagrečiai valstybinės reikšmės keliui Nr. 108. Pastabose nurodyta, kad projektuojamas servitutas yra 4,5 m. pločio, iš kurio 3 m. sudaro važiuojamoji dalis ir 0,75 m. kelio šlaitai. Servitutas užimtų 946 kv. m. plotą, iš kurių 38 kv. m. valstybinėje žemėje, 379 kv. m. trečiojo asmens K. T. žemėje ir 529 kv. m. trečiojo asmens M. T. žemėje. Nurodo, kad tai pats optimaliausias sprendimas, kadangi trečiasis asmuo M. T. neturi privažiavimo prie savo žemės sklypo, yra gautas jos sutikimas ir taip būtų išspręsta ne tik ieškovo, bet ir trečiojo asmens problema. Ieškovas su atsakovės nurodyta alternatyva nesutinka, nes būtų per brangu, atsakovės pateikta sąmata neatitinka tikrovės, nes nepaskaičiuoti melioracijos įrenginių rekonstrukcijos kaštai. Pastaroji problema išnyko, nes paaiškėjo, jog trečiųjų asmenų sklypuose esantys melioracijos įrenginiai buvo nurašyti ir/arba išmontuoti.
26. Vertinant atsakovės pateiktą servituto planą pastebėtina, jog prašomas nustatyti servitutas apribotų net trijų savininkų teises, t. y. valstybės, M. T. ir K. T.. M. T. sutiko su servituto nustatymu jos žemėje, kai tuo tarpu K. T. teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškovo ieškinį ir būdamas matininku nurodė, jog atsakovės siūlomas variantas praktikoje sunkiai įgyvendinamas. Jis paaiškino, jog šioje vietoje nustačius servitutą, gali būti pareikalauta (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengti žiedinę sankryžą įvažiavimui iš kelio Nr. 108, galbūt tektų įrengti garso sienelę ar imtis kitų saugumo priemonių. Išanalizavus atsakovės pateiktą schemą bei byloje esančias fotonuotraukas matyti, jog įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę iš valstybinės reikšmės kelio Nr. 108, reikėtų staigiai sukti kairėn, tuomet važiuoti tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų pakraščiais, lygiagrečiai kelio Nr. 108, kol būtų pasiektas ieškovui priklausantis žemės sklypas. Teismo posėdžio metu daug diskutuota apie 6 m. pločio kelią, pažymėtą senuose žemėtvarkos planuose ir einantį nuo (duomenys neskelbtini) g. per valstybinę žemę link trečiojo asmens M. T. sklypo. Teismas pažymi, jog suformuoto ir įteisinto kelio toje vietoje nėra, tą patvirtina tiek AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ atstovas teismo posėdžio metu ir rašytiniuose paaiškinimuose, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė, kuri nurodė, jog ši žemės dalis yra nepravažiuojama. AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ atstovas paaiškino, jog norint padaryti pravažiavimą šiuo 6 m. koridoriumi, reikėtų daryti nuovažą. Trečiojo asmens minėtas 6 metrų pločio sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 108 vos ~60 metrų nuo esamos nuovažos į (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl tai ne tik pažeistų Kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (toliau – KTR), bet ir ribotų kelio pralaidumą bei keltų pavojų eismo dalyviams.
27. Atsižvelgiant į išdėstyta teismas sprendžia, kad atsakovės pateiktas 2023 m. sausio 17 d. UAB „Lukieva“ parengtas servituto nustatymo planas neatitinka proporcingumo, racionalumo, teisingumo ir minimalaus savininko teisių ribojimo principų, yra per didelio ploto, neatitinkantis eismo saugumo reikalavimų ir, tikėtina, pareikalautų neproporcingai didelių įrengimo kaštų. Be to, AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ ne kartą pasisakė, jog dar vienos nuovažos įrengti neleis, todėl kelio įrengimas atsakovės siūlomoje vietoje praktiškai beveik neįmanomas.
28. Vertinant ieškovo prašomo nustatyti servituto planą pasisakytina, jog servitutas pernelyg apribotų atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises naudoti sklypą pagal paskirtį, tačiau antra vertus, ieškovas negali įgyvendinti savo teisių kitaip, kaip tik nustačius servitutą ir apribojus aplinkinių žemės sklypų savininkų teises. Jau anksčiau konstatuota, jog ieškovui servitutas yra būtinas ir išanalizavus alternatyvius variantus bei pasiūlymus, ieškovo ieškinys tenkinamas nustatant servitutą per atsakovei M. S. priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę įrengti kelią, naudotis pėsčiųjų taku bei privažiuoti prie ir išvažiuoti iš žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieškinys tenkinamas iš dalies nustatant 4,5 m. bendro pločio kelio servitutą, iš kurio 3 m. skiriama važiuojamajai daliai ir po 0,75 m. kelio šlaitams.
Dėl kompensacijos
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, vadovaujasi ne tik tais atvejais, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu, bet ir – administraciniu aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.). Tokia kasacinio teismo pozicija grįsta inter alia (be kita ko) civilinių santykių dalyvių lygiateisiškumo principu. Taigi, servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, pvz., neatlygintinis servitutas gali būti nustatytas šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-527/2009; kt.).
30. Nagrinėjamu atveju ieškovas siūlo 1039 Eur vienkartinę kompensaciją atsakovės M. S. naudai, nes servitutas atima iš atsakovės teisę žemės ūkio veiklai naudoti apie 519 kv. m. žemės ūkio paskirties ploto. Nurodo, kad atsakovės žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 40 900 Eur. Servituto plotas sudaro tik 0,73 proc. viso atsakovei priklausančio žemės sklypo ploto, o šios sklypo dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 298,57 Eur. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 51 700 Eur (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj). Nors servitutas užims nedidelę dalį atsakovės žemės sklypo, tačiau servitutinė teritorija drieksis vidine sklypo dalimi, kurią naudoti pagal paskirtį taps sudėtingiau. Nustatyta, kad atsakovė yra pensinio amžiaus, deklaruoja pasėlius ir gauna išmokas, todėl neabejotina, jog atsakovei svarbu savo žemės sklypą išlaikyti vientisą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atsakovei priteistina 5 000 Eur vienkartinė piniginė kompensacija už servituto nustatymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31 Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 938 Eur bylinėjimosi išlaidų (238 Eur žyminis mokestis ir 2 700 Eur teisinės pagalbos išlaidos), ieškinį patenkinus iš dalies ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 909,70 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 98 straipsnis).
32 Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 77,46 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 77,46 Eur išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti atsakovės M. S., gim. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 4,5 m. bendro pločio kelio servitutą, iš kurio 3 m. skiriama važiuojamajai daliai ir po 0,75 m. kelio šlaitams, suteikiantį teisę įrengti kelią, naudotis pėsčiųjų taku, privažiuoti prie ir išvažiuoti iš žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
Priteisti atsakovei M. S., gim. (duomenys neskelbtini), 5 000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų) vienkartinę piniginę kompensaciją už servituto nustatymą iš ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės M. S., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 909,70 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devynis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės M. S., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 77,46 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (raštinei).
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.